Civilinė byla Nr. CIK-585/2022
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00687-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.4.2.1; 3.3.4.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01OTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-597/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-597/2012">2-597/2012</a> pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ieškovė 2022 m. birželio 2 d. pateikė procesinį dokumentą, kuriuo prašo atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01OTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-597/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-597/2012">2-597/2012</a>, pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir priteisti ieškovei iš valstybės 63 875,70 Eur turtinės ir 5 510 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – Konvencija) ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktu, t. y. kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.
2. Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartimi jos ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir jai grąžintas, nurodžius, kad ji nepasinaudojo atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimybe ir nesuformulavo prašymo dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neįrodė, jog ji atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
3. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendime byloje Balkūnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 75435/17) konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes atsisakymas atleisti nuo žyminio mokesčio – teisės kreiptis į teismą pažeidimas. Pareiškėja teigia, kad minėtas EŽTT sprendimas yra pagrindas atnaujinti procesą jos byloje. Ji nurodė, kad teikė prašymus atleisti ją nuo žyminio mokesčio; reikalavimas sumokėti žyminį mokestį buvo galimai neteisėtas. Lietuvos apeliacinis teismas padarė tikrovės neatitinkančias išvadas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo bei šios pagalbos teikimo aplinkybių – nors tokia pagalba buvo paskirta, bet ji nebuvo suteikta. Taigi nebuvo užtikrinta viena pamatinių žmogaus teisių – teisė į teisminę gynybą.
4. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą byloje taip pat grindžia Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2019 byloje Nr. 1/2018, kuriuo pripažinta, kad CPK 347 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.
5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo šio pareiškėjos prašymo netenkinti. Atsakovės nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti procesą, nes pareiškėjos skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neužkirto galimybės ištaisyti ieškinio trūkumus ir dar kartą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu arba su skundu į administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, jei pareiškėja mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba ar jos administracinio padalinio aktas ar sprendimas pažeidžia jos teises. Taip pat atsakovė nurodė, jog pareiškėja yra praleidusi terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir neprašo šio termino atnaujinti. Be to, pareiškėjos nurodoma EŽTT byla nesutampa nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu su pareiškėjos atveju, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėja nepagrindė, kad yra aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą ir remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Pareiškėjos nurodytu nutarimu Konstitucinis Teismas pasisakė tik dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies (dėl apeliacinį skundą surašančių asmenų) prieštaravimo Konstitucijai, o dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies nuostatų nesprendė. Pareiškėjos prašyme nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis Nr. 3P-20/2019 nėra susijusi su proceso atnaujinimu Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01OTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-597/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-597/2012">2-597/2012</a>.
k o n s t a t u o j a :
6. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XVIII skyrius, iš kurio matyti, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas).
7. EŽTT praktikoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47; 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24).
8. Remiantis CPK 370 straipsnio 1 dalimi, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
9. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi konstatavo, kad, pareiškėjai ištaisius trūkumus, prašymas atnaujinti procesą atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus turinio ir formos reikalavimus, todėl šį prašymą priėmė.
10. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, šioje proceso stadijoje nutartimi teisėjų kolegija pasisako dėl prašymo atnaujinti procesą: 1) pateikimo termino atitikties CPK 368 straipsnio reikalavimams; 2) pagrįstumo – t. y. atitikties CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktų reikalavimams.
Dėl termino paduoti prašymą (CPK 368 straipsnis)
11. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei teisinio apibrėžtumo principą, prašymas atnaujinti procesą yra ribojamas laiko atžvilgiu:
11.1. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11.2. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.
12. Minėta, kad pareiškėja, siekdama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, remiasi 2020 m. liepos 7 d. priimtu EŽTT sprendimu byloje Balkūnas prieš Lietuvą.
13. Sprendžiant dėl pareiškėjos sužinojimo apie 2020 m. liepos 7 d. priimtą EŽTT sprendimą byloje Balkūnas prieš Lietuvą momentą pažymėtina, kad EŽTT, kaip vienos iš svarbiausių teisminių institucijų, priimti sprendimai formuoja tam tikrą žmogaus teisių gynimo praktiką; dažnu atveju jie yra aktualūs ne tik konkretiems pareiškėjams, bet ir visai visuomenei. Šie sprendimai yra skelbiami oficialiame EŽTT tinklalapyje (prieiga per internetą <https://www.echr.coe.int/Pages/home.aspx?p=home>), po sprendimo paskelbimo apie juos yra pranešama ir Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse. Sprendimas byloje Balkūnas prieš Lietuvą buvo paskelbtas EŽTT tinklalapyje jo priėmimo dieną, t. y. 2020 m. liepos 7 d., prieiga per internetą <https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-203485>. 2020 m. gruodžio 21 d. šio sprendimo santrauka lietuvių kalba buvo pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo prie EŽTT tinklalapyje, prieiga per internetą <http://lrv-atstovas-eztt.lt/naujienos/archives/function.session-start/page:15>. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja objektyviai galėjo sužinoti apie 2020 m. liepos 7 d. priimtą EŽTT sprendimą byloje Balkūnas prieš Lietuvą vėliausiai 2020 m. gruodžio 21 d.
14. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, grįsdama jį Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2019 byloje Nr. 1/2018.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo nutarimai, sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, taip pat Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimai dėl ginčijamo akto galiojimo sustabdymo ir dėl sustabdyto akto galiojimo atnaujinimo oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti Konstitucinio Teismo aktai ir Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. Pareiškėjos nurodomas nutarimas Nr. KT9-N3/2019 įsigaliojo 2019 m. kovo 1 d., prieiga per internetą <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/39d4cab13c5e11e98893d5af47354b00>. Todėl laikytina, kad pareiškėja būtent nuo šios dienos turėjo sužinoti apie minėtą nutarimą.
16. Atsižvelgdama į šios nutarties 12-15 punktuose išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėja pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.
17. Tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo tarpu pareiškėja, praleidusi terminą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nenurodė tokį praleidimą pateisinančių aplinkybių ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Iš turimos medžiagos teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujinamas teismo iniciatyva.
18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
19. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį penkerių metų terminą, kuris netaikomas tik pareiškimams, teikiamiems CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Prašymui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 pagrindu jau yra suėjęs penkerių metų naikinamasis terminas. Todėl procesas minėtu pagrindu negalėtų būti atnaujinamas.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai)
20. Praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra savarankiškas pagrindas jį atmesti. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų buvęs pateiktas laiku, jame nurodyti pagrindai nebūtų sudarę pagrindo atnaujinti procesą nurodytoje byloje.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paskirtis – užtikrinti galimybę pašalinti Konvencijos pažeidimo padarinius, išlikusius po EŽTT sprendimo priėmimo. Dėl to proceso atnaujinimas nėra automatiška EŽTT sprendimo, kuriuo konstatuotas Konvencijos pažeidimas, pasekmė. Kiekvienu atveju esminis kriterijus, kuris turi būti įvertintas, – ar neatnaujinus proceso asmuo patirtų (patiria) nepatogumų, kurių neįmanoma išvengti kitaip, kaip tik atnaujinus procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2016">3K-3-404-969/2016</a>, 34 punktas).
22. Aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kasacinis teismas taip pat nurodė, kad išimtiniais atvejais minėtu pagrindu gali būti atnaujintas procesas ir nesusijusioje civilinėje byloje, jeigu po procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo EŽTT pateikia naujus išaiškinimus dėl klausimų, kurie yra tapatūs spręstiems šioje civilinėje byloje, jeigu naujos EŽTT praktikos taikymas gali lemti kitokį sprendimą dėl bylos esmės, o proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas pašalinti galimai padarytą žmogaus teisių pažeidimą. Pastaruoju atveju procesas gali būti atnaujintas tik byloje, kurios faktinės aplinkybės ir teisės klausimai yra analogiški arba jei ši byla labai panaši į bylą, kurioje nustatytas Konvencijos pažeidimas ir kurioje pateiktas teisės aiškinimas yra akivaizdžiai nesuderinamas su EŽTT sprendime dėl tos kitos bylos padarytomis išvadomis, ir kurioje EŽTT konstatuotas Konvencijos pažeidimas pagrindžia pakankamai rimtą Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimą, aiškiai nusveriantį poreikį išlaikyti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 31 punktas).
23. EŽTT sprendime Balkūnas prieš Lietuvą konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokia išvada buvo padaryta dėl to, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams atleidus pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kasacinis teismas, esant pateiktoms analogiškoms aplinkybėms dėl pareiškėjo finansinės padėties, jo prašymą atmetė. EŽTT neatmetė galimybės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės galėjo priimti kitokį sprendimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, nei priėmė žemesnės instancijos teismai, tačiau nagrinėjamoje byloje pažymėjo, jog nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenurodė jokių priežasčių pareiškėjo turtinę padėtį vertinti kitaip, nei tą padarė žemesnės instancijos teismai. EŽTT pripažino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsisakydamas atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio, nenurodė pakankamų motyvų.
24. Nagrinėjamojoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi nusprendė, kad pareiškėja pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą) nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei tai patvirtinančius aplinkybių ji nepateikė, todėl ieškinį laikė nepaduotu. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartyje pažymėjo, jog vienas iš atvejų, kai ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio yra tuomet, kai jam teikiama antrinė teisinė pagalba. Tačiau nustatęs, kad pareiškėja ieškinį pateikė teismui jau pasibaigus Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendime nustatytam terminui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, padarė išvadą, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, įskaitant atleidimą nuo žyminio mokesčio. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip ieškinio trūkumą nustatė faktą, kad pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio, o šio trūkumo nepašalinus, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
25. Nors pareiškėja nurodė, kad ji teikė prašymus atleisti ją nuo žyminio mokesčio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jos prašymai buvo pateikti vadovaujantis ne CPK 83 straipsnio 3 dalimi, nustatančia teismo teisę, esant asmens motyvuotam prašymui ir pateiktiems įrodymams, iš dalies atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėja teigė, kad ji atleistina nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kaip ieškovė byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir dėl to, kad jai yra teikiama antrinė teisinė pagalba (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kaip nurodyta nutarties 24 punkte, teismai vertino tiek vieno, tiek ir kito prašymo teisinį pagrįstumą bei nusprendė jų netenkinti.
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje ir EŽTT išnagrinėtoje byloje Balkūnas prieš Lietuvą spręsti klausimai nebuvo tapatūs, vertintos skirtingos faktinės aplinkybės. EŽTT pateikė išaiškinimus dėl klausimų, kurie nebuvo spręsti šioje civilinėje byloje. Be to, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog EŽTT konstatavo, kad atsisakymas atleisti nuo žyminio mokesčio – tai teisės kreiptis į teismą pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek byloje Balkūnas prieš Lietuvą, tiek kitose bylose EŽTT yra pažymėjęs, jog reikalavimas mokėti mokesčius už civilinius ieškinius priklausomai nuo ieškiniu reikalaujamos sumos negali būti vertinamas kaip teisės į teismą apribojimas, kuris savaime būtų nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Taigi ne kiekvienu atveju atsisakymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio gali būti laikomas teisės kreiptis į teismą apribojimu, o turi būti įvertintos aplinkybės konkrečioje situacijoje ir priimtas argumentuotas teismo sprendimas.
27. Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu teisėjų kolegija pažymi, jog šis atnaujinimo pagrindas taikytinas išimtinai tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo nutarimas dėl akto neatitikties Konstitucijai priimamas išnagrinėjus būtent individualų konstitucinį skundą. Kasacinis teismas jau yra išaiškinęs, jog šiuo proceso atnaujinimo pagrindu gali būti atnaujintas tik tos civilinės bylos, kurioje priimtas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto konkretaus subjekto – asmens, teikusio individualų konstitucinį skundą, – konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUNJSy0xMzY3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eCIK-1367/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eCIK-1367/2020">eCIK-1367/2020</a>; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUNJSy03MTAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eCIK-710/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eCIK-710/2021">eCIK-710/2021</a>, 12 punktas). Tuo tarpu Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. KT9-N3/2019, kuriuo grindžiamas šioje byloje pateiktas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą, buvo priimtas kitoje byloje, išnagrinėtoje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą. Taigi pareiškėjos prašyme nurodytas nutarimas negali būti CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, nes jame nebuvo spręstas pareiškėjos individualus konstitucinis skundas.
28. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, 2019 m. kovo 1 d. nutarime Nr. KT9-N3/2019 sprendė ne dėl pareiškėjos nurodyto CPK 347 straipsnio 3 dalies (reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų advokatas), bet dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies (nustačiusios reikalavimą, jog apeliacinį skundą surašytų advokatas, ir kuri nuo 2020 m. kovo 1 d. neteko galios) atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, šis nutarimas bet kuriuo atveju nėra susijęs su pareiškėjos situacija, nes procese, kurį prašoma atnaujinti, apeliaciniame skunde nebuvo remiamasi ta teisės norma, kuri buvo nurodytos konstitucinės bylos nagrinėjimo dalykas ir atitinkamai apeliacinės instancijos teismas savo sprendime dėl to neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti ir nepasisakė.
29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti bylos procesą yra nepagrįstas, todėl bylos procesas negali būti atnaujinamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti pareiškėjos V. J. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01OTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-597/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-597/2012">2-597/2012</a> pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė
