Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-73-387/2022
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00921-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37; 9.38; 1.2.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2021 m. birželio 15 d. nutarimu R. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį 900 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „V“ muitinės tarpininko atstovas, 2020 m. vasario 10 d. 9.39 val. pateikė įforminti importo deklaraciją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDAS), nors dar nebuvo pateiktas tranzito lydimasis dokumentas ir prekė paskirties muitinės įstaigai – Klaipėdos krovinių postui, ir nebuvo registruotas atvykimas Nacionalinėje tranzito kontrolės sistemoje (toliau – ir NTKS). Taip R. M. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, įtvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1.5 papunkčio ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 172 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovo advokato E. Vinckaus skundas netenkintas ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. birželio 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovo advokato E. Vinckaus apeliacinis skundas netenkintas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo – administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovo advokato E. Vinckaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovas advokatas E. Vinckus prašo panaikinti skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartis. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, t. y. blanketinę ANK 211 straipsnio 1 dalį. R. M. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už tariamą prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakomybė už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą yra įtvirtinta ANK 212 straipsnyje, o ANK 211 straipsnyje nustatytas muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas. Taip pat nei Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje, nei Įsakymo 1.1.5 papunktyje nėra nustatyta nei muitinės formalumų atlikimo tvarka, nei konkreti prekių deklaravimo tvarka, todėl R. M. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis.
5.2. Pažymėtina, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ išimtinai yra skirtas pačiai muitinei ir šiuo įsakymu Muitinės departamento generalinis direktorius nustatė ne muitinės formalumų atlikimo tvarką, kurios reikalavimų privalo laikytis deklarantai, bet Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos 3.16.000 versijos taikymo tvarką (Įsakymo 1 punktas). Įsakymo 1.1.5 papunktyje nėra nustatyta, kad deklarantas apskritai negali pateikti per MDAS importo deklaracijos, kol pačios muitinės kontroliuojamoje Nacionalinėje tranzito kontrolės sistemoje nėra įregistruotas prekių atvykimas, nors prekės fiziškai yra pateiktos muitinei. Taip pat, priešingai nei pasisakė teismai, Įsakymo 1.1.5 papunktyje nėra nustatyta deklaracijų eiliškumo pateikimo tvarka (pirma tranzito, o tik po to importo) ir jame nėra jokio imperatyvaus reikalavimo deklarantui, kad prieš pateikdamas importo deklaraciją jis turi užregistruoti tranzito deklaraciją NTKS.
5.3. Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje, kurios reikalavimus neva pažeidė R. M., taip pat nėra nustatyta jokia muitinės formalumų atlikimo tvarka, nėra apibrėžta ir deklaracijų eiliškumo pateikimo tvarka (pirma tranzito, o tik po to importo) bei nėra jokio imperatyvo deklarantui, kad jis prieš pateikdamas importo deklaraciją privalo užregistruoti tranzito deklaraciją NTKS. Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei“. O šiuo atveju ginčo, kad importo deklaracijoje deklaruotos prekės nebuvo pateiktos muitinei, nėra. Kartu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ4LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-48-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-48-511/2019">2AT-48-511/2019</a>, 2AT-8-895/2020), kur pasisakyta, jog Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatos apibrėžia tik subjektą, kuris atsakingas už pirmiau nurodytų tariamų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato.
5.4. Teismai taip pat pažeidė ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 567 straipsnis), kadangi sprendimai priimti remiantis ne objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, bet subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais teiginiais, o pareiškėjo kaltė konstatuota ne byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu, o subjektyviu vertinimu ir manymu, kad teisės aktų (nenurodant, kokių) reikalavimų nebuvo laikomasi. Tiek Institucija, tiek teismai nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriose būtų aiškiai įtvirtinta deklaracijų eiliškumo pateikimo tvarka, ir iš esmės apsiribojo prielaidomis bei R. M. norimo elgesio modeliavimu, nurodydami, kad jis turėjo nuvykti į paskirties vietą ar paskambinti į muitinę, turėjo įsitikinti, kad tranzito procedūra yra užbaigta ir t. t., tačiau tokio norimo deklaranto elgesio ir pareigos nenustato jokie teisės aktai.
6. Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovo advokato E. Vinckaus prašymą prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. birželio 15 d. nutarimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis.
6.1. Dėl pareiškėjo prašymo argumento, kad paminėtose teisės normose nėra nustatyta muitinės formalumų atlikimo tvarka, imperatyvūs muitinei privalomai pateiktini dokumentai ir atliktinų procedūrų eiliškumas, yra pažymėtina, kad Įsakymo nuostatos vis dėlto įtvirtina muitinės formalumų atlikimo eiliškumą, nes tik oficialiai įregistravus prekių atvykimą (šiame etape gali būti atliekami kiti muitinės priežiūros veiksmai – prekių apžiūra, mėginių ėmimas ir pan.), t. y. tik užbaigus tranzito procedūrą, prekės gali būti deklaruojamos kitai pasirinktai muitinės procedūrai. Teismai teisingai konstatavo, kad šiame teisės akte yra nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš pateikiant importo deklaraciją užregistruoti tranzito deklaraciją.
6.2. Dėl prašymo argumento, kad Įsakymas išimtinai skirtas pačiai muitinei ir juo nustatyta ne muitinės formalumų atlikimo tvarka, kurios reikalavimų privalo laikytis deklarantai, bet MDAS tam tikros versijos taikymo tvarka, sutiktina tik iš dalies, nes Įsakymo 1.1 punkte nurodyta, kada muitinė MDAS priemonėmis automatiškai priima ir apdoroja elektronines deklaracijas, kurios pateiktos iki prekių pateikimo ne Sąjungos prekėms, atgabentoms į paskirties muitinės įstaigą taikant tranzito procedūrą, laikantis 1.1.5 papunktyje nustatyto reikalavimo – tik kai pateikiamas elektroninis pranešimas apie prekių pateikimą IEIGPLT. Šiuo nagrinėjamu atveju MDAS automatiškai priėmė ir apdorojo importo deklaracijas, nes jos atitiko reikalavimus, nustatytus 2009 m. birželio 26 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.5 punkte. Tačiau tame pačiame Įsakymo 1.1.5 papunktyje yra nurodyta ir tai, kad elektroninis pranešimas apie prekių pateikimą (IEIGPLT arba IE5GPLT) gali būti siunčiamas tik tuomet, kai NTKS priemonėmis jau yra įregistruotas prekių atvykimas. O šis imperatyvas, akivaizdu, skirtas jau ne muitinei, bet importo deklaraciją teikiančiam asmeniui. Taigi negali būti teikiamas pranešimas apie prekių pateikimą importo procedūrai įforminti, kol prekės nėra oficialiai pateiktos tranzito procedūrai užbaigti ir nėra įregistruotas jų atvykimas (paskirties įstaiga išsiunčia elektroninį pranešimą IE006 „Atvykimas įregistruotas“ išvykimo muitinės įstaigai).
6.3. Taip pat pažymėtina, kad nėra pagrindo vadovautis prašyme nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ4LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-48-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-48-511/2019">2AT-48-511/2019</a> ir 2AT-8-895/2020, kadangi jose išaiškinimai pateikti ANK 212 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių atskleidimo kontekste dėl atsakomybės už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus. O R. M. padarytas nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 211 straipsnį, byloje nustatytos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės, nagrinėjamo nusižengimo atveju teisinis reglamentavimas aiškus ir pakankamas, nes pirmiau minėtos teisės aktų nuostatos suformuoja pareigą deklarantui laikytis pasirinktai muitinės procedūrai taikytinų muitinės formalumų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros su prekėmis įforminimu.
6.4. Nesutiktina ir su prašyme nurodytu argumentu, jog apygardos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes ginčo atveju nėra įrodyta R. M. kaltės forma. Teismai iš byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos pagrįstai konstatavo, kad R. M. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma, nes, esant neužbaigtai muitinės tranzito procedūrai ir prekėms oficialiai neatvykus į muitinės paskirties įstaigą, neįsitikinęs, ar tranzito procedūra yra užbaigta, nors privalėjo ir galėjo tai padaryti, deklaravo prekes importo procedūrai, sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, veikė rizikingai, dėl to turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovo advokato E. Vinckaus prašymas netenkintinas.
Dėl ANK 211 straipsnio 1 dalies taikymo
8. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl teismų nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad R. M., būdamas UAB „V“ muitinės tarpininko atstovas, 2020 m. vasario 10 d. 9.39 val. pateikė įforminti importo deklaraciją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, nors dar nebuvo pateiktas tranzito lydimasis dokumentas ir prekė paskirties muitinės įstaigai – Klaipėdos krovinių postui, ir nebuvo registruotas atvykimas Nacionalinėje tranzito kontrolės sistemoje. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su muitinės sprendimu, kuriam pritarė ir bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, šiuos R. M. veiksmus kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, kad R. M. veikoje nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
9. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo ir pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis – prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimu per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-628/2022, 2AT-71-628/2022, 2AT-4-628/2022).
10. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.5 papunktyje ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso, 172 straipsnio 1 dalyje).
11. Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei. Įsakymo 1.1.5 papunktyje nustatyta, kad taikant MDAS 3.16.000 versiją automatiškai priimamos ir apdorojamos (toliau ‑ automatinis įforminimas) šios deklaracijos, jeigu jos pateiktos laikantis nustatytų reikalavimų – standartinės D tipo ir supaprastintos E tipo importo deklaracijos, pateiktos iki prekių pateikimo ne Sąjungos prekėms, atgabentoms į paskirties muitinės įstaigą taikant Sąjungos / bendrąją tranzito procedūrą (įskaitant ir gabenimus su TIR knygele), tik pateikus elektroninį pranešimą apie prekių pateikimą (IEIGPLT arba IE5GPLT), kuris pateikiamas tik tuomet, kai NTKS priemonėmis yra įregistruotas prekių atvykimas (elektroninis pranešimas IE006 „Atvykimas įregistruotas“ išsiųstas išvykimo muitinės įstaigai).
12. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuose teisės aktuose yra reglamentuota muitinei privalomai pateiktinų dokumentų ir atliktinų procedūrų eiliškumo tvarka. Sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad R. M. nesilaikė šiuose teisės aktuose nustatyto reikalavimo prieš pateikiant importo deklaraciją užregistruoti tranzito deklaraciją, t. y. pradėti forminti tranzito procedūrą, ir, būdamas UAB „V“ muitinės tarpininko atstovas, pateikė įforminti importo deklaraciją, kai tranzito procedūros vykdytojos UAB „A“ transporto priemonės vairuotojas į posto muitinio tikrinimo vietą net nebuvo atvykęs, ir muitinės pareigūnai importo deklaracijos pateikimo metu net nebuvo pradėję prekių atvykimo įregistravimo procedūros. Taigi, remiantis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad teismai pagrįstai nusprendė, jog R. M. veiksmuose yra visi ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai.
13. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, teigiama, kad R. M. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį dar ir dėl to, jog atsakomybė už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą yra nustatyta ANK 212 straipsnyje. Su šiais pareiškėjo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.
14. ANK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą, kai muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą yra pateikiama netiksli ir (ar) neišsami informacija arba kitaip suklaidinama muitinė, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui. Taigi šioje normoje yra kalbama apie pateikiamos deklaracijos turinį, kai dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai. Nagrinėjamu atveju R. M. pažeidė ne deklaracijos turiniui nustatytus reikalavimus, o nesilaikė muitinei privalomai pateiktinų dokumentų ir atliktinų procedūrų eiliškumo, t. y. pažeidė pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytą deklaravimo tvarką, o tai atitinka ne ANK 212 straipsnio 1 dalies, o būtent ANK 211 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
15. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu šį pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
16. Sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad, būdamas muitinės tarpininko atstovas ir pateikdamas muitinei dokumentus, R. M. nesilaikė nustatytų muitinei privalomai pateiktinų dokumentų ir atliktinų procedūrų eiliškumo, o tai parodo, kad jis, išmanydamas tokio darbo specifiką, elgėsi nerūpestingai – nors turėjo pareigą ir galimybes įsitikinti, kad tranzito procedūra yra užbaigta (pasitikrinti sistemose, nuvykti į paskirties vietą, paskambinti į muitinę), tačiau sąmoningai pasirinko pasitikėti tranzito procedūros vykdytojos UAB „A“ vairuotoju. Taigi byloje teismai pagrįstai konstatavo, kad R. M. administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo).
17. Pareiškėjo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, rėmėsi prielaidomis ir pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ANK 567 straipsnis), yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai, nagrinėdami bylą ir surašydami skundžiamas nutartis, esminių proceso teisės pažeidimų ir teisės taikymo klaidos nepadarė.
18. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, naikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. birželio 15 d. nutarimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. bei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis, kaip to prašo pareiškėjas, pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. birželio 15 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Rima Ažubalytė
Algimantas Valantinas
