Dėl materialiosios teisės normų, kuriomis reglamentuojama perkančiųjų organizacijų diskrecija kelis tapačius pirkimo objektus sujungti į vieną, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-322-916/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01596-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“ ieškinį atsakovėms Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, tretieji asmenys – Civilinės aviacijos administracija, Lietuvos saugios laivybos administracija, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcija, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, viešoji įstaiga Kelių ir transporto tyrimo institutas, uždaroji akcinė bendrovė „Alauša“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, kuriomis reglamentuojama perkančiųjų organizacijų diskrecija kelis tapačius pirkimo objektus sujungti į vieną, aiškinimo bei taikymo.

Ieškovė UAB „Emsi“ (toliau – ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija, LAKD) skelbto atviro konkurso „Degalų iš degalinių pirkimas“ (toliau – ir Konkursas) sąlygų 14 punktą, Konkurso sąlygų 1 priedo Techninės specifikacijos (toliau – Techninė specifikacija) 19.1 ir 19.2 punktus, 3 priedo Preliminariosios sutarties projekto (toliau – Preliminarioji sutartis) 17.1, 17.2 ir 32 punktus, 4 priedo Pagrindinės pirkimo sutarties projekto (toliau – Pagrindinė sutartis) 16.1, 16.2 ir 31 punktus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Konkurso sąlygose reikalaujama, kad tiekėjas turėtų degalinių tinklą: Vilniuje (ne mažiau kaip 5 degalinės), Kaune (ne mažiau kaip 2 degalinės), Klaipėdoje (ne mažiau kaip 2 degalinės), Alytuje, Biržuose, Druskininkuose, Ignalinoje, Jonavoje, Joniškyje, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Kretingoje, Lazdijuose, Marijampolėje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Molėtuose, Naujojoje Akmenėje, Pakruojyje, Palangoje, Pasvalyje, Plungėje, Prienuose, Radviliškyje, Rokiškyje, Skuode, Šakiuose, Šalčininkuose, Šiauliuose, Šilalėje, Šilutėje, Širvintose, Tauragėje, Telšiuose, Trakuose, Ukmergėje, Utenoje, Varėnoje, Vilkaviškyje ir Visagine (ne mažiau kaip po 1 degalinę) arba ne didesniu kaip 5 kilometrų atstumu nuo nurodytų miestų teritorijų ribų (Techninės specifikacijos 3, 4 punktai).

Konkurso sąlygose, be kitų reikalavimų, atsakovė nurodė:

pirkimas neskirstomas į dalis; tiekėjai privalo siūlyti visą prekių kiekį (Konkurso sąlygų 14 punktas) (toliau kartu su Techninės specifikacijos 3, 4 punktais – ginčo Konkurso sąlygos);

skelbtų mažmeninių benzino A95 ir dyzelino kainų vidurkiai perkančiosios organizacijos nurodytose tiekėjo ir (arba) subtiekėjų degalinėse turi būti apskaičiuoti pagal šiame punkte pateiktą skaičiavimo metodiką: Benzinas A95 – sudedamos tiekėjo ir (arba) subtiekėjų degalinėse (3 tiekėjo pasirinktos degalinės Vilniuje, 2 tiekėjo pasirinktos degalinės Kaune, po 1 pasirinktą tiekėjo degalinę Klaipėdoje, Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose ir Telšiuose) (Techninės specifikacijos 19.1 punktas); dyzelinas – sudedamos tiekėjo ir (arba) subtiekėjų degalinėse (3 tiekėjo pasirinktos degalinės Vilniuje, 2 tiekėjo pasirinktos degalinės Kaune, po 1 pasirinktą tiekėjo degalinę Klaipėdoje, Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose ir Telšiuose) (Techninės specifikacijos 19.2 punktas);

pirkėjai už prekes tiekėjui sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos į tiekėjo banko sąskaitą. Tais atvejais, kai vėluoja finansavimas iš biudžeto – vėlavimo laikotarpiu, bet ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prekių pirkimo dienos (Preliminariosios sutarties 17.1 punktas, Pagrindinės sutarties 16.1 punktas);

vėluojant finansavimui iš biudžeto, pirkėjai delspinigių ar palūkanų nemoka (Preliminariosios sutarties 17.2 punktas, Pagrindinės sutarties 16.2 punktas);

pirkėjai, nepagrįstai uždelsę atsiskaityti už prekes sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, moka tiekėjui Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPĮ) nustatyto dydžio palūkanas nuo nesumokėtos prekių kainos už kiekvieną uždelstą dieną, išskyrus sutarties 17.2 punkte nustatytą atvejį (Preliminariosios sutarties 32 punktas, Pagrindinės sutarties 31 punktas).

Anot ieškovės, Preliminariosios sutarties 17.1, 17.2, 31 punktai, Pagrindinės sutarties 16.1, 16.2, 21 punktai, kuriuose nurodyti mokėjimo terminai viršija 30 dienų, prieštarauja MAPKSVPĮ, taip pat neatitinka Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139, 8 punkto, nes, perkančiajai organizacijai (skolininkei) neturint lėšų, pareiga skolintis perkeliama tiekėjui (kreditoriui), tinkamai įvykdžiusiam sutartį.

Ieškovė nurodė, kad Konkurso sąlygose nustatyta, jog prekių teikimo terminas – 34 mėnesiai nuo Pagrindinės sutarties įsigaliojimo (13 punktas), ji gali būti sudaryta bet kada per 36 mėnesių laikotarpį, kai galioja Preliminarioji sutartis (Preliminariosios sutarties 6 punktas). Tai reiškia, kad dalies perkamų prekių tiekimas gali būti užbaigtas ne po 34, bet po 70 (36+34) mėnesių. Ieškovės vertinimu, tokios Konkurso sąlygos yra neteisėtos, netikslios ir dviprasmiškos; neprotinga įpareigoti tokį ilgą laikotarpį pardavinėti prekes su fiksuota nuolaida.

Techninės specifikacijos 19.1, 19.2 punktuose nurodytoje skaičiavimo metodikoje nereikalaujama, kad degalinės gali būti „ne didesniu kaip 5 kilometrų atstumu nuo nurodytų miestų teritorijų ribų“, nors tokia sąlyga nustatyta Techninės specifikacijos 3 punkte, kuriame apibūdinti degalinių tinklo reikalavimai.

Ieškovės manymu, Konkurso sąlygose nustatytą degalinių tinklo kriterijų atitinka ir laimėti Konkursą gali tik UAB „Lukoil Baltija“ ir (arba) UAB „Baltic Petroleum“, kuri turi didžiausią degalinių tinklą, daugiausiai kontroliuojamų degalų prekybos įmonių. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas dėl degalinių tinklo pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus, skatina Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje reglamentuotus draudžiamus susitarimus. Nurodytų pažeidimų būtų išvengta, jeigu Konkursas būtų suskaidytas į kelias dalis, kuriose galėtų varžytis kuo daugiau tiekėjų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis MAPKSVPĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatomis, sprendė, kad Preliminariosios sutarties 17.1 punktas ir Pagrindinės sutarties 16.1 punktas joms neprieštarauja. Preliminariosios sutarties 17.2 ir 32 punktus (atitinkamai Pagrindinės sutarties 16.2, 31 punktus) teismas aiškino sistemiškai, atsižvelgdamas į MAPKSVPĮ normas, konstatavo, kad ieškovės ginčijamos Konkurso sąlygos neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo palūkanų pagal MAPKSVPĮ mokėjimo (tai turi būti padaryta per maksimalų 60 dienų terminą). Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl įtvirtintos sutarties šalių nelygybės, nurodė, kad panaikinus ginčijamas nuostatas ieškovė gautų pelną biudžeto sąskaita, lėšos degalams pirkti būtų skirtos palūkanoms mokėti (būtų naudojamos neracionaliai).

Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, kad Konkurso neskaidymas į dalis varžo tiekėjų konkurenciją ar pažeidžia viešųjų pirkimų principus, ji apsiribojo bendro pobūdžio samprotavimais ir nuorodomis į kasacinio teismo praktiką, suformuotą civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas pripažino, kad ieškovės argumentai nepaneigė atsakovių atsikirtimų, jog Konkursas nėra skirstomas į dalis todėl, kad, įvertinus visą veiklos teritorijoje (kiekviename Konkurso dokumentuose nurodytame mieste) įsigyjamų degalų kiekį, tikimasi masto ekonomijos efekto, be to, išskirsčius Konkursą į dalis, būtų neaišku ir atsirastų ribojimų, į kokį automobilį kurioje degalinėje pilti degalus.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimas turėti degalinių tinklą ir jo teisėtumo problema buvo nagrinėjami analogiškose civilinėse bylose ir ne kartą buvo pripažinta, kad tokios pirkimo sąlygos nepažeidžia viešųjų pirkimų tikslo ir principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTE4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-918/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-918/2011">2A-918/2011</a>; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTUyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-952/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-952/2011">2A-952/2011</a>).

Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė racionalių argumentų, kodėl, jos manymu, perkančiosios organizacijos pasiūlyta kainų vidurkio apskaičiavimo metodika (šios nutarties 4.2 punktas) varžo tiekėjų konkurenciją ar prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintiems principams. Kainų vidurkio apskaičiavimo kriterijus reikalingas tiekėjų pasiūlymams vertinti; sąžiningą konkurenciją užtikrina ne metodikos turinys, bet vienodas jos taikymas apskaičiuojant visų Konkurse dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų kainų vidurkius.

Teismas nesutiko su šios nutarties 6 punkte nurodytais ieškinio argumentais, nurodė, kad jie pagrįsti subjektyviomis prielaidomis, be to, jokių reikalavimų dėl Konkurso sąlygų, įtvirtinančių Pagrindinės sutarties sudarymo tvarką ir terminus, nei pretenzijoje, nei ieškinyje nepareikšta.

Teismas pažymėjo, kad tiekėjų teisė sudaryti susitarimus dėl jungtinės veiklos negali būti tapatinama su karteliniais susitarimais (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Emsi“ apeliacinį skundą, 2017 m. sausio 19 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegija, vertindama ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovės visus Konkurso procedūrų ir kitus susijusius dokumentus, kurių dar nėra byloje (tiekėjų pasiūlymai, jų vertinimo, laimėtojo nustatymo ir sutarčių sudarymo dokumentai), LAKD ir UAB „Luktarna“ 2016 m. birželio 27 d. pasirašytos sutarties Nr. S-609 „Dėl degalų pirkimo“ kopiją bei UAB „Luktarna“ pasiūlymą, nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kuriuos konkrečiai dokumentus būtina išreikalauti, pateikė abstraktų prašymą. Susipažinti su kitų pirkimo dalyvių pasiūlymais gali tik viešojo pirkimo dalyviai (VPĮ 6 straipsnio 1 dalis), o ieškovė nebuvo pateikusi Konkurso pasiūlymo. VPĮ 41 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu; nei tiekėjai, nei kiti asmenys į jį nėra įtraukti. Taigi net jei ir būtų patenkintas ieškovės prašymas išreikalauti visus su Konkursu susijusius dokumentus, ji neturėtų teisinio pagrindo su jais susipažinti.

Kolegija pažymėjo, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 180 straipsnis). Ieškinio reikalavimai yra susiję su Konkurso sąlygų aiškinimu ir jų taikymu, o ieškovė prašo išreikalauti visus Konkurso procedūrų dokumentus, LAKD ir UAB „Luktarna“ sutartį, pasirašytą dar iki Konkurso paskelbimo, kurie tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamu ginču.

Pagal bendrą taisyklę perkančioji organizacija turi atsiskaityti su tiekėju per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros ar lygiaverčio dokumento gavimo, tačiau MAPKSVPĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis, dėl kurios atsakovė gali atsiskaityti ir ilgesniais negu 30 kalendorinių dienų terminais, jeigu viešojo pirkimo sutartyje nustatytos objektyviai pagrįstos aplinkybės. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis (šios nutarties 10 punktas), pažymėjo, kad perkančioji organizacija yra biudžetinė įstaiga, todėl asignavimai konkrečioms išlaidoms apmokėti iš valstybės iždo sąskaitos pervedami tik pateikus mokėjimo paraišką, kuri rengiama gavus mokėtinas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kolegija taip pat pritarė teismo išvadoms dėl Preliminariosios sutarties 17.2, 32 punktų, Pagrindinės sutarties 16.2, 31 punktų teisėtumo, atmetė ieškovės argumentus dėl sutarties šalių nelygybės ir teiginį, kad, stingant lėšų, turi būti ribojami pirkimai, o ne atsiskaitymai.

Kolegija nurodė, kad reikalavimas turėti degalinių tinklą nelaikytinas minimaliu kvalifikacijos reikalavimu VPĮ 32 straipsnio 1 dalies prasme, tai reikalavimas dėl pirkimo objekto, įtvirtintas Techninėje specifikacijoje (minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nurodyti Konkurso sąlygų 16 punkte). Spręsdama dėl šio reikalavimo tikslingumo ir pagrįstumo kolegija nustatė, kad tiek atsakovės, tiek tretieji asmenys atlieka svarbias jiems patikėtas funkcijas įvairiose transporto sistemos srityse visoje šalies teritorijoje, todėl automobilių degalai yra būtini ir reikalingi vykdant tiesioginę jų veiklą. Siekiant užtikrinti galimybę pasipildyti degalų įvairiose šalies (miesto) vietose, būtina, kad tiekėjai turėtų kuo platesnį degalinių tinklą.

Kolegija sutiko su atsakovių atsikirtimu, kad, visą reikalingų prekių kiekį perkant centralizuotai, pagrįstai tikimasi ir masto ekonomijos efekto – už didesnį perkamą degalų kiekį gali būti siūloma geresnė kaina ar didesnė nuolaida. Dėl to kolegija pateisino ginčo reikalavimą dėl degalinių skaičiaus ir išsidėstymo (techninis pajėgumas) tiek atsižvelgdama į atsakovių ir trečiųjų asmenų vykdomos veiklos pobūdį, tiek ir į viešojo intereso apsaugą, be to, pripažino, kad jis atitinka objektyvius Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų poreikius. Vien tai, kad ieškovės pajėgumai neatitinka nustatytų reikalavimų, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog jie yra specialiai pritaikyti vienam konkrečiam tiekėjui.

Nors degalinę Trakuose turi tik UAB „Baltic Petroleum“, kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad Konkurso sąlygos neriboja tiekėjų teisės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, pasitelkti subrangovus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais. Duomenų, kad degalines visuose Techninės specifikacijos 4 punkte nurodytuose miestuose turėtų tik vienas tiekėjas, nėra. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad visi tiekėjai turėjo faktinę galimybę dalyvauti Konkurse sujungdami pajėgas. Atsakovė neturi pareigos Konkursą skaidyti į dalis vien dėl to, kad ieškovė dėl savo pačios pasyvumo prarado galimybę konkuruoti. Kolegija kritiškai vertino ieškovės siūlymą degalų pirkimą Trakų degalinėje išskirti į atskirą pirkimą, nes tokiu atveju šis pirkimas būtų organizuojamas tik UAB „Baltic Petroleum“, o tai neužtikrina tiekėjų konkurencijos.

Kolegija nurodė Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią reikalavimai turėti degalines konkrečiuose perkančiajai organizacijai reikalinguose ir pasirinktuose miestuose buvo pripažinti teisėtais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTExOC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1118/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1118/2014">2A-1118/2014</a>; kt.), pažymėjo, kad šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi ne tiek, kad jomis nebūtų galima vadovautis šioje byloje. Ieškovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTcxOC0yMzYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-718-236/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-718-236/2015">e2A-718-236/2015</a> šioje byloje nesiremtina, nes ji priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos aplinkybių (pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta galimybė pirkime dalyvauti tiekėjų grupėms ar pasitelkti subtiekėjus).

Kolegija, įvertinusi pirkimo pobūdį, pažymėjo, kad Konkurso dokumentuose neįmanoma iš anksto nurodyti, kada bus sudaromos pagrindinės sutartys su atsakovę įgaliojusiomis perkančiosiomis organizacijomis, nes kiekviena jų yra sudariusi degalų tiekimo sutartis ir tik tada, kai šios baigs galioti, galės pasirašyti pagrindines sutartis su Konkursą laimėjusiu tiekėju. Kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalimi, atmetė ieškovės argumentus, kad perkančiosios organizacijos nėra įsipareigojusios sudaryti pagrindinių sutarčių.

Kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas panaikinti jos dalį dėl atsakovių Civilinės aviacijos administracijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos, Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcijos, Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bei VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto procesinės padėties pakeitimo į trečiųjų asmenų bet kuriuo atveju negali būti tenkinamas.

Iš byloje esančių įgaliojimų kolegija nustatė, kad tarp LAKD, Susisiekimo ministerijos ir pirmiau nurodytų institucijų (trečiųjų asmenų) susiklostė įgaliojimo teisiniai santykiai. Kadangi ieškovė ginčijo atsakovės vykdomo Konkurso sąlygas, o tai daro įtaką ir ją įgaliojusioms perkančiosioms organizacijoms, taip pat yra susiję su jų teisėmis ir pareigomis, tai teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcyLTI0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-372-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-372-248/2016">e3K-3-372-248/2016</a> pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad tiek LAKD, tiek Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos procese turėjo dalyvauti atsakovių procesiniu statusu. Nors Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje padaryta priešinga išvada, kolegija konstatavo, kad vienintelė aplinkybė, jog įgaliotoji (įgaliotinė) organizacija dalyvavo byloje ne kaip atsakovė, o kaip trečiasis asmuo, pirmosios instancijos teismo sprendimo savaime nedaro negaliojančio.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Emsi“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Siekiant taupyti išteklius, Konkursą dėl Preliminariosios sutarties sudarymo organizavo Susisiekimo ministerijos ir kitų 8 perkančiųjų organizacijų įgaliota atsakovė, jo sąlygose buvo nurodyta, kad kiekviena įgaliotoji institucija Pagrindinę sutartį sudarys, kai baigs galioti anksčiau sutarytos sutartys. Tai patvirtina, kad Konkurso sąlygose reikalaujamas degalinių tinklas visas nebus naudojamas nuolatos, o Konkursas turėjo būti skaidomas į dalis, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną savaime riboja tiekėjų varžymąsi.

Atsakovę įgaliojusių įstaigų pateiktose reikalingų degalų ir degalinių techninėse specifikacijose, kurias atsakovė apibendrino, nebuvo reikalavimo dėl degalinės Trakuose (taigi pirkimus vykdant atskirai, toks reikalavimas nebūtų nustatytas), šiame mieste nėra nė vienos iš įgaliojusių perkančiųjų organizacijų buveinės, be to, atsakovė neįrodė, kad degalinė Trakuose yra reikalinga jai. Atsakovė neužtikrino tiekėjų konkurencijos, nes, išplėtusi jai pateiktų techninių specifikacijų reikalavimus, parengė Konkurso sąlygas, kurių reikalavimą dėl degalinių tinklo atitinka tik UAB „Baltic Petroleum“, vienintelė turinti degalinę Trakuose (nustatytu atstumu nuo jų), šioje galima atsiskaityti degalų kortelėmis.

Byloje nėra duomenų, kad Trakų degalinė turi įtakos masto ekonomijos efektui, kuriuo atsakovės grindžia konkurenciją ribojančio reikalavimo teisėtumą. Atsakovės neįrodė, kad Konkurso išskaidymas į dalis pagal kiekvienos organizacijos pateiktą specifikaciją lemtų kokį nors konkretų kainų skirtumą, be to, Susisiekimo ministerija savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neprieštarautų, jei Konkursas būtų skaidomas į dalis.

Byloje nebuvo atsižvelgta į mažų bei vidutinių įmonių veiklos skatinimo tendenciją, kylančią iš naujų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų Nr. 2014/24/ES (toliau – Direktyva 2014/24/ES) ir 2014/25/ES. Kadangi Direktyvos 2014/24/ES nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d., bet tas nebuvo padaryta, tai ši direktyva gali būti taikoma byloje. Pagal Direktyvos 2014/24/ES 46 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnį, C dalies 14 punktą perkančiosios organizacijos nurodo pagrindines savo sprendimo neskaidyti sutarties į pirkimo dalis priežastis, šios įtraukiamos į pirkimo dokumentus arba nurodomos atskiroje ataskaitoje. Atsakovės Konkurso neskaidymo į dalis priežasčių Konkurso sąlygose nenurodė, taip pat nepagrindė, kad egzistuoja išimtys, dėl ko ši taisyklė gali būti netaikoma. Teismai nepagrįstai nepasisakė dėl Direktyvos 2014/24/ES pažeidimo reikšmės Konkurso sąlygų teisėtumui.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Konkurso sąlygų reikalavimus atitinkančią degalinę Trakuose turi tik UAB „Baltic Petroleum“. Šią aplinkybę įvertinus kartu su Konkurso sąlygų 34 punkto nuostatomis (tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, nepriklausomai nuo to, ar, kai teiks pasiūlymą, jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjektų grupės narys; bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės narys, kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju), lieka tik labai maža teorinė galimybė, kad bus pateikti keli Konkurso pasiūlymai. Tam reikėtų, kad UAB „Baltic Petroleum“ Konkurse nedalyvautų kaip tiekėja ar jungtinės veiklos partnerė ir sutiktų būti subtiekėja, taip pat priimtų kito tiekėjo degalų kortelę ar sutiktų išleisti bendrą kortelę, suderinti savo ir konkurento degalų kortelių programinę įrangą, gauti apmokėjimą iš tiekėjo, derinti kainas ir kt. Kadangi galimybė pasitelkti UAB „Baltic Petroleum“ yra fiktyvi, be to, ji ir ieškovė yra nuolatinės tiesioginės konkurentės analogiškuose pirkimuose, tai reikalavimas turėti degalinę Trakuose atima galimybę Konkurse dalyvauti tiekėjams, gebantiems tiekti perkamas prekes.

Priimdamas skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią kelių pirkimo objektų sujungimas pateisinamas tik kai jis pagrįstas svarbiomis priežastimis ir yra vienintelis galimas bei būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC0yNDgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84-248/2015">3K-3-84-248/2015</a>). Masto ekonomija nėra pakankama priežastis nustatytiems suvaržymams pateisinti, todėl šios nutarties 20, 21 punktuose nurodyti teismo argumentai pripažintini nepagrįstais. Degalų pirkimą Trakų degalinėje (kurios apyvarta yra menka) išskyrus į atskirą pirkimą, būtų pasiektas mažesnis konkurencijos ribojimas.

Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, degalinių tinklo reikalavimas yra tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas. Tą lemia ginčo sąlygos esmė, o ne tai, kurioje Konkurso dokumentų vietoje ji nustatyta; neturėdamas reikalaujamo degalinių tinklo, tiekėjas gali pateikti pasiūlymą, tačiau šis bus pripažintas netinkamu, nes neatitiks reikalavimo dėl techninio pajėgumo (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Tiek minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai, tiek techninė specifikacija negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė ieškovės prašymo išreikalauti papildomus dokumentus, o apeliacinės instancijos teismas be pagrindo jį atmetė, suvaržė ieškovės procesines galimybes įrodinėti, neatskleidė bylos esmės ir iki sprendimo priėmimo iš anksto žinojo, kad prireikus negalės spręsti dėl alternatyvių sankcijų taikymo. Ieškovė negalėjo labiau konkretizuoti šio prašymo, nes įgaliotojos perkančiosios organizacijos neteikė jokios informacijos apie Konkurso eigą po pasiūlymų termino pabaigos, taigi nebuvo galimybės spręsti, kokie veiksmai buvo atlikti, ar buvo pateiktas bent vienas pasiūlymas.

CPK 314 straipsniu siekiama užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu, o ieškovė sąžiningai naudojosi ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, rūpinosi greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikė teismui įrodymus bei argumentus (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Tik po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (2016 m. rugpjūčio 25 d.) atsirado būtinybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius taikant Konkurso sąlygas faktiškai atsiradusias pasekmes, kurios patvirtintų arba paneigtų ieškinio pagrindu nurodytas konkurencijos suvaržymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstai jo nepripažino esminiu, turinčiu įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Informacija apie pirkimo eigą, pasiūlymų pateikimo faktas, jų skaičius, taip pat informacija, kurią privalu viešai skelbti pagal VPĮ 6 straipsnio 1 dalį, 41 straipsnį, yra vieša, neatsižvelgiant į tai, kad yra formalių priežasčių jos pateikimo terminą nukelti į ateitį. O viešą informaciją teismas gali išreikalauti, net jei ji dar neišviešinta; apeliacinės instancijos teismas dėl tokios informacijos nepagrįstai nepasisakė, netinkamai taikė VPĮ nuostatas, CPK 177, 185, 186 straipsnius. Jei nebuvo galima tenkinti viso prašymo, jis neturėjo būti atmestas, bet tenkintas iš dalies; Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo savo praktikos, kad ne visa viešojo pirkimo medžiaga savaime yra nevieša.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus apygardos teismas, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi visas atsakoves, išskyrus LAKD ir Susisiekimo ministeriją, pripažinęs trečiaisiais asmenimis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcyLTI0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-372-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-372-248/2016">e3K-3-372-248/2016</a> pateiktų išaiškinimų, tačiau, pats nukrypdamas nuo nurodytos praktikos, nepagrįstai tokio pažeidimo nepripažino esminiu ir jo neištaisė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančiosios organizacijos atsakovių statusu turėtų dalyvauti ir kasaciniame procese, nes nėra galimybės iš anksto spręsti, kokiomis šalies teisėmis jos pasinaudotų, neaišku, ar kasaciniame teisme nereiks spręsti dėl alternatyvių sankcijų taikymo. Teismas taip pat nepasisakė dėl CPK 45 straipsnio 3 dalies pažeidimo (ieškovė prieštaravo atsakovių statuso keitimui), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>).

Atsakovė Susisiekimo ministerija atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 314 straipsnį, VPĮ 6, 41 straipsnio nuostatas. Ieškovė teismų nuolat prašė išreikalauti iš proceso šalių su Konkursu susijusius dokumentus, tačiau nepateikė tokius reikalavimus pagrindžiančių argumentų; prašomi pateikti dokumentai nesusiję su nagrinėjamu ginču; LAKD ir UAB „Luktarna“ iki kreipimosi į teismą sudaryta sutartis negalėjo būti priimama ir nagrinėjama kaip tiekėjo įrodymas; byloje buvo pakankamai įrodymų, iš kurių buvo galima nustatyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Konkurso reikalavimas dėl degalinės Trakuose nėra diskriminacinis, nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principo, nes šie, norėdami dalyvauti Konkurse, galėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji ir UAB „Baltic Petroleum“ yra konkurentės, nėra pakankama pripažinti, kad Konkurso sąlygose keliami reikalavimai diskriminuoja visus tiekėjus; tokios išvados neįrodo ir aplinkybė, kad ieškovės turimi pajėgumai neatitinka nustatytų reikalavimų – pirkimai organizuojami ne tiekėjų, o perkančiųjų organizacijų poreikiams tenkinti.

Ieškinyje ginčydama neaiškią degalinių tinklo sąvoką ieškovė nepateikė jokių argumentų dėl reikalavimo turėti degalinę Trakuose, nekėlė klausimo dėl degalinių tinklo reikalavimo priskyrimo kvalifikacijos ar Techninės specifikacijos reikalavimui, nesiūlė degalų pirkimo Trakuose išskirti į atskirą pirkimą.

Perkančiosios organizacijos nėra įpareigotos pirkimą skaidyti dalis, jei to nedarant bus racionaliai įsigytos prekės, paslaugos ar darbai. Konkurso objektą išskaidžius į dalis, kiltų rizika negauti kurios nors pirkimo dalies pasiūlymų, stigtų aiškumo ir atsirastų ribojimų, į kokį automobilį kurioje degalinėje pilti degalus.

Perkant centralizuotai visą prekių kiekį, tikimasi masto ekonomijos. Atsakovė parengė Konkurso dokumentus atsižvelgdama ne tik į ją įgaliojusių institucijų, bet ir į savo poreikius, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad nė vienai iš centralizuoto pirkimo šalių nereikėjo degalinės Trakuose.

Atsakovė LAKD atsiliepime į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Reikalavimas dėl degalinių tinklo yra būtinas, nes perkančiosios organizacijos veiklą vykdo visoje šalies teritorijoje ir turi ją prižiūrėti mažiausiomis sąnaudomis; toks reikalavimas teismų praktikoje ne kartą pripažintas teisėtu. Konkurso neskaidymas nepaneigia tiekėjų konkurencijos ir sudaro sąlygas siekti masto ekonomijos. Konkurso sąlygose nustatyta galimybė pasitelkti subtiekėjus ar kitų ūkio subjektų pajėgumus, dalyvauti Konkurse su jungtinės veiklos partneriais. Duomenų, kad visas Techninėje specifikacijoje nurodytas degalines turėtų tik vienas subjektas, byloje nėra. Vien tai, kad ieškovė neatitinka nustatytų reikalavimų, nereiškia, jog jie yra diskriminaciniai, o ieškovės pasyvumas (nesiekimas pateikti bendro pasiūlymo su kitais subjektais), nenoras bendradarbiauti neįpareigoja perkančiosios organizacijos Konkursą skaidyti į dalis.

Ginčo reikalavimas dėl degalinių tinklo nėra kvalifikacijos reikalavimas VPĮ 32 straipsnio 1 dalies prasme (šie reikalavimai nustatyti Konkurso sąlygų 16 punkte); tai Techninės specifikacijos reikalavimas.

Ieškovė remiasi teismų praktika, suformuota kitokio pobūdžio bylose (spręsta dėl skirtingo panašumo laipsnio netapačių objektų sujungimo teisėtumo). Atsakovė procese nurodė apeliacinės instancijos teismo praktiką analogiškose bylose, iškeltose pagal UAB „Emsi“ ieškinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTUyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-952/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-952/2011">2A-952/2011</a>; 2015 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTcxOC0yMzYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-718-236/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-718-236/2015">e2A-718-236/2015</a>).

Ieškovė pateikė abstraktų prašymą išreikalauti papildomus įrodymus, nenurodė, kokius konkrečius dokumentus būtina gauti. Kadangi ieškovė nepateikė Konkurso pasiūlymo, tai pagal VPĮ 6 straipsnio 1 dalį ji neturi teisės susipažinti su kitų Konkurso dalyvių pasiūlymais. Su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, taip pat gali susipažinti tik ribotas sąrašas asmenų (VPĮ 41 straipsnio 5 dalis), nei tiekėjai, nei kiti asmenys nėra į jį įtraukti. Dėl to net ir tenkinus ieškovės prašymą, ji negalėtų susipažinti su išreikalautais dokumentais. Prašomi išreikalauti Konkurso procedūrų dokumentai nėra susiję su nagrinėjamu ginču dėl Konkurso sąlygų teisėtumo.

Trečiasis asmuo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Inspekcija neturėtų būti laikoma atsakove byloje, nes tiesiogiai nevykdė Konkurso procedūrų ir nepriėmė su juo susijusių sprendimų, ieškinyje jai nepareikšta jokių tiesioginių reikalavimų.

Ieškovės argumentai dėl Konkurso neskaidymo į dalis nepagrįsti; pirkimo objektą pagal savo poreikius apibrėžia ir jo reikalavimus nustato perkančioji organizacija, o ne potencialūs pirkimo dalyviai. Išskaidžiusi pirkimo objektą, perkančioji organizacija gali nesulaukti pasiūlymų dėl prekių tiekimo tam tikruose miestuose.

Trečiasis asmuo Lietuvos saugios laivybos administracija atsiliepime į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ji pati Konkurso nevykdė, todėl nepasisakė dėl kasacinio skundo argumentų, pritarė skundžiamo procesinio sprendimo motyvams.

Trečiasis asmuo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasaciniame skunde nurodyti su ieškinio reikalavimais nesusiję argumentai (dėl Direktyvos 2014/24/ES pažeidimo), todėl, remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, jie turėtų būti atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl LAKD teisės nustatyti pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjų teisės remtis kitų subjektų pajėgumais, degalų pirkimo Trakuose išskyrimo į atskirą pirkimo dalį, atsisakymo išreikalauti prašomus įrodymus yra pagrįsti.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria dalies atsakovių procesinė padėtis pakeista į trečiųjų asmenų, yra įsiteisėjusi, o iki to apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, todėl ji negali būti kasacinio skundo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad CPK 45 straipsnio 3 dalies pažeidimas neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Remiantis CPK 45 straipsnio 1 dalimi atsakovas gali būti pakeistas be ieškovo sutikimo, kai ginamas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai pakeitė dalies atsakovų procesinę padėtį į trečiųjų asmenų, taip padėdamas joms išvengti daromos turtinės žalos, resursų ir valstybės lėšų eikvojimo.

Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Ieškovė peržiūros procedūrą inicijavo dėl keleto Konkurso nuostatų teisėtumo, tačiau kasaciniame skunde iš esmės tiesiogiai kvestionuojamos tik ginčo Konkurso sąlygos (šios nutarties 3, 4.1 punktai). Dėl to šalių ginčo dalis dėl Konkurso sąlygų, nurodytų šios nutarties 4.2–4.5 punktuose, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, o skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl jų paliekama galioti (šiame kontekste žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYyLTQxNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-362-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-362-415/2015">e3K-3-362-415/2015</a>).

Dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo

Pagrindinis kasacinėje byloje sprendžiamas šalių nesutarimo objektas – ginčo Konkurso sąlygų, kuriose įtvirtintas reikalavimas turėti degalinių tinklą (taip pat sąlyga, kad Konkursas į dalis neskaidomas), teisėtumas (šios nutarties 3, 4.1 punktai). Ieškovė įrodinėjo, kad šiomis nuostatomis, a fortiori (ypač) dėl nuorodos į Trakų miestą, kuriame yra tik vieno tinklo degalinė, nepagrįstai susiaurinama tiekėjų konkurencija (nepateikta įtikinamų įrodymų dėl masto ekonomijos efekto), pagrindinės sutartys nebus sudaromos ir vykdomos vienu metu, todėl Konkursas turėjo būti išskaidytas į dalis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai su šiais ieškovės argumentais iš esmės nesutiko; nurodė, kad ieškovės argumentai dėl konkurencijos iškraipymo stokoja konkretumo; VPĮ neįtvirtinta pareigos išskaidyti pirkimo objektą į dalis; visiško konkurencijos ribojimo negalima išvengti (visuomet atsiras tiekėjų, kurie neatitiks pirkimo sąlygų); pirkimo objektų sujungimo tikslingumas ir proporcingumas kiekvienu atveju vertintinas individualiai; atsakovė ir tretieji asmenys pagrįstai įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju Konkurso neskaidymas į dalis, tikėtina, suponuos masto ekonomijos efektą, be to, degalus įsigyti iš skirtingų tiekėjų būtų sudėtingiau; Konkurso sąlygomis neribojama tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų turimais pajėgumais, todėl iškelti reikalavimai ūkio subjektų, įskaitant ir mažų bei vidutinių, konkurencijos nesuvaržė; tiekėjų teisė jungtis ir Konkurse dalyvauti kartu nelaikytina karteliniu susitarimu; nėra pagrindo reikalavimo turėti degalinę Trakų mieste išskirti į atskirą dalį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėjo prie teisiškai nepagrįstų išvadų, neatsižvelgė į ankstesnę kasacinio teismo praktiką, todėl atitinkamos jų procesinių sprendimų dalys pripažintinos neteisėtomis.

Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kasacinio teismo praktika dėl viešojo pirkimo sutarčių skaidymo į pirkimo dalis plėtojama ne tik pirkimo objektų heterogeniškumo (savo pobūdžiu atskirų), bet ir homogeniškumo (panašumo, vienarūšiškumo) atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-469/2015). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, pirma, tiekėjų konkurenciją gali pažeisti ne tik skirtingų, bet ir vienalyčių pirkimo objektų sujungimas į vieną, antra, abiem atvejais aktualūs bendrieji kasacinio teismo išaiškinimai šioje srityje.

Kasacinio teismo 2015 m. keturiose vienarūšėse bylose apibendrinti ankstesni teisės išaiškinimai ir suformuota praktika dėl perkančiųjų organizacijų teisės sujungti atskirus pirkimo objektus į vieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC0yNDgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84-248/2015">3K-3-84-248/2015</a>; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Svarbiausi šios praktikos išaiškinimai, kurie aktualūs nagrinėjamam ginčui, yra šie:

galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja; nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją;

nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais;

kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną;

perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos neteisėtomis.

Dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo nagrinėjamoje byloje pirmiausia pažymėtina, kad tarp šalių iš esmės nėra nesutarimo, jog vienalyčiai pirkimo objektai buvo sujungti į vieną. Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkimo objektų atskirumas (savarankiškumas) pasireiškia ne degalų rūšimi (benzinas, dyzelinas), o teritorijos, kurioje prekiaujama šiomis prekėmis, aspektu. Akivaizdu ir atskirai neįrodinėtina, kad dėl nevienodos mažmeninės degalų pardavimo rinkos plėtros ir skirtingos prekių paklausos įvairiuose miestuose Lietuvoje susiklostė įvairaus tankumo ir konkurencijos lygio mažmeninės prekybos degalais situacija – egzistuoja dideli ir mažesni pardavėjų tinklai, taip pat yra tik pavienių degalinių atskiruose miestuose.

Pirmiau nurodytą pirkimo objektų atskirumo (savarankiškumo) vertinimą patvirtina byloje nustatyta ir šalių nekvestionuota aplinkybė, kad LAKD veikė ne tik savo, bet ir kitų perkančiųjų organizacijų naudai (pagal įgaliojimą), todėl ir skirtingų pirkėjų interesai lėmė reikalavimus dėl ganėtinai plataus degalinių tinklo. Taigi ginčo Konkurso sąlygomis suponuotas specifiškumas kyla daugiau ne dėl kelių pirkėjų bendros paklausos masto, bet jos įgyvendinimo sąlygų.

Nors ieškovė procese labiausiai akcentavo Trakų miesto įtraukimą į bendrą degalinių tinklą, tačiau pagal pirmiau nurodytus argumentus pažymėtina, kad, nors ir nekvestionuojamas šios vietovės išskirtinumas mažmeninio degalų pardavimo kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, bendras 9 perkančiųjų organizacijų poreikio prekėmis įgyvendinimas vienu neišskaidytu pirkimu (įgyjant galimybę pirkti degalus keturiasdešimtyje skirtingų Lietuvos miestų) per se nepagrįstai iškraipo ir suvaržo šios srities ūkio subjektų konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje atskirai nespręstina dėl ieškovės argumentų, susijusių su, jos teigimu, fiktyviu atsakovės Konkurso sąlygose įtvirtintu poreikiu degalus įsigyti Trakuose, taip pat dėl galimybės ginčo Konkurso sąlygas atitikti labai siauram, tarpusavyje susijusių pardavėjų ratui.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ginčo Konkurso sąlygas pripažino teisėtomis iš esmės dviejų argumentų – ekonominio ir vadybinio (sutarties vykdymo) – pagrindu. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tokio pobūdžio argumentai kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC0yNDgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84-248/2015">3K-3-84-248/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką) nepripažįstami išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis atskirų pirkimo objektų sujungimą į vieną. Dėl masto ekonomijos taip pat atkreiptinas dėmesys į du aspektus.

Pirma, Konkurso išskaidymas į tam tikras dalis pagal miestus kartu tiekėjams leidžiant pateikti visų jo dalių pasiūlymus (kad ir kiek jų būtų) iš esmės turėtų pasiekti tą patį masto ekonomijos (sutaupymo) efektą. Abejotina, kad tiekėjas, turintis platų degalinių tinklą ir siekiantis laimėti pirkimą, siūlytų didesnę kainą išskaidytame į dalis pirkime, palyginti su analogišku pirkimu, kuris į dalis nebūtų skaidomas, tik dėl to, kad jam reikėtų pateikti ne vieną, o keliolika pasiūlymų.

Antra, byloje iš tiesų tinkamai nepagrįsti atsakovės finansinio pobūdžio argumentai. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime pažymėta, kad dėl ginčo Konkurso sąlygų tikimasi sutaupyti. Taigi, nors masto ekonomijos prielaidų galimai yra, tačiau nėra įrodyta ir motyvuota, kad atsakovės, formuluodamas tokius Konkurso reikalavimus, galėtų neabejotinai pasiekti nurodomų tikslų. Kasacinio teismo panašaus pobūdžio ginčuose ne kartą aiškiai išreikšta abejonė dėl tokio galimo sutaupymo, nes siaura (maža) ūkio subjektų konkurencija, kai kitomis sąlygomis ji būtų platesnė, neprisideda prie racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimo, o kaip tik jį pažeidžia. Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 1 d. atsakovės ir Konkurso laimėtojo sudarytoje pagrindinėje pirkimo sutartyje įtvirtinta, kad degalai parduodami už mažmeninę tiekėjo kainą kartu su 7 ct nuolaida. Atsakovė iš esmės neįrodė, kad Konkurso išskaidymas į dalis neišvengiamai lemtų mažesnį suteikiamos nuolaidos dydį.

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pasiūlymų vertinimas, tiek viešojo pirkimo sutarčių vykdymas sutarčių kainos (perkančiųjų organizacijų sąnaudų) atžvilgiu iš dalies pagrįstas ne objektyviais ir tarpusavyje palyginamais duomenimis, pavyzdžiui, didmenine kaina ir tam tikru antkainiu (dėl šio aspekto plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012), o potencialiai nuo tiekėjo priklausoma informacija ir veiksmais, a fortiori tam tikrų degalinių mažmenine kaina. Tokia kainodaros sistema tam tikru konkrečiu atveju gali lemti neracionalų lėšų panaudojimą.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesprendžia in concreto (konkrečiai, tiksliai), kaip Konkursas turėjo būti išskaidytas į dalis – ar kiekvienam miestui atskirai, ar juos grupuojant pagal tam tikrus objektyvius kriterijus (ne tik atsižvelgiant į geografinę vietovių lokaciją). Bet kokiu atveju kasacinis teismas konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlygų neteisėtumą lemia pernelyg skirtingų keleto perkančiųjų organizacijų poreikių degalais įgyvendinimas pagal vienos ofertos – vieno akcepto modelį.

Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra aiškių duomenų ir platesnių įgaliotojų perkančiųjų organizacijų paaiškinimų, ar iš tiesų visuose jų nurodytuose miestuose egzistuoja realus poreikis įsigyti degalų iš degalinių. Keliamų reikalavimų proporcingumas sutarties dalykui, inter alia (be kita ko), reiškia perkančiosios (-iųjų) organizacijos (-ų) poreikių adekvatumą realiai, o ne prognozuojamai situacijai (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 20 punktą). Byloje nėra iki galo atskleista, ar visos perkančiosios organizacijos visuose nurodytuose miestuose iš tiesų realiai ketina piltis (ir anksčiau tai darė) degalų iš degalinių, ar iš dalies jos siekia užsitikrinti tam tikrą veiklos vykdymo laisvę, platesnes galimybes, kuriomis nebūtinai pasinaudos.

Nesutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimu, kad galimybę ieškovei ir kitiems ūkio subjektams dalyvauti Konkurse užtikrino jų teisė jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus). Ši galimybė įtvirtinta įstatyme ir naudojimasis ja visų pirma priklauso nuo asmeninės kiekvieno ūkio subjekto padėties, tačiau tai savaime nereiškia, kad pernelyg aukštus reikalavimus, inter alia, neišskaidytą pirkimo objektą visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis. Priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas iš dalies prarastų prasmę, nes visus reikalavimus pagrįstų teorinė VPĮ tiekėjams suteikiama teisė bendradarbiauti.

Kaip nurodyta pirmiau, atskirų (savarankiškų) pirkimo objektų sujungimas turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis ir būti vienintele priemone perkančiajai organizacijai pasiekti užsibrėžtų tikslų. Atitinkamos viešojo pirkimo sąlygos teisėtumas vertinamas, inter alia, atsižvelgiant į ūkio subjektų bendradarbiavimo galimybę, tačiau kartu įvertinus tam tikro pirkimo objekto rinką, jo specifiškumą, paklausos ir pasiūlos apimtį bei kitus parametrus. Perkančiosios organizacijos turi siekti kuo didesnės ūkio subjektų konkurencijos, taigi ir racionalaus lėšų panaudojimo, todėl privalo įvertinti aplinkybę, kad nurodytus tikslus pirmiausia užtikrins tokios pirkimo sąlygos, kurias siekdami atitikti neprivalės kooperuotis visi ar dauguma tiekėjų, o tai darys tik atskiri, tam tikrų pajėgumų neturintys tiekėjai.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ginčo šalys, tiek teismai, grįsdami savo pozicijas, rėmėsi ankstesne apeliacinės instancijos teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (arba įrodinėjo, kad ja remtis nėra pagrindo). Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQ2LTQ2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-546-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-546-469/2016">e3K-3-546-469/2016</a> 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamoje byloje suformavęs naują (kitokį, nei apeliacinės instancijos teismo suformuotas) precedentą, kasacinis teismas atskirai nepasisako dėl horizontaliųjų apeliacinės instancijos teismo precedentų santykio ir galimos jų kolizijos.

Ieškovė kasaciniame skunde kelia galimą Direktyvos 2014/24 tiesioginio veikimo klausimą. Atsižvelgdama į pagrindinį šalių nesutarimo objektą – ginčo Konkurso sąlygų teisėtumą – teisėjų kolegija šiuo klausimu atskirai nepasisakys, be kita ko, dėl šių motyvų. Viena vertus, šalys nesutaria dėl atsakovės diskrecijos sujungti į vieną kelis pirkimo objektus įgyvendinimo materialiųjų, o ne procedūrinių aspektų, todėl Direktyvoje 2014/24 įtvirtintų perkančiųjų organizacijų pareigų dėl pirkimo objektų sujungimo įgyvendinimo klausimas nėra tiek svarbus, kiek pati atsakovės galimybė teisėtai nustatyti ginčijamas Konkurso sąlygas; antra vertus, kasacinio teismo praktika dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną yra ganėtinai išplėtota (dėl jos buvo pasisakyta šioje nutartyje), todėl pasikeitęs viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (Direktyva 2014/24) nagrinėjamu atveju nedaro įtakos šalių ginčo sprendimui.

Nagrinėjant bylą šalys kėlė klausimą dėl ginčo Konkurso sąlygų kvalifikavimo, ar tai kvalifikacijos reikalavimai, ar techninės specifikacijos nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kasacinėje byloje sprendžiamą teisės klausimą – teisėtai ar ne atsakovė sujungė tapačius pirkimo objektus, t. y. iškėlė degalinių tinklo reikalavimą, – ginčo Konkurso sąlygos tinkamas kvalifikavimas nėra ypatingai aktualus teisingam ginčo išsprendimui, todėl nutartyje šiuo klausimu nepasisakoma iš esmės.

Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos iš principo gali kelti tuos pačius tiekėjų kvalifikacijos ir pirkimo objekto reikalavimus, tačiau jais jos turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2010">3K-3-126/2010</a>). Ginčijamos Konkurso nuostatos dėl degalinių tinklo iš principo galėtų būti tiek techninio pajėgumo, tiek pirkimo objekto ar sutarties vykdymo reikalavimai.

Kita vertus, tiekėjų konkurenciją potencialiai gali iškraipyti įvairios viešojo pirkimo nuostatos. Pirmiau nurodytoje 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje dėl nepagrįsto pirkimo objektų sujungimo spręsta vertinant, kad kai kurios ginčijamos viešojo pirkimo nuostatos kvalifikuotinos kaip tiek tiekėjų kvalifikacijos, tiek techninės specifikacijos sąlygos. Be to, nagrinėjamam ginčui panašioje byloje, kurią inicijavo ta pati ieškovė, apie galimą pirkimo išskaidymą į atskiras dalis pasisakyta sprendžiant dėl tiekėjų kvalifikacijos (profesinio pajėgumo) reikalavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-255/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-255/2014">3K-3-255/2014</a>).

Kasaciniame skunde taip pat keliami klausimai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų neišreikalautų įrodymų reikšmės šalių ginčo sprendimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinėje byloje pagrindiniam šalių nesutarimo objektui (ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo vertinimui) šis procesinis klausimas nedaro esminės įtakos, todėl teisėjų kolegija dėl skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalių dėl įrodymų išreikalavimo ir vertinimo nesprendžia iš esmės. Teisėjų kolegija vėliau atskirai pasisakys dėl kai kurių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.

Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė nustatyto pirmosios instancijos teismo procesinio trūkumo, kai perkančiosios organizacijos – įgaliotojos – buvo įtrauktos į bylą ne atsakovėmis (bendraatsakėmis), o trečiaisiais asmenimis. Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu.

Vis dėlto, šiuo klausimu kasacinio teismo konstatuota, kad vienintelė aplinkybė, jog įgaliotoji (įgaliotinė) organizacija dalyvavo byloje ne kaip atsakovė, o kaip trečiasis asmuo, apeliacinės instancijos teismo sprendimo savaime nedaro negaliojančio, nes priešingas kasacinio teismo procesinis sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad procese vienoje pusėje dalyvavo abi įgaliojimo teisinio santykio šalys (tik vienos buvo netinkamas proceso šalies statusas) ir nesant duomenų, kad joms buvo sutrukdyta naudotis proceso šalims suteikiamomis teisėmis, iš esmės reikštų formalų ir neproporcingą proceso teisės normų taikymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcyLTI0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-372-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-372-248/2016">e3K-3-372-248/2016</a> 33 punktą). Atsižvelgdama į nurodytą praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis proceso teisės normų pažeidimas nelemia skundžiamų procesinių sprendimų neteisėtumo.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisinių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis) bei iš VPĮ implicitiškai išplaukiantį sąžiningos tiekėjų konkurencijos imperatyvą, todėl pripažintinos neteisėtomis ir dėl šios dalies ieškovės ieškinio reikalavimai pripažįstami pagrįstais bei tenkintini, o atitinkamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys naikintinos.

Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovė su Konkurso laimėtoja ir vienintele dalyve UAB „Viada LT“ 2017 m. vasario 28 d. sudarė Preliminariąją degalų iš degalinių pirkimo sutartį, o kitą dieną (kovo 1 d.) – pagrindinę viešojo prekių pirkimo sutartį; pastarosios kontrahentės subtiekėjos – UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Baltic Petroleum“. Preliminariosios sutarties vertė siekia 900 000 Eur, pagrindinės – 140 000 Eur.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir UAB „Viada LT“ viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio (pagal pareigas) pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 25 punktą).

Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas VPĮ 952 straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 81–92 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo vertinimu, pirkimo objekto pobūdis ir degalų mažmeninės pardavimo rinkos specifika bei perkančiųjų organizacijų poreikiai iš esmės lemia gan nekomplikuotą ir greitą degalų įsigijimą (pavyzdžiui, iki mažos vertės pirkimo ribos), kita vertus, viešųjų pirkimų sutartinių santykių apsauga viešojo intereso užtikrinimo pagrindu yra daugiau išimtinio pobūdžio, o nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nutarties 62 punkte nurodyti privatūs juridiniai asmenys neįtraukti į procesą, todėl kasacinis teismas negali spręsti iš esmės dėl teisinių padarinių neteisėtai sudarytoms preliminariajai ir pagrindinei viešojo pirkimo sutartims: jų panaikinimo arba išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo. Teismas negali spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl bylos dalis dėl neteisėtų atsakovės LAKD veiksmų padarinių grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris vienintelis gali ištaisyti šį proceso trūkumą.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas neteisėtai sudarytos sutarties padarinius, turėtų ne tik į procesą įtraukti pirmiau nurodytus privačius juridinius asmenis, tačiau ir ištaisyti nustatytus proceso pažeidimus dėl įgaliotojų perkančiųjų organizacijų procesinio statuso (šios nutarties 57, 58 punktai). Be to, teismas ex officio turėtų išsiaiškinti ar pagal preliminariąją prekių pirkimo sutartį pagrindinę viešojo pirkimo sutartį sudarė tik LAKD ar ir kitos institucijos.

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų pirkimų ginčai dėl pirkimo sąlygų teisėtumo neišvengiamai gali daryti įtaką (ieškinio patenkinimo atveju) ir kitų subjektų, a fortiori dalyvių teisėms ir pareigoms, ypač kai yra sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Siekiant išvengti tokių situacijų kaip nagrinėjamoje byloje, kai į procesą neįtraukti asmenys, dėl kurių teisių ir pareigų teismas pasisako ex officio, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą byloje, privalo patikrinti, ar nagrinėjamas ginčas gali būti susijęs su kitų asmenų interesais. Tokia teismo pareiga nepriklauso nuo ginčo išnagrinėjimo konkrečioje instancijoje procesinio rezultato, nes jis potencialiai gali keistis apeliaciniame ar kasaciniame procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 216,75 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1042 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovių. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 18,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės UAB „Emsi“ reikalavimai dėl atviro konkurso „Degalų iš degalinių pirkimas“ sąlygų 14 punkto bei Techninės specifikacijos 3, 4 punktų, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria pirmiau nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, bei dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą.

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Degalų iš degalinių pirkimas“ sąlygų 14 punkto ir Techninės specifikacijos 3, 4 punktų nuostatas.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Bylos dalį dėl neteisėtų atsakovės įgaliotinės perkančiosios organizacijos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos veiksmų padarinių perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Rimvydas Norkus

Dalia Vasarienė