Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-78-387/2022
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00132-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28; 21.1.4; 21.9.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu V. M. nubausta pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda už tai, kad būdama viešoje vietoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunktį, Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ ir 1.1.3 punktą.
2. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. apeliacinis skundas netenkintas ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis palikta nepakeista. Patikslinta Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, nurodant, kad V. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjos – administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Pareiškėja V. M. prašo panaikinti skundžiamus Institucijos nutarimą ir apylinkės bei apygardos teismų nutartis ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Institucijai. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (ANK 635 straipsnio 3 dalis) ir suvaržyta pareiškėjos teisė į efektyvią bei efektingą pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, kadangi nežinodama (ir negalėdama žinoti), kokio konkrečiai teisės akto pažeidimu yra kaltinama, ji negalėjo duoti išsamių paaiškinimų dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo.
5.2. Nė viename iš Institucijos nutarime išvardytų teisės aktų, kuriuose įtvirtintus atitinkamus reikalavimus pareiškėja pažeidė, nebuvo nustatytas konkretus reikalavimas dėvėti kaukę uždarose paslaugų teikimo ir prekybos vietose. Be to, Institucijos nutarime, be išvardytų teisės aktų, buvo nurodytas ir 1.1.3 punktas bei pacituotas jo turinys, tačiau nepaminėtas joks konkretus teisės aktas. Taigi pareiškėjai pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį suformuluotas kaltinimas nebuvo aiškus. Pažymėtina, kad ANK 635 straipsnio 3 dalis suteikia teisę teismui pakeisti nuorodą tik į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį, tačiau nesuteikia teisės papildyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui suformuluoto kaltinimo naujomis aplinkybėmis, kurios nėra nurodytos administracinio nusižengimo protokole. Šiuo atveju apylinkės teismas ne pakeitė nuorodą į administracinę atsakomybę kvalifikuojantį straipsnį, o papildė Institucijos nutarimą teisės aktu, kuris nebuvo nurodytas nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime. O apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, patikslindamas apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, nurodė dar kitą teisės aktą, t. y. iš esmės pakeitė pareiškėjai suformuluotą kaltinimą.
5.3. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas su administraciniu nurodymu, taigi jei pareiškėja nuo pat pradžių būtų tiksliai žinojusi, kokio (kokių) teisės akto (teisės aktų) pažeidimu pasireiškė jai inkriminuota veika, ji būtų įvykdžiusi administracinį nurodymą, t. y. sumokėjusi pusę minimalios baudos. Tačiau kaltinimas dėl ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo buvo suformuluotas netinkamai. Apygardos teismo išvada, kad, papildžius pareiškėjai inkriminuotą pažeidimą teisės aktu, kuris nebuvo nurodytas bylos procesiniuose dokumentuose (administracinio nusižengimo protokole, Institucijos nutarime), nebuvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės, pabloginta jos procesinė padėtis ar suvaržyta jos teisė į efektyvią ir efektingą gynybą, yra niekuo nepagrįsta ir neteisėta.
6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyriausioji tyrėja, atliekanti veiklos skyriaus viršininko funkcijas, Jurgita Rinkevičienė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jo netenkinti.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. prašymas netenkintinas.
Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą
8. Paduotame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn patraukta V. M. neginčija padaryto nusižengimo įrodytumo, tačiau teigia, kad buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. T. y. nurodo, kad Institucijos surašytame administraciniame nurodyme ir vėliau priimtame nutarime jai buvo suformuluotas įstatymo normų neatitinkantis ir neaiškus kaltinimas, šį kaltinimą teismai vėliau nagrinėdami bylą iš esmės pakeitė, taip pažeisdami pareiškėjos teisę į gynybą. Su šiais pareiškėjos argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
9. ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y., traukiant asmenį atsakomybėn už jame nurodytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.
10. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTg0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-84-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-84-942/2016">2AT-84-942/2016</a>, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-7-23-511/2022, 2AT-62-648/2022).???
11. Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarime nustatė, kad V. M. pažeidė Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunktį, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ reikalavimus. Taip pat buvo paminėtas 1.1.3 punktas ir išdėstytas jo turinys, tačiau per klaidą nenurodytas teisės akto pavadinimas. Šią Institucijos padarytą klaidą vėliau ištaisė pirmosios instancijos teismas, 2021 m. spalio 19 d. nutartyje nurodydamas teisingą teisės akto pavadinimą. Tiek 2021 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarime buvo aiškiai išdėstyta V. M. padaryto nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės. Tai yra nusižengimo padarymo metu – 2021 m. liepos 10 d. – šalyje galiojusio reikalavimo dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones uždarose erdvėse nevykdymas – buvimas viešoje vietoje uždaroje erdvėje – parduotuvėje be burną ir nosį dengiančios veido kaukės.
12. Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, V. M. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios buvo žinoma, kuo ji yra kaltinama, t. y. visos nusižengimo aplinkybės buvo aiškiai nurodytos ir protokole, ir nutarime. Juolab kad administracinio nusižengimo padarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ visoje šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos valdymo. Taigi šalyje jau ilgą laiką buvo įtvirtintas ir galiojo reikalavimas dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones uždarose erdvėse, šis reikalavimas buvo taikomas beveik visiems asmenims.
13. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad valstybėje esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos COVID-19 plitimo ir visos šalies viešosioms informavimo priemonėms (radijui, televizijai, interneto portalams ir kt.) skleidžiant informaciją apie tai, kokių priemonių turi imtis asmenys, kad būtų išvengta sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcijos) protrūkio šalies teritorijoje, V. M. buvo žinomas įpareigojimas parduotuvėse dėvėti burną ir nosį dengiančias veido kaukes, o taip pat tai, jog tokių kaukių nedėvėjimas yra neteisėtas. Šiuo atveju nei faktinės įvykio aplinkybės, nei prašyme nurodytos aplinkybės nekelia abejonių, kad jos teisė žinoti kaltinimo esmę ir teisė būti išklausytai proceso metu buvo užtikrintos, t. y. nebuvo pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Kaip pagrįstai nustatė žemesnės instancijos teismai, pareiškėja sąmoningai nedėvėjo kaukės, rinkosi nesilaikyti įstatymų imperatyvų, todėl pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.
14. Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (ANK 609 straipsnis), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi ši nuostata leidžia teismui pačiam pašalinti trūkumą, susijusį su nusižengimo kvalifikavimu, jeigu tai nekeičia administracinio nusižengimo protokole nurodytos administracinio nusižengimo esmės. Kartu pažymėtina, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, jog nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-50-303/2018, 2AT-10-628/2022).
15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, ištaisydamas Institucijos padarytą klaidą ir nurodydamas teisės akto pavadinimą, taip pat apeliacinės instancijos teismas, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje patikslindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos nutarimą ir nurodydamas, kad V. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų, nagrinėjamu atveju iš esmės kaltinimo nepakeitė, t. y. kaltinimas nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais, nereikalavo atlikti papildomo tyrimo, teismo buvo motyvuotas.
16. Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nuorodos į V. M. inkriminuotą nusižengimą kvalifikuojantį teisės aktą bei jo punktą pakeitimas apylinkės ir vėliau apygardos teisme, nepakeitus kaltinimo faktinių aplinkybių, esmingai pažeidė V. M. įstatymo garantuojamas procesines teises – teisę žinoti, kuo yra kaltinama, ir nuo to kaltinimo gintis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Rima Ažubalytė
Algimantas Valantinas
