S. K. pagal BK 189¹ str., 216 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-48-648/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14946-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12; 1.2.18.4; 2.1.3.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalį 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) 1000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti iš S. K. uždraustos veikos dalyką ir rezultatą: 1. juvelyrinius dirbinius, kurie buvo rasti metaliniame lagamine: geltono metalo grandinėlę, 1391 Eur vertės; geltono metalo grandinėlę, 869 Eur vertės; geltono metalo grandinėlę, 608 Eur vertės; geltono metalo grandinėlę su geltonai balto metalo pakabučiu su trimis skaidriais akmenukais, 711 Eur vertės; balto metalo žiedą su dviem skaidriais akmenukais, 543 Eur vertės; dėžutėse pilko metalo auskarus su skaidriais akmenukais, 2 vnt., 137 Eur vertės; dėžutėse pilko metalo auskarus su skaidriais akmenukais, 2 vnt., 614 Eur vertės; 2. 20 620 JAV dolerių ir 53 350 Eur, rastų metaliniame lagamine; 3. 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur, rastų seife; 4. 5017,26 Eur, paimtų S. K. asmens kratos metu; 5. butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš S. K. konfiskuoti uždraustos veikos dalyką – pinigų sumą, atitinkančią jo sąskaitose buvusių neteisėtų lėšų sumą, tai yra 96 620,87 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsniu, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui: 1. lėšoms – 20 620 JAV dolerių ir 53 350 Eur, rastiems apžiūrėjus metalinį lagaminą su dviem kodinėmis spynomis, kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu S. K. motinos J. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); 2. lėšoms (5017,26 Eur), rastoms ir paimtoms 2017 m. spalio 12 d. iš S. K. jo asmens kratos metu; 3. lėšoms – 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur, rastiems ir paimtiems 2017 m. spalio 12 d. darant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini); 4. butui (duomenys neskelbtini), – paliktas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinusi nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą, pakeitė Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendį:

pakeitė aprašomąją dalį dėl nuteistojo S. K. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių ir nustatė, kad S. K. nuo 2009 m. iki 2017 m., gavęs lėšas iš nusikalstamų veikų, iš jų 69 053 Eur sumokėjo įgydamas 74 000 Eur vertės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

nustatė, kad įteisinta nusikalstamu būdu gauta pinigų suma, atsiskaitant už butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), yra 69 053 Eur;

iš S. K., vadovaudamasi BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškomą pinigų sumą, atitinkančią jo sąskaitose buvusią neteisėtų lėšų sumą, sumažino iki 71 673,87 Eur;

vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi:

- S. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) ir jam paskyrė 800 MGL dydžio (30 128 Eur) baudą;

- S. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą;

S. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) paskirtą bausmę sumažino iki 750 MGL (28 245 Eur) dydžio baudos;

vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimdama švelnesnes bausmes, ir S. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 800 MGL (30 128 Eur) dydžio baudą.

Kita Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. K. nuteistas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 m. iki 2017 m., gavęs lėšas iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, už dalį jų įgijęs turtą, o kitą dalį laikydamas grynaisiais pinigais ir sąskaitose bei žinodamas, kad lėšos bei turtas nėra įgyti iš teisėtų pajamų, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d., kai įsigaliojo 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. XI- 1199, ir trumpiausiai iki 2017 m. spalio 12 d. Kaune, Vilniuje bei banko sąskaitose turėjo nuosavybės teise 458 721,05 Eur, tai yra didesnės nei 900 MGL vertės, turtą:

1.1. 4873 Eur bendros vertės juvelyrinius dirbinius: metaliniame lagaminėlyje buvusius 3 vnt. geltono metalo grandinėlių, geltono metalo grandinėlę su geltonai balto metalo pakabučiu su trimis skaidriais akmenukais, balto metalo žiedą su dviem skaidriais akmenukais, 4 vnt. pilko metalo auskarų su skaidriais akmenukais, kurie laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. 20.40 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 2.40 val. per kratą, atliktą (duomenys neskelbtini), buvo paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus pareigūnų;

1.2. metaliniame lagaminėlyje buvusius 20 620 JAV dolerių (17 392,04 Eur) ir 53 350 Eur, kurie laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. 20.40 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 2.40 val. per kratą, atliktą (duomenys neskelbtini), buvo paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus pareigūnų;

1.3. 182 900 JAV dolerių (154 267, 88 Eur) ir 53 200 Eur, kurie laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. 20.40 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 2.40 val. per kratą, atliktą (duomenys neskelbtini), buvo paimti iš seifo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus pareigūnų;

1.4. 5017,26 Eur, kurie 2017 m. spalio 12 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.10 val. S. K. asmens kratos metu buvo paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus pareigūnų;

1.5. 96 620,87 Eur, 2017 m. spalio 12 d. buvusių jo vardu atidarytose banko sąskaitose:

- 22 500,11 Eur AB SEB banko atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- 353,24 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- 37 000 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- 740,90 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- 562,12 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- 24 441,47 Eur AB „Citadele bank“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- 37,94 Eur AB „Citadele bank“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- 5985,09 Eur UAB Medicinos banko atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- 74 000 Eur vertės (duomenys neskelbtini), esantį butą, kuriam įsigyti investavo 69 053 Eur, gautus iš anksčiau nurodytų nusikalstamų veikų.

2. S. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2009 metų gavęs lėšų iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, dalį jų – 69 053 Eur nusprendė legalizuoti, įsigydamas 74 000 Eur vertės butą, ir šiuo tikslu ne vėliau kaip 2016 m. spalio 21 d. nenustatytoje vietoje susitarė su V. P. (V. P.) iš jo nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir jį nupirko.

Be to, S. K., siekdamas nuslėpti didžiosios dalies lėšų, kuriomis jis sumokėjo už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nusikalstamą kilmę, suklastojo dokumentus:

2.1. Jis ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje pagamino tikrovės neatitinkančias 57 920 Eur sumos dovanojimo sutartis:

2.2. Jo motinai J. K., nesuvokiant nusikalstamo veikos pobūdžio, į jo pateiktą pinigų dovanojimo sutartį įrašius 2016 m. liepos 1 d. datą, žodžiais bei skaičiais įrašius 14 480 Eur sumą, savo anketinius duomenis ir pasirašius, jis ranka įrašė savo anketinius duomenis ir pasirašė, tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2016 m. liepos 1 d. J. K. dovanoja jam 14 480 Eur sumą butui pirkti.

2.3. Jo motinai J. K. nesuvokiant nusikalstamo veikos pobūdžio, į jo pateiktą pinigų dovanojimo sutartį įrašius 2016 m. rugpjūčio 9 d. datą, žodžiais bei skaičiais įrašius 14 480 Eur sumą, savo anketinius duomenis ir pasirašius, jis ranka įrašė savo anketinius duomenis ir pasirašė, tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. J. K. dovanoja jam 14 480 Eur sumą gimtadienio proga.

2.4. Jo motinai J. K. nesuvokiant nusikalstamo veikos pobūdžio, į jo pateiktą pinigų dovanojimo sutartį įrašius 2016 m. rugsėjo 2 d. datą, žodžiais bei skaičiais įrašius 14 480 Eur sumą, savo anketinius duomenis ir pasirašius, jis ranka įrašė savo anketinius duomenis ir pasirašė, tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. J. K. dovanoja jam 14 480 Eur sumą butui pirkti.

2.5. Jo motinai J. K. nesuvokiant nusikalstamo veikos pobūdžio, į jo pateiktą pinigų dovanojimo sutartį įrašius 2016 m. spalio 4 d. datą, žodžiais bei skaičiais įrašius 14 480 Eur sumą, savo anketinius duomenis ir pasirašius, jis ranka įrašė savo anketinius duomenis ir pasirašė, tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2016 m. spalio 14 d. J. K. dovanoja jam 14 480 Eur sumą butui pirkti,

2.6. ir S. K. šių netikrų sutarčių kopijas nenustatytomis aplinkybėmis per kitus asmenis pateikė savo advokatui E. Markevičiui, nežinančiam apie jų netikrumą, o advokatui jo prašymu 2018 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme jas pateikus pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-00938-13, jis, siekdamas nuslėpti didžiosios dalies lėšų, kuriomis jis sumokėjo už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nusikalstamą kilmę, panaudojo netikrus savo pagamintus dokumentus.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus skundžiamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde, taip pat išsakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išsamiai analizavo ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius.

4. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikaltimo, nurodyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad S. K., įgydamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš viso legalizavo 74 000 Eur. Pasitvirtinus, kad nuteistasis iki šio nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymo galėjo turėti 4947 Eur teisėtų pajamų, buvo patikslintos nusikaltimų, nustatytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės, nustatant, kad nuteistasis, nuo 2009 m. gavęs lėšų iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, dalį jų – 69 053 Eur legalizavo įsigydamas butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, minėta pajamų suma – 4947 Eur buvo sumažinta iš nuteistojo konfiskuotino turto suma. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu, pakeistu Dresdeno federalinės žemės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, S. K. paskirtas 20 000 Eur sumos, kaip laikotarpiu nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. spalio 12 d. nusikalstamu būdu gautų pajamų, konfiskavimas, iš nuteistojo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotiną jo banko sąskaitose buvusias lėšas atitinkančią pinigų sumą sumažino iki 71 673,87 (96 620,87 – 4947 – 20 000) Eur.

5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 189¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, o BK 300 straipsnio 1 dalyje – viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės, perkvalifikavo S. K. nusikalstamas veikas dėl neteisėto praturtėjimo, netikrų pagamintų dokumentų ir jų panaudojimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nusikaltimų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 189¹ straipsnio 1 dalyje, pobūdį, jų sunkumą, baigtumą, kad nusikaltimai buvo padaryti tiesiogine tyčia, nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nebuvo padaryta reali žala, taip pat nuteistojo asmenybę: įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, turi sūnų, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nusikalto būdamas neteistas, – paliko pirmosios instancijos teismo paskirtas tos pačios rūšies ir dydžio bausmes. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, plačiau neaptaręs kitų skiriamos bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių, S. K. už nusikaltimo, nustatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymą nepagrįstai paskyrė didesnę nei šios bausmės vidurkis – 1000 MGL dydžio baudą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, teigiamą nuteistojo charakteristiką, laikotarpį, praėjusį nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, ir tai, kad jis po šio nusikaltimo padarymo Lietuvos Respublikoje daugiau nenusikalto, bei atsižvelgdama į sumažintą kaltinimo apimtį, konfiskuojamo turto ir išieškomos turto vertės dydį, nuteistajam sumažino pagal BK 216 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos dydį iki 750 MGL (28 245 Eur). Paskirtos bausmės buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. ir jo gynėjas advokatas G. Gustaitis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir S. K. priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:

6.1. Žemesnės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sumenkino nuteistojo atsakomybę šalinančius įrodymus dėl bylai aktualių lėšų kilmės. Taigi žemesnės instancijos teismai išvadą dėl S. K. kaltės padarė šiurkščiai pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą ir išvestinį in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Taip pat buvo padarytas BK 2 straipsnio 6 dalies pažeidimas, nes S. K. už sukčiavimą jau buvo nubaustas Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu už 2013– 2017 metais įvykdytas turtines nusikalstamas veikas, dėl to iš nuteistojo buvo konfiskuotas turtas. Tuo tarpu šioje byloje S. K. buvo nuteistas už tuo pačiu laikotarpiu tariamai neteisėtai įgytą turtą.

6.2. S. K. Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu nuteistas už sukčiavimus ir už pasikėsinimus juos įvykdyti. Dresdeno federalinės žemės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2023 m. birželio 2 d., pakeista minėto Dresdeno apylinkės teismo sprendimo dalis dėl turto konfiskavimo ir bylinėjimosi išlaidų. Dresdeno federalinės žemės teismas iš dalies panaikino Dresdeno apylinkės teismo taikytą daiktų konfiskavimą ir vietoj 170 983 Eur sumos nusprendė konfiskuoti 20 000 Eur dydžio pinigų sumą, kuri konfiskuota dėl to, kad, išskaičiavus pas kaltinamąjį rastas prekes ir suapvalinus, tokia suma atitinka užsakymų, už kuriuos S. K. nuteistas, vertę. Nuteistasis jam paskirtą bausmę atliko. Tuo tarpu kaltinamajame akte nuteistajam iš esmės inkriminuoti tie patys teisiškai reikšmingi faktai, susiję su nusikalstama veika, nurodyta BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. S. K. šioje byloje dėl minėtos veikos kaltinamas tuo, kad nuo 2009 metų iki 2017 metų, gavęs lėšas iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, už dalį jų įgijęs turtą, o kitą dalį laikydamas grynaisiais ir sąskaitose bei žinodamas, kad lėšos bei turtas nėra įgyti iš teisėtų pajamų, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d., kai įsigaliojo 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. XI-1199, ir trumpiausiai iki 2017 m. spalio 12 d. Kaune, Vilniuje bei banko sąskaitose turėjo nuosavybės teise 458 721,05 Eur turtą.

6.3. Taigi Dresdeno apylinkės teismo tirtas nuteistojo sukčiavimo laikotarpis daugiausia sutampa su Lietuvoje tirtu neteisėto praturtėjimo laikotarpiu. Vadinasi, nuteistasis jau buvo ne tik nubaustas už 2013–2017 m. vykdytą sukčiavimo veiką, tačiau ir konfiskuotas iš šios neteisėtos veikos gautas turtas. Tai lemia, kad už 2013–2017 m. gautas galimai neteisėtas pajamas S. K. Lietuvoje buvo persekiojamas ir baudžiamas antrą kartą. Todėl žemesnės instancijos teismų sprendimai dėl jo nuteisimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį yra neteisėti.

6.4. Įrodinėjant BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo – neteisėto praturtėjimo sudėtį, būtina paisyti nekaltumo prezumpcijos principo. Kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, yra kaltinančios šalies pareiga.

6.5. Byloje nuteistasis teigė, kad seife rasti 182 500 JAV dolerių ir 53 200 Eur priklausė jo motinai J. K., kuriuos parsivežė iš Rusijos. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ši aplinkybė neįrodyta, nors byloje tiek J. K., tiek liudytojai A. K. ir A. P. paliudijo, kad jiems yra žinoma, jog nuteistojo tėvas V. K. ėjo gerai mokamas pareigas, vadovavo automobilių techninės apžiūros stočiai ir grįžęs iš Rusijos parsivežė apie 300 000 JAV dolerių. Pažymėtina, kad laikotarpiu prieš SSRS griūtį ir jai žlugus Rusijoje buvo išsikirtinės galimybės gauti dideles pajamas privatizacijos procesuose. Tai buvo laikotarpis, kai veikliems ir drąsiems žmonėms buvo galimybė greitai uždirbti itin didelius pinigus. V. K. tuo metu ėjo svarbias ir įtakingas pareigas, o tai sudarė dar palankesnes sąlygas užsidirbti. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad V. K. galėjo iš Rusijos parsivežti anksčiau nurodytas lėšas.

6.6. Tam, kad šios V. K. turėtos lėšos nebuvo niekur deklaruojamos, o jomis disponuojama saikingai, įtakos turėjo aukštas nusikalstamumo lygis Lietuvoje. Pažymėtina, kad Muitinės kriminalinė tarnyba negali nei paneigti, nei patvirtinti pinigų įvežimo fakto, nes tokie duomenys tuo metu nebuvo kaupiami. Aplinkybę, kad V. K. parsivežė lėšas, pagrindžia faktas, jog jis 1992 m. nupirko butą šeimai, o 1996 m. nupirko butą sūnui S. K.. J. K. po vyro V. K. mirties paveldėjo visą jo turėtą turtą. Registruotam turtui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Neregistruotinam turtui – lėšoms, esančioms ne banko sąskaitose, toks paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas, kadangi J. K. nežinojo, kad toks liudijimas yra reikalingas.

6.7. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad J. K. negalėjo turėti 182 500 JAV dolerių ir 53 200 Eur, juolab kad šie pinigai buvo rasti J. K. priklausančiame bute, kuriame ji gyveno. Byloje nėra jokių įrodymų apie šių lėšų gavimą iš neteisėtos ar nusikalstamos veikos.

6.8. Teismų praktikoje, pripažįstant įvairius turtinius ir finansinius sandorius nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, būtina nustatyti siekį nuslėpti tikrąją turto kilmę arba jį įteisinti. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota. Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikos pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

6.9. Byloje nusikalstamų lėšų, kurios buvo panaudotos butui įsigyti, kilmė yra grindžiama prielaidomis, kad nuteistasis negavo tokių pajamų iš teisėtų šaltinių ir kad anksčiau galimai užsiėmė analogiška nusikalstama veika, už kurią buvo nuteistas Vokietijos teismo. Tam, kad būtų konstatuota nusikalstama lėšų kilmė, yra būtina konstatuoti konkrečias nusikalstamas veikas, kurias padarė nuteistasis ir kurių pagrindu jis gavo pajamų. Pats nuteistasis nurodė, kad jis vertėsi teisėta daiktų perpardavimo veikla, įgydamas juos pigiau ir parduodamas brangiau. Ši aplinkybė nebuvo paneigta.

6.10.Kasatoriai cituoja BK 72³ straipsnį ir dėl šio straipsnio formuojamą teismų praktiką, pagal kurią, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu, ir nurodo, kad nors BK 216 straipsnis ir BK 72³ straipsnis reglamentuoja skirtingus institutus, vis dėlto jie turi bendrą vardiklį – jie gali būti taikomi, kai yra nustatyta, kad konkrečios lėšos gautos iš nusikalstamos veikos. Todėl į nurodytą teismų praktiką dėl BK 72³ straipsnio taikymo turėtų būti atsižvelgiama ir taikant BK 216 straipsnį.

6.11.Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įrodyta, jog butui pirkti panaudotos lėšos yra nusikalstamos kilmės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad S. K. yra kaltas padaręs BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

6.12.Žemesnės instancijos teismai taip pat pažeidė lygiateisiškumo principą, kadangi nuteistojo parodymus, kad jo motinos namuose rasti pinigai buvo atsivežti jo tėvo iš Rusijos, atmetė kaip nepagrįstus, nes jų nepagrindžia bylos medžiaga, o nenustatę jokių nusikalstamų veikų, iš kurių nuteistasis gavo pinigų, teismai nusprendė, kad lėšos, kurias nuteistasis panaudojo butui įsigyti, buvo gautos iš nusikalstamos veikos. Toks skirtingas įrodinėjimo standartas, kuris taikomas kaltinimą paneigiančioms aplinkybėms ir kaltinimą pagrindžiančioms aplinkybėms, šiurkščiai pažeidžia lygiateisiškumo principą, pablogina kaltinamojo procesinę padėtį ir pažeidžia jo teisę į teisingą teismą. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuteistojo pripažinimo kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį turi būti panaikinta.

6.13.Pažymėtina, kad Dresdeno apylinkės teismas nustatė, jog iš nuteistojo konkrečių nusikalstamų veikų įgytų daiktų vertė yra apie 20 000 Eur, su tuo siejo ir konfiskuotinų pinigų sumą. Taigi nei Lietuvos, nei Vokietijos teismas nenustatė jokių nusikalstamų veikų, iš kurių nuteistasis galėjo gauti butui pirkti panaudotas lėšas, dėl tokių nusikalstamų veikų nebuvo ir nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Vien tai, kad nuteistasis negavo tokių lėšų iš darbo santykių, tinkamai neįformino savo individualios veiklos ar nedeklaravo pajamų, gautų iš kriptovaliutos, nereiškia, kad gauti pinigai gauti nusikalstamu būdu. Priešingu atveju susidaro situacija, kad asmens turtas konfiskuojamas ne dėl to, kad gautas iš neteisėtos veikos, o todėl, kad asmuo šių pajamų nedeklaravo, vertėsi veikla neįregistravęs individualios veiklos ir pan. Tai galėtų būti pagrindas konstatuoti asmens mokestinius pažeidimus ir reikalauti sumokėti mokesčius, tačiau ne konfiskuoti turtą.

6.14.S. K. veiksmuose nėra ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties. Dovanojimo sutartimis J. K. savo sūnui S. K. padovanojo 57 920 Eur. Šie pinigai buvo dovanoti iš J. K. paveldėtų lėšų, kuriomis ji galėjo disponuoti. Nuteistasis atsisakė tėvo palikimo motinos naudai, todėl dovanoti pinigai pagrindžia motinos materialinę pagalbą sūnui. Be to, šios sutartys buvo deklaruotos J. K. metinėje pajamų deklaracijoje. Taigi šie sandoriai nebuvo slepiami, o minėtos dovanojimo sutartys atvaizdavo realiai egzistuojančius santykius tarp motinos ir sūnaus, net jei sandoriai nevisiškai atitiko įstatymo formos reikalavimus.

6.15.Taigi, atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nusprendė, kad S. K. suklastojo pinigų dovanojimo sutartis.

7. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato G. Gustaičio kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Šioje byloje paduotas kasacinis skundas iš esmės analogiškas nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliaciniam skundui, į kuriame iškeltus klausimus apeliacinės instancijos teismas atsakė, o nuteistasis ir jo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, paneigiančių pateiktų išvadų teisėtumą. Kasatoriai cituoja nuteistojo, liudytojų A. K., A. P., taip pat J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir remdamiesi jais teigia, kad žemesniųjų teismų sprendimai nėra pagrįsti. Vis dėlto nuteistasis su gynėju nenurodo jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, o skunde vien deklaratyviai nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikiant savą įrodymų interpretavimą.

7.2. Didelę kasacinio skundo dalį sudaro teiginiai, kurie žemesniųjų teismų motyvuotai paneigti, pavyzdžiui, kad 182 500 JAV dolerių ir 53 200 Eur priklausė ne nuteistajam, o jo motinai J. K., kad J. K. šią pinigų sumą kartu su neva skolintais nuteistajam pinigais paveldėjo iš V. K., kuris juos parsivežė 1992 m. grįžęs iš Rusijos, arba kad nuteistasis vertėsi kriptovaliutos, daiktų perpardavimo veikla, iš šios veiklos gavo pajamų, kurias panaudojo butui pirkti, jis nepagamino netikrų pinigų dovanojimo sutarčių ir jų nepanaudojo. Žemesnės instancijos teismų išdėstytos išvados grindžiamos teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

7.3. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Tačiau skunde dėl to išdėstyti tapatūs argumentai kaip ir žemesnės instancijos teismuose, į juos išsamiai buvo atsakyta.

7.4. Dresdeno federalinės žemės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendime, sumažinant turto konfiskavimo dydį, padaryta išvada, kad dėl likusios pas S. K. rastos pinigų sumos kilmės prioritetą išsiaiškinti turi Lietuvos teisėsaugos institucijos, o tam, kad būtų išvengta dvigubų atskirų faktų panaudojimo prieš S. K., šis teismas susilaiko nuo tolesnės išieškomos sumos vertinimo. Šios išvados apeliacinės instancijos teismo buvo pagrįstai įvertintos kaip paneigiančios dvigubo baudžiamumo principo pažeidimą.

7.5. Be to, Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas S. K. dėl nusikaltimų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 189 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas, konstatavus, kad nuteistasis jau yra pripažintas kaltu dėl to paties kaltinimo. Šios aplinkybės žemesnės instancijos teismų buvo tinkamai įvertintos, kartu atsižvelgiant į tai, kad S. K. dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, dėl kurių priimti skundžiami nuosprendžiai, baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai nebuvo perduotas ir Dresdeno apylinkės teisme dėl šių kaltinimų nebuvo teisiamas. Taigi Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimas nėra susijęs su šioje byloje pateiktais kaltinimais.

7.6. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje yra Europos arešto orderis, prokuratūros sprendimai ir teismo nutartys, susijusios su S. K. baudžiamojo persekiojimo perdavimu Vokietijos Federacinei Respublikai, šie dokumentai patvirtina, kad baudžiamajam persekiojimui dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas šioje byloje, S. K. nebuvo perduotas. Pažymėtina ir tai, kad turtas, dėl kurio negalėjimo pagrįsti teisėtomis pajamomis nuteistas S. K., buvo surastas ir paimtas atliekant kratas nagrinėjamoje byloje. Be to, laikinas nuosavybės teisių į kratų metu rastus pinigus ir juvelyrinius dirbinius bei butą apribojimas visuomet buvo taikomas Lietuvos Respublikos prokurorų iniciatyva nagrinėjamoje byloje. Šis turtas Vokietijos Federacinei Respublikai nebuvo perduotas.

7.7. S. K. šioje byloje yra nuteistas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 metų iki 2017 metų, gavęs lėšas iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, už dalį jų įgijęs turtą, o kitą dalį laikydamas grynaisiais ir sąskaitose bei žinodamas, kad lėšos bei turtas nėra įgyti iš teisėtų pajamų, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. ir trumpiausiai iki 2017 m. spalio 12 d. Kaune, Vilniuje bei banko sąskaitose turėjo nuosavybės teise 458 721,05 Eur, tai yra didesnės nei 900 MGL vertės turtą. O Dresdeno apylinkės teismo sprendimu S. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. spalio 12 d. iš skirtingų prekybininkų užsakė prekes ir už jas sumokėjo kreditinių kortelių duomenimis, kuriuos gavo nežinomu būdu. Šiame sprendime taip pat yra minimos datos – anksčiausiai nuo 2016 m. pabaigos bei 2016 m. gruodžio – kaip datos, nuo kurių S. K. atitinkamai pradėjo veikti nusikalstamai, bendradarbiaudamas su kitais asmenimis. Tuo tarpu kasaciniame skunde nurodomame Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo 17 puslapyje kalbama apie tai, kad S. K. turėjo „E-bay“ parduotuvę pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. rugpjūčio pardavė apie 386 prekes ir už tai gavo 60 239,30 JAV dolerio. Taigi Dresdeno apylinkės teismas tik paminėjo, kad S. K. platformoje „E-bay“ pardavinėjo prekes, tačiau nepadarė išvados dėl jų nusikalstamos kilmės.

7.8. Apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su nuteistojo prekyba minėtoje interneto parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, ir konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis galėjo internete pardavinėti sukčiaujant gautus daiktus. Atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus raportų-failų „(duomenys neskelbtini)_Apple.pdf“ ir „AV Netbook.docx“ duomenis, kuriuose fiksuota informacija iš kompiuterių „iMac Apple“ ir „HP Probook“, paimtų kratos metu J. K. gyvenamojoje vietoje. Remiantis raportuose užfiksuotais duomenimis, kompiuterių naudotojas „sts“ naršyklėje „Tor“ dažnai lankėsi JAV elektroninių parduotuvių ir siuntų paslaugų teikėjų svetainėse, taip pat, siekdamas užsitikrinti anonimiškumą, naudojosi „Onion“ svetainėmis ir lankėsi tamsiojo interneto prekyvietėje „AlphaBay“, kur domėjosi, be kita ko, ir neteisėto kortelių duomenų įsigijimo duomenimis. Be to, buvo rasta ir programinė įranga LeVPN, kuri leidžia, be kita ko, paslėpti savo tapatybę internete. Užfiksuota 41 naudojama „Skype“ paskyra, galimai buvusi pavogta (nulaužta). Taip pat rasta ir 2018 m. balandžio 10 d. bylos „Js 40879/17“ ataskaita, kurioje užfiksuoti nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimai dėl Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų asmeninės ir kontaktinės informacijos: vardai, pavardės, gyvenamosios vietos adresai, nurodytos prekės, siuntinių sekimo numeriai, S. K. naudojami Lietuvoje adresai, jo elektroninės piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Dresdeno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendime šiuos kompiuterius pripažino kaip priklausančius nuteistajam.

7.9. Taigi šie pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertinti duomenys kartu su informacija apie tai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, jog 2009– 2017 m. S. K. kartu su kitais asmenimis sukčiavo internete svetimais asmenų duomenimis užsakydamas prekes, patvirtina, kad 2009–2017 m. S. K. galėjo verstis nusikalstamomis veikomis, ne tik tomis, už kurias buvo nuteistas Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu, ir iš to turėti nelegalių pajamų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dalis lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, – 69 053 Eur – buvo panaudota kaltinime nurodytam butui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat išdėstyta, kokie duomenys leidžia padaryti išvadą, kad nuteistasis, įgydamas butą už nusikalstamu būdu gautas lėšas, siekė jas legalizuoti, kokie duomenys rodo, kad taip pat buvo siekiama nuslėpti tikrąją kilmę.

7.10.Atsižvelgiant į tai, kas buvo aptarta, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, taip pat nepadarė esminių BPK normų pažeidimo, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus keisti, panaikinti ar bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato G. Gustaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P- 181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K- 58- 719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiu teismų sprendimu, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLTY5Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200-697/2023">2K-200-697/2023</a>, 2K- 149- 648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-1-813/2025).

10. Kasatorių argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra susiję su žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Kasatoriai nenurodo jokių teisinių argumentų dėl šio įstatymo netinkamo taikymo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai, susiję su BK 300 straipsnio 1 dalies taikymu, paliekami nenagrinėti.

Dėl non bis in idem principo

11. Kasatoriai kasaciniame skunde teigia, kad byloje buvo pažeistas non bis in idem principas, kadangi nuteistasis skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kurį paliko galioti apeliacinės instancijos teismas, buvo pripažintas kaltu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių jis jau buvo nuteistas Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu. Šie kasatorių teiginiai yra nepagrįsti.

12. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (lot. non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Šis principas pažeidžiamas, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.) (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K- 127- 689/2020).?????Sprendžiant, ar faktinės aplinkybės, dėl kurių atsiranda pagrindas taikyti atsakomybę, pirmąjį ir antrąjį kartą (du procesai) yra identiškos (tapačios), svarbu įvertinti esminius teisės pažeidimo elementus, veiksmų (elgesio) bendrumą laiko ir erdvės požiūriu, kitas konkrečias faktines aplinkybes, apibūdinančias kaltininką bei jo veiksmus, ir visų šių aplinkybių ryšį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020).

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu S. K. buvo pripažintas kaltu dėl 36 komercinių ir grupinių sukčiavimų, 46 komercinių ir grupinių sukčiavimų naudojant kompiuterį, 8 pasikėsinimų įvykdyti komercinius grupinius sukčiavimus, 3 komercinių grupinių sukčiavimų naudojant kompiuterį bei 3 komercinių ir grupinių sukčiavimų arba komercinių ir grupinių sukčiavimų naudojant kompiuterį, kurių laikotarpis nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. spalio 12 d., taikant turto konfiskavimą. Dresdeno federalinės žemės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu buvo pakeista minėto sprendimo dalis dėl konfiskuotinos sumos, konstatuojant, kad ji turi būti sumažinta iki 20 000 Eur, nes ši suma atitinka užsakymų, padarytų sukčiaujant, už kuriuos S. K. nuteistas, vertę. Tuo tarpu dėl nuteistojo motinos J. K. bute kratos metu rastų pinigų – 20 620 JAV dolerių (17 392,04 Eur) ir 53 350 Eur, 182 900 JAV dolerių (154 267, 88 Eur) bei S. K. asmens kratos metu rastų pinigų – 5017,26 Eur, kurie buvo inkriminuoti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį kaip šios nusikalstamos veikos dalykas, Dresdeno federalinės žemės teismas paliko spręsti Lietuvos teisėsaugos institucijoms.

15. Įsiteisėjus Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimui, Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 189 straipsnio 2 dalyje, S. K. buvo nutrauktas, tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje. Perdavus bylą su kaltinamuoju aktu, S. K. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo iš sukčiavimo, trukusio nuo 2009 m. iki 2017 m. Nors šios nusikalstamos veikos laikotarpis apima ir nusikalstamų veikų, dėl kurių S. K. buvo pripažintas kaltu Dresdeno apylinkės teismo, laiką, tačiau šis teismas nesprendė S. K. atsakomybės klausimo dėl jo neteisėto praturtėjimo. Todėl, S. K. pripažinus kaltu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, nebuvo pažeistas non bis in idem principas, nes nusikalstamos veikos teisiniu ir faktiniu pagrindu skiriasi.

Dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalies taikymo

16. Kasatoriai teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai vertino įrodymus, sumenkino nuteistąjį teisinančius įrodymus, todėl nepagrįstai, vadovaudamiesi prielaidomis, nustatė, kad nuteistojo motinos J. K. seife rasti pinigai – 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur – nepriklausė J. K. kaip paveldėtas turtas po vyro V. K. mirties; kad šios lėšos yra gautos iš neteisėtos veiklos. Šie kasatorių teiginiai yra nepagrįsti.

17. Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189¹ straipsnyje, dalykas yra didesnės negu 900 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įtvirtinta kaip viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ir valstybei bei visuomenei daromą žalą. Nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, nors yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-93/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-93/2014">2K-P-93/2014</a>, 2K-75/2014).

18. Taikant šią BK normą, teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo, o vien tik jo nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas pagrindas nustatyti kaltumą. Darant išvadą dėl kaltinamojo galimybės įgyti turimą turtą iš teisėtų pajamų, vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48/2014">2K-48/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-93/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-93/2014">2K-P-93/2014</a>, 2K- 75/2014, 2K-P-100-222/2015, 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016, 2K-87-719/2019).

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2017 m. kovo 15 d. nutarimu pripažinęs, kad neteisėto praturtėjimo norma neprieštarauja Konstitucijai, tarp kitų argumentų nurodė ir tai, kad EŽTT yra konstatavęs, jog tiek teisė į nekaltumo prezumpciją, tiek iš jos kylantis imperatyvas, kad įrodinėjimo našta tenka kaltintojui, nėra absoliutūs; Konvencijoje savaime nėra draudžiamos fakto ir teisės prezumpcijos, veikiančios kiekvienoje nacionalinėje baudžiamojoje teisėje, tačiau valstybės visais atvejais privalo nustatyti pagrįstas tokių prezumpcijų ribas, atsižvelgdamos į sprendžiamo klausimo svarbą ir veiksmingai užtikrindamos asmens teisę į gynybą (1988 m. spalio 7 d. sprendimas byloje Salabiaku prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10519/83, 28 punktas; 2010 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Krumpholz prieš Austriją, peticijos Nr. 13201/05, 34 punktas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl neteisėto praturtėjimo požymių įrodytumo, taip pat remiamasi šiam klausimui aktualiais EŽTT sprendimais, kuriuose buvo pasisakyta dėl reikalavimų turto neteisėtai kilmei nustatyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-697/2020">2K-147-697/2020</a>). Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“ (angl. beyond reasonable doubt). Esant duomenų apie minėtą nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Iš to darytina išvada, kad nustatyti faktai apie kaltinamojo ar su juo glaudžiai susijusių asmenų nusikalstamą veiklą, suponuojančią galimybę gauti iš to reikšmingas pajamas, laikytini duomenimis, kuriais (kartu su kitais bylos duomenimis) neteisėto praturtėjimo baudžiamojoje byloje gali būti grindžiama kaltinamojo turimo turto neteisėta kilmė.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog nuteistojo motinos bute esančiame seife rasti pinigai nebuvo jos paveldėti iš vyro V. K., o buvo nuteistojo įgyti neteisėtu būdu, tiek apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuteistojo nekaltumo prezumpcijos ir jo kaltės įrodinėjimo nuostatų nepažeidė.

21. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad J. K. bute rasti 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur priklauso S. K., grindė šią reikšmingą aplinkybę patvirtinančių bylos įrodymų visuma: specialistų išvadomis dėl J. K. ir S. K. pajamų ir išlaidų teisėtumo nuo 2011 m. sausio iki 2017 m. spalio 12 d.; Valstybinio socialinio fondo valdybos draudimo duomenimis apie J. K. ir S. K. darbinę veiklą ir gautas išmokas; nuteistojo S. K., liudytojų J. K., A. K. ir A. P. parodymais; paveldėjimo dokumentais; Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktais dokumentais ir kt. (išsamus teismo įrodymų vertinimas ir motyvuotos išvados yra išdėstyti nuosprendžio 27–29 lapuose). Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai tikrino nuteistojo versiją, jog motinos buto seife rasti pinigai buvo atsivežti jo tėvo V. K. iš Rusijos, taip pat šiuos nuteistojo parodymus patvirtinančius liudytojų A. K. ir A. P. parodymus. Teismas, palyginęs šių asmenų sutampančius parodymus tarpusavyje ir sugretinęs juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento informacija; liudytojo D. C. parodymais dėl finansinės pagalbos nuteistojo motinai po vyro mirties; nuteistojo banko pavedimais motinai; notarės pateikta informacija dėl V. K. palikimo; Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada dėl J. K. metinių pajamų deklaracijų nuo 2004 m. iki 2017 m.; pinigų laikymo seife aplinkybėmis; S. K. ir jo motinos parodymais dėl nuteistojo gyvenimo motinos bute), pateikė motyvuotas išvadas, kodėl nuteistojo versija dėl seife rastų pinigų priklausomybės jo motinai nepasitvirtino ir yra atmetama. Be to, teismai, įvertinę nuteistojo S. K. darbinę veiklą, gyvenimo būdą, teistumą už tarptautinio pobūdžio organizuotą sukčiavimą užsienio valstybėje, tinkamai įvertino ir minėtų pinigų neteisėtą kilmę.

22. Taigi, priešingai nei teigia kasatoriai, abiejų instancijų teismų išvados, kad nuteistojo motina minėtais pinigais nedisponavo, o jie priklausė nuteistajam, yra pagrįsta ne prielaidomis, o įrodymų visetu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, vertindami bylos įrodymus. Taigi, atsižvelgiant į nustatytos nuteistojo vykdytos nusikalstamos veiklos pobūdį, mastą ir organizuotumo lygį, dėl jo atliekamą ikiteisminį tyrimą užsienio šalyje, teisėtų pajamų nebuvimą ir nesugebėjimą pagrįsti teisėtą rastų pinigų kilmę, abiejų instancijų teismų išvados dėl seife rastų pinigų priklausomybės nuteistajam ir jų neteisėtos kilmės nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo ir neteisėtos turto kilmės įrodinėjimo nuostatų.

Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo

23. Kasatorių teigimu, žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 216 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nenustatyta ir įrodymais nepagrįsta nusikalstama turto, t. y. pinigų, kurie panaudoti įsigyjant butą, kilmė. Šie argumentai taip pat yra nepagrįsti.

24. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 216 straipsnio 1 dalies redakciją (2013 m. gruodžio 19 d.), už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad turtas gautas iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką suponuoja būtinumą nustatyti: 1) turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg0LTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-384-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-384-648/2016">2K-384-648/2016</a>, 2K-196-788/2017, 2K- 70- 788/2024); 2) bent vieną alternatyvią veiką. Turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Nagrinėjamai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją to turto kilmę arba jį įteisinti. Taigi, būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas atliekant minėtas veikas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinant, kad jis įgytas nusikalstamu būdu. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg0LTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-384-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-384-648/2016">2K-384-648/2016</a>, 2K-304-895/2018). Pagal BK 224¹ straipsnio 2 dalį, šio kodekso 216 straipsnyje nurodytas nusikalstamu būdu gautas turtas yra tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas.

25. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, pripažįstant įvairius turtinius ir finansinius sandorius nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, būtina nustatyti siekį nuslėpti tikrąją turto kilmę arba jį įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikos pagal šį BK straipsnį. Pabrėžiama ir tai, kad nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 330/2011, 2K-135/2012, 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K-251/2014, 2K- 384 - 648/2016, 2K-196-788/2017). Kartu pasakytina tai, kad nusikalstamos turto kilmės įrodytumo klausimas tokio pobūdžio bylose yra teisiškai sudėtingas, šiam klausimui skirtas ir atskiras dėmesys tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje.

26. 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuosprendžiui už pinigų plovimą priimti nereikalaujama, kad būtų tiksliai nurodyta, iš kokio pirminio nusikaltimo įgytas turtas. Nors Lietuvos Respublika minėtą konvenciją ratifikavo (2020 m. sausio 28 d. įstatymas Nr. XIII-2806) su išlyga, kad nelaiko savęs įsipareigojusia pagal Konvencijos 9 straipsnio 6 dalį, tai nereiškia, kad minėta nuostata nėra aktuali formuojant Lietuvos teismų praktiką taikant BK 216 straipsnį. Pažymėtina, kad įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ projekto aiškinamajame rašte (reg. data 2019 m. lapkričio 13 d., Nr. XIIIP-4177) nurodyta, jog minėta išlyga siekiama, kad būtų užtikrintas teismų nepriklausomumo principas, pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.

27. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis preambulėje nurodyta, jog tam, kad kova su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis būtų veiksminga, turėtų būti galima paskelbti apkaltinamąjį nuosprendį, nekeliant reikalavimo tiksliai nustatyti nusikalstamą veiklą, iš kurios gautas turtas, arba reikalauti, kad anksčiau arba tuo pačiu metu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tos nusikalstamos veiklos, kartu atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes ir įrodymus (12 įtrauka); kiekvienu atveju svarstant, ar turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos ir ar asmuo apie tai žinojo, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kad turto vertė yra neproporcinga teisėtoms kaltinamo asmens pajamoms ir kad nusikalstama veikla bei turto įgijimas įvyko tuo pat metu (13 įtrauka). Šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad anksčiau arba tuo pačiu metu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veiklos, iš kurios buvo gautas turtas, nebūtų būtina sąlyga priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl pinigų plovimo (a punktas); kad apkaltinamąjį nuosprendį dėl pinigų plovimo būtų galima priimti, kai nustatyta, kad turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos, nebūtinai nustatant visus su ta nusikalstama veikla susijusius faktinius elementus arba visas aplinkybes, įskaitant ją vykdžiusio asmens tapatybę.

28. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teismams suteikta plati diskrecija spręsti, kokiais bylos duomenimis turi būti grindžiamas vertinamo turto ryšys su byloje nuteistų asmenų nusikalstama veikla, ar tų duomenų pakanka nusikalstamai turto kilmei konstatuoti. Teismai, įgyvendindami šią diskreciją, atsižvelgia tiek į byloje nustatytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek į visas kitas aplinkybes, leidžiančias spręsti apie tokio turto kilmę. Šia prasme nuteistų asmenų ar su jais susijusių vertinamo turto valdytojų nesugebėjimas pagrįsti teisėtos turto kilmės, ypač bylose, kuriose atskleista organizuoto nusikalstamumo veikla, laikytinas svarbia įrodomąją reikšmę turinčia aplinkybe, kuria teismas gali motyvuoti išvadą dėl nusikalstamos turto kilmės. Teismų vadovavimasis tokia įrodinėjimo nuostata pinigų plovimo bylose EŽTT praktikoje nelaikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu (pvz., 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zschüschen prieš Belgiją, peticijos Nr. 23572/07; 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Sofia prieš San Mariną, peticijos Nr. 38977/15).

29. Byloje S. K. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad gavęs lėšų iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, dalį jų – 69 053 Eur – nusprendė legalizuoti, įsigydamas butą, ir šiuo tikslu atliko finansines operacijas su nusikalstamu būdu gautais pinigais, juos panaudojęs atsiskaityti už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo savo vardu pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį, ir taip įteisino nusikalstamu būdu gautus pinigus. Žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad byloje nenustatyta tiesioginių nusikalstamų veikų sąsajų su pinigais, kuriais buvo mokama už nuteistojo įsigytą butą, tačiau, įvertinę nuteistojo, jo motinos turtinę padėtį, buto įsigijimo aplinkybes, S. K. kriminalinę praeitį ir kitas aplinkybes, jie padarė išvadą apie pinigų nusikalstamą kilmę.

30. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pinigai įgyti iš nusikalstamos veikos vykdant tarptautinio sukčiavimo nusikalstamas veikas, nuteistasis žinojo savo disponuojamų lėšų kilmę, siekdamas legalizuoti šias lėšas, surašė fiktyvias dovanojimo sutartis ir lėšas panaudojo nekilnojamajam turtui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas nusikalstamų būdu įgytų ir panaudotų lėšų sumą, irgi padarė išvadą, kad S. K. neturėjo teisėtų pajamų – 69 053 Eur – butui įsigyti. Siekiant pateisinti šių lėšų teisėtumą, nuteistojo J. K. vardu buvo sudarytos dovanojimo sutartys, tačiau nustatyta, kad tokių teisėtų pajamų J. K. neturėjo ir negalėjo objektyviai turėti. Kitų legalių šaltinių, iš kurių nuteistasis galėjo gauti minėtus pinigus, byloje nebuvo nustatyta, jų nenurodė ir nuteistasis S. K.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad reikšminga buto kainos dalis buvo sumokėta grynaisiais pinigais, o įsigijęs šį turtą nuteistasis savo faktinės gyvenamosios vietos nepakeitė, tai rodo, jog buto įsigijimo tikslas buvo legalizuoti lėšas. Be to, kaip jau nurodyta anksčiau, byloje yra nustatyta, jog nuteistasis yra teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už plataus masto tarptautinius sukčiavimus, vykdytus organizuota grupe 2017 m. Dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų (laikotarpis nuo 2009 m. iki 2017 m.) yra atliekamas tyrimas ir kitoje užsienio valstybėje – JAV.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas motyvuotas išvadas, konstatuoja, kad byloje nusikalstama panaudotų pinigų kilmė nustatyta, o ne preziumuota. Teismai nustatė visus S. K. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagal byloje paduotą kasacinį skundą pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis