Nr. DOK-258
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21454-2020-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. sausio 20 d. paduotu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Asepas“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi nutrauktas apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės (trečiojo asmens) UAB „Asepas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens UAB „Asepas“ prašymas nutraukti teisminę mediaciją ir civilinės bylos dalyje pagal ieškovės UAB „Eva King“ ir ieškovių UAB „Eurotrakas“ bei UAB „Hermeda“ ieškinius atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos pratęstas teisminės mediacijos terminas iki 2025 m. spalio 31 d.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-258
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21454-2020-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. sausio 20 d. paduotu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Asepas“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi nutrauktas apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės (trečiojo asmens) UAB „Asepas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens UAB „Asepas“ prašymas nutraukti teisminę mediaciją ir civilinės bylos dalyje pagal ieškovės UAB „Eva King“ ir ieškovių UAB „Eurotrakas“ bei UAB „Hermeda“ ieškinius atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos pratęstas teisminės mediacijos terminas iki 2025 m. spalio 31 d.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas privalo patikrinti teismo nutarties reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, jos sukeliamas teisines pasekmes, įtaką tolesnei bylos eigai ir paties teismo proceso ir jo rezultato teisėtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg4LTk2OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-288-969/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-288-969/2023">e3K-3-288-969/2023</a>, 20?21 punktai; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ2LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-246-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-246-701/2019">e3K-3-246-701/2019</a>). Teismui nutartimi atmetus trečiojo asmens prašymą nutraukti mediaciją, ginčas toliau lieka teisminėje mediacijoje neapibrėžtą laiką, nes gavęs prašymą teismas mediacijos terminą pratęsia – nei mediacijos trukmė, nei jos pratęsimų skaičius neribojamas (CPK 231¹ straipsnio 3 dalis), o trečiasis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms pasekmių turės teismo sprendimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis), teisminėje mediacijoje nedalyvauja. Šiuo atveju faktiškai daugiau nei 5 metus trečiojo asmens atžvilgiu tolesnis teismo procesas nevyksta ir teismo sprendimo dėl savo teisių ir pareigų jis negauna, todėl tokia situacija vertintina kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai.
2. Tokia situacija, kai byla nenagrinėjama ir galutiniu teismo sprendimu civilinių teisių klausimas nėra išsprendžiamas jau kelis metus dėl neva vykstančios mediacijos, o prašymą nutraukti teisminę mediaciją pareiškusiam asmeniui net nėra suteikiama galimybė apskųsti teismo nutartį, kad teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas būtų patikrintas apeliacinės instancijos teismo, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Be to, iki kol bus išnagrinėta ši byla, kurioje jau daugiau nei 5 metus yra formaliai pratęsinėjama teisminė mediacija, yra sustabdyta kita civilinė byla, kurioje UAB „Asepas“ yra ieškovė.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Mediacijos įstatymo 19 straipsnį, kurio 1 punkte nustatyta, kad civilinio ginčo mediacijos pabaigos diena laikoma ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti civilinį ginčą mediacijos būdu gavimo diena. Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinio ginčo šalis – civiliniame ginče dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas. Byloje dalyvaujančio trečiojo asmens teisėms ir pareigoms ginčo išsprendimas visada turi įtakos (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytas teisės normas, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo yra ginčo šalis Mediacijos įstatymo normų prasme. Tai reiškia, kad Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pagrindu jam pareiškus rašytinį nesutikimą civilinį ginčą spręsti mediacijos būdu, mediacija turi pasibaigti, o teismas privalo nagrinėti bylą ir priimti sprendimą, nes teismui nesuteikta diskrecijos teisė spręsti dėl mediacijos tęstinumo. Kai teismas atsisako nutraukti mediaciją pagal trečiojo asmens pareiškimą, toliau formaliai laikoma, kad vyksta mediacija, ir joks procesas faktiškai nevyksta ir civilinis ginčas nesprendžiamas. Taigi, iš nurodytų teismo nutarties sukeliamų teisinių pasekmių matyti, kad teismo nutartis atmesti prašymą nutraukti teisminę mediaciją iš tikrųjų užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė
