Civilinė byla Nr. 3K-3-131/2009
Procesinio sprendimo kategorija 123.8
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininko), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei N. J., Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnui, dalyvaujant tretiesiems asmenims I. R., E. R., Kelmės rajono 2-ajam notarų biurui, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu jo motinos V. I. R. 2006 m. sausio 16 d. testamentą, patvirtintą Mažeikių rajono Tirkšlių seniūno. Ieškovas nurodė, kad testamentą pasirašė ne jo motina, todėl testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Byloje kilo procesinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą, taikymo klausimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Teismo 2008 m. birželio 25 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę ir sustabdė bylos nagrinėjimą.
Civilinė byla Nr. 3K-3-131/2009
Procesinio sprendimo kategorija 123.8
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininko), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei N. J., Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnui, dalyvaujant tretiesiems asmenims I. R., E. R., Kelmės rajono 2-ajam notarų biurui, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu jo motinos V. I. R. 2006 m. sausio 16 d. testamentą, patvirtintą Mažeikių rajono Tirkšlių seniūno. Ieškovas nurodė, kad testamentą pasirašė ne jo motina, todėl testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Byloje kilo procesinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą, taikymo klausimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Teismo 2008 m. birželio 25 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę ir sustabdė bylos nagrinėjimą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį ir bylą nuo ieškinio priėmimo klausimo perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kolegija nustatė, kad atskiruoju skundu atsakovė N. J. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį, nurodydama, kad testamento pripažinimo negaliojančiu klausimas jau yra išspręstas. 2007 m. birželio 15 d. priimtas Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ieškinys testamentą pripažinti negaliojančiu buvo atmestas; bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka sprendimas paliktas nepakeistas, kasacinis skundas nepaduotas (ieškovas sutiko su priimtu teismo sprendimu). Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsitesėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas šioje civilinėje byloje pateikė ieškinį, analogišką ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-119-496/20007, nes ginčo šalys, ieškinio dalykas ir pagrindas tapatūs. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kolegija pažymėjo, kad, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-119-496/2007, teismas 2007 m. gegužės 23 d. posėdyje ieškovui siūlė skirti rašysenos ekspertizę, tačiau šis atsisakė. Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis naikintina ir byla nuo ieškinio priėmimo klausimo perduotina nagrinėti iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas priklauso išimtinei pirmosios instancijos teismo kompetencijai.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį ir palikti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį. Nurodomi šie kasacinio skundo motyvai:
1. Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo. Kasatoriaus teigimu, civilinėje byloje Nr. 2-119-496/2007 ir šioje byloje nurodyti skirtingi ieškinio faktiniai pagrindai. Civilinėje byloje Nr. 2-119-496/2007 ieškovas prašė pripažinti Mažeikių rajono Tirkšlių seniūno 2006 m. sausio 16 d. patvirtintą testamentą negaliojančiu tuo pagrindu, kad šį testamentą patvirtino tokios teisės neturėjęs asmuo (CK 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punktas). Šioje civilinėje byloje ieškovas prašo pripažinti 2006 m. sausio 16 d. Tirkšlių seniūno patvirtintą testamentą tuo pagrindu, kad šis pasirašytas ne testatorės. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nagrinėti ieškinį šioje byloje. Tai, kad ieškovas anksčiau kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, nepanaikina teisės testamentą ginčyti kitais pagrindais (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys).
2. Dėl CPK 137 straipsnio 1 dalies taikymo. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 25 d. rezoliucija ieškinys šioje byloje buvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai, priimant ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra neteisėti ir kad spręsti dėl ieškinio priėmimo turi pirmosios instancijos teismas, panaikino teismo nutartį dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo, palikdamas galioti teismo 2008 m. birželio 25 d. rezoliuciją priimti šį ieškinį. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nepanaikinęs pirmosios instancijos teismo rezoliucijos priimti ieškinį, nepagrįstai nurodė spręsti dar kartą šio ieškinio priėmimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2007 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. T. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-390/2007, nurodė, kad visais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir (arba) neteisėtumą, tokia nutartis naikinama. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime akcentuotam jurisprudencijos tęstinumui. Apeliacinės instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netiesiogiai nurodo pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovo Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnijos seniūno atsiliepimą į kasacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovės N. J. atsiliepimą į kasacinį skundą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio proceso šioje byloje galimybės
Pagal Teismų įstatymo 23 straipsnį ir CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktą Aukščiausiojo Teismo paskirtis ne tik aiškinant ir taikant teisę vykdyti teisingumą konkrečioje byloje, bet ir užtikrinti vienodą teismų praktiką, teisės aiškinimą ir taikymą visoje šalyje apskritai. Taigi Aukščiausiojo Teismo pateikiamas teisės aiškinimas ir taikymas negali būti nekonkretus ir atskirtas nuo konkrečios nagrinėjamos bylos, teisinių rezultatų toje byloje, teisės taikymo išaiškinimai pateikiami remiantis konkrečioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios fiksuojamos teismų procesiniuose sprendimuose. Kasaciniame teisme tikrinant apskųstus procesinius sprendimus, įgyvendinama kasacijos paskirtis ir pasiekiamas kasacijos tikslas. Tokiu atveju, kai kasacinis procesas pradedamas dėl nutarčių, kuriomis byla iš esmės neišsprendžiama, bet sprendžiami tarpiniai, tik procesinio pobūdžio klausimai, proceso koncentruotumo, ekonomiškumo požiūriais ir dėl teisinių santykių stabilumo apskritai, svarbu nustatyti teisinį interesą kasaciniam procesui, t. y. ar skundžiamu procesiniu sprendimu (nutartimi) nagrinėjamoje bylos stadijoje sukeliamos kokios nors procesinės pasekmės, turinčios reikšmės galutiniam teisiniam bylos rezultatui.
Toks teisinis interesas buvo nustatytas teisėjų atrankos kolegijai 2009 m. sausio 21 d. nutartimi priimant kasatoriaus 2009 m. sausio 16 d. paduotą kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo. Tačiau rengiant bylą kasaciniam nagrinėjimui paaiškėjo, kad, atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartyje išdėstytus argumentus Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 5 d. jau yra priėmęs nutartį, kuria kitaip – atsisakant priimti ieškinį, išsprendė ieškovo A. R. procesinių teisių klausimą ir pastarąją nutartį 2009 m. sausio 19 d. atskiruoju skundu (jau po kasacinio skundo dėl 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties padavimo) ieškovas apskundė apeliacinės instancijos teismui, atskirasis skundas priimtas ir jau atlikti pasirengimo veiksmai atskirojo skundo nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Taigi esamoje procesinėje situacijoje nėra teisinio intereso peržiūrėti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį, jau pradėtas apeliacinis procesas dėl pasekmių, kurios sukurtos atsižvelgiant į teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartyje pateiktus argumentus, ir, esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytiems pagrindams, apeliacinės instancijos teisme priimta nutartis galės būti patikrinta kasacine tvarka.
CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai CPK XVII skyriuje, reglamentuojančiame bylų procesą kasaciniame teisme, tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nėra reglamentuotas, taikomi CPK 1-300 straipsniai tiek, kiek jie neprieštarauja nurodyto skyriaus nuostatoms. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ji nenagrinėtina teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant teisinio poreikio skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina, todėl kasacinis procesas byloje nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį procesą šioje byloje nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius