Bylos Nr. eII-111-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00247-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 3 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (pareiškėjui) S. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė:
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskrities VPK) 2025 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo S. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. gruodžio 11 d. apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „AUDI Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Dėl to jam paskirta 170 Eur bauda ir 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimas.
Pareiškėjas S. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą – panaikinti arba sumažinti baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad supranta, jog pažeidė KET ir dėl to apgailestauja, tačiau mano, kad yra nubaustas per griežtai. Paaiškina, kad su buvusia sutuoktine augina sūnų, kuriam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties vaiką tenka dažnai vežti į gydymo įstaigas. Taip pat augina ikimokyklinio amžiaus sūnų, kurio ugdymo įstaiga nutolusi tokia distancija, kurią įveikti įmanoma tik automobiliu. Pareiškėjas pažymėjo, kad be vairuotojo pažymėjimo negalėtų vykdyti savo darbinių pareigų, nes yra (duomenys neskelbtini), todėl tenka dažnai vykti į skirtingus miestus. Be to, vairuotojo pažymėjimas reikalingas ir vykdant uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nes yra šios bendrovės (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apskrities VPK atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjus surinktą medžiagą bei nustačius būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius. Institucija pažymi, kad pareiškėjui paskirta minimali 170 Eur bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės, atėmimo terminas. Paskirta nuobauda adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pareiškėjas nuo 2020 m. ne kartą baustas už KET pažeidimus, todėl administracinio poveikio priemonė nelaikytina per griežta ir neteisinga. Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti 85 Eur baudą (pusė minimalios baudos) ir skiriamas minimalus 3 mėnesių specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas, bet pareiškėjas administracinio nurodymo neįvykdė. Tai, kad asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia pagrindo švelninti administracinę atsakomybę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo. Paaiškino, kad priešais jį ilgą laiką lėtai važiavo kita transporto priemonė, todėl pradėjo lenkimo manevrą, kurį užbaigė draudžiamoje vietoje. KET pažeidimo faktą pripažįsta, teigė, kad KET laikosi, o šis pažeidimas atsitiktinio pobūdžio. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad paskirta administracinio poveikio priemonė itin apsunkins sergančio sūnaus sveikatos priežiūros užtikrinimą, taip pat darbo ir kitų šeimos pareigų vykdymą.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios šioje byloje skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus vienu metu ar paeiliui padarymą, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusi įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. K. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jam skirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminui, už tai, kad jis, 2024 m. gruodžio 11 d. apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „AUDI Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, taip pažeisdamas 140.1 punkto reikalavimus. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad S. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – tiek paties pareiškėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto tarnybinio pranešimo duomenimis.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės ir kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas baudos ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Pareiškėjas prašo sumažinti jam paskirtą baudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Jo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad už padarytą nusižengimą nubaustas per griežtai, nusižengimas atsitiktinio pobūdžio, dėl jo labai gailisi. Teisės vairuoti transporto priemonę praradimas sukels jam itin sudėtingas pasekmes, t. y. netekus teisės vairuoti transporto priemones būtų apsunkintas darbo ir šeimos (sergančio sūnaus) pareigų vykdymas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM0LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-34-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-34-507/2015">2AT-34-507/2015</a>, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimus).
Teismas, spręsdamas paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjas padaryto nusižengimo neginčija, nuoširdžiai gailisi (lengvinanti aplinkybė), sunkinančių aplinkybių nėra. Pagal administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus keletą kartų baustas už KET pažeidimus (nesumokėtą rinkliavą, greičio viršijimą ir kt.). Taigi, nors pareiškėjas anksčiau nėra padaręs ANK 420 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad jis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, o padarytas nusižengimas nepavojingas.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones bus apsunkintas šeimos ir darbo pareigų vykdymas pačios savaime prioriteto, svarstant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi. Teismas pažymi, kad asmeninio pobūdžio aplinkybės egzistavo iki nusižengimo padarymo, tačiau jos pareiškėjo nuo administracinio nusižengimo nesulaikė. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. AT-39-1073/2019), ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Pareiškėjas turėjo suvokti daromo nusižengimo keliamą pavojų ir galimas neigiamas pasekmes tiek jam, tiek šeimos nariams, todėl tokias pasekmes jis turi prisiimti.
Vis dėl to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas iš ties nuoširdžiai gailisi, nuo administracinio nusižengimo momento kaltę pripažino visiškai, tyčios pažeisti KET neturėjo, taip pat į itin sudėtingą pareiškėjo sūnaus sveikatos būklę, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sumažinti iki 2 mėnesių. Pagrindų visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, kuris padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra privalomas, ir (ar) sumažinti pareiškėjui paskirtą minimalią baudą, teismas nenustatė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
pareiškėjo S. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir sumažinti už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą S. K. skirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki dviejų mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.
Teisėja Dalia Pušinskė
