Dėl turto bendrosios nuosavybės dalies nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

Civilinė byla Nr. 3K-3-213/2011 (S)

Procesinio sprendimo kategorija

30.9.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. M., M. M. ir L. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovėms L. S., A. D. ir M. M. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir atsakovės L. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl turto bendrosios nuosavybės dalies nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo klausimas.

Pirmosios santuokos metu V. S. kartu su atsakove L. S. įgijo butą (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), 0,06 ha žemės sklypą ir sodo pastatą, šiltnamį ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas ir sodo pastatas), garažą (duomenys neskelbtini) (toliau – garažas), automobilį VAZ-2107, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis VAZ). Nutraukus santuoką 1999 m. birželio 30 d., šis turtas nebuvo padalytas. Antrosios santuokos metu V. S. ir ieškovė įgijo automobilį,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis,,Opel Zafira“), ir transporto priemonę,,Tauras“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė,,Tauras“). 2008 m. gegužės 26 d. V. S. mirė. Jo turtą pagal įstatymą turi teisę paveldėti antroji žmona (ieškovė) ir jo dukterys iš pirmosios santuokos (atsakovės M. M., A. M.).

Kilus nesutarimų dėl paveldimo turto padalijimo tvarkos, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti atsakovei L. S. butą, garažą, automobilį VAZ, o iš atsakovės L. S. ieškovės naudai – 26 312,50 Lt kompensacijos už paveldėto turto dalies perleidimą; pripažinti sodo pastatą, žemės sklypą ieškovės, atsakovių L. S., A. M. ir M. M. bendrąja nuosavybe; priteisti ieškovei automobilį,,Opel Zafira“, transporto priemonę,,Tauras“, o iš ieškovės atsakovių A. M. ir M. M. naudai po 4500 Lt kompensacijos.

Atsakovė L. S. pateikė priešinį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jai nuosavybės teises į 1/2 dalį buto, sodo pastato, žemės sklypo, garažo ir automobilio VAZ, atidalyti jai tenkančią dalį iš bendrosios nuosavybės teise valdomo buto, priteisiant natūra 10/16 dalių buto, 1/4 dalį sodo pastato ir žemės sklypo, 10/16 dalių garažo ir tokią pat dalį automobilio VAZ; ieškovei priteisti 3/8 dalis sodo pastato ir žemės sklypo, atsakovėms A. M. ir M. M. priteisti po 3/16 dalis buto, sodo pastato ir žemės sklypo, garažo ir automobilio VAZ.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir ieškovei priteisė 3/8 dalis sodo pastato ir žemės sklypo, automobilį,,Opel Zafira“ ir transporto priemonę,,Tauras“, kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovės L. S. priešieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad sodo pastatas, žemės sklypas, garažas, butas ir automobilis VAZ yra bendroji jungtinė atsakovės L. S. ir V. S. nuosavybė ir jiems priklausančios turto dalys yra lygios, todėl atsakovei L. S. priklauso 1/2 dalis šio turto. Kita turto dalis yra paveldimas po V. S. mirties turtas, kurį atitinkamomis dalimis pagal įstatymą paveldi ieškovė, kaip sutuoktinė, ir palikėjo dukterys atsakovės A. M. ir M. M.: 1/4 (nuo 1/2) turto priklauso ieškovei, o po 3/16 dalis turto atsakovėms A. M. ir M. M. Taigi, padalijus šį turtą atsakovei priklauso 1/2 dalis, ieškovei – 1/8 dalis, dukterims – po 3/16 dalis turto (sodo pastato, žemės sklypo, garažo, buto ir automobilio VAZ). Iš ieškovės santuokoje su V. S. įgyto turto jai priklauso 1/2 dalis automobilio,,Opel Zafira“ ir transporto priemonė,,Tauras“, kita 1/2 dalis šio turto yra paveldima po V. S. mirties – atitinkamomis dalimis pagal įstatymą paveldi ieškovė, kaip sutuoktinė, ir mirusiojo dukterys atsakovės A. M. ir M. M. Taigi, padalijus turtą, ieškovei priklauso 5/8 dalys, dukterims – 3/16 dalys automobilio,,Opel Zafira“ ir transporto priemonės,,Tauras“.

Tiek nustatydamas dalis bendrojoje nuosavybėje, tiek atidalydamas turtą, teismas vadovavosi įstatymo nuostata dėl pirmenybės daiktą dalyti natūra, kiek tai galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Nurodęs, kad atsakovė L. S. yra didžiosios buto dalies savininkė, atsakovių ginčo dėl šio turto padalijimo nėra, teismas priteisė atsakovei L. S. 10/16 dalių buto, A. M. ir M. M. – po 3/16 dalis buto ir pripažino, kad iš atsakovės L. S. ieškovės naudai priteistina 20 500 Lt kompensacijos už 2/16 dalis buto. Ieškovei iš atsakovės L. S. priklausanti kompensacija už jai tenkančias garažo ir automobilio dalis yra 1312,50 Lt, taigi bendra ieškovei tenkanti kompensacijos dalis – 21 812,50 Lt. Dėl to teismas, nustatydamas žemės sklypo ir sodo pastato dalis, atsižvelgė į ieškovei priklausančią iš atsakovės kompensaciją ir nuspendė padidinti jai tenkančią šio turto dalį. Taigi sodo pastatą ir žemės sklypą teismas dalijo tokiu būdu: teismas laikė, kad 1/8 dalis šio turto tektų ieškovei, po 3/16 dalis – mirusiojo dukterims; iš atsakovei priklausančios šio turto dalies, kurios vertė 40 500 Lt, ½ dalį šio turto (kurios vertė 20 250 Lt) teismas priteisė natūra ieškovei už jai priklausančią iš atsakovės piniginę kompensaciją. Dėl to iš viso ieškovei priteista 3/8 dalys, atsakovei L. S. – 1/4 dalis, o atsakovėms A. M. ir M. M. – po 3/16 dalis sodo pastato ir žemės sklypo. Nustatęs, kad ieškovė naudojasi automobiliu,,Opel Zafira“, ir transporto priemone,,Tauras“, šias transporto priemones natūra teismas priteisė ieškovei ir įpareigojo sumokėti atsakovėms M. M. ir A. D. po 4500 Lt kompensacijos už joms tenkančias turto dalis.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi tenkino dalį ieškovės apeliacinio skundo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą pakeitė, ieškovei priteistą žemės sklypo ir sodo pastato dalį sumažino iki 1/8 dalies ir priteisę jos naudai iš atsakovės L. S. 21 0812,50 Lt kompensacijos, atitinkamai padidino atsakovei L. S. tenkančią sodo pastato ir žemės sklypo dalį iki ½ dalies; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad iš esmės ginčas kilęs tik dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo: ieškovė siekė už jai tenkančią 1/8 dalį buto, garažo, automobilio VAZ iš atsakovės L. S. prisiteisti 26 312,50 Lt kompensacijos, o atsakovės – už ieškovei tenkančias šio turto dalis priteisti jai didesnę sodo pastato, žemės sklypo dalį, atitinkamai sumažinant atsakovei L. S. tenkančią dalį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atidalyti ieškovei tenkančios bendrosios dalinės buto nuosavybės dalies kompensuojant ne pinigais, o kitais daiktais (atsakovės turto dalimi sodo name ir sodo sklype). Kolegija pažymėjo, kad kompensacija daiktais galima dalijant įpėdinių paveldėtą turtą. Kadangi atsakovė L. S. nėra palikėjo įpėdinė, tai teismas, atidalydamas ieškovei tenkančią bendrosios nuosavybės dalį, privalėjo vadovautis CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata ir kompensaciją priteisti pinigais, juolab kad kitos atsakovės sutiko, jog ieškovei priklausančios buto, garažo ir automobilio dalys tektų atsakovei L. S.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovės L. S., A. M., M. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovės L. S. priteista kompensacija ir 1/8 dalis žemės sklypo ir sodo pastato, o atsakovei priteista ½ dalis žemės sklypo ir sodo pastato, ir palikti dėl šios dalies galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 3/8 dalys sodo pastato ir žemės sklypo, o atsakovei priteista ¼ dalis šio turto. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl kompensacijos iš bendraturčio priteisimo, kai šis neturi galimybės jos sumokėti. Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš bendraturčio piniginę kompensaciją iš bendraturčio, kuris nesutiko ir neturi galimybės jos sumokėti, neteisingai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą. Kasatorės pažymi, kad tuo atveju, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, taikomos CK 4.80 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį daiktas atidalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, ir tik nesant tokio atidalijimo galimybės vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją. Teismų praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismo tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. J. P., O. M. B., kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006). Šalys iš esmės sutarė, kad buto garažo ir automobilio VAZ, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise, negalima padalyti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai, todėl, kasatorių nuomone, būtina ieškoti alternatyvių atidalijimo būdų, kurie užtikrintų visų bendraturčių interesus. Apeliacinės instancijos teismas pasirinko ieškovei priimtiną būdą, nors kasatorėms toks turto atidalijimo būdas netiko dėl to, jog kasatorė L. S. neturi realios galimybės sumokėti piniginės kompensacijos (byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji yra bedarbė ir gauna nedaug pajamų). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai gali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimas taptų komplikuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. L., kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005);

2) dėl galimybės atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensuojant ne pinigais, o kitais daiktais. Kasatorės mano, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra teisinio pagrindo bendraturčiui kompensuoti jo dalį ne pinigais, o kitais daiktais, neteisingai aiškino CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą. Kasatorės pažymi, kad teismas atmetė jų pasiūlytą turto padalijimo būdą, kada vienam bendraturčiui, atidalijant jo dalį, kompensuojama ne pinigais, o kitais daiktais, tik dėl to, jog toks atidalijimo būdas nenustatytas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. šioje teisės normoje nustatyti du būdai – atidalijimas natūra ir atidalijimas, kai vienam bendraturčiui kompensuojama pinigais. Minėta, kad šalims priklausančių daiktų nėra galimybės atidalyti natūra, šalys dėl savo materialinės padėties neturi galimybės sumokėti kompensacijos viena kitai už jai tenkančią dalį. Dėl to, kasatorių nuomone, turi būti ieškoma alternatyvių atidalijimo būdų, kurie turėtų teisinį pagrindą ir užtikrintų visų bendraturčių interesus. Kasatorės pažymi, kad šalims taip pat priklauso sodo pastatas ir žemės sklypas; šio turto šalys nesiekė atidalyti, reikalavo tik nustatyti joms tenkančias dalis. Atsižvelgiant į tai, kad šalys bendrąja nuosavybe turi kelis daiktus ir vienus siekia atsidalyti, dėl kitų – nustatyti joms tenkančias dalis, kasatorių nuomone, alternatyvus daiktų atidalijimo būdas būtų tuo atveju, kai butas, garažas ir automobilis VAZ būtų priteisiamas kasatoriams, atitinkamai ieškovei už jai priklausančią kompensaciją suteikiama dalis sodo pastato ir žemės sklypo. Teismų praktikoje pripažįstamas toks atidalijimo būdas, kai vienai šaliai atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuoja ne pinigais, o didesne kito objekto, esančio bendrąja nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Z. L. v. J. R., D. Ž., bylos Nr. 3K-3-478/2009).

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovių kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1) dėl kompensacijos iš bendraturčio priteisimo, kai šis neturi galimybės jos sumokėti. Dalijant turtą tarp paveldėtojų, dalieji daiktai dalijami natūra, nedalieji paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais. Tokiu padalijimu siekiama išvengti bendrosios nuosavybės teisinio režimo taikymo konkrečiam turtui. Kasatorė L. S. nėra mirusiojo įpėdinė, reikšdama priešieškinį, ji siekė nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes buvusių sutuoktinių turtas, nutraukiant santuoką, nebuvo padalytas. Mirus vienam iš sutuoktinių, kitas per teismą nustato turto dalį. Ieškovė nurodo, kad CK normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę, taikomos tik tada, kai įpėdiniai įregistruoja įstatyme nustatyta tvarka paveldėtą nekilnojamąjį turtą kaip bendrąją nuosavybę. Kadangi palikėjo V. S. įpėdiniai nėra įregistravę paveldėto turto Nekilnojamojo turto registre, tai teismas turėjo taikyti CK 5.70 straipsnio nuostatas ir priteisti ieškovei už perleistą turtą piniginę kompensaciją.

Ieškovė nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog kasatorė L. S. yra sumokėjusi advokatams 8658 Lt, todėl kyla abejonių dėl jos blogos materialinės padėties. Be to, ieškovė turi sumokėti atsakovėms M. M. ir A. M. 9000 Lt kompensaciją už automobilius. Ieškovė pažymi, kad jos materialinė padėtis taip pat nėra gera, nes ji neturi gyvenamojo būsto ir daug pinigų išleidžia vaistams. Kadangi atsakovei L. S. priteistame bute gyvena atsakovė M. M. su šeima, o atsakovė L. S. gyvenos jos bute, matyti, kad šalys nesiekia atidalyti turto ir toliau lieka bendraturtės, tai ieškovė sutinka atlikti abipusį įskaitymą ir iš jai priklausančios kompensacijos išskaičiuoti 9000 Lt, ieškovei mokėtinos kompensacijos dydis būtų 13 812,50 Lt. Ieškovė taip pat nurodo, kad būtų galima parduoti žemės sklypą ir sodo pastatą ir taip mokėti kompensaciją, tačiau kasatorė L. S. nerodo iniciatyvos dėl kitokio turto padalijimo būdo;

2) dėl galimybės atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensuojant ne pinigais, o kitais daiktais. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė netinkamai aiškino CK 4.80 straipsnio nuostatas ir be pagrindo nurodo, jog ieškovei gali būti kompensuojama sodo pastato ir žemės sklypo dalimi. Kasatorė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, esančiu išaiškinimu, nes būtent šioje nutartyje pažymėta, jog toks atidalijimas galimas tik šaliai sutikus gauti ne piniginę kompensaciją, o kitą, atskirai suformuotą ir teisiškai įregistruotą turtą. Kasatorės siūlomas variantas neatitinka ieškovės interesų, be to, juo nesiekiama išspręsti ginčo iš esmės, t. y. sudaro tikimybę tolimesniems šalių ginčams. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad sodo pastatas yra savavališkai rekonstruotas, todėl neaišku, kas turės įteisinti savavališką statybą, kaip bus sprendžiama dėl šalių dalių nustatymo, įteisinus pastato statybą. Ieškovė mano, kad kol neišspręstas pastato savavališkos statybos klausimas, nėra teisinio pagrindo vertinti sodybą piniginiu ekvivalentu.

Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atidalijimas pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galimas tik tada, kai bendraturtis sutinka gauti kompensaciją ir ji negali būti pakeista turto dalies priteisimu prieš atidalijimo siekiančio bendraturčio valią. Kasatorės, nesutikdamos mokėti ieškovei kompensacijos pinigais ir siekdamos pakeisti jos būdą, iš esmės pažeidžia ieškovės nuosavybės teises ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą.

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kompensacijos už atidalijamą iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui priteisimo

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl atidalijimo būdo – apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo taikytą turto atidalijimo būdą, kai vienam bendraturčiui atidalijant jo dalį iš bendrosios nuosavybės, buvo priteista didesnė dalis kito bendrąją nuosavybe valdomo daikto, ir vietoje didesnės turto dalies kitame daikte priteista kompensacija. Kasaciniame skunde iš esmės keliamas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas – kompensacijos būdo parinkimas, kai vienas bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neturi galimybės jos mokėti, o kitas bendraturtis, sutinkantis dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, nesutinka su siūlomu atidalijimo būdu – didesne bendrosios nuosavybės teisės dalimi kitame bendrai valdomame daikte, t. y. kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tai, ar galima atsidalijant kompensuoti ne pinigais, o kitais daiktais ir kokią įtaką tam turi bendraturčių valios išraiška.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą. Pavyzdžiui, Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jei bendraturčio dalis nuosavybėje su kitais atidalyti prašančiais bendraturčiais yra lygi ir yra galimybė tą dalį išskirti natūra, atitinkamai parenkant sklypo vietą, derinant su kiekvieno iš bendraturčių grupiniais interesais gretimame žemės sklype bei kitomis sklypų panaudojimo galimybėmis, tokiomis aplinkybėmis piniginės kompensacijos už žemės sklypo dalį priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J., R. V., O. Š. v. S. B.,E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. L., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai, šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą, galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. E. B., A. M., bylos Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje P. R., P. R. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata leidžiama kompensaciją priteisti vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, o ne tik atidalijimo prašančiam bendraturčiui, t. y. pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą kompensaciją galima priteisti tiek ieškovui, tiek atsakovui (tiek atidalijimo prašančiam, tiek atidalijamam bendraturčiui). Sprendimas, kam konkrečiai kompensacija priteistina, gali skirtis priklausomai nuo bylos šalių valios, nuo to, ar byloje yra tik vienas ieškovas (atsakovas), ar jų yra ir daugiau, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007).

Tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Kai kiti bendraturčiai nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrąja nuosavybe esančio turto objektų būtų neįmanoma padalyti be neproporcingos žalos jų paskirčiai, jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito kurio iš bendraturčių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Z. L. v. J. R., D. Ž., bylos Nr. 3K-3-478/2009).

Byloje nustatyta, kad turto (buto, garažo, automobilio VAZ), valdomo bendrosios nuosavybės teise, negalima padalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės turtą atidalijo pagal kasatorės L. S. pasiūlytą atidalijimo būdą – butą, garažą ir automobilį VAZ natūra priteisė kasatorėms L. S., M. M., M. M., o ieškovei už jai tenkančią turto dalį priteisė kompensaciją – didesnę kito turto – sodo pastato ir žemės sklypo, taip pat valdomo bendrąja daline nuosavybės teise, dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitė taikytą atidalijimo būdą ir ieškovei tenkančią dalį atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisdamas iš kasatorės L. S. kompensaciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką kompensacija pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija paprastai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. L., kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė sutinka atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutariama dėl kompensacijos būdo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks kompensacijos būdas, kai bendraturčiai valdo bendrąja nuosavybės teise kelis daiktus ir atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės siekiančiam bendraturčiui už atsidalijimą iš vieno ar kelių daiktų priteisiama kompensacija ne pinigais, o didesne turto dalimi kitame bendrąja daline nuosavybės teise valdomame daikte (daiktuose), paprastai galima jeigu yra bendraturčių sutikimas. Nagrinėjamu atveju su atsidalijimu sutinkanti ieškovė nesutinka su kasatorės L. S. siūlomu kompensacijos būdu – didesne sodo namo ir žemės sklypo dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje nėra mažiausia, jai priklauso 1/8 dalis turto, kai tuo tarpu kasatoriams A. M., M. M. – 3/16 dalys turto. Taigi šiuo atveju ieškovės turto dalies paėmimas be jos sutikimo būtų vertinamas kaip savininko nuosavybės teisių pažeidimas. Tačiau ginti tik ieškovės interesus, neatsižvelgiant į kasatorės L. S., taip pat bendraturtės interesus, taip pat būtų neteisinga. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. J. P., O. M. B., kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006). Apeliacinės instancijos teismo taikytas būdas, kai atidalijamai iš bendrosios nuosavybės ieškovei yra priteista kompensacija pinigais, nepriimtinas kasatorei L. S., kuri teigia, kad neturi realios galimybės sumokėti kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas kompensaciją ieškovei pinigais, netyrė ir nevertino įrodymų dėl jos finansinių galimybių, t. y. ar kasatorė L. S. gali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Kasatorės L. S. teiginiai, kad ji neturi galimybės sumokėti piniginę kompensaciją, grindžiami argumentais, kad ji yra bedarbė ir gauna mažai pajamų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie kasatorės pateikti duomenys patvirtina finansinę padėtį pateikiant priešieškinį pirmosios instancijos teisme. Kokios šiuo metu yra kasatorės galimybės įvykdyti teismo priteistą kompensaciją, apeliacinės instancijos teisme nebuvo tirtos. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo būdo, CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas ginčo santykiams atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės reguliuoti taikė nesilaikydamas proporcingumo principo, neatsižvelgdamas į siekį išlaikyti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyrą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, tinkamai neištyrus ir dėl to netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, neatsižvelgus į tai, kad šalys neišnaudojusios bendradarbiavimo galimybės, teismas, parinkdamas atidalijimo būdą, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėsiantis iš naujo bylą, turi iš naujo tirti ir vertinti įrodymus dėl kasatorės L. S. galimybės sumokėti kompensaciją pinigais, taip pat atsižvelgti į ieškovės valią (nesutikimą) dėl kompensacijos didesne kito bendrąja nuosavybe valdomo turto dalimi, taip pat įgyvendinant šalių bendradarbiavimo pareigą, svarstyti kitus racionalius atidalijimo natūra variantus, pvz., bendrai valdomo turto (sodo namo ir žemės sklypo) pardavimą ir kompensacijos ieškovei sumokėjimą, taip pat ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodomą abipusio įskaitymo variantą, kai ieškovei priklausanti kompensacijos dalis būtų sumažinta kasatorėms M. M., A. M. mokėtina suma, ir pan.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 40,83 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad tenkintina dalis kasacinio skundo ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė