Civilinė byla Nr. 3K-3-216/2011
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00651-2010-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
110.1; 110.4
2011 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojos A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės A. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Antstolė prašė įstatymų nustatyta tvarka nubausti A. L., V. J. L., J. L., J. L. už Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-706-555/2009 nevykdymą.
Antstolė nurodė, kad išieškotoja A. B. pateikė jos kontorai vykdyti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-706-555/2009, kuria nuspręsta panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti A. L., V. J. L., J. L., J. L. perduoti mažametę E. L. laikinajai globėjai A. B.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies: paskyrė po 800 Lt baudą J. L. ir J. L. už Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-706-555/2009 ir antstolės įpareigojimų nevykdymą; likusią pareiškimo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-706-555/2009 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – A. L., V. J. L., J. L., J. L. įpareigoti perduoti mažametę E. L. laikinajai globėjai A. B. 2009 m. balandžio 10 d. A. B. kreipėsi į antstolės A. K. kontorą dėl Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo; antstolė, vykdydama Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-706-555, 2009 m. balandžio 10 d. surašė įpareigojimą vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/01838, kuriuo įpareigojo A. L., V. J. L., J. L., J. L. perduoti laikinajai globėjai A. B. mažametę E. L. 2009 m. balandžio 14 d. 15 val.; antstolės įpareigojimas registruotos siuntos įteikimo pranešimu buvo išsiųstas J. L., J. L., A. L., V. J. L. Nurodyti asmenys teismo nutarties ir antstolės įpareigojimų nevykdė, todėl Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu paskyrė J. L. ir J. L. po 200 Lt baudos už antstolės įpareigojimo nevykdymą. Teismas nustatė, kad nurodyti asmenys įsigaliojusios ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintos nutarties toliau nevykdė, pakartotinius pranešimus priimti atsisakė, todėl antstolė 2009 m. gruodžio 2 d. dienraštyje „Naujasis Gėlupis“ išspausdino įpareigojimą A. L., V. J. L., J. L., J. L. iki 2009 m. gruodžio 9 d. perduoti mažametę E. L. išieškotojai A. B.; skolininkai įpareigojimų vėl neįvykdė, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi buvo nubausti 400 Lt baudomis.
Teismas nustatė, kad A. B. Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartimi yra paskirta mažametės E. L. nuolatine globėja, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėja; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma ir turi būti vykdoma besąlygiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnis); antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, vykdymo eigą privalomi asmenims ir turi būti vykdomi per antstolio nustatytą terminą, o asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, teismas gali skirti iki 1000 Lt baudą (CPK 585 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad J. L. ir J. L., pas kuriuos buvo ir šiuo metu yra mažametė E. L., neįvykdė antstolės reikalavimų, taip pažeidė CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl J. L. ir J. L. skirtina po 800 Lt baudos.
Teismas konstatavo, E. L. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo dieną bei iki šiol gyvena pas J. ir J. L., o jos seneliai mergaitės perdavimo procesui didesnės įtakos padaryti negali, todėl antstolės prašymo dalis dėl baudos paskyrimo A. ir V. J. L. atmestina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi skolininkų J. L. ir J. L. atskirąjį skundą patenkino ir Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį panaikino; klausimą išsprendė iš esmės; antstolės A. K. pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino.
Teisėjų kolegija nurodė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – apsaugoti vaiko interesus; pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis) šios priemonės galiojo, kol bus priimtas teismo sprendimas.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010, paliko nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį, kuria buvo nustatyta likusiai be tėvų globos E. L. nuolatinė globa, paskirta globėja bei nustatyta gyvenamoji vieta. Įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, gali kilti atsakomybė būtent už šios nutarties nevykdymą. Įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė. Teisėjų kolegija sprendė, kad apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo nubausti J. L. ir J. L. už Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutarties nevykdymą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu išieškotoja A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Dėl CPK 3 straipsnio 6 dalies normos pažeidimo ir CK 3.65 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 3.65 straipsnį pagal įstatymo analogiją, pažeidė CPK 3 straipsnio 6 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos.
Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, įstatymo analogiją galima taikyti tik tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį. Tam tikro konkretaus teisinio santykio įstatyminio reglamentavimo nebuvimas savaime nelaikytinas teisės spraga, nes įstatymų leidėjas gali jo sąmoningai nepateikti arba susieti su bendrosiomis teisės normomis. Atitinkamai yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. ir kt. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2005; 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. D. v. ŽŪB,,Delikatesas“, bylos Nr. 3K-3-527/2005; 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-29/2007; 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai“ skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-371/2007).
Šiuo atveju nėra teisės spragos, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuoja bendroji teisės norma – CPK 150 straipsnis. Vadovaujantis CPK 150 straipsniu, teismas byloje dalyvaujančių asmenų prašymu arba priimdamas galutinį sprendimą sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo; savo iniciatyva teismas gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tik įstatymo nustatytais atvejais; laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos tik teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Vadovaujantis CK 3.65 straipsniu, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Bylą dėl globos nustatymo nagrinėję teismai priėmė išieškotojai palankius sprendimus ir nepanaikino jos prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pagal CPK 150 straipsnį jų galiojimas negalėjo pasibaigti.
CK 3.65 straipsnis yra specialioji teisės norma (lex specialis), kuri reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą santuokos nutraukimo bylose, kai yra ginčas tarp sutuoktinių. CPK 3 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios teisės normos. Atitinkamai yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. ir kt. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2005; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB,,Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-372/2010).
CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitokias laikinųjų apsaugos priemonių rūšis. Toks reguliavimas suponuoja išvadą, kad CPK 145 straipsnis yra bendroji taisyklė, o kiti įstatymai jos atžvilgiu nustato specialiąsias teisės normas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, nes teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo išsprendžiamos laikinos problemos – nustatoma sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, padalijamas bendras turtas (CK 3.59 straipsnis, 3.170 straipsnio 4 dalis).
2. Dėl nukrypimo nuo CPK 150 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 150 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir V. P. v. L. Č. ir J. J., bylos Nr. 3K-3-21/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., A. B., Z. B., A. B., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą Z. B., skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-332/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Elkara“ v. V. O., bylos Nr. 3K-3-552/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-3-225/2009; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Liūto vaistinė“ v. UAB,,Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir panaikinimo visais atvejais sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Jų galiojimas priklauso nuo atitinkamo teismo sprendimo priėmimo. Patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Pasisakydamas dėl kitoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, teismas peržengia jam įstatymų suteiktus įgalinimus, nes netiesiogiai vertina kito teismo priimtų sprendimų ar nutarčių teisėtumą, nors įstatymas jam tokių įgalinimų nesuteikia. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.
3. Dėl tyčinio Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutarties nevykdymo J. L. ir J. L. yra iškelta baudžiamoji byla.
Suinteresuotas asmuo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą skolininkai J. L. ir J. L. prašo kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Kaip nurodyta teisės doktrinoje, įstatymo analogija taikoma tais atvejais, kai nėra teisės normos, reguliuojančios konkretų gyvenimo atvejį, bet yra norma, reguliuojanti į jį panašius atvejus. Teisės analogija taikoma tais atvejais, kai įstatymuose nėra reikiamos teisės normos, reguliuojančios aptariamą atvejį ir negalima taikyti įstatymo analogijos (Vaišvila A., Teisės teorija, 2000, p. 313–314).
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir pritaikė įstatymo analogiją, t. y. CK 3.65 straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma konkrečiu atveju kaip analogija buvo pritaikyta pagrįstai, nes jos taikymo sritis (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos byloje) ir paskirtis (apsaugoti vaiko interesus) yra ir turi būti analogiška tiek nuolatinės globos nustatymo, tiek santuokos nutraukimo atveju. Nors globos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos nenumato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų galiojimo pabaigos atvejų, tačiau, esant normoms, reguliuojančioms panašius santykius, juolab šeimos santykius, analogišku atveju turėtų būti taikomos. Pagrindinė CK 3.65 straipsnio 1 dalies normos paskirtis yra užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tai taip pat aktualu taikant laikinąsias apsaugos priemones globos nustatymo bylose. Kad atitinkama CK 3.65 norma taikoma ne tik santuokos nutraukimo bylose, bet ir esant globos teisiniams santykiams, rodo atitinkama teismų praktika (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-486-115/2010).
2. Atsižvelgtina ir į tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartimi buvo paskirta mažametės E. L. nuolatinė globėja, todėl laikinosios apsaugos priemonės Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutarties pagrindu faktiškai nebeturėtų būti taikomos, nes, įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neteko galios, o nutarties pagrindu užvesta vykdomoji bylą nutrauktina. A. B. nebėra laikinoji E. L. globėja.
3. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartis yra neaiški, nes joje nenustatyta, kokiu būdu, tvarka, terminais mažametė E. L. turi būti perduota laikinajai globėjai. Nežinant, kokiu būdu teismo nutartis turi būti vykdoma, skolininkai negali būti baudžiami už jos nevykdymą. Be to, Prienų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-102-644/2010, kurioje skolininkams pareikšti kaltinimai dėl neva padarytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. Tiek skirti baudą šioje civilinėje byloje, tiek baudžiamojon atsakomybėn skolininkus traukti ketinama už tos pačios nutarties nevykdymą. Vadovaujantis teisingumo principais, už tą pačią veiką negali būti taikoma dviguba atsakomybė.
Keltinas klausimas dėl šioje civilinėje byloje atsakomybėn traukiamų subjektų tinkamumo. Prienų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 dėl nuolatinės globos mažametei nustatymo J. L. nebuvo šios civilinės bylos proceso dalyvis, todėl negali būti ir vykdymo proceso šalis.
4. A. B. nesiimant jokių veiksmų pagal psichologų rekomendacijas, kad mažametė mergaitė priprastų prie naujos šeimos, jos perdavimas yra negalimas, priešingu atveju gali būti visapusiškai pakenkta mažamečio vaiko sveikatai, raidai, pažeistos vaiko teisės ir interesai.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose
Šeimos santykiai iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu lemia šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. CK 3.3. straipsnyje įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, kuriuos turi atitikti šeimos santykių tvarkymas, šeimos normų aiškinimas bei taikymas. Vienas iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šį principą išreiškia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas šeimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos.
Kitas svarbus šeimos santykių teisinio reglamentavimo aspektas – CK 3.1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji teisės normų konkurencijos taisyklė, pagal kurią kitų Civilinio kodekso ir kitų civilinių įstatymų normos šeimoms santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Tai reiškia, kad nagrinėdamas šeimos bylas teismas visų pirma prioritetiškai kitų įstatymų atžvilgiu turi taikyti CK trečiosios knygos,,Šeimos teisė“ normas.
Šeimos santykių teisinio reglamentavimo tikslų bei principų kontekste turi būti sprendžiami ir nagrinėjamu atveju aktualūs laikinųjų priemonių taikymo klausimai. CK 3.65 straipsnyje,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus - yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Teisėjų kolegija išaiškina, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas.
Nagrinėjamoje byloje laikinoji apsaugos priemonė, kuria laikinai sureguliuoti ginčo santykiai – įpareigojimas A. L., V. J. L., J. L., J. L. perduoti mažametę E. L. laikinajai globėjai A. B. – buvo pritaikyta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi, tačiau nėra įvykdyta. 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi byloje priimtas sprendimas iš esmės – A. B. paskirta mažametės E. L. nuolatine globėja, su ja nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta. Tam, kad šis teismo sprendimas būtų įvykdytas, mažametė visų pirma turi būti perduota nuolatinei globėjai, t. y. sprendimo dėl bylos esmės vykdymas apima ir veiksmus, kurie buvo numatyti taikant laikinąją apsaugos priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 9 d. – Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai priėmus apeliacinę nutartį. Minėta, kad pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bylos esmės, tai reiškia, kad, teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CK 144 straipsnio 3 dalis), todėl priimdamas sprendimą dėl bylos esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes, laikinųjų priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti kitaip negu numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan. Kartu pažymėtina, kad analogiškam nagrinėjamam atveju – kai teismo nutartis, kuria byla išspręsta iš esmės, iš dalies sutampa su neįvykdyta teismo nutartimi pritaikytomis reguliacinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jas apima, turi būti vykdomas procesinis sprendimas dėl bylos esmės, o ne nutartis dėl laikinųjų priemonių taikymo. Priešinga situacija nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslais ir esme. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tikslu, kad teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Tai laikino pobūdžio procesinės priemonės, kurios neturi savarankiškos paskirties ir yra skirtos užtikrinti realų ateityje priimtino teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė, todėl teismo antstolio teikimas dėl baudos už jų nevykdymą netenkintinas.
Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos, atmestini kaip nepagrįsti, nes kasatoriaus nurodytos nutartys priimtos ne dėl CK 3.65 straipsnio taikymo, t. y. dėl savo faktinių aplinkybių ir teisinės problematikos skirtingumo neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Kiti kasacinio skundo argumentai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų kasacijos pagrindams.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo teismo sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje
Kasacinis teismas turėjo 152,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. pažyma. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš kasatorės išieškotojos A. B. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 152,63 Lt (šimtą penkiasdešimt du litus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gintaras Kryževičius
Sigita Rudėnaitė
