E. G. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 15 str., 3 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-303/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46225-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. G. (E. G.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis E. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį ir jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); jam pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nevertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, nesivadovavo in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, dėl to kasatoriui nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmos instancijos teismo klaidų neištaisė. Taigi, abu teismai pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, taip pat netinkamai aiškino ir taikė BK 140 straipsnio 1 dalies, BK 15 straipsnio nuostatas.

Kasatoriaus kaltę teismai iš esmės grindė nukentėjusiojo P. K. parodymais, kuriuos pripažino nuosekliais ir atitinkančiais kitus bylos įrodymus. Tačiau, skirtingai nei nurodė teismai, nukentėjusiojo parodymai prieštarauja kitų byloje apklaustų asmenų parodymams, t. y. tiek paties kasatoriaus, tiek liudytojų E. S., A. R., G. L., V. U., kurie patvirtino būtent kasatoriaus parodymus (nei vienas iš liudytojų nematė, kad kasatorius prieš nukentėjusįjį būtų naudojęs smurtą), parodymams. Teismų įrodytomis pripažintos faktinės įvykio aplinkybės taip pat neatitinka neva nuosekliai nukentėjusiojo P. K. parodytų įvykio aplinkybių (kasatoriui nėra inkriminuotas rankų užlaužimas, R. D. – smūgio sudavimas ir t. t.), o tai patvirtina, kad ir patys teismai iš tikrųjų nukentėjusiojo parodymus patikimais pripažino tik iš dalies.

Byloje esančiame policijos pareigūnų kūno kameros įraše užfiksuota, kad nukentėjusysis dėl patirto skausmo kaltino nuteistąjį O. D.. Nors vaizdo įraše šalia nukentėjusiojo vienu momentu užfiksuotas ir kasatorius, tačiau nukentėjusysis nepasakė, kad kasatorius prieš jį būtų naudojęs kokį nors smurtą. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo kartu su kitais bylos įrodymais nevertino. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino ir kasatoriaus bylos nagrinėjimo metu pateiktų duomenų apie jo sveikatos būklę, kurie patvirtina, kad jis dėl jam diagnozuotų ligų negali staigiai judėti, naudoti jėgos, nes jį tiesiog gali „surakinti“. Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų taip pat tinkamai neįvertino, apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad duomenys apie kasatoriaus sveikatos būklę nepatvirtina, kad jis negalėjo atlikti kaltinime nurodytų veiksmų. Be to, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo kasatoriaus psichinio santykio su veika – ar jis veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pasak kasatoriaus, jis nesusitarė su kitais kaltinamaisiais sužaloti žmogų ir to savo aktyviais veiksmais nesiekė, jis tik paprašė kito asmens (liudytojo E. S.) iškviesti policiją.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo E. G. paduotame kasaciniame skunde paminėto BPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtino kasacinio skundo turiniui keliamo reikalavimo nesilaikyta. Nors skunde nurodoma, kad kasatoriaus baudžiamąją bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai padarė esminius įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus, nesivadovavo in dubio pro reo principu, netinkamai taikė BK 15 straipsnio nuostatas ir kartu BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau teisiniai argumentai, pagrindžiantys kasacijos pagrindų – paminėtų proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, buvimą, nėra išdėstyti. Kasaciniame skunde iš esmės dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu (paties kasatoriaus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įraše užfiksuotų duomenų, kasatoriaus pateiktų duomenų apie jo sveikatos būklę vertinimu), jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (tuo, kad kasatorius bendrai su kitais dviem asmenimis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį) bei teisiniu jų vertinimu, ir pateikiamos savos tik dalies bylos įrodymų vertinimo interpretacijos. Kitaip tariant, kasaciniu skundu iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas atliktų pakartotinį byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatytų kitokias faktines aplinkybes, ir dėl jų vertinimo baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu padarytų kitokias išvadas, nei jas padarė bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-47-648/2024).

Kartu teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su nuteistojo E. G. apeliacinio skundo argumentais, dėl kurių išsamiai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek kaip visumą (nuosprendžio 14-38 punktai), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir sugretino visų proceso dalyvių parodymus, jų nuoseklumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, ryšį su nuteistaisiais, konflikto kilimo priežastis ir šių duomenų atitikimą specialisto išvadai bei byloje esančiam vaizdo įrašui. Apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, in dubio pro reo principo reikalavimų nepažeidė, taip pat nustatytiems, be kita ko, E. G. atliktiems neteisėtiems veiksmams tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei nurodo kasatorius, nuosprendžio 36 punkte pasisakė ir dėl bendrininkų grupe veikusių asmenų, tarp jų E. G., tyčios turinio. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie paneigtų šio teismo nustatytas aplinkybes bei jų pagrindu padarytas išvadas ir patvirtintų BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – nuteistajam priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, nepatenka į BPK 382 straipsnyje nurodytą baigtinį, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, priimamų procesinių sprendimų sąrašą ir kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė