Civilinė byla Nr. 3K-3-214/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18253-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
24.3; 27.7; 44.5.2.17 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. J. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams A. J. V. M. ir B. J. B. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje keliamas likviduoto dėl bankroto juridinio asmens valdymo organų nariais buvusių asmenų civilinės atsakomybės už įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais klausimas.
Ieškovai Vilniaus rajono aplinkės vyriausiasis prokuroras (gindamas viešąjį interesą) ir UAB „Vilniaus vandenys“ (kurios visos akcijos priklauso Vilniaus miesto, Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajono savivaldybėms) prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. J. V. M. ir B. J. B. ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ 91 963,50 Lt žalos atlyginimo.
Ieškovai nurodė, kad 1994 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta AB „Vilniaus šiltnamiai“ ir tuometės Vilniaus valstybinės vandens tiekimo įmonės (šiuo metu – UAB „Vilniaus vandenys“) vandens tiekimo ir kanalizavimo sutartis Nr. 770. Sutartyje AB „Vilniaus šiltnamiai“ įsipareigojo mokėti UAB „Vilniaus vandenys“ už suteiktas paslaugas, tačiau įsipareigojimo neįvykdė ir liko skolinga už 1995 m. rugsėjo 1 d.–1996 m. vasario 28 d. laikotarpiu patiektą šaltą vandenį bei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas 91 963,50 Lt. 1995 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono policijos komisariate buvo iškelta baudžiamoji byla dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ pinigų iššvaistymo, kurioje kaltinimai pareikšti A. J. V. M. ir B. J. B., tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pradėtas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus senaties terminams. Baudžiamojoje byloje 1996 m. liepos 19 d. atlikus AB „Vilniaus šiltnamiai“ dokumentinę reviziją, nustatyta, kad atsakovai pasisavino ir sistemingai iššvaistė AB „Vilniaus šiltnamiai“ priklausantį turtą, lėšas išleisdami alkoholiniams gėrimams, svečiams maitinti, reprezentaciniams kostiumams įsigyti, taip pat įkeisdami bendrovei priklausantį turtą juridiniams ir fiziniams asmenims, gaudami paskolas iš įvairių bankų neva gamybai plėtoti, tačiau gautas paskolas neteisėtai ir be palūkanų išdalydami fiziniams ir juridiniams asmenims, žinodami, jog šios nebus grąžintos. Ieškovų tvirtinimu, šie atsakovų veiksmai lėmė bendrovės nuostolingą veiklą, dėl kurios Vilniaus apygardos teismo 1996 m. vasario 28 d. nutartimi AB „Vilniaus šiltnamiai“ buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 1997 m. kovo 5 d. nutartimi likvidavus AB „Vilniaus šiltnamiai“ dėl bankroto, kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ 91 963,50 Lt reikalavimas liko nepatenkintas. AB „Vilniaus šiltnamiai“ 91 963,50 Lt skola už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugas susidarė per 1995 m. rugpjūčio 1 d.–1996 m. vasario 28 d. laikotarpį, kai atsakovas A. J. V. M. buvo AB „Vilniaus šiltnamiai“ generalinis direktorius ir kartu bendrovės valdybos pirmininkas, o atsakovas B. J. B. – stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos narys. Pagal Vilniaus rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 10 d. potvarkiu įregistruotus AB „Vilniaus šiltnamiai“ įstatus A. J. V. M. ir B. J. B. buvo atsakingi už įmonės finansinių išteklių naudojimą, ūkiskaitinių pajamų paskirstymą, gamybos ir valdymo organizavimą, taigi darytina išvada, kad žala UAB „Vilniaus vandenys“ atsirado dėl jų kaltės. Kadangi atsakovai žalą padarė bendrai, tai privalo atlyginti ją solidariai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Iš AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankroto bylos Nr. 224-83/1996 duomenų ir kitų dokumentų teismas nustatė, kad AB „Vilniaus šiltnamiai“ nesumokėjo pagal 1994 m. rugpjūčio 8 d. vandens tiekimo ir kanalizavimo sutartį Nr. 770 tuometei Vilniaus valstybinei vandens tiekimo įmonei už 1995 m. rugpjūčio 1 d.–1996 m. vasario 28 d. laikotarpiu suteiktas vandens tiekimo ir kanalizavimo paslaugas. Pripažinęs ginčą šioje byloje susijusiu su juridinio asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ir dėl to atsiradusiais teisiniais padariniais, taigi kilusiu iš paslaugų teikimo sutarties, o ne delikto, teismas nurodė, kad jam spręsti taikytinos ne deliktinę civilinę atsakomybę, o atsakomybę už sutartinių prievolių nevykdymą reglamentuojančios 1964 m. CK normos.
Teismas nustatė, kad 1995 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono policijos komisariate pradėtas tyrimas Nr. 57-1-694-95 dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ pinigų iššvaistymo. Atsakovams pareikšti kaltinimai tuo, kad jie, veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, pasisavino ir iššvaistė jiems patikėtą ir jų žinioje esantį svetimą turtą stambiu mastu, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir kt. 1993 m. balandžio 21 d. atsakovai įsigijo po 200 000, t. y. po 17 proc., paprastųjų AB „Vilniaus šiltnamiai” akcijų, be to, buvo bendrovės stebėtojų tarybos nariai, o A. J. V. M. nuo 1995 m. kovo 10 d. dirbo generaliniu direktoriumi. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-269/2006, pradėtas baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus senaties terminams.
Teismas nurodė, kad laikotarpiu, už kurį ieškovai prašo priteisti žalą, galiojusio 1964 m. CK 32 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako tik jam priklausančiu turtu. Juridinio asmens dalyvių ar valdymo organų narių civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims nebuvo nustatyta. 1994 metų redakcijos Akcinių bendrovių įstatyme taip pat nebuvo nuostatos, kad už bendrovės prievoles tretiesiems asmenims būtų atsakingi bendrovės dalyviai (akcininkai) ar valdymo organų nariai. Teismas padarė išvadą, kad tuo metu galiojusiose civilinės teisės normose juridinio asmens dalyvių ar valdymo organų narių civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims pagal juridinio asmens prievoles nebuvo nustatyta, tačiau kartu pažymėjo, jog pagal teismų praktiką civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviams dėl juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievoles taikymas galimas tuo atveju, kai juridinio asmens dalyvio – vienasmenio valdymo organo ar kolegialaus organo narių (nario) – veiksmai teismo nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais ir lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Civilinė atsakomybė taikoma esant kaltei. Tai bendroji taisyklė, įtvirtinta tiek 1964 m. CK 483 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 6.248 straipsnyje. Be to, būtinosios sąlygos atsakomybei taikyti – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir atsiradusi žala. Spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog žala atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nes nusikalstamų veiksmų nekonstatuota apkaltinamajame nuosprendyje (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi baudžiamasis procesas dėl atsakovų nutrauktas). Kai nėra apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintų kaltų veiksmų, negalima nustatyti ir priežastinio ryšio su atsiradusia žala.
Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 1996 m. vasario 28 d. nutartimi AB „Vilniaus šiltnamiai“ iškelta bankroto byla, 1996 m. balandžio 22 d. sprendimu patvirtintas AB „Vilniaus šiltnamiai“ kreditorių reikalavimų sąrašas, pagal šį – kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ 121 338 Lt reikalavimas. Apmokėjus dalį sąskaitų, skola sumažėjo iki 91 963,50 Lt. Sumos, už kurią buvo parduotas AB „Vilniaus šiltnamių“ turtas, neužteko atsiskaityti su visais kreditoriais, dėl to UAB „Vilniaus vandenys“, kaip septintos eilės kreditoriaus, reikalavimai liko nepatenkinti. Nustatęs, kad, iškėlus AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankroto bylą ir paskyrus administratorių, 1996 m. kovo mėn.–1996 m. spalio mėn. laikotarpiu buvo apmokėta dalis sąskaitų, taigi su UAB „Vilniaus vandenys“, iškėlus bankroto bylą, buvo atsiskaitoma, teismas konstatavo, jog UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimai AB „Vilniaus šiltnamiai“ priteisti skolą, susidariusią per 1995 m. rugpjūčio 1 d.–1996 m. vasario 28 d. laikotarpį, t. y. iki bankroto bylos AB „Vilniaus šiltnamiai“ iškėlimo, bei šių juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymo klausimai išspręsti bankroto byloje, todėl ieškinys dėl 91 963,50 Lt priteisimo iš fizinių asmenų pripažintinas nepagrįstu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 18 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino – priteisė ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ solidariai iš atsakovų A. J. V. M. ir B. J. B. 91 963,50 Lt žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi Vilniaus rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 10 d. potvarkiu Nr. 427 įregistruotų AB „Vilniaus šiltnamiai“ įstatų 7.1, 7.16, 7.19, 7.25, 7.26, 7.28 punktais, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės mero 1995 m. liepos 11 d. potvarkiu Nr. 395p įregistruotais bendrovės įstatais, pagal kuriuos stebėtojų tarybos funkcijos buvo perduotos valdybai, konstatavo, kad atsakovai kaip stebėtojų tarybos nariai iki 1995 m. liepos 11 d., o atsakovas A. J. V. M. nuo 1995 m. kovo 30 d. iki 1996 m. vasario 28 d. kaip įmonės direktorius buvo atsakingi už įmonės finansinių išteklių naudojimą, ūkiskaitinių pajamų paskirstymą, gamybos ir valdymo organizavimą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovų kaip bendrovės vadovų veiksmai, sudarant ir vykdant sandorius, turėjo užtikrinti, jog bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Kadangi pagal nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus bendrovės vadovas ir stebėtojų tarybos pirmininkas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jų veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas (prielaida) šioje byloje nagrinėjamus konkrečius atsakovų veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti kaip neteisėtus. Spręsdama dėl žalos (nuostolių) atsakovų, kaip AB „Vilniaus šiltnamiai“ vadovų, veiksmais padarymo fakto, teisėjų kolegija nurodė, kad Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1996 m. liepos 19 d. akte „Dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ dokumentinės revizijos“ konstatuota, jog bendrovei 1993–1995 m. laikotarpiu suteiktos paskolos, bendrovės įplaukos bei nekilnojamasis turtas buvo naudojami ne pagal paskirtį, ne bendrovės įstatuose nustatytai veiklai vykdyti ir plėtoti. Daugeliu atvejų išlaidos nepagrįstos dokumentais, dėl to per trejus metus buvo išleista apie 14 000 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, dokumentinės revizijos akte aptartos atsakovų vykdytos finansinės operacijos, teikiant paskolas, imant kreditus ir šių grąžinimui laiduoti įkeičiant įmonės nekilnojamąjį turtą, iš dalies lėmė AB „Vilniaus šiltnamiai“ nuostolingą veiklą, dėl kurios bendrovė negalėjo atsiskaityti pagal sutartis su kreditoriais, taip pat ieškovu UAB „Vilniaus vandenys“. Atkreipusi dėmesį tai, kad, dokumentinės revizijos akto duomenimis, ne tik pirmiau nurodyta atsakovų veikla, bet ir kitais akte aptartais atsakovų sprendimais bei sandoriais (pvz., užsieniečių darbuotojų samdymu, turėtomis reprezentacinėmis išlaidomis, apmokėjimu bendrovės lėšomis už alkoholį ir kt.) buvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, teisėjų kolegija nurodė, jog detaliau jų šiame sprendime neanalizuoja, taip pat nevertina ir nepasisako dėl tų įmonės sprendimų, kuriuos priėmė bendrovės valdyba, nes šie susiję su kitų fizinių asmenų, kurie neįtraukti dalyvauti nagrinėjamoje byloje, teisėmis ir interesais.
Dokumentinės revizijos akte išanalizuotus ir šiame sprendime aptartus atsakovų sudarytus sandorius bei atliktus veiksmus pripažinusi pakankamais konstatuoti, kad šie turėjo įtakos įmonės nuostolingai veiklai ir vien dėl to įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, padaryti, teisėjų kolegija, pažymėdama, jog tokią situaciją lėmė atsakovų veiksmai, sprendė, kad būtent jie atsakingi už įmonei padarytą žalą, nes, būdami įmonės vadovai, turėjo pareigą veikti ypač atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, tačiau, sudarydami prieštaraujančius įmonės veiklą reglamentuojantiems teisės aktams bei įmonės įstatams sandorius, taip pat atlikdami kitus įstatymuose įtvirtintas pareigas pažeidžiančius veiksmus, akivaizdu, nurodytos pareigos tinkamai nevykdė. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra galimybės nustatyti, kiek vieno ar kito atsakovo veiksmai konkrečiai lėmė aptartą bendrovės padėtį, teisėjų kolegija konstatavo solidariąją atsakovų pareigą atsakyti už savo veiksmus (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas neveiksniu pripažintas B. J. B., atstovaujamas M. B., prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šis kasatoriaus prašymas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškinio reikalavimai šioje byloje pareikšti pasibaigus 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam trejų metų ieškinio senaties terminui. Šis, vadovaujantis Konstitucijos 29 straipsnio nuostata, kad įstatymui lygūs visi, taip pat pareigūnai, taikytinas ir dėl prokuroro pareikštų reikalavimų. Ieškovai nenurodė ir teismai nenustatė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas senaties terminas galėtų būti atnaujinamas.
2. AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankrutavo dėl negalėjimo įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tai nėra nusikalstama, nes nulemta rinkos dėsningumų. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nenurodyta, kuo remdamasis (pagal kokius požymius) teismas sprendė, kad ginčas šioje byloje kilo iš delikto, o ne dėl juridinio asmens įsipareigojimų pagal paslaugų sutartį nevykdymo. Sutartinės civilinės atsakomybės klausimas išspręstas AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankroto byloje. Dėl to yra priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, ir šios teisinė galia didesnė negu baudžiamojoje byloje priimtos nutarties nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą. Sprendimas bankroto byloje turi prejudicinę galią visiems asmenims, taip pat prokurorui.
3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priteisti iš kasatoriaus solidariai ieškovų prašomą žalos atlyginimą, nesvarstė, ar jam apskritai gali būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Bylos duomenimis, kasatorius teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, o deliktas ir atsakomybė pagal jį yra asmeniška. Kasatoriaus įsitikinimu, pagal civilinės atsakomybės sampratą, nepriklausomai nuo to, deliktinė ji ar sutartinė, tik veiksnus asmuo gali atsakyti. Dėl to teismas privalėjo aiškintis, ar nėra pagrindo atleisti B. J. B. nuo atsakomybės arba apskritai atmesti jam pareikštą ieškinį.
Atsiliepimuose į kasacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti, apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovo Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentai:
1. Vilniaus rajono apylinkės teismui 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-269/2006 nutraukus pradėtą baudžiamąjį procesą, palikus nenagrinėtus civilinių ieškovų pareikštus ieškinius ir konstatavus jų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, ieškinys šioje civilinėje byloje pareikštas 2007 m. spalio 31 d., taigi nepraleidus ieškinio senaties termino.
2. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ pareigos atsakyti pagal sutartinės civilinės atsakomybės taisykles. Ieškinys šioje byloje pareikštas atsakovams kaip AB „Vilniaus šiltnamiai“ valdymo organus sudariusiems asmenims deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Bylos duomenys tinkamai ir teisingai apeliacinės instancijos teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą konstatuoti, kad AB „Vilniaus šiltnamiai“ tapo nemoki ir dėl to negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, taip pat ieškovu UAB „Vilniaus vandenys“, dėl įmonės valdymo organus sudariusių fizinių asmenų (atsakovų) sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrovės įstatus, Akcinių bendrovių ir kitus įstatymus. Kadangi teismas nustatė visas atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tai priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
3. Bylos duomenimis, atsakovas B. J. B. pripažintas neveiksniu tik teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu, t. y. po to, kai buvo padaryta žalos, kurios atlyginimo reikalaujama šioje byloje. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, dėl kurių asmuo gali būti visiškai arba iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės. Jame neįvardytas asmens neveiksnumas.
Ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimas grindžiamas šiais nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentais:
1. Ginčui, kuris kilo nagrinėjamoje byloje, taikytina 1964 m. CK 85 straipsnio 1 dalies nuostata, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo. Dėl to kasacinio skundo argumentas dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįstas.
2. Kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas byloje kilusio ginčo apskųstame apeliacinės instancijos teismo sprendime kvalifikavimas, negrindžiami jokių materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimu ar šių taikymo neatitiktimi formuojamai teismų praktikai, taigi neatitinka kasacijos pagrindų, nurodytų CPK 346 straipsnyje. Atsakovų veiksmų neteisėtumas ir šiuos bei UAB „Vilniaus vandenys“ atsiradusią žalą siejantis priežastinis ryšys patvirtinti Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1996 m. liepos 19 d. akto „Dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ dokumentinės revizijos“ išvadų ir baudžiamosios bylos Nr. 1-54-269/2006 duomenų, kurių netyrė ir nevertino, taip pat nesiaiškino dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tik fakto, jog dėl atsakovų buvo nutraukta (be kita ko, suėjus senaties terminui, o ne priėmus išteisinamąjį nuosprendį) baudžiamoji byla, pagrindu. Dėl to kasacinis skundas, kuriuo prašoma palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali būti tenkinamas.
3. Aplinkybė, kad kasatorius pripažintas neveiksniu, nešalina jo deliktinės civilinės atsakomybės, nes pagal CK 6.278 straipsnio 1 dalį už tokio asmens padarytą žalą atsako jo globėjas arba jį prižiūrėti privalanti institucija. Be to, žalos atsiradimo laikotarpiu kasatorius nebuvo pripažintas neveiksniu, taigi manytina, kad galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai dėl kasatoriaus atleidimo nuo civilinės atsakomybės nepripažintini sudarančiais pagrindą kasacijai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagal atsakovo kasaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus šioje nutartyje pasisako dėl ieškinio senaties ieškovų pareikštam reikalavimui taikymo, taip pat kasatoriaus deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų nustatymo – ar šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų, reikšmingų 1964 m. CK 483 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis), nepadarė kasatoriaus įvardijamų teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui. Kasaciniame skunde, be to, keliama kasatoriaus, kuris teismo pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa ir paskirtas globėjas, kaip galinčio atsakyti pagal jam pareikštą reikalavimą atlyginti padarytą žalą, subjektiškumo problema. Šiuo teisės klausimu teisėjų kolegija taip pat pasisako.
Dėl 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalies ir ieškinio senaties termino sustabdymą bei nutraukimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismui palikus nenagrinėtą ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje
Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškinio senatis) (1964 metų CK 83 straipsnio 1 dalis). 1964 metų CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai. Šio termino suėjimas savaime nereiškia, kad teismas skolininko prašymu turi taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį (CK 90 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos įvairios aplinkybės, kurias teismas turi įvertinti, spręsdamas, ar egzistuoja CK 90 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindas. Pvz., Kodekso 88, 89 straipsniuose nurodytos aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja dvejopus padarinius – ieškinio senaties termino sustabdymą arba jo eigos nutraukimą. Ieškinio senaties termino sustabdymo, taip pat jo eigos nutraukimo pagrindai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančio 2000 m. CK 1.129, 1.130 straipsniuose.
Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus nurodytos teisės normos (CK 84 straipsnio 1 dalies) taikymui reikšminga yra 1964 m. CK 89 straipsnio 5 dalis bei analogišką taisyklę įtvirtinanti 2000 m. CK 1.130 straipsnio 5 dalis. Šioje normoje įtvirtinta, kad jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos.
Bylos duomenimis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje dėl turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kurioje baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti atsakovai, o materialinės žalos patyrę asmenys, tarp jų UAB „Vilniaus vandenys“ (baudžiamoji byla Nr. 1-54-269/2006; T. 17, b. l. 11), TS Vilniaus rajono PK vyr. tardytojo 1996 m. lapkričio 5 d. nutarimu pripažinti civiliniais ieškovais, baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus dešimties metų senaties terminui, civilinių ieškovų, taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ (baudžiamoji byla Nr. 1-54-269/2006; T. 16, b. l. 228-235), vardu prokuroro pareikšti ieškiniai palikti nenagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatoriaus veiksmai, dėl kurių ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė patyręs žalos, buvo atlikti 1993–1995 metais. Šioje byloje nagrinėjamas prokuroro ieškinys dėl žalos atlyginimo įteiktas teismui 2007 m. spalio 31 d. Išvardytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, nurodytu nutarimu pripažinus UAB „Vilniaus vandenys“ civiliniu ieškovu ir prokurorui baudžiamojoje byloje pateikus šios įmonės vardu ieškinį dėl žalos atlyginimo, 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino eiga buvo nutraukta. Šis terminas pradėjo eiti toliau nuo 2006 m. spalio 19 d., kai įsiteisėjo teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje, kuria civilinio ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ vardu pateiktas ieškinys paliktas nenagrinėtas. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo padarinių, nurodytų 1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalyje (2000 m. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje), nes nebuvo nustatyta, jog suėjo įstatyme (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje, 2000 m. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje) nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino sustabdymą ar termino eigos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas teismas taiko ir nesant šalies prašymo. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai nesudaro teisėjų kolegijai pagrindo konstatuoti, kad dėl jų taikymo neturėjo būti svarstoma šioje byloje. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai nereikšminga, kokiu procesiniu dokumentu (nutartimi ar nuosprendžiu) ieškinys paliktas nenagrinėtas. Konstatuotina, kad ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos priimant apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nebuvo pažeistos, taigi kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto ieškinio senaties ieškovų pareikštam reikalavimui netaikymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl kasatoriaus, kaip AB „Vilniaus šiltnamiai“ valdymo organo nario, civilinės atsakomybės už bendrovės neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams
Šioje byloje ieškinys kasatoriui pareikštas kaip likviduotos dėl bankroto AB „Vilniaus šiltnamiai“ valdymo organų (stebėtojų tarybos ir valdybos) nariu buvusiam asmeniui, dėl kurio neteisėtų veiksmų (bendrovės turto pasisavinimo ir iššvaistymo) ji negalėjo įvykdyti savo prievolių kreditoriui UAB „Vilniaus vandenys“ – sumokėti už pagal 1994 m. rugpjūčio 8 d. AB „Vilniaus šiltnamiai“ ir tuometės Vilniaus valstybinės vandens tiekimo įmonės sudarytą vandens tiekimo ir kanalizavimo sutartį Nr. 770 patiektą šaltą vandenį bei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas 91 963,50 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, jeigu joje pareikštas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, tai, pasibaigus bankroto bylai, išlieka teisė kreiptis su reikalavimu dėl žalos atlyginimo į bankrutavusio juridinio asmens valdymo organus sudariusius fizinius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A., O. M., V. C., bylos Nr. 3K-3-298/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008), o bylą nagrinėjančiam teismui tenka spręsti, ar egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos dėl šiems pareikšto reikalavimo. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad buvę bendrovės valdymo organų nariai gali būti pripažinti atsakingais dėl žalos, atsiradusios bendrovei nesugebant įvykdyti jos prievolių kreditoriams, jeigu bus įrodyta, kad jų asmeniškai ar jiems sprendimo teise dalyvaujant priimti atitinkami įmonės valdymo sprendimai neatitiko įprastos verslo praktikos, buvo priimti pažeidžiant teisės aktų ar bendrovės steigimo dokumentų nustatytą tvarką ir turėjo įtakos jos nemokumui, dėl ko bendrovė negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.
Kasatoriui šioje byloje keliant taikytinos civilinės atsakomybės rūšies klausimą, teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė (turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, jog neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis) ir deliktinė (turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais). Sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju teisės pažeidimas dažniausiai reiškiasi sutarties pažeidimu. Tuo tarpu civilinė atsakomybė, atsirandanti už tai, kad sutartiniai įsipareigojimai buvo neįvykdyti (įmonė tapo nemoki ir negalėjo įvykdyti savo prievolių kreditoriams) dėl įprastos verslo praktikos neatitinkančių neteisėtų veiksmų, juridinio asmens valdymo organo nariui nevykdant ar netinkamai vykdant įstatymuose ir (ar) bendrovės įstatuose įtvirtintas pareigas, atlikimo, savo prigimtimi yra deliktinė (1964 m. CK 483 straipsnio 1 dalis, galiojančio CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas pagal atsakovams šioje byloje pareikštą ieškinį teisingai kvalifikavo šalių ginčą kaip kilusį iš delikto ir šiam spręsti taikė tinkamas – deliktinę, o ne sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias – teisės normas. Tai konstatavus, teisiškai nepagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai, kuriais keliamas atsakovų sutartinės atsakomybės, kaip vienintelės galimos šio ginčo atveju ir, be kita ko, išspręstos AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankroto byloje, taikymo klausimas. Kaip neatitinkantys apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio atmestini ir kasatoriaus argumentai, kuriais šis sprendimas ginčijamas tuo aspektu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai svarstė, ar atsirado kasatoriaus deliktinė, bet ne juridinio asmens (AB „Vilniaus šiltnamiai“) civilinė atsakomybė dėl jo įsipareigojimų pagal paslaugų sutartį neįvykdymo.
Kasatoriui teigiant, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo procesiniame dokumente, kuriuo baudžiamasis procesas nutrauktas, nurodyti duomenys nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai dėl asmens nusikalstamų veiksmų padarinių (CPK 182 straipsnio 3 punktas), teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su šiais kasatoriaus argumentais, pažymi, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant nurodytą proceso teisės normą, atkreiptas dėmesys į tai, kad joje įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė taikoma tik įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje ir tik, be kita ko, dėl teisiamojo nusikalstama veika padarytos žalos pobūdžio ir dydžio, nusikaltimo tiesioginių padarinių (tarp jų – nukentėjusiojo turtinių praradimų) ir kt., tačiau netaikoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams, nutarimams, tyrimo išvadoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008;), taigi ir teismo nutarčiai, kuria baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus senaties terminui, taip pat teisiamojo atliktiems veiksmams, nes šių tyrimas bei vertinimas baudžiamajame procese (baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu) ir civilinėje byloje (atitikties civilinių įstatymų reikalavimams aspektu) skiriasi. Šios bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija taip pat nurodo (į tai teisingai atkreipė dėmesį ir apskųstą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas), kad situacija, kai (kaip ir nagrinėjamoje byloje) baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, savaime nepaneigia asmens, traukto baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės, kaip tokios, galimumo. Tai reiškia tik tai, kad neatsirado prejudicinio fakto, o civilinę bylą nagrinėjančiam teismui išlieka pareiga tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis CPK įtvirtintų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje E. T. v. AB „Šiaulių bankas", bylos Nr. 3K-3-370/2005; šią bylą pirmą kartą kasacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2009). Taigi likviduoto dėl bankroto juridinio asmens valdymo organus sudariusių asmenų civilinė atsakomybė kreditoriams galima ne tik tada, kai juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus lemia valdymo organo narių veiksmai, įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju procesiniu dokumentu (nuosprendžiu, baudžiamuoju įsakymu) pripažinti nusikalstamais, bet ir tuo atveju, kai įmonės nemokumas ir negalėjimas įvykdyti savo prievolių kreditoriams yra jos valdymo organo nariais buvusių asmenų veiksmų, neteisėtų pagal civilinę teisę (delikto), padariniai, jeigu nustatomos visos tokios atsakomybės sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas juridinio asmens valdymo organų narių atsakomybės tretiesiems asmenims taikymo klausimus, yra nurodęs, kad šiai atsakomybei atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, teisiškai reikšmingas neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio asmens kaltė. Iš šių keturių sąlygų pirmųjų trijų, tarp jų neteisėtų veiksmų, buvimą privalo įrodyti asmuo (ieškovas), reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę juridinio asmens valdymo organų nariu buvusiam asmeniui (atsakovui), o šio kaltė preziumuojama, tačiau taip pat turi būti nustatyta, nes paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, galėtų (ir turėtų) atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmiau aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra suformuluoti nutartyse, priimtose civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, tačiau bendrovės valdymo organo nario teisinės atsakomybės kreditoriams iš delikto požiūriu aptarta kasacinio teismo praktika, kaip tokia, sprendžiant dėl kasatoriaus pareigos atlyginti kreditoriui UAB „Vilniaus vandenys“ padarytą žalą, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.
Juridinio asmens valdymo organus sudariusių asmenų veiksmų neteisėtumas nustatomas pagal įstatymų, kitų teisės aktų, įmonės įstatų bei kitų jos veiklos dokumentų normas – šių asmenų civilinė atsakomybė kreditoriams gali atsirasti, kai dėl jų kaltės pažeidžiami (nevykdomi ar netinkamai vykdomi) nurodytų teisės aktų reikalavimai, skirti kreditorių interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Valdymo organų narių atsakomybė kreditoriams taip pat galima už bendro pobūdžio pareigos – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui (nagrinėjamos bylos kontekste – vengti, kad įmonės kreditoriai patirtų nuostolių, nepriimti rizikingesnių sprendimų už tuos, kuriuos esamomis sąlygomis kreditoriai priimtų patys), pažeidimą, nesąžiningą, aplaidų, normalią verslo riziką viršijusį elgesį, kai įmonės veikla tampa nuostolinga. Nustačius, kad juridinio asmens valdymo organo narys atliko tokius veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, pripažintina, kad jis atliko neteisėtus veiksmus.
Nagrinėjamoje byloje, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo pareigos šio pobūdžio bylose paskirstymo, įrodyti nuostolių faktą, jų dydį, taip pat kasatoriaus neteisėtus veiksmus, t. y. kad jis, būdamas AB „Vilniaus šiltnamiai“ valdymo organų (stebėtojų tarybos ir valdybos) narys, netinkamai (asmeniškai ar jam dalyvaujant priimdamas sprendimus dėl nuostolingų įmonei sandorių sudarymo, taip pat atlikdamas kitus kreditorių teisių apsaugos garantijas įtvirtinančias teisės aktų nuostatas ir (ar) bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, pažeidusius, nesąžiningus, aplaidžius veiksmus) valdė bendrovę, ir tai buvo jos nemokumo, lėmusio ieškinyje prašomų priteisti dydžio nuostolių atsiradimą, priežastis, turėjo reikalavimą atlyginti šiuos nuostolius pareiškę asmenys – prokuroras ir likviduotos dėl bankroto AB „Vilniaus šiltnamiai“, kurios valdymo organų narys buvo kasatorius, kreditorius AB „Vilniaus vandenys“ (CPK 12, 178 straipsniai).
Byloje nustatyta (ir kasatorius to neginčija), kad Vilniaus apygardos teismo 1997 m. kovo 5 d. nutartimi likvidavus AB „Vilniaus šiltnamiai“ dėl bankroto, kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ 91 963,50 Lt reikalavimas liko nepatenkintas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje šalių pateiktus, taip pat nutrauktoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-269/2006 surinktus duomenis, nustatė nesąžiningą, Akcinių bendrovių įstatymo (1993 m. lapkričio 19 d. redakcija) 24, 26 straipsnių, Vilniaus rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 10 d. potvarkiu Nr. 427 įregistruotų AB „Vilniaus šiltnamiai” įstatų 7.19, 7.29 punktų, taip pat 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ nuostatas pažeidusį (B. J. B. kartu su atsakovu A. J. V. M. be jiems, kaip stebėtojų tarybos nariams, duotų akcininkų įgaliojimų paėmus iš Ūkio banko 2,6 mln. Lt kreditą, jį panaudojus bendrovės įstatuose nenustatytai veiklai ir, be kita ko, įkeitus kredito grąžinimui užtikrinti įmonei priklausiusį turtą, kuris, kredito negrąžinus, atiteko bankui, ir taip bendrovei padarius 8 230 473 Lt žalos; B. J. B., nesant bendrovės valdybos nutarimo, suteikus kitiems asmenims iš bendrovės lėšų paskolas, kurių 66 500 Lt negrąžinta; B. J. B., neturint įgaliojimų ir bendrovės valdybai to neapsvarsčius, pasirašius AB „Vilniaus šiltnamiai“ vardu jai priklausiusio nekilnojamojo turto įkeitimo sutartį kito asmens paimto 3 300 000 Lt kredito grąžinimui užtikrinti ir taip padarius bendrovei 500 341 Lt žalos, nes, dalies kredito, įkeistą turtą pasiėmė bankas), aplaidų (samdant užsieniečius darbuotojus, turint nepagrįstų ir nereikalingų reprezentacinių išlaidų, apmokant bendrovės lėšomis už alkoholį, maitinimąsi ir kt.) kasatoriaus (pagal bendrovės įstatų nuostatas tuo metu buvusio atsakingu už įmonės finansinių išteklių naudojimą, ūkiskaitinių pajamų paskirstymą, gamybos ir valdymo organizavimą) elgesį, lėmusį tai, kad dėl jo AB „Vilniaus šiltnamiai“ mokumas sumažėjo tiek, jog įmonė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, taip pat ieškovu UAB „Vilniaus vandenys“. Įmonės nemokumą patvirtina ir AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankroto bylos Nr. Nr. 224-83/1996 duomenys – likvidavus AB „Vilniaus šiltnamiai“, bendrovės prievolės kreditoriams, tarp jų UAB „Vilniaus vandenys“, liko neįvykdytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstame apeliacinės instancijos teismo sprendime išanalizuoti ir aptarti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje objektu buvę kasatoriaus veiksmai, atlikti 1993–1995 m., kai jis buvo AB „Vilniaus šiltnamiai“ valdymo organų narys, lėmė tai, jog įmonė bankrutavo ir neliko jos turto bei lėšų, iš kurių ji būtų galėjusi įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tarp jų – sumokėti 91 963,50 Lt už patiektą vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“. Dėl to apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti pirmiau išvardytus kasatoriaus veiksmus neteisėtais pagal civilinę teisę ir lėmusiais žalos AB „Vilniaus šiltnamiai“ kreditoriams padarymą, taigi kilusiais iš delikto, pagal kurį nukentėjusiam asmeniui (ginčo atveju – kreditoriui UAB „Vilniaus vandenys“) padaryta žala turi būti atlyginama (1964 m. CK 483 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai, nepadarydamas kasaciniame skunde įvardijamų teisės pažeidimų, sprendė kasatoriaus, kaip buvusio likviduotos dėl bankroto AB „Vilniaus šiltnamiai“ valdymo organų nario, atsakomybės kreditoriui UAB „Vilniaus vandenys“ taikymo klausimą. Kasacinio skundo argumentai nepripažintini teisiškai pagrindžiančiais apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl kasatoriaus neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio nepagrįstumą.
Dėl neveiksnaus asmens civilinės atsakomybės
Kasaciniame skunde pasisakoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė dėl CK 6.288 straipsnio aiškinimo ir taikymo. 2000 m. CK 6.288 straipsnyje reglamentuojamas žalos atlyginimo mokėjimas, tačiau nagrinėjamoje byloje šios normos taikymo klausimas nėra aktualus. Iš teisinių argumentų, kuriais kasatorius grindžia nurodytos teisės normos netinkamą taikymą, galima daryti išvadą, kad, kasaciniame skunde, nurodant teisės normą, padaryta klaida vertintina kaip rašymo apsirikimas. Kasatoriui pagrindžiant įvardytos teisės normos pažeidimą, pasisakoma dėl B. J. B., kaip pripažinto neveiksniu asmens, galimybės būti civilinės atsakomybės subjektu. Tokia teisinė situacija, t. y. teismo sprendimu pripažinto neveiksniu asmens civilinė atsakomybė reglamentuota 1964 m. CK 491 straipsnyje, taip pat 2000 m. CK 6.278 straipsnyje. 2000 m. CK 6.278 straipsnis yra šeštosios knygos XXII skyriaus trečiajame skirsnyje. Šio skirsnio normos pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį taikomos tada, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Byloje nustatyta, kad žala B. J. B. padaryta ir atsirado galiojant 1964 m. CK, todėl ginčui taikytinos šio kodekso normos.
Pagal 1964 m. CK 491 straipsnį už žalą, padarytą pripažinto neveiksniu fizinio asmens, atsako jo globėjas arba organizacija, privalanti jį prižiūrėti, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad neveiksnus asmuo negali būti civilinės atsakomybės subjektas. Tačiau ši nuostata taikoma neteisėtų veiksmų atlikimo momentui. Civilinės atsakomybės prasme neveiksnus asmuo negali būti atsakomybės subjektu, nes jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Tuo tarpu globėjo ar kito neveiksnų asmenį prižiūrinčio asmens civilinė atsakomybė grindžiama tuo, kad jis netinkamai prižiūrėjo globojamą asmenį, dėl kurio veiksmų ir atsirado žala. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. J. B. neveiksniu pripažintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu, t. y. jau po to, kai atliko veiksmus, dėl kurių UAB „Vilniaus vandenys“ patyrė žalos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo taikyti neveiksnaus fizinio asmens atsakomybę reglamentuojančio 1964 m. CK 491 straipsnio.
Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto apeliacinės instancijos teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo pagrindo, kuriuo remiamasi kasaciniame skunde, todėl atsakovo kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 67,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo B. J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 67,90 Lt (šešiasdešimt septynis litus 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Juozas Šerkšnas
Pranas Žeimys
