Baudžiamoji byla Nr. 2K-267/2008
Procesinio sprendimo kategorijos
2.4.2.1; (S)
2.4.5. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu O. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2005 m. lapkričio 30 d. atėmimu teisės dirbti teisėsaugos institucijose vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už 2005 m. lapkričio 30 d. pažymos suklastojimą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2006 m. sausio 23 d. atėmimu teisės dirbti teisėsaugos institucijose vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už 2006 m. spalio 23 d. pažymos suklastojimą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, bausmė, paskirta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2005 m. lapkričio 30 d., ir bausmė, paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už 2005 m. lapkričio 30 d. pažymos suklastojimą, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pagal tas pačias taisykles apėmimo būdu subendrinta bausmė, paskirta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2006 m. sausio 23 d., ir bausmė, paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už 2006 m. sausio 23 d. pažymos suklastojimą, ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant O. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. nuosprendis pakeistas.
O. B. nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo savarankiškai kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2005 m. lapkričio 30 d. įvykis ir 2006 m. sausio 23 d. įvykis), kvalifikuotos tik pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir už abi jas O. B. nuteistas atėmimu teisės dirbti teisėsaugos institucijose vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (už 2005 m. lapkričio 30 d. pažymos suklastojimą) ir BK 300 straipsnio 2 dalį (už 2006 m. sausio 23 d. pažymos suklastojimą) subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirta atėmimo teisės dirbti teisėsaugos institucijose vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė subendrinta apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant O. B. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Be to, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nuoroda, kad O. B., neišsiųsdamas teikimo dėl nuteistojo įspėjimo teisme ar bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, ar dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę, nevykdė BK 75 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų ir pažeidė Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – Teisingumo ministro) 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107, 58 punktą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu O. B. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas Tauragės rajono pataisos inspekcijos inspektoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, be to, už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą tikrą dokumentą panaudojo ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, būtent:
O. B., būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas Tauragės rajono pataisos inspekcijos inspektoriumi, tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba, nevykdė Teisingumo ministro 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nuostatų 6.4 punkto reikalavimų užtikrinti teismų nuosprendžių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymą bei pažeidė Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107, 28 ir 58 punktų reikalavimus, kad individualus darbas su nuteistaisiais dirbamas pataisos inspekcijos pareigūno ir nuteistojo susitikimo metu ir šis darbas fiksuojamas pažymose, be to, nevykdė BK 75 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, neišsiųsdamas teikimo dėl nuteistojo įspėjimo teisme ar bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, ar dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę, taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 04-3 patvirtinto Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigybių aprašymo 6 ir 8 dalių reikalavimus, kad privalo vykdyti teismo nuosprendžius Klaipėdos regiono Pataisos inspekcijos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 4-15 patvirtintoje teritorijoje, Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių, Lauksargių, Dauglaukio, Gaurės seniūnijose bei privalo kontroliuoti bausmės atlikimo laiką ir nuteistiesiems nustatytų draudimų laikymąsi:
1. 2005 m. lapkričio 30 d. Tauragės rajono pataisos inspekcijos patalpose, Tauragėje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 7, Tauragės rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esančio nuteistojo D. S. asmens byloje, kurios jam pagal nustatytą tvarką nebuvo galima kontroliuoti, surašė tikrą dokumentą – 2005 m. lapkričio 30 d. pažymą apie atliktą individualų darbą su nuteistuoju D. S. – ir taip ją suklastojo, kadangi pažymoje užfiksuoto darbo neatliko, nes nuteistasis D. S. nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2006 m. kovo 21 d. Prancūzijoje, Longuenesse pataisos centre, atlikinėjo 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kurią jam paskyrė Prancūzijos Boulogne miesto teismas už vagystę; suklastotą 2005 m. lapkričio 30 d. pažymą įdėdamas į nuteistojo D. S. bylą, taip suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, be to, nustatęs ir žinodamas, kad nuteistasis D. S. nevykdo 2004 m. vasario 9 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos – išvyko iš Lietuvos bei padarė naują nusikalstamą veiką, tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba, nesikreipė į teismą dėl nuteistajam D. S. paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne, pasiunčiant atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar įspėjimo teisme; nebuvo pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dėl to nebuvo užtikrintas teisingumo bei bausmės neišvengiamumo principų įgyvendinimas; tokiais veiksmais O. B., veikdamas priešingai įstatymų nustatytiems būdams, diskreditavo pataisos inspekcijos pareigūno vardą, pažemino valstybės institucijų – Lietuvos pataisos įstaigų – autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė;
2. 2006 m. sausio 23 d. Tauragės rajono pataisos inspekcijos patalpose, Tauragėje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 7, Tauragės rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esančio nuteistojo D. S. asmens byloje, kurios jam pagal nustatytą tvarką nebuvo galima kontroliuoti, surašė tikrą dokumentą – 2006 m. sausio 23 d. pažymą apie atliktą individualų darbą su nuteistuoju D. S. ir taip ją suklastojo, kadangi pažymoje užfiksuoto darbo neatliko, nes nuteistasis D. S. nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2006 m. kovo 21 d. Prancūzijoje, Longuenesse pataisos centre, atlikinėjo 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kurią jam paskyrė Prancūzijos Boulogne miesto teismas už vagystę; suklastotą 2006 m. sausio 23 d. pažymą įdėdamas į nuteistojo D. S. bylą, taip suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, be to, nustatęs ir žinodamas, kad nuteistasis D. S. nevykdo 2004 m. vasario 9 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, išvyko iš Lietuvos bei padarė naują nusikalstamą veiką – tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba, nesikreipė į teismą dėl nuteistajam D. S. paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne, pasiunčiant atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar įspėjimo teisme; nebuvo pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dėl to nebuvo užtikrintas teisingumo bei bausmės neišvengiamumo principų įgyvendinimas; tokiais veiksmais O. B., veikdamas priešingai įstatymų nustatytiems būdams, diskreditavo pataisos inspekcijos pareigūno vardą, pažemino valstybės institucijų – Lietuvos pataisos įstaigų – autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nuoroda, kad O. B., neišsiųsdamas teikimo dėl nuteistojo įspėjimo teisme ar bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, ar dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę, nevykdė BK 75 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų ir pažeidė Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107, 58 punktą.
Nuteistasis O. B. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas įstatymo reikalaujama apimtimi neatliko įrodymų tyrimo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 324 straipsnio 6 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas). Pagal suformuotą teismų praktiką, vykdydamas BPK 324 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismas privalo pakartotinai ištirti turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir kurių prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išvadas apie faktines bylos aplinkybes grindė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos paaiškinimu apie Pataisos inspekcijų vykdomą tarnybinę veiklą, tačiau, kasatoriaus nuomone, šiame dokumente yra prieštaravimų, kuriems pašalinti buvo būtina apklausti šį dokumentą surašiusį asmenį. Šios pareigos apeliacinės instancijos teismas neįvykdė, netenkino tokio turinio O. B. prašymo.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių jo apeliacinio skundo motyvų, todėl pažeidė BPK 320 straipsnį. Apeliaciniame skunde jis ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jo surašytos pažymos yra dokumentai, tačiau teismas atsakydamas į šį jo skundo motyvą jokių įtikinamų motyvų nepateikė, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie tai, kad pažymos atitinka dokumento požymius, todėl pagrįstai pripažintos dokumentais. Be to, apeliaciniame skunde jis ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl jo elgesio padaryta didelė žala valstybei, tačiau teismas atsakydamas į šį jo argumentą ir vėl įtikinamų motyvų nepateikė, apsiribojo tik faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, nesukonkretindamas, kokią žalą įstatymo saugomoms vertybėms padarė jo veikos sukeltos pasekmės. Be to, skunde kasatorius nurodo, kad jo veika apskritai negalėjo sukelti jokių pasekmių, nes byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą išvadai, jog D. S. nevykdė teismo įpareigojimų ar vykdė juos netinkamai ir dėl to būtų reikėję taikyti D. S. poveikio priemones.
Nuteistojo nuomone, nurodyti BPK pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė jo teisę į tinkamą apeliacinio skundo išnagrinėjimą ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti jo baudžiamąją bylą.
Atsiliepime į nuteistojo O. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas atmestinas.
Prokuroro manymu, aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas protokoline nutartimi nutarė nekviesti apklausai asmens, surašiusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos paaiškinimą, teisėjo, priėmusio nutartį atleisti D. S. nuo bausmės, nesuteikia pagrindo teigti, kad teismas pažeidė BPK. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas turi pakartotinai ištirti tik tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi ir kurių prieštaravimų negalima buvo pašalinti be pakartotinio įrodymų ištyrimo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visus pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visetą, ir priėmė nuosprendį, kuriuo iš dalies tenkino O. B. apeliacinį skundą. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip ir padarė ne tokias išvadas, kaip to norėtų nuteistasis O. B., nėra pagrindas pripažinti, kad padarytas BPK pažeidimas.
Prokuroras pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktą) apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.
Prokuroras nurodo, kad dokumentu teismų praktikoje laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad, pasirašydamas pažymas, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, bei jas įsegdamas į D. S. asmens bylą, su kuria dirbti jis neturėjo teisės, O. B. tyčia nukreipė savo pastangas tam, kad būtų įtvirtinta apgaulė, t. y. sudaryta iliuzija, kad D. S. tinkamai nustatytu laiku atsiskaito už jam teismo skirtų įpareigojimų vykdymą, taip nuslepiant faktą, kad jis yra kalinamas užsienyje, ir suklaidinant ne tik Pataisos inspekcijos inspektorių, atsakingą už D. S. kontrolę bausmės vykdymo atidėjimo metu, bet ir vadovybę, tikrinančią, kad su nuteistaisiais būtų dirbama tinkamai. Įvertinus tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad O. B. kaltė dėl dokumentų suklastojimo visiškai įrodyta.
Prokuroro nuomone, byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad kaltininko veiksmai griauna pasitikėjimą valstybės tarnyba, jos įstaigų, konkrečiai Pataisos inspekcijos, veikla, diskredituoja ir kompromituoja šią instituciją, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad šia veika padaryta didelė žala. O. B. teiginys, kad teismas nesukonkretino padarytos žalos dydžio, nenurodė aplinkybių, kurios suteikia pagrindą teigti, kad padaryta didelė žala, yra deklaratyvus.
Nuteistojo O. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies taikymo
BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, todėl atlikti įrodymų tyrimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal teismų praktiką atlikti įrodymų tyrimą yra apeliacinės instancijos teismo pareiga tik tada, kai reikia ištirti įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir kurių prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio įrodymų ištyrimo.
Nuteistasis kasaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kokius prieštaravimus jis įžvelgia 2006 m. liepos 1 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos dokumente Nr. 1S-2026, jo duomenų santykyje su kitais byloje surinktais įrodymais. Išnagrinėjusi šio dokumento turinį ir kitus byloje surinktus įrodymus, kolegija nenustatė šio dokumento teiginių vidinių prieštaravimų, taip pat jo teiginių prieštaravimo kitiems byloje surinktiems įrodymams. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, kad byloje reikėtų apklausti kaip liudytoją valstybės tarnautoją, surašiusi 2006 m. liepos 1 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos dokumentą Nr. 1S-2026. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, neapklausęs šio asmens, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas iš esmės apibrėžia BPK 320 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas, kad jo surašytos pažymos yra dokumentai, taip pat tai, kad jo veika padaryta žalos valstybei (T. 1 b.l. 201-203). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo motyvą, kad pažymos nelaikytinos dokumentu, nurodė, kad pažymose yra įtvirtinta neatitinkanti tikrovės teisinę reikšmę turinti informacija, jog nuteistasis D. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdė teismo paskirtus įpareigojimus. Atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo motyvą, kad jo veika nepadaryta žala valstybei, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nusikaltimu padaryta neturtinė žala paprastai yra pripažįstama didele, kai sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas. O. B. savo veika sumenkino valstybės institucijos autoritetą, nes, žinodamas, kad D. S. atlieka bausmę Prancūzijoje, veikdamas priešingai tarnybos interesams, apie tai nepranešė pareigūnei atsakingai už D. S. elgesio kontrolę, maža to, surašė dvi pažymas apie tariamai atliktą individualų darbą su D. S. ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, įsegdamas juos į kito pareigūno prižiūrimą bylą, taip siekdamas užtikrinti, kad D. S. išvengtų galimų sankcijų dėl netinkamo teismo įpareigojimo vykdymo (T. 2 b.l. 25-32). Iš to darytina išvada, kad dėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo pasisakyta ir atsakyta į esminius skundo argumentus. Išdėstytos išvados yra konkrečios, logiškos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ir pats kasatorius pripažįsta, jog apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl jo apeliacinio skundo motyvų, nes kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė įtikinamų motyvų dėl jo apeliacinio skundo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo O. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Gintaras Goda
Rimantas Baumilas
