Civilinė byla Nr. 3K-3-531/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06366-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.2.2; 44.5.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GRIFS AG“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Merko statyba“, draudimo kompanija Balta AAS.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl apsaugos paslaugas teikiančios bendrovės civilinės atsakomybės už žalą, kilusią nenustatytiems asmenims sugadinus vamzdžius ir vandeniui užliejus saugomą objektą.
Ieškovas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (toliau – ieškovas, kasatorius), kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „GRIFS AG“ (toliau – atsakovas) 24 770,57 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ (toliau – trečiasis asmuo) 2008 m. vasario 12 d. sudarė Statybos darbų visų rizikų draudimo sutartį, kuria buvo apdrausti statybos darbai objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad 2008 m. balandžio 15 d. gavo draudėjo pranešimą apie tai, kad naktį iš 2008 m. balandžio 14-osios į 15-ąją apdraustame objekte bandant pagrobti kolektorių buvo pažeistas šildymo sistemos vamzdis ir užlietos patalpos. Ieškovas, atlikęs žalos administravimo veiksmus, išmokėjo trečiajam asmeniui 24 770,57 Lt draudimo išmoką, apskaičiuotą iš sugadinto turto remontui atlikti reikalingų išlaidų išskaičiavus 5000 Lt franšizę. Ieškinyje nurodoma, kad pagal UAB „Merko statyba“ ir UAB „GRIFS AG“ 2007 m. rugsėjo 27 d. sudarytą Apsaugos paslaugų teikimo sutartį Nr. FA-07-032 (toliau – Apsaugos paslaugų sutartis) atsakovas draudžiamojo įvykio metu vykdė (duomenys neskelbtini) statomo objekto fizinę apsaugą. Kadangi atsakovas neužtikrino tinkamos statomo objekto apsaugos ir, nenustatytiems asmenims bandant pavogti kolektorių pažeidus šildymo vamzdį, apdraustas turtas buvo užlietas, tai, ieškovo teigimu, išmokėjus draudimo išmoką, jam perėjo teisė reikalauti iš atsakovo dėl netinkamo apsaugos paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 24 770,57 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad pagal Apsaugos paslaugų sutarties 3.2 punktą atsakovas įsipareigojo organizuoti ir užtikrinti objektuose esančių materialinių vertybių, darbuotojų ir klientų apsaugą nuo trečiųjų asmenų kėsinimosi į jų sveikatą, gyvybę ir turtą, užtikrinti, jog į objektą nepatektų asmenys, neturintys reikiamo leidimo, kontroliuoti, kad nebūtų išneštas objekte esantis turtas. Įvertinęs byloje esančius duomenis (atsakovo raštus UAB „Merko statyba“ dėl statybos aikštelės apšvietimo, teritorijos vientisumo, apsaugos darbuotojų paaiškinimus dėl saugomos teritorijos, Apsaugos paslaugų sutarties nuostatas) teismas padarė išvadą, kad atsakovas, savo srities profesionalas, žinodamas apie darbuotojų stygių, teritorijos vientisumo ir apšvietimo trūkumus, t. y. negalėdamas tinkamai vykdyti Apsaugos paslaugų sutarties, prisiėmė sau įsipareigojimus, kurių negalėjo įvykdyti. Kadangi žala atsirado dėl tretiesiems asmenims nupjovus kolektorių pradėjusio tekėti vandens, kuris užliejo kelis statomo pastato aukštus, tai teismas sprendė, kad žalos dydis tiesiogiai susijęs su tuo, kada buvo pastebėtas įvykis; svarbus ne tik teritorijos vientisumo, apšvietimo, bet ir fizinės apsaugos pakankamumo klausimas, nes naktį pjaunamos geležies garsą, tekantį vandenį būtų galima išgirsti, jeigu statybos objekte būtų pakankamai apsaugos darbuotojų. Teismas, vertindamas Apsaugos paslaugų sutarties vykdymą, konstatavo, kad atsakovas teikė statybos objekto apsaugos paslaugas, tačiau tai darė netinkamai, todėl turi pareigą atsakyti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Pažymėjęs, kad skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „GRIFS AG“ apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą – priteisė ieškovui iš atsakovo 12 385,28 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Apsaugos paslaugų sutarties ir Apsaugos paslaugų teikimo instrukcijos nuostatas, pripažino, kad atsakovas teikė atlygintinas (apsaugos) paslaugas trečiajam asmeniui, tarp šalių kilę teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.716–6.724 straipsnių nuostatas; pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl kilusios žalos fakto ir jos dydžio; sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vandens nuotėkis buvo pastebėtas pavėluotai dėl nepakankamo apsaugos darbuotojų skaičiaus, papildomai nurodydama, jog atsakomybė dėl apsaugos darbuotojų skaičiaus tenka ne tik atsakovui, bet ir kitai sandorio šaliai. Nustačiusi, kad įsilaužimas į pastatą pastebėtas 2008 m. balandžio 17 d. apie 23.00 val., tačiau atsakovas nesiėmė pagal Apsaugos paslaugų sutarties 3.2.4 ir 3.2.12 punktus tokioje situacijoje privalomų veiksmų (pranešti apie įvykį trečiajam asmeniui, policijos pareigūnams ir pan.), žala atsirado ne dėl vagystės, o dėl patalpų būklės (jas užpylus vandeniu) pasikeitimo, todėl, laiku pastebėjus lėtai besisunkiantį vandenį, buvo galima žalos išvengti arba ją sumažinti, teisėjų kolegija sprendė, jog žalą ir atsakovo darbuotojų neteisėtą neveikimą sieja tiesioginis priežastinis ryšys; kaip atitinkamos srities paslaugų tiekėjas ir profesionalas atsakovas atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija atsižvelgė į atsakovo įrodinėtas aplinkybes, kad didesnis darbuotojų (kurie būtų sumažinę pašalinių asmenų patekimo į statybvietę riziką) skaičius buvo susijęs su papildomais kaštais, kurių trečiasis asmuo nenorėjo kompensuoti, nors ir netinkama forma, tačiau trečiojo asmens elektroninio pašto adresu buvo siunčiami siūlymai (rekomendacijos), kurie galėjo pagerinti statybų teritorijos saugumą, pažymėdama, jog abu sutartinių santykių dalyviai turėjo būti suinteresuoti gerinti saugumą ir imtis papildomų priemonių. Teisėjų kolegija sprendė, kad egzistuoja nepakankamo trečiojo asmens bendradarbiavimo ir įsibrovimo į pastatą bei dėl to kilusios žalos priežastinis ryšys; trečiasis asmuo yra juridinis asmuo vykdantis veiklą statybų srityje, turintis suvokti apie kiekviename statybos etape didėjantį susidomėjimą statybomis ir jose esančiu turtu (CK 6.200 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija laikė nesant pagrindo spręsti, kad visa rizika tenka atsakovui, neatsisakiusiam vykdyti Apsaugos paslaugų sutarties, nors ir supratusiam objektyvius sunkumus – darbuotojų stygių ar teritorijos vientisumo bei apšvietimo trūkumus (CPK 185 straipsnis), pripažindama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia sutarties šalių (verslininkų) lygiateisiškumo principą, sutartinių prievolių pusiausvyrą, yra nesąžiningas ir neprotingas (CK 1.5 straipsnis). Konstatavusi, kad kiekvienos iš šalių netinkamas sutartinių įsipareigojimas vykdymas vienodai susijęs su kilusiais padariniais, teisėjų kolegija priteistą 24 770,57 Lt žalos atlyginimą sumažino iki 12 385,28 Lt.
III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad, priimdama skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija nepagrįstai vadovavosi atsakovo į bylą pateiktais elektroniniais laiškais (rekomendacijomis dėl Statybos objekto apsaugos), nes jie neatitinka įrodymų leistinumo, pakankamumo ir sąsajumo reikalavimų. Kasatorius pažymi, kad nors Apsaugos paslaugų sutarties, kuri šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), 14.5 punkte nustatyta, jog visi pranešimai, pageidavimai ir kitokie žinių perdavimai turi būti pateikiami raštu ir siunčiami registruotu laišku, arba faksu (vėliau pranešimą pakartojant registruotu laišku), arba per kurjerį, reikalaujant pateikti gavimą patvirtinantį raštą, byloje nėra duomenų, jog atsakovas bent vienu iš nurodytų šalims priimtinų būdų būtų informavęs trečiąjį asmenį apie tariamai nepakankamą statybos objekto apsaugą, nėra objektyvių įrodymų, kad trečiasis asmuo elektroninius laiškus gavo, o prie jų buvo prisegti į bylą pateikto turinio raštai. Kasatoriaus įsitikinimu, elektroniniai laiškai su rekomendacijomis dėl statybos objekto saugumo neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, nes tik dvi rekomendacijos (2007 m. lapkričio 7 d. ir 2007 m. lapkričio 15 d.) iš keturių yra parengtos iki draudžiamojo įvykio, jos neįrodo techninės statybos objekto apsaugos būklės žalos kilimo dieną (2008 m. balandžio 14–15 d.), praėjus beveik pusmečiui po jų parengimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienoje iš atsakovo į bylą pateiktų rekomendacijų nėra nurodyta siūlymo didinti apsaugos darbuotojų skaičių; išvadą, jog atsakovas tariamai siūlė padidinti apsaugos darbuotojų kiekį, o trečiasis asmuo su tokiu siūlymu nesutiko, teisėjų kolegija padarė netinkamai vertindama trečiojo asmens paaiškinimus, neatsižvelgė į posėdžio garso įrašą, kuris laikomas sudėtine posėdžio protokolo dalimi (CPK 170 straipsnio 3 dalis) ir kuriuo būtina vadovautis kilus neaiškumų dėl paaiškinimų tikrosios prasmės.
Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, aiškinimo ir taikymo. Kasatorius mano, kad, atsakovo ir trečiojo asmens teisinius santykius kvalifikavusi kaip atlygintinų paslaugų, teisėjų kolegija neatsižvelgė į tai, jog paslaugų sutartims subsidiariai taikomos CK normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.724 straipsnis) ir nepagrįstai netaikė CK 6.659 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta rangovo (paslaugų teikėjo) pareiga nedelsiant įspėti užsakovą, ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai yra nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui, o jeigu rangovas šios pareigos neįvykdo, jis neturi teisės remtis minėtomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Pasak kasatoriaus, manydamas, kad jam nesudaromos reikiamos sąlygos paslaugoms teikti, atsakovas apie tai nedelsdamas turėjo tinkamai įspėti trečiąjį asmenį ir, kol nebus sudarytos tinkamos sąlygos, nevykdyti Apsaugos paslaugų sutarties arba jos atsisakyti bei reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis), tačiau jokių šioje teisės normoje nurodytų veiksmų nesiėmė.
Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priežastinį ryšį, aiškinimo ir taikymo. Kasatorius pažymi, kad pagal CK 6.206 straipsnį nukentėjusio asmens veiksmai gali būti pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už žalą atsakingam asmeniui tik tada, kai egzistuoja teisiškai reikšmingas nukentėjusio asmens veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys. Kasatoriaus teigimu, prašoma atlyginti žala kilo (padidėjo) ne dėl neteisėto nenustatytų asmenų įsibrovimo į saugomą objektą, bet dėl atsakovo neteisėto neveikimo šiam nustačius įsibrovimo faktą (atsakovas nenustatė šildymo vamzdžio pažeidimo, dėl kurio užlietos patalpos, apie įsibrovimą nepranešė trečiajam asmeniui ir policijai; į įvykio vietą buvo iškviestas atsakovo budintis ekipažas, todėl trečiojo asmens įrodinėjamas apsaugos darbuotojų trūkumas neturėjo jokios reikšmės žalai dėl saugomo objekto užliejimo kilti). Kasatoriaus manymu, trečiasis asmuo, kuriam įvykio naktį net nebuvo pranešta apie įsibrovimą į saugomas patalpas, negali būti laikomas atsakingu už žalą, kilusią užliejus patalpas; net jeigu trečiojo asmens veiksmai ir būtų vertinami kaip neatsargūs, jie buvo pernelyg nutolę nuo kilusios žalos (nenustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys).
Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Apsaugos paslaugų sutarties 14.5 punkte šalys aiškiai nustatė susižinojimo tvarką, kurios atsakovas nesilaikė (teisėjų kolegija konstatavo, kad pranešimai buvo siųsti netinkama forma), todėl trečiasis asmuo neturėjo teisinės pareigos reaguoti į kitokiu būdu teiktus pranešimus; Apsaugos paslaugų sutartyje nenurodyta tvarka pateikti pranešimai negali turėti joje nustatytų teisinių padarinių – atsakovas negali būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigą perspėti trečiąjį asmenį apie objekto saugumo problemas, o trečiasis asmuo negali būti laikomas pažeidusiu Apsaugos paslaugų sutartyje nustatytą pareigą užtikrinti technines sąlygas statybos objektui apsaugoti, nes apie būtinybę sudaryti tokias sąlygas jam nebuvo žinoma. Kasatoriaus įsitikinimu, teisėjų kolegija taip pat pažeidė lingvistinį (gramatinį) sutarčių aiškinimo principą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), nes netinkamai aiškino ir Apsaugos paslaugų sutarties tekstą – sudarydamos sutartį šalys nustatė, kad statybos objekto apsaugą vykdys konkretus apsaugos darbuotojų skaičius (du darbuotojai), nesitarė, jog, plėtojantis statyboms, apsaugos darbuotojų skaičius turėtų didėti, taigi, atsakovui įvertinus aplinkybę, kad Apsaugos paslaugų sutartyje numatytų žmogiškųjų išteklių pakaks apsaugoti Statybos objektą, neigiamų tokios sutarties sąlygos padarinių rizika tenka pasiekti rezultatą (apsaugoti statybos objektą) įsipareigojusiam atsakovui, kaip savo srities profesionalui ir sutarties sąlygas pasiūliusiai šaliai. Kadangi atsakovas įsipareigojo saugoti ne pastatytą ir jau įrengtą pastatą, o statybos objektą (kurio baigtumas – 7 proc.), tai, kasatoriaus nuomone, atsakovui buvo aiški paslaugų apimtis; manydamas, kad vėliau bus būtina didinti apsaugos darbuotojų skaičių, ji turėjo tai nustatyti Apsaugos paslaugų sutartyje arba tinkamai informuoti trečiąjį asmenį. Kasatorius nurodo, kad atsakovas pasiūlė tipines Apsaugos paslaugų sutarties sąlygas, todėl jas aiškinant turėjo būti taikoma CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegijos procesinis sprendimas priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais. Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, sutarties turinio aiškinimo, civilinės atsakomybės elementų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio; įrodymų vertinimo klausimai. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.
Dėl atlygintinų paslaugų sutarties kvalifikavimo
Paslaugų sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CPK 6.716 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją teikti veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir t. t. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokio ginčo atveju teismas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti ir pagal CK 6.724 straipsnyje nustatytas subsidiaraus kitų CK normų, inter alia bendrųjų rangos sutarties nuostatų, taikymo paslaugų sutartims taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB,,Įrengimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2009">3K-3-516/2009</a>; kt.). Byloje nustatyta, kad atsakovas teikė atlygintinas – apsaugos – paslaugas ir materialiniai teisiniai santykiai bylą nagrinėjusių teismų kvalifikuoti pagal CK 6.716–6.724 straipsnius.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakovo ir trečiojo asmens teisinius santykius kvalifikavęs kaip atlygintinų paslaugų, neatsižvelgė į tai, jog paslaugų sutartims subsidiariai taikomos CK normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.724 straipsnis), ir nepagrįstai netaikė CK 6.659 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta rangovo (paslaugų teikėjo) pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie tai, jog jam nesudaromos reikiamos sąlygos paslaugoms teikti; atsakovas apie tai nedelsdamas turėjo tinkamai įspėti trečiąjį asmenį ir, kol nebus sudarytos tinkamos sąlygos, nevykdyti Apsaugos paslaugų sutarties arba jos atsisakyti bei reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis), tačiau, kasatoriaus teigimu, atsakovas jokių šioje teisės normoje nurodytų veiksmų nesiėmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie kasatoriaus argumentai visiškai neatitinka apeliacinės instancijos teismo konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų ir padarytų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas (paslaugų teikėjas) įspėjo trečiąjį asmenį (užsakovą) apie tai, jog jam nesudaromos reikiamos sąlygos apsaugos paslaugoms teikti – apie objekto saugumui pavojingą padėtį teikė Apsaugos paslaugų sutarties 3.2.5 punkte numatytas rekomendacijas – reikalavimus, kuriose, be kita ko, nurodė, kad saugomame objekte neužtikrintas teritorijos vientisumas (tvora daugelyje vietų išardyta, nėra vartų), pastate nakčiai lieka neužrakintų patalpų, nepakankamai apšviesta teritorija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors nevisiškai tinkama forma (Apsaugos paslaugų sutartyje nustatyta, kad pranešimai pateikiami raštu ir siunčiami registruotu laišku, faksu arba įteikiami per kurjerį), tačiau trečiojo asmens (užsakovo) elektroninio pašto adresu buvo siunčiami siūlymai (rekomendacijos) dėl sąlygų apsaugos paslaugoms saugomoje statybvietės teritorijoje teikti pagerinimo. Du kartus tai buvo padaryta iki žalą sukėlusio įvykio. Be to, apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad atsakovas (paslaugų teikėjas) žodžiu įspėjo trečiąjį asmenį (užsakovą) dėl apsaugos paslaugų teikimo sąlygų gerinimo, pažymėdamas, jog, augant statybų apimčiai, būtina didinti apsaugos darbuotojų skaičių ir atitinkamai paslaugų kainą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Apsaugos paslaugų sutarties 6.4 punkte buvo sulygta dėl paslaugų teikėjo atleidimo nuo atsakomybės už atsiradusius neigiamus objekto apsaugos rezultatus tuo atveju, jeigu pats užsakovas (trečiasis asmuo) nesudarytų tinkamų sąlygų apsaugai vykdyti ir nesuteiktų tam reikalingų priemonių. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir pirmiau nurodytomis Apsaugos paslaugų sutarties sąlygomis, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog visa rizika dėl apsaugos paslaugų tinkamumo tokiu atveju tenka atsakovui (apsaugos paslaugų teikėjui), už atitinkamą paslaugų kainą sutarusiam vykdyti sutartį ir neatsisakiusiam jos vykdyti, nors ir supratusiam objektyvius sunkumus – darbuotojų stygių, teritorijos vientisumo bei apšvietimo trūkumus.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialinius teisinius santykius.
Dėl priežastinio ryšio
CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Kasaciniame skunde teigiama, kad prašoma atlyginti žala kilo (padidėjo) ne dėl neteisėto nenustatytų asmenų įsibrovimo į saugomą objektą, bet dėl atsakovo neteisėto neveikimo – atsakovas, nustatęs įsibrovimo faktą, nepastebėjo šildymo vamzdžio pažeidimo, dėl kurio užlietos patalpos, todėl atsakovo įrodinėjami apsaugos darbuotojų, tvoros vientisumo, apšvietimo trūkumai neturėjo jokios reikšmės žalai dėl saugomo objekto užliejimo kilti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino visus teisiškai reikšmingus faktus dėl žalos atsiradimo priežasties, konstatavo abiejų Apsaugos paslaugos sutarties šalių neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žalą ir atsakovo (paslaugų teikėjo) neteisėtą neveikimą, šiam tinkamai nevykdant Apsaugos paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Šis teismas taip pat konstatavo, kad Apsaugos paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir trečiasis asmuo (užsakovas). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-263/2007). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad abu sutartinių santykių dalyviai turėjo būti suinteresuoti statybos objekto apsaugos gerinimu ir imtis papildomų priemonių dėl tinkamo sutarties vykdymo, todėl sprendė, jog nepakankamas trečiojo asmens (užsakovo) bendradarbiavimas taip pat yra susijęs priežastiniu ryšiu su įsibrovimo į pastatą faktu.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-53/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-53/2010">3K-3-53/2010</a>; kt.). Kasaciniame skunde teigiama, kad trečiojo asmens (užsakovo) veiksmai buvo pernelyg nutolę nuo kilusios žalos (nenustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais, pažymėdama, jog apeliacinės instancijos teismas įvertino teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių visumą, spręsdamas dėl sutarties šalių veiksmų teisėtumo (vykdant Apsaugos paslaugų sutartį) ir atsiradusios žalos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra pakankamas civilinei atsakomybei kilti, reikia atsižvelgti į tai, jog priežastinis ryšys laikomas civilinės atsakomybės sąlyga tada, kai nustatoma, kad kilusi žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reiškia, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu paveikė žalos atsiradimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras, bylos Nr. 3K-3-614/2002). Pažymėtina, kad priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kiekvienos iš šalių netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas vienodai susijęs su kilusiais padariniais. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.
Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl trečiojo asmens (užsakovo) teisinės atsakomybės, nenustatęs jo veiksmuose teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio.
Dėl atlygintinų paslaugų sutarties turinio aiškinimo
Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2010">3K-3-323/2010</a>; kt.).
Kasaciniame skunde teigiama, kad paslaugų teikėjas (atsakovas) nesilaikė Apsaugos paslaugų sutartyje nustatytos šalių susižinojimo tvarkos, todėl trečiasis asmuo negali būti laikomas pažeidęs sutartyje nustatytą pareigą užtikrinti technines sąlygas statybos objektui apsaugoti, o bylą nagrinėję teismai, nevertindami pranešimų atitikties sutarčiai bei jų gavimo fakto, netinkamai aiškino sutartį, nepagrįstai sprendė, jog trečiasis asmuo pažeidė savo sutartines pareigas, ir taikė iš to kylančius padarinius. Kasatorius mano, kad teismai taip pat pažeidė gramatinį (lingvistinį) sutarčių aiškinimo principą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), nes netinkamai aiškino Apsaugos paslaugų sutarties tekstą – sudarydamos sutartį šalys nesitarė, kad apsaugos darbuotojų skaičius turėtų didėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar Apsaugos paslaugų sutarties šalys tinkamai vykdė sutartį, vertino joje kiekvienai iš šalių nustatytas pareigas, iš sutartimi prisiimtų pareigų ir konstatuotų faktinių aplinkybių dėl šių pareigų vykdymo sprendė dėl tinkamo sutarties vykdymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Apsaugos paslaugų sutarties turinį, vadovavosi CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle. Jau minėta, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su jos sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais ir pan., todėl negali būti suabsoliutinamas kasatoriaus nurodomas gramatinis (lingvistinis) atskirų sutarties nuostatų aiškinimo metodas, kuris neužtikrintų sutarties šalių teisių pusiausvyros. Tai ypač aktualu sprendžiant ginčus (kaip ir nagrinėjamu atveju) dėl sutarties sąlygų visumos tinkamo vykdymo, šalių bendradarbiavimo ir sutarties šalims tenkančios atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo, atsižvelgiant į sutarties nuostatų visumą ir jose įtvirtintas šalių pareigas, pateiktas sutarties turinio aiškinimas ir nustatytos Apsaugos paslaugų sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybės (atsakovas bendravo su trečiojo asmens atstovu dėl darbuotojų skaičiaus, siuntė jam rekomendacijas dėl objektų saugumo sustiprinimo, trečiajam asmeniui į jas atsižvelgus, paskesnėse nustatyta mažiau ar ne tokių didelių trūkumų) nesudaro pagrindo teigti, kad aiškinant Apsaugos paslaugų sutarties nuostatas bei vertinant šalių elgesį buvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskiros sutarties nuostatos turi būti aiškinamos ne abstrakčiai, išimant jas iš bendro sutarties konteksto, o kartu su kitomis sutarties ir (ar) jos priedų nuostatomis. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl sutarties sąlygų ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, sutarties sąlygų aiškinimas taip, jog už jų vykdymą yra atsakingas tik atsakovas (paslaugų teikėjas), reikštų nesąžiningą sutarties aiškinimą. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Apsaugos paslaugų sutartį ir pažeidė įstatyme įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.
Dėl įrodymų vertinimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo į bylą pateiktais elektroniniais laiškais (rekomendacijomis dėl statybos objekto apsaugos), nes jie neatitinka įrodymų leistinumo, pakankamumo ir sąsajumo reikalavimų. Kasatorius nurodė, kad, nors Apsaugos paslaugų sutarties 14.5 punkte nustatyta, jog visi pranešimai turi būti pateikiami raštu ir siunčiami registruotu laišku, faksu arba įteikiami per kurjerį, teismas juos laikė tinkamais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymais byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 straipsnis 1 dalis). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus. Teismų praktikoje tinkamu pripažįstamas tiek rašytinis, tiek faksimilinis, tiek kitos formos pranešimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. UAB UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. T. įmonė „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-479/2010). Teismas turi tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų argumentus. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs su įrodinėjimo dalyku. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju CPK 177 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai dėl įrodymų leistinumo nebuvo pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas apie elektroniniuose laiškuose pateiktos informacijos patikimumą sprendė įvertinęs byloje ištirtų įrodymų (šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų) visumą. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo sprendžia pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
Kasaciniame skunde teigiama, kad elektroniniai laiškai su rekomendacijomis dėl statybos objekto apsaugos gerinimo neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, nes tik dvi rekomendacijos iš keturių yra parengtos iki draudžiamojo įvykio, jos neįrodo techninės statybos objekto apsaugos būklės žalos kilimo dieną. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus. Pažymėtina, kad paslaugų teikėjo rekomendacijose dėl tinkamo Apsaugos paslaugų sutarties vykdymo, rašytose tiek iki draudžiamojo įvykio, tiek po jo, skirtinga apimtimi nurodomi iš esmės tie patys siūlymai (dėl teritorijos vientisumo, teritorijos apšvietimo, patekimo į patalpas ir kt.). Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nė vienoje iš rekomendacijų nėra nurodyto siūlymo didinti apsaugos darbuotojų skaičių; išvadą, jog atsakovas siūlė padidinti apsaugos darbuotojų skaičių, apeliacinės instancijos teismas padarė netinkamai vertindamas trečiojo asmens atstovo paaiškinimus, neatsižvelgė į posėdžio garso įrašą, kuris laikomas sudėtine posėdžio protokolo dalimi (CPK 170 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad faktiniai duomenys, be kita ko, nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kurie fiksuojami teismo posėdžio protokole, be to, kiekviename teismo posėdyje daromas garso įrašas (CPK 170 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino nurodytus įrodymus, nėra pagrindo teigti, jog jie neatitinka bylos duomenų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymus ir jų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų bei, įvertinęs įrodymus, turėjo teisinį pagrindą padaryti priimtame procesiniame sprendime išdėstytas išvadas dėl byloje reikšmingų aplinkybių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 50,26 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS 50,26 Lt (penkiasdešimt Lt 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
