Civilinė byla Nr. e3K-3-146-781/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės (pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. C. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Bulgarijos įmonės „BTX Tech Ltd“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo S. C.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius, kai sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo nemokumo byloje, taip pat patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo tenkinimo etapo nustatymą teismo nutartyje, įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą bankroto byloje, aiškinimo ir taikymo.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovei UAB „PAYRNET“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtino pareiškėjos (kreditorės) Bulgarijos įmonės „BTX Tech Ltd (toliau – ir pareiškėja) 104 977,04 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmąja eile.
4. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. liepos 16 d. gautas buvusio atsakovės bendrovės vadovo S. C. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties panaikinimo.
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi tenkino buvusio bendrovės vadovo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį panaikino. Pareiškėjos reikalavimo tvirtinimo bendrovės bankroto byloje klausimo nagrinėjimą paskyrė rašytinio proceso tvarka ir nustatė nemokumo administratoriui terminą atsiliepimui (nuomonei) pateikti.
6. Pareiškėja nurodė, kad ji 2023 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į nemokumo administratorių elektroniniu paštu, nurodydama, kad, pagal turimus paskutinius duomenis, bendrovės administruojamoje pareiškėjos banko sąskaitoje buvo 103 132,01 Eur, todėl pareiškėja turi tokio pat dydžio reikalavimą bendrovei. Pareiškėja pažymėjo, kad nemokumo administratorius 2024 m. balandžio 3 d. pateikė atsakymą, jog pareiškėja turi pateikti kreditoriaus reikalavimą su jį pagrindžiančiais dokumentais. Pareiškėja 2024 m. balandžio 18 d. išsiuntė administratoriui parengtą kreditoriaus reikalavimą su priedais. Kartu su šiuo reikalavimu pateikė išrašą iš bendrovės administruojamos pareiškėjai priklausančios banko sąskaitos bei patvirtinimą apie atidarytą ir turimą banko sąskaitą, kurią administruoja bendrovė. Pareiškėja nemokumo administratoriui nurodė, kad, paskutiniais turimais jos duomenimis, sąskaitoje buvo 174 664,83 Eur, tačiau pareiškėja sulaukė 39 667,79 Eur bei 30 000 Eur apmokėjimų, o banko sąskaitoje esanti likutinė suma yra 104 997,04 Eur, todėl pareiškėja turi atitinkamai tokio pat dydžio reikalavimą. Pareiškėjos teigimu, nemokumo administratoriaus nurodyta suma iš tiesų tikslintina. Nemokumo administratorius teismui pateikė nepatikslintą pareiškėjos turimo finansinio reikalavimo sumą, t. y. 103 132,01 Eur, nors pareiškėjos turimo finansinio reikalavimo bendrovei suma yra 104 997,04 Eur. Pareiškėja neturėjo galimybės pateikti duomenų apie lėšas, buvusias jos banko sąskaitoje, administruojamoje bendrovės, nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, tačiau pareiškėjos pateikiami dokumentai įrodo lėšų egzistavimą. Pridėtas sąskaitos išrašas įrodo, kad 2023 m. kovo 14 d. pareiškėja turėjo 174 644,83 Eur sumą, kuri atlikus du pavedimus sumažėjo iki 104 977,04 Eur sumos.
7. Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė bendrovės bankroto byloje patvirtinti jos 104 997,04 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad buvusio bendrovės vadovo pateiktame banko sąskaitos išraše yra nurodytas 2022 m. sausio 25 d. 172 799,80 Eur pavedimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Tai yra ta pati bendrovės administruojama sąskaita. Apie šį lėšų pervedimą pareiškėja nebuvo informuota. Kitaip tariant, 172 799,80 Eur pervedimas iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) į sąskaitą (duomenys neskelbtini) įvyko be pareiškėjos žinios, tačiau pareiškėja gavo du (37 933,65 Eur ir 30 000 Eur) mokėjimus.
8. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas nepagrįstai patvirtino pareiškėjos 104 977,04 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris iš tiesų sudaro 0,02 Eur. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė turėjo elektroninių pinigų įstaigos statusą. Elektroninių pinigų srityje gali veikti ne tik pačios elektroninių pinigų įstaigos, bet ir elektroninių pinigų tarpininkai, platintojai. El. pinigų tarpininkai, platintojai veikia savo atstovaujamųjų, t. y. elektroninių pinigų įstaigų, vardu pagal „atstovaujamojo ir agento“ modelį. Šiuo konkrečiu atveju „Streamflow EAD“ (toliau – ir tarpininkė) buvo paskirta bendrovės elektroninių pinigų platinimo agente pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sutartį, kartu sudarant sutarčių paketą, kuriame nurodytos sąlygos, kuriomis tarpininkė teikia paslaugas savo galutiniams klientams. Kortelės sutarties 53 puslapyje nurodoma, kad tarpininkė buvo atsakinga kaip tarpininkė ir kortelės programos valdytoja teikti pirmojo lygmens administracinę ir techninę pagalbą galutiniams naudotojams ir kortelių turėtojams per interneto paslaugas arba skambučių centrą ir teikti galutinių naudotojų ir kortelių turėtojų sąsajas, pavyzdžiui, per mobiliąsias programėles ir interneto svetainę, galutiniams naudotojams ir kortelių turėtojams. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad kortelių programų paslaugos nėra reguliuojamos paslaugos. Kaip kortelių leidėja bendrovė išliko atsakinga už elektroninių pinigų išleidimą ir kortelių išdavimą galutiniams naudotojams, tačiau tarpininkė buvo atsakinga už elektroninių pinigų platinimą, kuris apėmė visus galutinio naudotojo patirties elementus. Savo ruožtu pareiškėja yra galutinė tarpininkės klientė.
9. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja savo reikalavimą, be kita ko, grindė savo sąskaitos (atidarytos bendrovės licencijos pagrindu) (duomenys neskelbtini) išrašu, apimančiu operacijų laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 14 d., tačiau pareiškėja pateikė tik riboto pobūdžio informaciją, nes iš suinteresuoto asmens turimo išrašo, apimančio ilgesnį laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2023 m. birželio 21 d. (diena, kai bendrovei buvo panaikinta licencija), matyti, jog iš tikrųjų pareiškėjos sąskaitoje esančių el. pinigų likutis tėra 0,02 Eur. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teikiamas išrašas atskleidžia reikšmingas aplinkybes: 1) operacijos sąskaitoje prasidėjo 2021 m. kovo 23 d., kai į sąskaitą buvo pervesta 260 Eur (per SEPA); 2) 2022 m. sausio 25 d. buvo nurašyta reikšminga 172 799,80 Eur suma, mokėjimą pervedant į tarpininkės vardu atidarytą sąskaitą UAB „PAYRNET“ (duomenys neskelbtini); 3) nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. sąskaitoje buvo nominalus likutis; 4) 2023 m. birželio 13 d. iš pačios tarpininkės į pareiškėjos sąskaitą buvo pervesta 37 933,65 Eur. Tą pačią dieną per SEPA buvo nurašytas 39 667,79 Eur mokėjimas į trečiosios šalies sąskaitą ((duomenys neskelbtini), BIC: UNCRBGSF) pareiškėjos vardu; 5) 2023 m. birželio 21 d. iš pačios tarpininkės sąskaitos į pareiškėjos sąskaitą buvo pervesta 30 000 Eur. Vėliau tą pačią dieną 30 000 Eur suma buvo nurašyta į tos pačios trečiosios šalies sąskaitą pareiškėjos vardu; 6) 2023 m. birželio 21 d. iš šios sąskaitos į pačios tarpininkės sąskaitą buvo nurašyta 0,99 Eur suma. Tai gali būti mokestis, kurį tarpininkė ima iš pareiškėjos už mokėjimo paslaugas; 7) apibendrinant 2023 m. birželio 21 d. (dieną prieš bendrovei netenkant licencijos) sąskaitos likutis buvo 0,02 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė bendrovės bankroto byloje patvirtinti pareiškėjos 104 997,04 Eur finansinį reikalavimą.
11. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja buvo tarpininkės klientė. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos pateiktas tarpininkės 2021 m. balandžio 23 d. patvirtinimas dėl pareiškėjos sąskaitų atidarymo: 1) (duomenys neskelbtini) (mokėjimo įstaiga „PAYRNET Limited“); 2) SWIFT (angl. „Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication“ – kodas, naudojamas mokėjimo gavėjo šaliai, bankui ir banko padaliniui, kuriame registruota gavėjo sąskaita, identifikuoti) (duomenys neskelbtini) (mokėjimo įstaiga „PAYRNET Limited“). Suinteresuoto asmens pateikta 2020 m. lapkričio 5 d. sutartis patvirtina, kad tarpininkė veikė kaip bendrovės agentė, o šalys susitarė, jog bendrovė suteiks agentei prieigą prie mokėjimo platformos ir paskyrą joje. Lietuvos bankas 2023 m. birželio 19 d. nutarimu panaikino bendrovei išduotos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos licencijos galiojimą.
12. Pareiškėja pateikė savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 14 d. išrašą, šio duomenimis, 2023 m. kovo 14 d. sąskaitoje buvo 174 644,83 Eur ir pareiškėjai buvo atlikti du pavedimai (39 667,79 Eur ir 30 000 Eur), todėl sąskaitoje liko 104 977,04 Eur. Suinteresuotas asmuo pateikė pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2023 m. birželio 21 d. išrašą, šio duomenimis, 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjos sąskaitoje buvo 0,02 Eur. Pareiškėja nurodė ir tai, kad 2022 m. sausio 25 d. buvo atliktas 172 799,80 Eur pavedimas į bendrovės administruojamą sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2) 2022 m. sausio 25 d. be pareiškėjos žinios buvo pervesta 172 799,80 Eur suma, o vėliau pareiškėjai pervesti 67 933,65 Eur (grąžinta pinigų dalis); 3) suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymo, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso tarpininkei; 4) nors buvęs bendrovės vadovas nurodo, kad ši sąskaita priklauso tarpininkei, tačiau kartu su paaiškinimais nepateikė įrodymų.
13. Teismas įvertino, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus (pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2023 m. birželio 21 d. išrašą), kad sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso tarpininkei. Sąskaitos išraše yra 2023 m. birželio 13 d. 37 933,65 Eur mokėjimo operacija ir 2023 m. birželio 21 d. 30 000 Eur mokėjimo operacija. Šios operacijos buvo atliktos tarpininkės pareiškėjai (iš tarpininkės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į pareiškėjos sąskaitą (duomenys neskelbtini)). Nurodytų mokėjimų gavimo pareiškėja neginčija, juos pripažįsta. 2023 m. birželio 13 d. ir 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjos gautos sumos tą pačią dieną (t. y. jų gavimo į pareiškėjos sąskaitą dieną) buvo pervestos į kitą pareiškėjos vardu atidarytą „UniCredit Bulbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini).
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodo prieštaringus argumentus: teigia, kad gavo 2023 m. birželio 13 d. ir 2023 m. birželio 21 d. mokėjimus iš tarpininkės sąskaitos (duomenys neskelbtini), taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad ši sąskaita priklauso tarpininkei. Pagal visuotinai pripažintą principą negalima kartu teigti ir neigti (lot. allegans contraria non est audiendus), todėl teismas padarė išvadą, kad sąskaitos (duomenys neskelbtini) turėtoja yra tarpininkė.
15. Teismo vertinimu, nors pareiškėja pateikė kitose mokėjimo įstaigose savo turimų 2022 m. sausio–vasario mėnesių sąskaitų išrašus, pagal kuriuos ji negavo 172 799,80 Eur ar kitos panašios sumos, tačiau nurodyti įrodymai nepaneigia, kad: i) 2022 m. sausio 25 d. iš pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 172 799,80 Eur, šią sumą pervedant į tarpininkės sąskaitą; ii) pareiškėjos sąskaitoje esantis likutis bendrovės licencijos panaikinimo dieną buvo ne 104 997,04 Eur, o 0,02 Eur ir todėl pareiškėja neįrodė 104 997,04 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo.
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2025 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir patvirtino pareiškėjos 104 997,04 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Grąžino pareiškėjai 55 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą, ir priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 3398,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Kolegija nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai per tarpininkę atidaryta elektroninių pinigų sąskaita (duomenys neskelbtini) administruota bendrovės. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjos pateiktame 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 14 d. laikotarpio sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše nėra duomenų apie 172 799,80 Eur pervedimą į sąskaitą (duomenys neskelbtini), o suinteresuoto asmens pateiktame tos pačios sąskaitos išraše nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2023 m. birželio 21 d. yra 2022 m. sausio 25 d. 172 799,80 Eur pervedimas iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) į sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių nurodytų duomenų nesutapimo nepasisakė.
18. Kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog buvusio bendrovės vadovo pateiktas pareiškėjos sąskaitos išrašas nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2023 m. birželio 21 d. patvirtina, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso tarpininkei ir kad tarpininkė yra sąskaitos (duomenys neskelbtini) turėtoja, nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskyrė suinteresuotam asmeniui 5000 Eur baudą už bankrutuojančios bendrovės dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui. Suinteresuotas asmuo nei nemokumo administratoriui, nei į nagrinėjamą bylą nepateikė įrodymų dėl 172 799,80 Eur pavedimo iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) į sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagrįstumo. Antra, suinteresuoto asmens pateiktame sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2023 m. birželio 21 d. yra nurodytas tik banko sąskaitos numeris – (duomenys neskelbtini) ir nėra nurodyta, kokiam subjektui ši sąskaita priklauso (nėra aiškiai nurodyta, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso tarpininkei). Trečia, atstovavimo sutartyje ir sutarčių pakete nėra duomenų, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) priklausė (priklauso) tarpininkei. Lietuvos banko valdybos 2023 m. birželio 19 d. nutarimo 6 punkte nurodyta, kad patikrinimo Nr. 1 metu buvo nustatyta, jog bendrovė turėjo atidariusi šias specialiąsias sąskaitas: i) „LHV Pank“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); ii) „Komerčni banka a. s.“ Nr. (duomenys neskelbtini). Ketvirta, nagrinėjamoje byloje pateiktame 2023 m. balandžio 21 d. „Patvirtinime dėl sąskaitos“ nurodyta, kad tarpininkė tvarko (tvarkė) pareiškėjos banko sąskaitas: i) EUR SEPA IBAN EUR (duomenys neskelbtini); ii) INT/NAL SWIFT IBAN EUR (duomenys neskelbtini). Byloje nėra tarpininkės patvirtinimo, kad jai priklauso sąskaita (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra įrodymų, kam priklauso (kas valdo, tvarko) sąskaita (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija konstatavo, kad suinteresuotas asmuo neįrodė aplinkybės, jog sąskaita (duomenys neskelbtini) priklausė (priklauso) tarpininkei.
19. Kolegija nusprendė, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog pareiškėjos lėšos buvo pervedamos ir laikomos sąskaitoje (duomenys neskelbtini), o jos pateiktais duomenimis, 2023 m. kovo 14 d. pareiškėjos sąskaitoje buvo 174 644,83 Eur, byloje taip pat nėra įrodymų, jog pareiškėja buvo išreiškusi valią atlikti mokėjimą – pervesti 172 799,80 Eur į kitą sąskaitą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ir įrodymų, paneigiančių pareiškėjos argumentus, jog apie 172 799,80 Eur pervedimą ji nebuvo informuota ir nežinojo (sužinojo tik iš suinteresuoto asmens pateikto sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo).
20. Kolegija pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 21 d. „Patvirtinime dėl sąskaitos“ nurodyta, jog tarpininkė yra programos valdytoja, veikianti mokėjimo įstaigos „PAYRNET Limited“ vardu, taip pat įgaliota tarpininkė, veikianti (veikusi) elektroninių pinigų įstaigos UAB „PAYRNET“ vardu. Tarpininkė, atlikusi reikiamas kliento ir (arba) įmonės identifikavimo procedūras, savo registruotiems klientams sukuria banko sąskaitas. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėjos sąskaitas SEPA (duomenys neskelbtini) ir SWIFT (duomenys neskelbtini) tvarkė tarpininkė (atstovė).
21. Kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas. Bendrovės vardu veikusios tarpininkės veiklos teisinės pasekmės ir atsakomybė už šios tarpininkės teiktas paslaugas (operacijas) priklauso elektroninių pinigų platinimo ir mokėjimo įstaigai – bendrovei. Kolegija tokią išvadą grindė tuo, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog jo pateiktame sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta 172 799,80 Eur suma buvo pervesta į tarpininkės sąskaitą (duomenys neskelbtini), juolab kad tai padaryta ginčo pinigų turėtojos pareiškėjos iniciatyva (sutikimu ir (ar) nurodymu). Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad pareiškėja 174 644,83 Eur buvo pervedusi į jai atidarytą elektroninių pinigų sąskaitą, administruotą bendrovės, pačiai pareiškėjai pripažinus, jog dalį lėšų (39 667,79 Eur ir 30 000 Eur) ji yra atgavusi, nesant įrodymų, kad ir likusi suma jai buvo grąžinta ar kad egzistavo pareiškėjos nurodymas (sutikimas) dėl šių lėšų pervedimo kitam subjektui, kolegija patvirtino pareiškėjos 104 997,04 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
22. Kolegija nurodė, kad, tenkinus pareiškėjos kasacinį skundą, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš suinteresuoto asmens, kadangi civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTIxNjYtODY0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-2166-864/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-2166-864/2024">eB2-2166-864/2024</a> pradėta pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties, kuria bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas pareiškėjos 104 977,04 Eur finansinis reikalavimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo S. C. prašo Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, bankroto procese veikti aktyviai, tinkamai paskirstyti šalims įrodinėjimo pareigą.
23.2. Lietuvos apeliacinis teismas, nuspręsdamas patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, neatliko jos ir bendrovės tarpininkės teisinių santykių kvalifikavimo, t. y. nesiaiškino, ar jų sudarytoje sutartyje iš tikrųjų nėra susitarta (kaip yra įprasta tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose), kad būtent tarpininkė disponuos pareiškėjos mokėjimo sąskaita. Nagrinėjamu atveju išvadai, kad tarpininkė vis dėlto disponavo pareiškėjos mokėjimo sąskaita turėdama jos sutikimą, pagrindo suteikia tarpininkės ir bendrovės sudarytos agentavimo sutarties nuostatos (35, 38 psl.). Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėja tokio sutikimo nedavė, turėjo pareikalauti pareiškėjos ir tarpininkės sutartinius santykius reglamentuojančių dokumentų. Tokių dokumentų, nors jie turėtų būti, byloje nėra. Susitarimai tarp tarpininko ir galutinio vartotojo (pareiškėjos) nebūna žodiniai, o tai reiškia, kad pareiškėja turėjo šią sutartį, tačiau jos teismui nepateikė. Lietuvos apeliacinis teismas turėjo pareigą veikti aktyviai ir įpareigoti šalis pateikti papildomus įrodymus arba juos išsireikalauti savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju liko neatskleista bylos esmė, reikšmingos aplinkybės ir įrodymai liko nenustatyti ir neįvertinti, o Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad pareiškėja nedavė tarpininkei sutikimo, nėra motyvuota.
23.3. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nes įrodyti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą turėjo pareiškėja, o ne suinteresuotas asmuo, kaip buvęs bendrovės vadovas.
23.4. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė proceso teisės normas, nes, patvirtinęs pareiškėjos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, neįvykdė pareigos nustatyti šio reikalavimo eilę.
23.5. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Suinteresuotas asmuo nėra bylos šalis, procesas pradėtas ne pagal jo atskirąjį skundą, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėjo būti priteistas ne iš jo, o iš bendrovės.
24. Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo suinteresuoto asmens kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
24.1. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, įvykdė savo pareigą bendrovės bankroto procese veikti aktyviai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ). Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo ne tik nereiškė nesutikimų dėl tarpininkės santykio su pareiškėja bei bendrove per daugiau nei pusmetį vykstančiame teisminiame procese: net ir potencialiai turėdamas abejonių, suinteresuotas asmuo nesugebėjo pareikšti prašymo išreikalauti įrodymus iš pareiškėjos. Apie naujų įrodymų poreikį jis užsimena tik kasaciniame skunde, nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, neva teismas nesurinko įrodymų, kurių nei suinteresuotas asmuo, nei kita proceso šalis reikalavimo tvirtinimo byloje neprašė, nors toks įrodymas būtų pagrindęs aplinkybę, dėl kurios net nekilo ginčas.
24.2. Iš skundžiamos nutarties ir viso proceso eigos yra aiškiai suprantama, kad pareiškėjos reikalavimas yra priskiriamas prie JANĮ 94 straipsnyje įtvirtintų pirmąja eile tenkinamų reikalavimų. Reikalavimo tvirtinimo procese jau buvo išaiškinta, kad reikalavimas yra pirmosios eilės, ir dėl to nekilo jokių ginčų. Pareiškėja vėlesniuose procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad prašo reikalavimą tvirtinti pirmąja eile, todėl skundžiamoje nutartyje taip pat nebuvo aiškiai nurodyta, kuriai eilei yra priskirtinas reikalavimas. Bet kuriuo atveju, jeigu ir nėra aišku, kuriai eilei yra priskirtinas reikalavimas, tokiam formaliam trūkumui ištaisyti nereikalinga nei kasacija, nei Lietuvos apeliacinio teismo nutarties panaikinimas ir perdavimas iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui, kaip teigiama kasaciniame skunde.
24.3. Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, taip užtikrindamas teisingumą ne tik formaliai, bet ir praktiškai. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTIxNjYtODY0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-2166-864/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-2166-864/2024">eB2-2166-864/2024</a> buvo pradėta ne pagal suinteresuoto asmens 2024 m. liepos 16 d. atskirąjį skundą, tačiau negalima sutikti su pozicija, neva suinteresuotam asmeniui, siekiančiam padėti bendrovei ar nemokumo administratoriui, negali kilti neigiamų padarinių dėl aktyvaus veikimo reikalavimo tvirtinimo procese.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo
25. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą.
26. Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtintas pareiškėjos 104 977,04 Eur finansinis reikalavimas, tenkinamas pirmąja eile. Nutartis priimta vadovaujantis JANĮ nuostatomis. Taigi bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra pradėta pagal JANĮ, todėl nagrinėjamu atveju taikomas šis įstatymas.
Dėl teismo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius, kai sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo nemokumo byloje ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo
27. Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, patvirtindamas pareiškėjos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, neatliko pareiškėjos ir bendrovės tarpininkės teisinių santykių kvalifikavimo ir iš esmės nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neatliko išsamaus įrodymų vertinimo. Lietuvos apeliacinis teismas turėjo būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjos ir tarpininkės sutartinius santykius reglamentuojančių dokumentų, to neatlikęs, Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
28. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
29. Kadangi JANĮ įtvirtintos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginti su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimas, nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pareikštas bankroto byloje, pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2011">3K-3-160/2011</a>, kt.).
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2009">3K-3-369/2009</a>). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų ir pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2014">3K-3-233/2014</a>).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į ankstesnę kasacinio teismo praktiką, kurioje prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius įrodymus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas įprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovė, iki Lietuvos bankas 2023 m. birželio 19 d. nutarimu panaikino jai išduotą elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos licencijos galiojimą, turėjo elektroninių pinigų įstaigos statusą. Pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sudarytą sutartį, tarpininkė „Streamflow EAD“ veikė kaip bendrovės elektroninių pinigų platinimo agentė. Šalys susitarė, kad bendrovė suteiks tarpininkei prieigą prie mokėjimo platformos ir paskyrą joje. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja buvo tarpininkės klientė, šią aplinkybę patvirtina ir pačios kreditorės pateiktas 2021 m. balandžio 23 d. tarpininkės patvirtinimas dėl kreditorės banko sąskaitos atidarymo: 1) EUR SEPA Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo įstaiga „Payrnet Limited“); 2) INT/NAL SWIFT Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo įstaiga „Payrnet Limited“).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta ir tai, jog byloje dalyvaujančios šalys yra pateikusios prieštaringus įrodymus. Pareiškėja, prašydama patvirtinti bendrovės bankroto byloje jos 104 997,04 Eur finansinį reikalavimą, į bylą pateikė savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 14 d. išrašą, šio duomenimis, 2023 m. kovo 14 d. sąskaitoje buvo 174 644,83 Eur ir pareiškėjai buvo atlikti du pavedimai (39 667,79 Eur ir 30 000 Eur), todėl sąskaitoje liko 104 977,04 Eur. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo pateikė pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2023 m. birželio 21 d. išrašą, šio duomenimis, 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjos sąskaitoje buvo 0,02 Eur.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai, nepašalinę byloje esančių įrodymų prieštaringumo, skirtingai išsprendė pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja pripažino savo naudai 2023 m. birželio 13 d. ir 2023 m. birželio 21 d. gautus mokėjimus iš tarpininkės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir remdamasis suinteresuoto asmens pateiktu pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2023 m. birželio 21 d. išrašu, padarė išvadą, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso tarpininkei ir kad tarpininkė yra šios sąskaitos turėtoja, todėl atmetė pareiškėjos prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog minėta sąskaita priklauso tarpininkei, padarė priešingą išvadą – patvirtino pareiškėjos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundžiamos nutarties 33 punkte ir pripažino, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl nurodyto suinteresuoto asmens ir pareiškėjos sąskaitos išrašų nesutapimo nepasisakė, tačiau pats apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šių įrodymų prieštaringumo nepašalino.
35. Teisėjų kolegija nurodo, kad civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAwLTgyMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-300-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-300-823/2022">e3K-3-300-823/2022</a>, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas taip pat turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEtNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121-421/2019">3K-3-121-421/2019</a>, 40 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA1LTcwMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-205-701/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-205-701/2023">e3K-3-205-701/2023</a>, 28 punktas).
36. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu gali būti tikrinamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, tiek ir jo pagrįstumas (teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu), kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112/2009">3K-3-112/2009</a>). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentais keliant bylai išnagrinėti esminę reikšmę turinčių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimą, juo, kaip patenkančiu į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžiančiu ginčo esmę ir turinčiu reikšmės bylos teisiniam rezultatui, pasisakyti.
37. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso tarpininkei, iš esmės rėmėsi tuo, kad suinteresuoto asmens pateiktame sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini) išraše yra nurodytas tik banko sąskaitos numeris – (duomenys neskelbtini) – ir nėra nurodyta, kokiam subjektui ši sąskaita priklauso (nėra aiškiai nurodyta, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso tarpininkei). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra aišku, kam priklauso ši sąskaita, nėra pakankama pirmiau aptartai apeliacinės instancijos teismo išvadai pagrįsti.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas šią išvadą grindė tuo, kad tarpininkės ir bendrovės sudarytoje atstovavimo sutartyje ir sutarčių pakete nėra duomenų, jog ši sąskaita priklausė tarpininkei, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta neišanalizavus atstovavimo sutarties nuostatų, neįvertinus šalių prisiimtų įsipareigojimų apimties pagal šią sutartį ir pareiškėjos vaidmens šios sutarties kontekste. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 45 punkte ir nurodė keletą bendro pobūdžio atstovavimo sutartyje esančių sutarties sąlygų, susijusių su bendrovės ir tarpininkės sutartiniais įsipareigojimais, tačiau neatliko šių sutartyje aptartų nuostatų analizės, nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų sudarant ir vykdant šią sutartį, neanalizavo šių skundžiamoje nutartyje aptartų sutarties sąlygų reikšmės nagrinėjamai bylai. Be kita ko, kaip pagrįstai nurodoma ir kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neatliko ir teisinių pareiškėjos ir tarpininkės santykių kvalifikavimo, t. y. neišsiaiškino, ar tarp pareiškėjos ir tarpininkės egzistuoja atskiri teisiniai santykiai, ar tarp jų sudaryta sutartis, ir, jei taip, ar pareiškėjos atskiras sutikimas pervesti pinigus į sąskaitą (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje buvo reikalingas, ar toks sutikimas buvo įtvirtintas pareiškėjos ir tarpininkės sudarytoje sutartyje (jei būtų nustatyta, kad tokia sutartis buvo sudaryta). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėja buvo tarpininkės klientė, spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas byloje taip ir neįvertino bei nenustatė, kokio konkrečiai teisinio pobūdžio santykiai susiklostė tarp pareiškėjos ir tarpininkės, jų teisių ir prisiimtų įsipareigojimų (jų apimties), vaidmens specifinėje finansinių paslaugų, susijusių su mokėjimų gavimu bei siuntimu, ir kitų finansinių paslaugų teikimo srityje.
39. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso tarpininkei, grindė ir tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui paskyrė 5000 Eur baudą už bankrutuojančios bendrovės dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui, todėl suinteresuotas asmuo nei nemokumo administratoriui, nei į nagrinėjamą bylą nepateikė įrodymų dėl 172 799,80 Eur pavedimo iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) į sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagrįstumo, ir tuo, kad byloje nėra tarpininkės patvirtinimo, jog jai priklauso sąskaita (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegija tokias apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas taip pat laiko nepagrįstomis.
40. Šiame kontekste pažymėtina, kad tarpininkė nagrinėjamos bylos procese nedalyvauja, o duomenų apie tai, kad ji turėjo ir (ar) galėjo pateikti tam tikrą informaciją dėl sąskaitos (duomenys neskelbtini), byloje taip pat nėra nustatyta, tokių aplinkybių bylą nagrinėję teismai apskritai netyrė ir nevertino. Bylą nagrinėję teismai, kaip minėta pirmiau, netyrė ir nevertino ne tik faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, koks tarpininkės vaidmuo nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo, bet nevertino ir bylai reikšmingų aplinkybių, ar tarpininkė, kaip bendrovės agentė, gali būti atsakinga už tam tikras administruojamas finansines operacijas ir ar jos žinioje gali būti reikšmingos informacijos, susijusios su 172 799,80 Eur pavedimo iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) į sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagrįstumo vertinimu.
41. Teisėjų kolegija nurodo, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Tokį teismo aktyvumą, nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkyLTM4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-192-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-192-381/2023">e3K-3-192-381/2023</a>, 34 punktas). Taigi, atsižvelgdama į pirmiau šios nutarties 30 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, suformuotą dėl aktyvaus teismo vaidmens sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo, ir į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes, t. y. šalių pateiktus prieštaringus įrodymus, taip pat į tai, kad buvęs įmonės vadovas nevykdo jam įstatyme įtvirtintos pareigos perduoti bankrutuojančios bendrovės dokumentus, kurie gali būti reikšmingi ir vertinant nagrinėjamoje byloje pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, kokia informacija, susijusi su nagrinėjamoje byloje sprendžiamomis aplinkybėmis, yra ar gali būti tarpininkės žinioje, ir imtis priemonių įrodymams iš tarpininkės išreikalauti, pasinaudodamas CPK įtvirtintu proceso teisės institutu – rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu (CPK 199 straipsnis).
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino įrodymų prieštaringumo ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 185 straipsnis), nes savo išvadas faktiškai grindė tik tuo, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso tarpininkei, ir byloje nėra įrodymų, kam ši sąskaita priklauso, taip iš esmės ignoruodamas teismo pareigą bankroto bylose būti aktyviam ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, kokie konkrečiai teisinio pobūdžio santykiai susiklostė tarp pareiškėjos ir tarpininkės, jų teisių ir prisiimtų įsipareigojimų (jų apimties). Dėl nurodytų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo bendrovės bankroto byloje. Tai teikia pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, turinčiam teisę spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas ir pažeidimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš naujo bylą nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas turėtų apsvarstyti įrodymų išreikalavimo iš tarpininkės klausimą, siekdamas išsiaiškinti, kam priklauso sąskaita (duomenys neskelbtini), ar į šią sąskaitą pareiškėjos lėšos buvo pervestos esant pareiškėjos sutikimui, ar toks sutikimas pagal pareiškėjos ir tarpininkės prisiimtus įsipareigojimus nėra reikalingas.
43. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjos kitų kasacinio skundo argumentų, nes tai neturi reikšmės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje priimamam procesiniam sprendimui grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad šioje byloje kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Jūratė Varanauskaitė
Agnė Tikniūtė
