Dėl notaro veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-154/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4.10; 128.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą dėl notaro veiksmų; suinteresuoti asmenys – Švenčionių rajono 2-asis notarų biuras, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje keliamas vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo pagrindų – paveldėjimo – klausimas.

2000 m. vasario 3 d. Švenčionių rajono 2-ajame notarų biure pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 159 į namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos 1987 m. gruodžio 11 d. testamentu pareiškėjai paliko M. P. Pareiškėja Švenčionių rajono mero 1998 m. vasario 4 d. potvarkiu Nr. 19 buvo paskirta M. P. globėja. 1996 m. gruodžio 7 d. M. P. buvo pateikusi prašymą Švenčionių agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių į jos motinos turėtą žemę atkūrimo, o 1998 m. sausio 29 d. prašyme – nurodžiusi, kad galutinai nusprendžia dalį jos motinos turėtos žemės susigrąžinti natūra, o už dalį – gauti kompensaciją pinigais. M. P. mirė 1999 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 86-4836 mirusiosios M. P. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 7,28 ha šios žemės kompensuojant pinigais, o 0,77 ha žemės sklypą grąžinant natūra namų valdai, kurioje esančius statinius pagal pirmiau nurodytą testamentą paveldėjo pareiškėja. 2008 m. sausio 23 d. pareiškėja kreipėsi į Švenčionių rajono 2-ąjį notarų biurą, prašydama išduoti jai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą 7,28 ha žemę ir į natūra grąžinamą 0,77 ha žemės sklypą. Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. P. 2008 m. sausio 29 d. nutarimu atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą.

Nurodydama, kad M. P. į 1987 m. gruodžio 11 d. sudarytą testamentą negalėjo įtraukti žemės sklypo, nes testamento surašymo metu nebuvo privačios žemės nuosavybės, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentai, padedant pareiškėjai, buvo pradėti tvarkyti dar esant gyvai testatorei, tvirtindama, jog ji yra vienintelė M. P. įpėdinė, pareiškėja, vadovaudamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, prašė panaikinti Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notaro 2008 m. sausio 29 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarą išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą M. P. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą 7,28 ha žemės ūkio paskirties žemę ir į 0,77 ha žemės sklypą, grąžinamą natūra namų valdai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad M. P. 1987 m. gruodžio 11 d. testamentu jai priklausiusius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai S. B. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 23 d. sprendimu mirusiosios M. P. vardu atkurta nuosavybės teisė į 8,05 ha žemės sklypą, jame – į 0,77 ha žemės sklypą namų valdai. Pareiškėja kreipėsi į notarą, prašydama išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą 7,28 ha žemę ir į natūra grąžinamą 0,77 ha žemės sklypą. Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarė 2008 m. sausio 29 d. nutarimu pareiškėjos prašymo netenkino. Notarinį veiksmą atsisakyta atlikti tuo pagrindu, kad pareiškėja pagal testatorės M. P. 1987 m. gruodžio 11 d. testamentą paveldėjo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, testamentu M. P. kito turto pareiškėjai nepaliko, o pareiškėja nėra M. P. įstatyminė įpėdinė. Pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų grindžiamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, taip pat nurodyto įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad notaro nutarimas atsisakyti išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą negali būti panaikintas pareiškėjos nurodytu pagrindu, šią išvadą motyvuodamas tuo, jog palikėja M. P., surašydama 1987 m. gruodžio 11 d. testamentą, nebuvo turto, į kurį atkurta nuosavybės teisė, savininkė, ji prašė atkurti nuosavybės teises į jos motinai D. P. priklausiusią žemę. Be to, teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl M. P. testamentu palikto turto apimties, nėra pagrindo taikyti nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir dėl to, kad šio straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, norėdami atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, privalėjo laikytis įstatyme nustatytos nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos, visų pirma pateikti atitinkamai institucijai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nustatęs, kad pareiškėja nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašymą pateikė M. P., kuriai, kaip paveldėtojai, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog M. P. 1987 m. gruodžio 11 d. sudarytame testamente nurodoma, kad paliekamas tik konkretus išvardytas, o ne visas palikėjai priklausantis turtas, taip pat į tai, jog M. P., du kartus reiškusi savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kartu turėjo galimybę išreikšti savo valią ir dėl turtinių teisių palikimo, tačiau to nepadarė, paliko galioti Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notaro 2008 m. sausio 29 d. nutarimą atsisakyti išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmetė pareiškėjos atskirojo skundo argumentą, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir poįstatyminiame teisės akte – Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ – nustatyta galimybė paveldėti teises į žemę, pažymėdama, jog į atitinkamą instituciją dėl teisių į nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo kreipėsi pati M. P., tačiau nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas pasibaigė jai mirus. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra galimybės paveldėti M. P. turtines teises nurodyto įstatymo pagrindu, nes jis reglamentuoja kitus teisinius santykius. Atmesdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentą, kad ji, paveldėdama namą ir ūkinius pastatus, priėmė visą po M. P. mirties likusį turtą, teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėja priėmė palikimą pagal 1987 m. gruodžio 11 d. testamentą, kuriame nurodytas konkretus turtas, o ne paveldėjo namą su ūkiniais pastatais įstatymo pagrindu. Atskirojo skundo argumentų, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 6 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Č. O. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-5/2006, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A6-530/2001, Nr. A7-709/2003, Nr. A6-488/2001, Nr. A2-907/2003 suformuotą praktiką yra galimybė paveldėti turtinę teisę, teisėjų kolegija nepripažino pagrįstais dėl to, jog nurodytose bylose faktinės aplinkybės bei reikalavimai nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir reikalavimais. Aplinkybė, kad pareiškėja rūpinosi mirusiosios M. P. nuosavybės teisių atkūrimu, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo paveldėti šias teises. Pripažinusi pirmosios instancijos teismą nustačiusiu visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertinusiu bei tinkamai išaiškinusiu ir taikiusiu materialines teisės normas, teisėjų kolegija sprendė, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja S. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, jog nėra galimybės paveldėti M. P. turtines teises Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 2.2, 5 punktų pagrindais, netinkamai aiškino ir taikė šias materialinės teisės normas, kuriose, kasatorės teigimu, įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu testatorius paliko testamentu dalį nekilnojamojo turto (namo), tai jis kartu testamentiniam įpėdiniui paliko ir teises į žemę. Be to, pilietis, kuriam nacionalizuoto turto mirusio savininko įpėdinis – nuosavybės teisių perėmėjas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą – testamentu paliko turtą, yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-178/2007).

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo kasacinį skundą atmesti ir pareiškėjos skundą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis palikti nepakeistas, nurodydamas šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne nuosavybės teisių atkūrimo, o paveldėjimo klausimas, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės paveldėti M. P. turtines teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas. Šiuo atveju taikytinos CK normos.

2. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 567 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Testatoriaus teisė savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo konkretiems įpėdiniams buvo įtvirtinta 1964 m. CK 575 straipsnio 1 dalyje (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Kadangi M. P. testamentu paliko pareiškėjai tik konkretų turtą (gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus) ir nepasinaudojo galimybe bei nepakeitė testamento, nors žinojo, kad jai bus atkurta nuosavybės teisė į žemę, tai laikytina, jog jos valia buvo palikti pareiškėjai tik tam tikrą turtą. 1964 m. CK 578 straipsnyje buvo nustatyta, kad testatoriaus testamentu nepaskirta turto dalis padalijama įstatyminiams įpėdiniams, o šio kodekso 593 straipsnyje buvo nurodyta, kad jeigu palikėjas neturi nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai yra įstatyme nustatyti juridiniai faktai ar kitokios aplinkybės, kurios pagal įstatymų prasmę sukuria teises ar pareigas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo pagrindų – paveldėjimo. Pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paveldėjimo santykiams taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios CK normos. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyti paveldėjimo pagrindai – paveldima pagal įstatymą ir testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu (CK 567 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Č. O. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-5/2006, suformuota praktika, kad pagal tuo metu galiojusio 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosavybės teisės į žemę atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, jog testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Tokiu atveju, kai nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra tapačios. Išnagrinėtoje byloje testatorė V. B. 1988 m. rugpjūčio 25 d. sudarė testamentą, kuriuo paliko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais Č. O.; 1991 m. spalio 22 d. ji kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teisę į turėtą žemę, 1993 m. gegužės 7 d. mirė; Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 20 d. sprendimu mirusios V. B. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko – mirusiosios sutuoktinio V. B. – nuosavybės teisėmis valdytą 16,3 ha žemės sklypą; Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2003 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu sklypą paveldėjo valstybė. Išplėstinė teisėjų kolegija paveldėjimo teisės liudijimą panaikino ir konstatavo, kad, atkūrus nuosavybės teises į žemę mirusios testatorės vardu, šios teisės turėjo būti perduotos testamentiniam įpėdiniui Č. O. (1964 m. CK 567 straipsnio 3 dalis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei išnagrinėtoje, testamentiniam įpėdiniui – pareiškėjai S. B. – atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios testatorės M. P. vardu atkurtą nuosavybės teisę į žemę, o kitos faktinės aplinkybės, kurios reikšmingos šiam teisiniam santykiui teisingai kvalifikuoti, yra tapačios. Byloje nustatyta, kad testatorė M. P. 1987 m. gruodžio 11 d. testamentu paliko pareiškėjai gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Byloje nėra duomenų apie testamento sudarymo metu M. P. turėtą kitą turtą. Tai reiškia, kad testatorė aiškiai išreiškė savo valią dėl jai priklausančio turto palikimo S. B. ir iki mirties savo valios šiuo klausimu nepakeitė. Testatorės teisė laisvai savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo konkrečiam įpėdiniui buvo nustatyta 1964 m. CK 575 straipsnio 1 dalyje, taip pat įtvirtinta šiuo metu galiojančio CK 5.19 straipsnyje. Dėl to teismai, nagrinėdami pareiškėjos skundą, turėjo atsižvelgti į testatorės pareikštą valią dėl įpėdinės paskyrimo testamente. Testatorė mirė 1999 m. gegužės 21 d. Pareiškėjai 2000 m. vasario 3 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 23 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę mirusios testatorės M. P. vardu. Pareiškėja, dar esant gyvai M. P., rūpinosi, kad šiai būtų atkurtos nuosavybės teisės į 8,05 ha žemės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, t. y. palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo nurodytam įpėdiniui, daro išvadą, jog, atkūrus testatorei nuosavybės teises į žemę, šios teisės turėjo būti perduotos testamentinei įpėdinei S. B. (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėję teismai, atmesdami pareiškėjos S. B. skundą, kuriuo ji prašė panaikinti notarės 2008 m. sausio 29 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą M. P. paveldėjimo byloje, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl šie procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą patenkinti (CPK 359 straipsnio 3, 4 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos S. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarės V. P. 2008 m. sausio 29 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą M. P. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą 7,28 ha žemės ūkio pasirties žemę ir į 0,77 ha žemės sklypą, grąžinamą natūra namų valdai.

Įpareigoti Švenčionių rajono 2-ąjį notarų biurą išduoti pareiškėjai S. B. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Sigita Rudėnaitė

Pranas Žeimys