Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-75-495/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00053-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 7.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. liepos 13 d. nutarimu E. P. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 430 Eur bauda už tai, kad jis, užimdamas ir savavališkai naudodamasis be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo 863,39 kv. m didesniu plotu, nei jam priklauso nuosavybės teise pagal VĮ Registrų centro duomenų bazę, ir valstybinėje žemėje įveisdamas 8,06 m ilgio vynuogių tvorelę, pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimis
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai pažeidė dvi ANK teisės normas – 39 straipsnį ir 110 straipsnio 1 dalį.
4.2. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena negalima dėl to, kad pradedant administracinio nusižengimo bylą ir surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo suėjęs ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju − per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
4.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami skundžiamas nutartis, nesivadovavo nustatytomis bylų nagrinėjimo taisyklėmis – jų priimti procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti, priimti nesiremiant byloje surinktais įrodymais ir nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių.
4.4. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad gyvenamojo namo, kuriame šiuo metu gyvena pareiškėjas, savininkas buvo ne vienas asmuo. Be E. P. motinos, kurios namo dalį ir žemės sklypą jis paveldėjo 2016 metais, minėtame name gyveno ir juo naudojosi dar du asmenys, kurie nebuvo apklausti kaip liudytojai šioje byloje. Taigi tvoros, laikini mediniai, iš lentų sukalti sandėliukai, taip pat mazuto statinė ir augalai, minimi Institucijos nutarime ir teismų nutartyse, priklausė ne E. P., bet kitiems asmenims. Šie objektai buvo pastatyti (pasodinti) žymiai anksčiau, nei pareiškėjas po motinos mirties pradėjo gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. jam inkriminuoti veiksmai buvo atlikti visai kitų asmenų. Pareiškėjas pažymi, kad jis niekada nesinaudojo sandėliukais ir kt., neturi nuo jų raktų. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių šias jo nurodytas aplinkybes. Juo labiau kad kitoje namo pusėje ir šiuo metu gyvena kitas asmuo, tarp kurio ir E. P. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Byloje nesiaiškinta, kada ant valstybinės žemės buvo pastatyti (įrengti) nutarime įvardyti objektai, kas būtent juos pastatė (įrengė), kas jais naudojasi, jei jie yra naudojami. E. P. nubaustas vien dėl Institucijos pareigūnų įsitikinimo, kad jis pastatė (įrengė) nutarime įvardytus objektus ir jais faktiškai naudojasi, tačiau jokių tiesioginių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
4.5. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas teisės pažeidimą pagal ANK 110 straipsnį, neatsižvelgė į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, kad administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Šie požymiai neįrodyti.
4.6. Byloje taip pat buvo padaryti procesiniai teisės pažeidimai. Antai pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjui buvo įteiktas šaukimas atvykti į Institucijos skyrių 2020 m. birželio 3 d. 9.00 val., tačiau E. P. kategoriškai atsisakė jį pasirašyti, neatitinka tikrovės. Šaukimas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Be to, 2019 m. spalio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-902-(14.49.81) buvo surašytas jam nedalyvaujant. Šio dokumento surašymo metu dalyvavo E. P. kaimynas, su kuriuo, kaip minėta, pareiškėją sieja konfliktiniai santykiai.
4.7. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo tai, kad pareiškėjo motina A. P. 2011 m. kovo 15 d. iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus gavo raštą, kuriame buvo teigiama, jog ji gali padidinti žemės sklypo plotą apie 320 kv. m iš pietvakarinės pusės. Teismas nurodė, kad savo teisės įsigyti valstybinę žemę pareiškėjas neįgyvendino, bet ši aplinkybė patvirtina, kad jis suvokė savavališkai užėmęs valstybinę žemę ir ja naudojęsis. Tačiau tai, kad E. P. motina, kuri jau mirusi, ketino įsigyti žemės sklypo dalį, negali būti vertinama kaip teisės pažeidimas. Priešingai, tai turėtų būti traktuojama kaip teisėtas ketinimas įsigyti žemę. Pareiškėjas, kaip teisėtas įpėdinis, įgyvendino jos valią įgyti nenaudojamą žemės sklypą. Jokio intereso užimti svetimą žemę E. P. neturėjo, o objektai, kurie įrengti dar iki jam tampant namų valdos bendraturčiu, negali būti traktuojami kaip jo atlikti veiksmai.
4.8. Institucija, skirdama pareiškėjui baudą, neobjektyviai, nevisapusiškai išnagrinėjo visas aplinkybes, klaidingai vadovavosi kaimyno parodymais. Taip pat kyla klausimas, kodėl Institucijos darbuotoja K. Kovšikova glaudžiai bendradarbiavo su minėtu kaimynu, kuris yra užvaldęs valstybinę žemę, padaręs savo veiksmais žalą gamtai, kodėl K. Kovšikova leido šiam asmeniui 2019 m. spalio 23 d. protokole rašyti apie nebūtus E. P. pažeidimus. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad protokolas buvo surašytas 2020 m. birželio 3 d. Taigi E. P., būdamas senjoras, dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino nei tyrimo, nei protokolo surašymo metu nedalyvavo, negalėjo duoti paaiškinimų ar teikti įrodymų. Jam taip pat nebuvo žinomas nutarimo surašymo laikas ir vieta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šias aplinkybes ignoravo, dėl to buvo priimti formalūs ir nepagrįsti sprendimai. Todėl tiek pareiškėjui priimtas Institucijos nutarimas, tiek teismų nutartys turi būti panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Martinkutė atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
5.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai itin detaliai ir išsamiai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo veiksmuose yra tyčia, ir atitinkamai pagrįstai nenutraukė jam pradėtos administracinio nusižengimo teisenos.
5.2. Pažymima, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nebuvo nurodęs argumento dėl dvejų metų nuobaudos skyrimo termino praleidimo, neįrodinėjo jo teismo posėdžių metu, nebuvo nurodęs jo ir apeliaciniame skunde, tad prašyme dėl proceso atnaujinimo šį argumentą dėsto kaip naują gynybinę poziciją.
5.3. Vadovaujantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šiuo konkrečiu atveju E. P. administracinio nusižengimo teisena pagal pažeidimo, nustatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymius pradėta dėl to, kad 2019 m. spalio 23 d., atlikus žemės sklypo patikrinimą, ir 2019 m. spalio 24 d., surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-902-(14.49.81.), nustatyta, jog buvo užimta valstybinė žemė, esanti šalia žemės sklypo. Institucijos nutarimas, kuriuo E. P. buvo nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, buvo priimtas 2020 m. liepos 13 d., tad įstatymu įtvirtintas nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas.
5.4. Remiantis teismų praktika, formuojama panašaus pobūdžio bylose, atsiliepime teigiama, kad žemės naudojimo patikrinimą atliekantys pareigūnai nėra suinteresuoti asmens nubaudimu. Žemės sklypo faktinio matavimo, naudojantis geodezine matavimo įranga, metu dar nežinoma, ar yra užimta valstybinė (privati) žemė. Užėmimo faktas užfiksuojamas tik grįžus į darbovietę, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo duomenys yra sugretinami su turimais sklypo duomenimis, gautais iš VĮ Registrų centro, ir palyginami su Institucijoje saugoma žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Taigi jokio išankstinio suinteresuotumo Institucijos specialistai neturi. Nagrinėjamu atveju, atlikus žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą ir visapusiškai bei objektyviai įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, pasitvirtino aplinkybės, konstatuotos patikrinimo akte.
5.5. E. P. yra žinomos jo žemės sklypo ribos, šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas, tačiau jis ir toliau naudojasi didesniu žemės sklypu, nei jam priklauso nuosavybės teise ir yra įregistruota VĮ Registrų centre. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motinai nuo pat žemės sklypo įsigijimo pradžios priklausė pietrytinė, pietinė ir pietvakarinė sklypo dalys, šalia kurių (pietrytinės-pietvakarinės pusių), remiantis priedu prie 2019 m. spalio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akto, yra užfiksuota didžioji dalis neteisėtų statinių valstybinėje žemėje. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo versija, jog statinius, taip pat ir tuos, kurie prijungia valstybinę žemę prie sklypo dalies, kuri nuo 1994 m. priklausė jo motinai, galėjo įrengti kiti sklype gyvenę asmenys, yra nelogiška.
5.6. Duomenų, kad valstybinės žemės dalis, kurią pareiškėjas užima ir kuria savavališkai naudojasi, būtų perleista pareiškėjui kuriuo nors Žemės įstatyme nurodytu būdu, nėra, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso pareiškėjui, jis ja negali naudotis savavališkai, nes tokiais savo veiksmais pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus.
5.7. Pareiškėjas administracinio nusižengimo metu neturėjo teisės valdyti (naudoti) valstybinę žemę, todėl visi jo teikiami pasiaiškinimai yra teisiškai nereikšmingi, nes teisė negali atsirasti iš neteisės (lot. ex injuria jus non oritur). Administracinių nusižengimų kodeksas taikomas ne į praeitį ar ateitį, o „čia ir dabar“ situacijose, t. y. vertinama, ar pažeidimo darymo metu asmuo elgėsi pagal teisės aktų įtvirtintą nuostatą (taisyklę).
5.8. Administracinio nusižengimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2011 m. kovo 15 d. raštu Nr. 49SDŽ-120,,Dėl plano rengimo“ leido pareiškėjo motinai padidinti žemės sklypo plotą apie 320 kv. m iš pietvakarinės pusės. Institucijoje taip pat buvo gautas 2015 m. spalio 9 d. pareiškėjo prašymas,,Dėl žemės sklypo dalies, esančios prie namų valdos, pirkimo“. Jame E. P. prašė leisti jam, kaip teisėtam A. P. turto paveldėtojui, nusipirkti žemės dalį prie namų valdos adresu: (duomenys neskelbtini). Institucija 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SDŽ-831-(14.49.22),,Dėl prašymo persiuntimo“ šį pareiškėjo prašymą persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
5.9. Teismo posėdžio metu E. P. patvirtino, kad prižiūri ne tik savo sklypą, bet ir toliau esančią teritoriją, todėl, įvertinęs šiuos teiginius pirmiau aptartų duomenų kontekste, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad E. P. suprato, kur yra jo sklypo ribos, taip pat suvokė ir aplinkybę, jog statiniai, be kita ko, prijungiantys valstybinę žemę prie jam priklausančio sklypo, įrengti neteisėtai ir jis savavališkai užima valstybinę žemę. Taigi, nepaisant to, kas ir kada įrengė statinius valstybinėje žemėje, pareiškėjas suprato, kad savavališkai naudoja valstybinę žemę, priskiria ją sau, ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
5.10. Pareiškėjas neįgyvendino savo teisės įsigyti valstybinę žemę, o tai, kad jis siekia tai padaryti, įrodo, kad E. P. suvokia, jog savavališkai užima valstybinę žemę ir ja naudojasi, be to, tai nešalina jo atsakomybės ir veikimo, priešingo teisei.
5.11. Teismai tinkamai nustatė ir administracinio nusižengimo sudėties subjektyvųjį požymį − tyčią: E. P. žinojo ir aiškiai suprato, kad šalia žemės sklypo esanti teritorija yra valstybinė žemė, kad pareiškėjas savavališkai užimti ir naudoti valstybinę žemę be žemės savininko sutikimo neturėjo teisinio pagrindo. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jo argumentai, teikiami kartu su nagrinėjamu prašymu, kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
5.12. Bylą nagrinėję teismai taip pat motyvuotai ir aiškiai nustatė aplinkybes dėl tinkamo pareiškėjo informavimo apie jo atžvilgiu Institucijos atliekamus veiksmus. Iš administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos matyti, kad Institucijos specialistai ėmėsi visų priemonių siekdami tinkamai pranešti E. P. apie surašytą protokolą ir (ar) priimtą nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda (siuntė dokumentus ne tik pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bet ir el. paštu; bandė įteikti dokumentus asmeniškai, tačiau pareiškėjas atsisakė pasirašyti). Tokie pareiškėjo veiksmai suponuoja išvadą, kad jis pats sąmoningai vengė atvykti į Instituciją, pateikti paaiškinimus ir išnagrinėti susiklosčiusią situaciją.
5.13. Bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino rašytinius įrodymus, reikšmingus sprendžiant Institucijos priimto nutarimo teisėtumą, skyrė pakankamai dėmesio įrodymų ir kitų reikšmingų aplinkybių analizei bei vertinimui, jų santykio su kitomis byloje įrodinėtomis aplinkybėmis nustatymui ir padarė teisingą išvadą, kad E. P. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. prašymas netenkintinas.
Dėl prašymo nagrinėjimo ribų
7. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-51-489/2017, 2AT-63-976/2022). Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo (dėl aplinkybių, susijusių su valstybinėje žemėje esančių statinių įrengimu, naudojimu ir pan.) teisėjų kolegija nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
Dėl proceso teisės pažeidimų
8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas teigia, kad, skiriant jam nuobaudą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, buvo pažeisti ANK 39 straipsnyje nustatyti administracinių nuobaudų skyrimo terminai. Pažymėtina, kad, ginčydamas Institucijos 2020 m. liepos 13 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, pareiškėjas nuobaudos skyrimo termino klausimo nekėlė. Apie šių įstatymo nuostatų galimą pažeidimą E. P., apsiribodamas deklaratyviu aptariamu klausimu formuojamos teismų praktikos citavimu, nurodė tik prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tačiau kartu nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių teisinių argumentų (ANK 662 straipsnio 2 dalis).
9. Kartu atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad pažeidimas buvo nustatytas (paaiškėjo) 2019 m. spalio 23 d. atlikus žemės sklypo patikrinimą ir 2019 m. spalio 24 d. surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-902-(14.49.81.). Institucijos nutarimu administracinė nuobauda už šį pažeidimą E. P. buvo paskirta 2020 m. liepos 13 d., t. y. nepažeidus ANK 39 straipsnyje nustatyto dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo termino.
10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo teiginiu, kad jis netinkamai buvo informuotas apie administracinės teisenos procesą. Dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino jis negalėjo dalyvauti surašant 2019 m. spalio 23 d. patikrinimo aktą ir 2020 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo protokolą, teikti įrodymų ir paaiškinimų. Pažymėtina, kad dėl analogiškų argumentų išsamiai ir motyvuotai pareiškėjui yra atsakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyse. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su šiuose procesiniuose teismų sprendimuose padarytomis išvadomis. Teismai teisingai nustatė, kad pareiškėjui buvo ne kartą siųsti pranešimai tiek apie planuojamą atlikti žemės sklypo patikrinimą, tiek apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką ir vietą, tačiau E. P. jo gyvenamosios vietos adresu siųsta korespondencija grįždavo neįteikta, nurodant, kad pareiškėjas jos neatsiėmė. Be to, kad būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, E. P. 2020 m. vasario 3 ir 26 d. buvo kviečiamas atvykti į Instituciją. Administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas tik 2020 m. birželio 3 d., t. y. praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po žemės naudojimo patikrinimo akto surašymo, ir tik tuomet, kai 2020 m. balandžio 29 d. policijos pareigūnai įteikė jam šaukimą, kuriuo pareiškėjas buvo kviečiamas 2020 m. birželio 3 d. atvykti į Instituciją. E. P. atsisakė pasirašyti šaukimą. Todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, pritartina teismų išvadai, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. birželio 3 d. vyksiantį administracinio nusižengimo nagrinėjimą.
11. Kartu atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas tik 2020 m. kovo 14 d. Todėl tiek atliekant žemės sklypo patikrinimą (2019 m. spalio 23 d.), tiek kviečiant pareiškėją atvykti į Instituciją 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. vasario 26 d. ir siunčiant jam su tuo susijusius dokumentus dar negaliojo su karantino paskelbimu susiję asmenų judėjimo ir kiti ribojimai. Be to, 2020 m. gegužės 6 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais vasaros laikotarpiui įvesti ribojimai buvo iš dalies panaikinti, todėl 2020 m. birželio 3 d. pareiškėjas galėjo nevaržomai atvykti į Instituciją ir pasinaudoti savo teise duoti paaiškinimus.
12. Pažymėtina ir tai, kad E. P. dalyvavo žodiniame jo skundo nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, vėliau pasinaudojo savo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka. Pareiškėjas turėjo realią galimybę teikti įrodymus ir paaiškinimus, taip pat naudotis kitomis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos ir (ar) netinkamai įgyvendintos ANK 577 straipsnyje nustatytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas.
Dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo
13. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą.
14. Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010).
15. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
16. Nagrinėjamoje byloje, atlikus žemės sklypo patikrinimą ir surašius 2019 m. spalio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-902-(14.49.81.), nustatyta, kad E. P., be nuosavybės teise jam priklausančio žemės sklypo, kurio plotas yra 1164 kv. m, savavališkai, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, užėmė ir naudoja 863,39 kv. m ploto valstybinį žemės sklypą. Išnagrinėję pareiškėjo skundus ir atlikę išsamų byloje surinktų įrodymų vertinimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sutiko su Institucijos nustatytomis aplinkybėmis ir konstatavo, kad E. P. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai atitinka visus šio administracinio nusižengimo sudėties požymius.
17. Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad valstybiniame žemės sklype esantys statiniai, vynuogių tvorelė ir kt. jam nepriklauso, jis jais nesinaudoja ir jų nestatė (neįrenginėjo). Kaip tvirtino pareiškėjas, tiek namą, tiek šalia jo esantį žemės sklypą jis paveldėjo po savo motinos mirties, minėtus statinius galėjo pastatyti kiti asmenys. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad E. P. faktiškai užėmė 863,39 kv. m ploto didesnį žemės sklypą, nei jam priklauso nuosavybės teise, ir juo naudojasi. Nuo 2011 m. visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė tik pareiškėjo motina A. P. (1 t., b. l. 117–118), o pietrytinė-pietvakarinė šio žemės sklypo dalis, šalia kurios pastatyta didžioji dalis 2019 m. spalio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-902-(14.49.81.) ir fotonuotraukose užfiksuotų statinių, nuosavybės teise jai priklausė nuo 1994 m. (1 t., b. l. 43, 119). Po A. P. mirties visas 1164 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. P.. Pareiškėjas gyvena tuo pačiu adresu, tačiau naudojasi ir prižiūri ne tik minėtą žemės sklypą, bet ir su juo besiribojantį valstybinį žemės sklypą, ant kurio pastatyti 2019 m. spalio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-902-(14.49.81.) nurodyti statiniai, taip faktiškai praplėsdamas sau nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir savavališkai užimdamas 863,39 kv. m ploto valstybinį žemės sklypą. Be kita ko, teismai pagrįstai konstatavo, kad E. P. žinojo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir suvokė užėmęs svetimą žemės sklypą, nes 2015 m. spalio 9 d., kreipdamasis su prašymu dėl valstybinės žemės dalies pirkimo, jis siekė įsigyti nuosavybėn būtent šio, su jo žemės sklypu besiribojančio, valstybinio žemės sklypo dalį (1 t., b. l. 116–118). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje įrodyta, kad jis veikė tyčia.
18. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai atitinka šio administracinio nusižengimo (savavališko valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo) objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
19. Materialiosios ir proceso teisės normos šioje administracinio nusižengimo byloje buvo pritaikytos tinkamai, esminių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtos apygardos teismo nutarties priėmimui, nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjos Rima Ažubalytė
Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
