Baudžiamoji byla Nr. 2K-91-511/2024
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00526-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.6.14; 2.8.6.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir V. S. (V. S.) kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (Biržų rajonas, nukentėjusieji R. U., J. V., L. S., G. J.) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 182 straipsnio 1 dalį (Kaišiadorių rajonas, nukentėjusieji M. M., K. N.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal 182 straipsnio 1 dalį (Panevėžio rajonas, nukentėjusysis V. V.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal 182 straipsnio 1 dalį (Telšių rajonas, nukentėjusieji M. G., R. K., A. R.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal 182 straipsnio 2 dalį (Šalčininkų rajonas, nukentėjusieji T. C. (T. C.), D. S. (D. S.), Di. S., J. D., V. K. (V. K.), T. R. (T. R.), L. R. (L. R.) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 182 straipsnio 1 dalį (Vilniaus rajonas, nukentėjusysis R. R.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos jų apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, ir A. D. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laikas nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. vasario 27 d. bei pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. V. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Biržų rajonas, nukentėjusieji R. U., J. V., L. S., G. J.) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 182 straipsnio 1 dalį (Kaišiadorių rajonas, nukentėjusieji M. M., K. N.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal 182 straipsnio 1 dalį (Panevėžio rajonas, nukentėjusysis V. V.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal 182 straipsnio 1 dalį (Telšių rajonas, nukentėjusieji M. G., R. K., A. R.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal 182 straipsnio 2 dalį (Šalčininkų rajonas, nukentėjusieji T. C., D. S., Di. S., J. D., V. K., T. R., L. R.) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 182 straipsnio 1 dalį (Vilniaus rajonas, nukentėjusysis R. R.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 184 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; pagal 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, ir V. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laikas nuo 2015 m. sausio 20 d. 18.35 val. iki 2015 m. sausio 21 d. 13.20 val. (viena para), nuo 2015 m. sausio 14 d. 10.15 val. iki 2015 m. sausio 16 d. 9.00 val. (dvi paros), nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 18 d. bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Biržų r.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Šalčininkų r.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šia nutartimi paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, ir A. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Biržų r.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Šalčininkų r.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šia nutartimi paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį, ir V. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams penkiems mėnesiams. Ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas ir patikslinta nuosprendžio aprašomoji dalis dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (Šalčininkų r., dėl nukentėjusiojo L. R.), padarymo laiko, nurodant, kad A. D. ir V. S. nusikalstamą veiką padarė 2014 m. spalio 3 d. 20.00 val.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. D. ir V. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo didelės vertės (17 029,70 Eur) turtą – 60 t miežių bei 106 t avižų ir savo neteisėtais veiksmais R. U. padarė 3127,90 Eur, J. V. – 8167,30 Eur, L. S. – 2606,60 Eur, G. J. – 3127,90 Eur žalą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
1.1. V. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. einant UAB „Beatriksa“ direktoriaus pareigas ir tyčia veikiant jos, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.01 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. U. dėl miežių pirkimo. 2014 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.50 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, apie 17.50 val. V. S. pasirašius melagingą susitarimą su R. U. dėl miežių pirkimo–pardavimo, UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo jų nupirkti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 10 t 1303,30 Eur vertės miežių į samdytą automobilį ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. kartu su V. S. 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 7.54 val. atvyko į Biržų r., (duomenys neskelbtini), kur V. S. UAB „Beatriksa“ vardu pasirašė su R. U. grūdų pirkimo–pardavimo sutartį, joje melagingai nurodė, jog UAB „Beatriksa“ perka 10 t miežių. Šiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę neatsiskaitė ir taip R. U. padarė 1303,30 Eur žalą.
1.2. 2014 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.50 val. Biržų r., (duomenys neskelbtini), V. S. pasirašė melagingą susitarimą su J. V. dėl miežių pirkimo–pardavimo, taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 3909,90 Eur vertės 30 t miežių į samdytą automobilį ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. kartu su V. S. 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.47 val. atvyko į Biržų r., (duomenys neskelbtini), kur V. S. UAB „Beatriksa“ vardu pasirašė su J. V. grūdų pirkimo–pardavimo sutartį, joje melagingai nurodė, jog perka 30 t miežių. Šiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (30 t miežių) neatsiskaitė ir J. V. padarė 3909,90 Eur žalą.
1.3. 2014 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.50 val. Biržų r., (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, melagingai žodžiu susitarė su L. S. dėl miežių pirkimo–pardavimo, taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių; vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. su V. S. pakrovė 2606,60 Eur vertės 20 t miežių į samdytą automobilį ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L. Šiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (20 t miežių) neatsiskaitė ir L. S. padarė 2606,60 Eur žalą.
1.4. 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.47 val. A. D. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. U. dėl avižų pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. A. D. su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir, iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (avižas) nemokės, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. 20.47 val. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. 22.41 val. melagingai susitarė su R. U. dėl avižų pirkimo–pardavimo. Taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti avižų; vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 21 t 1824,60 Eur vertės avižų į samdytą automobilį ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L. Šiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (21 t avižų) neatsiskaitė ir taip R. U. padarė 1824,60 Eur žalą.
1.5. A. D. 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.26 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su J. V. dėl avižų pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (avižas) nemokės, apie 20.47 val. V. S. melagingai žodžiu susitarė su J. V. dėl avižų pirkimo–pardavimo, taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo jų nupirkti; vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu su V. S. pakrovė 49 t 4257,40 Eur vertės avižų į samdytą automobilį ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L. Šiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (49 t avižų) neatsiskaitė ir padarė J. V. 4257,40 Eur žalą.
1.6. A. D. 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 12.59 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su G. J. dėl avižų pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (avižas) nemokės, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. 20.47 val. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. 22.41 val. V. S. melagingai žodžiu susitarė su G. J. dėl avižų pirkimo–pardavimo, taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti avižų, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 3127,90 Eur vertės 36 t avižų į du samdytus automobilius ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L. Šiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (36 t avižų) neatsiskaitė ir G. J. padarė 3127,90 Eur žalą.
2. A. D. ir V. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, V. S. veikiant UAB „Beatriksa“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 13.15 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su M. M. ir jo seserimi K. N. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 5 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, A. D. su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu V. S. UAB „Beatriksa“ vardu pasirašė grūdų pirkimo–pardavimo sutartį su M. M. (K. N. vardu). Taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiosios nupirkti miežių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku sumokėję 1448,10 Eur avansą bei išrašę pinigų priėmimo kvitą, suklaidino nukentėjusiąją dėl sandorio įvykdymo ir įgijo pasitikėjimą dėl likusios sumos sumokėjimo. Vėliau A. D. kartu su V. S. pakrovė 24,25 t 3090,25 Eur vertės miežių į samdytą automobilį ir išvežė į Latvijos Respubliką, o 2014 m. rugsėjo 19 d. V. S. pranešė nukentėjusiajam M. M., jog miežių kokybė prasta, ir sumažino bendrą miežių kainą iki 3020,01 Eur. A. D. ir V. S. suklaidino nukentėjusiąją ir už gautą prekę (24,25 t miežių) nesumokėjo likusių 1571,91 Eur. Taip jie apgaule įgijo svetimą turtą – 24,25 t 1571,91 Eur vertės miežių.
3. A. D. ir V. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, V. S. veikiant UAB „Beatriksa“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 16 d. apie 15.51 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su V. V. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 17 d. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės; V. S. pasirašė UAB „Beatriksa“ vardu melagingą sutartį su V. V. dėl miežių pirkimo–pardavimo – taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių ir už juos sumokėti. Vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 24 t 2851 Eur vertės miežių į samdytą automobilį ir išvežė į Kretingoje esančią UAB „Agro Grand“, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (24 t miežių) neatsiskaitė – taip apgaule įgijo svetimą turtą – 24 t 2851 Eur vertės miežių ir V. V. padarė 2851 Eur žalą.
4. A. D. ir V. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, V. S. veikiant UAB „Beatriksa“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, apgaule įgijo svetimą turtą – 7078,61 Eur vertės 25,2 t kviečių bei 23,7 t miežių – ir savo neteisėtais veiksmais M. G. padarė 1519,64 Eur, R. K. – 2126,97 Eur, A. R. – 3432 Eur žalą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
4.1. A. D. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 10.54 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su M. G. dėl kviečių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. nuvyko pas nukentėjusįjį į Telšių r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (kviečius) nemokės, A. D. kartu su V. S. pakrovė 1519,64 Eur vertės 9,9 t kviečių į samdytą automobilį ir išvežė į Kretingoje esančią UAB „Agro Grand“. 2014 m. rugsėjo 23 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būnant AB „Kretingos grūdai“, V. S. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad M. G. parduoda, o UAB „Beatriksa“, atstovaujama V. S., perka 9,9 t kviečių. Šiais bendrais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (9,9 t kviečių) neatsiskaitė ir M. G. padarė 1519,64 Eur žalą.
4.2. A. D. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 13.53 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. K. dėl kviečių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. nuvyko pas nukentėjusįjį į Telšių r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (kviečius) nemokės, kartu su V. S. pakrovė 15,3 t 2126,97 Eur vertės kviečių į samdytą automobilį ir išvežė į Kretingoje esančią UAB „Agro Grand“. A. D. su V. S. 2014 m. rugsėjo 23 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, V. S. būnant AB „Kretingos grūdai“, UAB „Beatriksa“ vardu pasirašius melagingą sutartį su R. K. dėl grūdų pirkimo–pardavimo, UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti kviečių ir už juos sumokėti bei, išrašius 2014 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad R. K. parduoda, o UAB „Beatriksa“, atstovaujama V. S., perka 15,3 t kviečių, suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (15,3 t kviečių) neatsiskaitė ir taip R. K. padarė 2126,97 Eur žalą.
4.3. A. D. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 16.11 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su A. R. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. nuvyko pas nukentėjusįjį į Telšių r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, V. S. UAB „Beatriksa“ vardu pasirašė melagingą sutartį su A. R. dėl miežių pirkimo–pardavimo, taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių ir už juos sumokėti bei, išrašius PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad A. R. parduoda, o UAB „Beatriksa“, atstovaujama V. S., perka 23,7 t miežių, suklaidino nukentėjusįjį. A. D. kartu su V. S. pakrovė 23,7 t 3432 Eur vertės miežių į samdytą automobilį, išvežė į Kretingoje esančią UAB „Agro Grand“ ir už gautą prekę neatsiskaitė, taip įgijo svetimą turtą (23,7 t miežių) ir A. R. padarė 3432 Eur žalą.
5. A. D. ir V. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, V. S. veikiant UAB „Beatriksa“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, apgaule įgijo svetimą didelės vertės (17 644,10 Eur) turtą: 55,2 t rugių bei 37,42 t grikių, T. C. padarė 3384,21 Eur, Di. S. – 3170,47 Eur, J. D. – 6016,68 Eur, V. K. – 3857,74 Eur, L. R. – 1215 Eur žalą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
5.1. A. D. 2014 m. rugsėjo 3 d. apie 10.23 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su T. C. dėl rugių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 26 d. apie 9.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (rugius) nemokės, V. S. UAB „Beatriksa“ vardu pasirašius melagingą sutartį su T. C. dėl rugių pirkimo–pardavimo, taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojus iš nukentėjusiojo nupirkti rugių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 28,5 t 3384,21 Eur vertės rugių į samdytą automobilį ir išvežė į Varėnoje esančią UAB „Trašuva“. Taip suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (28,5 t rugių) neatsiskaitė ir T. C. padarė 3384,21 Eur žalą.
5.2. A. D. 2014 m. rugsėjo 23 d. apie 17.17 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su D. S. dėl rugių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 26 d. apie 9.15 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (rugius) nemokės, V. S. UAB „Beatriksa“ vardu pasirašius melagingą sutartį su D. S. (Di. S. vardu) dėl grūdų pirkimo–pardavimo, taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojus iš nukentėjusiosios nupirkti rugių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 3170,47 Eur vertės 26,7 t rugių į samdytą automobilį ir išvežė į Varėnoje esančią UAB „Trašuva“. Taip suklaidino nukentėjusiąją, už gautą prekę (26,7 t rugių) neatsiskaitė ir Di. S. padarė 3170,47 Eur žalą.
5.3. A. D. 2014 m. rugsėjo 30 d. apie 13.30 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su J. D. dėl grikių pirkimo, 2014 m. spalio 3 d. apie 9.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusiąją į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „Beatriksa“ vardu pasirašius melagingą sutartį su J. D. dėl grikių pirkimo–pardavimo, taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojus iš nukentėjusiosios nupirkti grikių ir už juos sumokėti bei išrašius 2014 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad J. D. parduoda, o pirkėja UAB „Beatriksa“, atstovaujama V. S., perka 21,64 t grikių, suklaidino nukentėjusiąją, toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 6016,68 Eur vertės 21,64 t grikių į samdytą automobilį, išvežė į Šalčininkų rajone esančią UAB „Trašuva“, už gautą prekę (21,64 t grikių) neatsiskaitė ir J. D. padarė 6016,68 Eur žalą.
5.4. A. D. 2014 m. spalio 3 d. apie 7.53 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su V. K. dėl grikių pirkimo, 2014 m. spalio 3 d. apie 19.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „Beatriksa“ vardu pasirašius melagingą sutartį su V. K. dėl grikių pirkimo–pardavimo, taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojus iš nukentėjusiojo nupirkti grikių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu su V. S. pakrovė 3857,74 Eur vertės 12 t grikių į samdytą automobilį, juos išvežė į Šalčininkų rajone esančią UAB „Trašuva“, už gautą prekę (12 t grikių) neatsiskaitė ir V. K. padarė 3857,74 Eur žalą.
5.5. A. D. melagingai susitarė su T. R. dėl grikių pirkimo ir 2014 m. spalio 3 d. 20.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „Beatriksa“ pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „Beatriksa“ vardu pasirašius melagingą sutartį su T. R. (L. R. vardu) dėl grikių pirkimo–pardavimo, taip UAB „Beatriksa“ tariamai įsipareigojus iš nukentėjusiojo nupirkti grikių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu su V. S. pakrovė 1215 Eur vertės 3,78 t grikių į samdytą automobilį, juos išvežė į Šalčininkų rajone esančią UAB „Trašuva“, už gautą prekę (3,78 t grikių) neatsiskaitė ir L. R. padarė 1215 Eur turtinę žalą.
6. A. D. ir V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad tyčia bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, A. D. 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 11.16 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. R. dėl grikių pirkimo, 2014 m. spalio 13 d. apie 15.00 val. V. S. nuvykus pas nukentėjusįjį į Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad UAB „Timac Agro Lt“ pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, apie 17.49 val. pateikę pasirašyti nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotą, t. y. netikrą, dokumentą (UAB „Timac Agro Lt“ grūdų pirkimo–pardavimo sutartį), kurioje atspausdinti tikri UAB „Timac Agro Lt“ kontaktiniai duomenys ir atliktas rankraštinis įrašas (parašas), neva UAB „Timac Agro Lt“ vardu pasirašė direktorius M. P., R. R. pasirašius, UAB „Timac Agro Lt“ vardu išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodė, kad R. R. parduoda, o UAB „Timac Agro Lt“, atstovaujama direktoriaus M. P., perka 24,28 t grikių; toje pačioje vietoje ir laiku pakrovė 6328,77 Eur vertės 24,28 t grikių į samdytą automobilį ir išvežė į Panevėžio rajone esančią UAB „Trašuva“, taip suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (24,28 t grikių) neatsiskaitė, įgijo svetimą turtą ir R. R. padarė 6328,77 Eur žalą.
7. V. S. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., būdamas UAB „Beatriksa“ direktorius, materialiai atsakingas už bendrovės turtą, disponuodamas visomis šios bendrovės lėšomis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. iššvaistė svetimą UAB „Beatriksa“ turtą: 2014 m. rugsėjo 12 d. pagal sudarytą grūdų pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Agro Grand“ iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Danske Bank“, pervedus 14 017,608 Eur (48 400 Lt) į UAB „Beatriksa“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 13.07 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nesant teisinio pagrindo, pervedė 868,86 Eur (3000 Lt) į E. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 14.25 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nesant teisinio pagrindo, pervedė 1448,1 Eur (5000 Lt) į G. B. (ankstesnė pavardė – Š.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, taip iššvaistė UAB „Beatriksa“ priklausančius 2316,96 Eur, nepateikdamas dokumentų, pateisinančių šių pinigų panaudojimą.
8. V. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d., eidamas UAB „Beatriksa“ direktoriaus pareigas, būdamas materialiai atsakingas už bendrovės turtą, 2014 m. rugsėjo 10 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sudaręs elektroniniu būdu su UAB „Agro Grand“ grūdų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Beatriksa“ įsipareigojo parduoti UAB „Agro Grand“ 100 t grūdų (miežių), UAB „Agro Grand“ 2014 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Agro Grand“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Danske Bank“, pervedus 14 017,608 Eur (48 400 Lt) į UAB „Beatriksa“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, 2014 m. rugsėjo 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pervedė dalį pinigų – 5792,40 Eur (20 000 Lt) į kitą UAB „Beatriksa“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, iš kurios 2014 m. rugsėjo 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB DNB bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, išgrynino 579,24 Eur (2000 Lt), 1100,56 Eur (3800 Lt), 579,24 Eur (2000 Lt), iš viso 2259,04 Eur; 2014 m. rugsėjo 13 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB DNB bankomate, esančiame Gedimino pr. 49A, Vilniuje, išgrynino 579,24 Eur (2000 Lt); 2014 m. rugsėjo 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pervedė iš UAB „Beatriksa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 753,012 Eur (2600 Lt) į A. M. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 15 d. pervedė iš UAB „Beatriksa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, likusią pinigų dalį – 5792,40 Eur (20 000 Lt) – į A. M. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugsėjo 15 d. A. M. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išgrynino 1158,48 Eur (4000 Lt) ir perdavė; 2014 m. rugsėjo 16 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. M. AB SEB banko Gedimino skyriuje, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, išgrynino 3185,82 Eur (11 000 Lt) ir perdavė; 2014 m. rugsėjo 16 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. M. AB SEB banko bankomate, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, išgrynino 579,24 Eur (2000 Lt), 289,62 Eur (1000 Lt), 579,24 Eur (2000 Lt), 579,24 Eur (2000 Lt), iš viso 2027,34 Eur, ir perdavė. 2014 m. rugsėjo 18 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš UAB „Beatriksa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, AB DNB bankomate, esančiame Plytų g. 9, Palangoje, išgrynino 434,43 Eur (1500 Lt), 579,24 Eur (2000 Lt), iš viso 1013,67 Eur, o 2014 m. rugsėjo 23 d. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje, išgrynino 28,962 Eur (100 Lt), jų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, į kasą neįmokėjo – taip pasisavino jo žinioje esantį svetimą UAB „Beatriksa“ priklausantį turtą (pinigus) – 10 252,548 Eur.
9. V. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d., eidamas UAB „Beatriksa“ direktoriaus pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1–2 dalių nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas BAĮ 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (‑osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, apgaulingai tvarkė UAB „Beatriksa“ buhalterinę apskaitą taip, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduotos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. į UAB „Beatriksa“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių finansinių operacijų: grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių su R. U., J. V., L. S., G. J., K. N., V. V., M. G., A. R., R. K., T. C., Di. S., J. D., V. K., L. R., R. R., UAB „Agro Grand“, 2014 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvito, 2014 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos faktūros, 2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitos faktūros, 2014 m. rugsėjo 25 d. automobilio nuomos sutarties Nr. Tom3, 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitos faktūros bei duomenų apie 2014 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Agro Grand“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Danske Bank“, pervestas lėšas į UAB „Beatriksa“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke. Jų neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1–2 dalis, kuriose nustatyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, taip pat 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, kuriuose nustatyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nepateikė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, nurodytų 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo akte, ir juos paslėpė: duomenų teikimo elektroniniu būdu sutartį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninius išrašus, darbo sutartis, darbuotojų prašymus, direktoriaus įsakymus, darbo užmokesčio paketą (žiniaraščius, tabelius, lydraščius nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d.), gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d., pirkimo–pardavimo dokumentus, kasos pajamų ir išlaidų orderius, grūdinių kultūrų pirkimo–pardavimo sutartis, pirkimų faktūrų žurnalo (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 16 d.), mokėjimų žurnalo (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 16 d.), tiekėjų skolų suvestines, įplaukų žurnalo ir pirkėjų suvestines, kuriems kaip buhalterinės apskaitos dokumentams pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ yra nustatytas ne trumpesnis nei 10 metų saugojimo terminas, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „Beatriksa“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d.
10. V. S. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d., eidamas UAB „Beatriksa“ direktoriaus pareigas, tyčia veikdamas UAB „Beatriksa“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, iš anksto žinodamas, kad UAB „Beatriksa“ jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdys, o bus naudojama nusikalstamai veikai – apgaule įgytam turtui nuslėpti, organizavo bendrovės vadovavimą taip, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. į UAB „Beatriksa“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių finansinių operacijų – grūdų pirkimo–pardavimo sandorių, sudarytų su fiziniais asmenimis: R. U., J. V., L. S., G. J., K. N., V. V., M. G., A. R., R. K., T. C., Di. S., J. D., V. K., L. R., R. R., ir juridiniu asmeniu – UAB „Agro Grand“, taip pat automobilio nuomos teikimo paslaugų sandorio, sudaryto su individualia įmone „Tomo automobiliai“.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
11. Nuteistasis A. D. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nutartį, perkvalifikuoti A. D. veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti. Kasatorius skunde nurodo:
11.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nutartyje nagrinėjo tik V. S. parodymus tyrimo metu bei jo kaltės pripažinimą, tačiau visiškai nepasisakė dėl A. D. siekio nustatyti byloje tiesą. Būtent dėl A. D. duotų parodymų buvo nustatytos visos veikų aplinkybės. A. D. pripažino savo kaltę, jo elgesys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu leidžia manyti, kad jis nesiekė klaidinti tyrimo ir teismo. Byloje nustatyta, kad A. D. ne tik gailisi padaręs nusikaltimus, bet ir padėjo atskleisti kito teisiamojo vaidmenį nusikaltimuose viso proceso metu, siekė atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Nepaisydamas savo sveikatos būklės, nuteistasis dirba. Apeliacinės instancijos teismui išsamiai nepasisakius savo procesiniame sprendime dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, konstatuotinas BK 54 straipsnio pažeidimas. Taip pat A. D., vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažintina jo sveikatos būklė, nes nors nėra medicininių duomenų, kad nuteistasis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės dėl sveikatos būklės, tačiau jis prašė teismo atsižvelgti į tai, kad įkalinimo vietoje patyrė insultą, nuolat stebimas dėl onkologinės ligos, dėl kelio sąnario artrozės buvo atlikta operacija, sunkiai vaikšto; apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas šias aplinkybes pripažinti suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 2 dalį, pažeidė minėto straipsnio nuostatas, juolab neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos 2014 metais, per šį laikotarpį kasatorius nesislapstė, sveikata žymiai pablogėjo.
11.2. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo už nusikaltimą, kurį padarė 2016 metais. Jam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus vienerių metų trijų mėnesių vienuolikos dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu kasatorius nuteistas už nusikaltimus, kurie buvo padaryti iki Šiaulių apylinkės teisme nagrinėto nusikaltimo padarymo, t. y. 2014 metais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams aštuoniems mėnesiams (t. y. pridėjo penkis mėnesius laisvės atėmimo). Lygtinio paleidimo laikas baigiasi 2024 m. sausio 2 d., jokių lygtinio paleidimo pažeidimų A. D. nėra padaręs. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl bausmių bendrinimo.
11.3. Kasaciniame skunde, be to, teigiama, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja baudžiamojo įstatymo redakcija, turėjusi įtakos ir BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto kvalifikuojamojo požymio – apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto dydžio riboms, nustatytoms BK 190 straipsnio 1 dalyje. Kasatoriaus nuomone, teismų praktika, kada įsigaliojus atsakomybę švelninantiems įstatymams taikomas įstatymo padarymo metu galiojęs MGL dydis, yra ydinga ir neteisėta. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., įstatymo leidėjo valia buvo siekiama atsižvelgti į ekonomines realijas, nustatyti teisingą ir pagrįstą teisinį reglamentavimą; jei asmenys, už analogiškas veikas (padarytas 2014 m. ir vėliau) teisiami po 2023 m. birželio 1 d., skirtingai vertinant ir kvalifikuojant jų veikas, tai neatitinka asmenų lygybės prieš įstatymą principo. Dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nebuvo padaryta didelės vertės turtinė žala, todėl A. D. veiksmai vertintini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).
12. Nuteistasis V. S. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nutartį, perkvalifikuojant V. S. veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, ir taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kasatorius skunde nurodo:
12.1. Bylos nagrinėjimo metu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas baudžiamasis įstatymas, kuriuo pakeistas ir BK 182 straipsnis. Įstatymų rengėjų aiškinamajame rašte nurodyta, kad turtinių nusikaltimų kvalifikuotųjų sudėčių požymių dydžiai (pvz., 250 MGL dydis) neatitinka tikrovės ir dabartinės realios ekonominės padėties valstybėje (palyginti su tuo laikotarpiu, kai šių kvalifikuojamųjų požymių dydžiai buvo įtvirtinti Baudžiamajame kodekse), neatspindi realiai padaromos žalos, akivaizdžiai per maži ir vargu ar gali būti pakankamas, adekvatus ir proporcingas šių nusikaltimų priskyrimo prie sunkių nusikaltimų kategorijos pagrindas.
12.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo pakeitimo redakcijai pasikeitė BK 182 straipsnio 2 dalies kvalifikuojamojo požymio – apgaule įgyto didelės vertės turto – dydžio ribos, nustatytos BK 190 straipsnyje, tačiau nuteistųjų nusikalstamu būdu įgytas turtas ir toliau išlieka didelės vertės ir atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), požymius. Anot kasatoriaus, tokia teismų praktika, kai, įsigaliojus atsakomybę švelninantiems įstatymams, taikomas veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis, yra ydinga. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu įstatymo leidėjo valia buvo siekiama atsižvelgti į ekonomines realijas, nustatyti teisingą ir pagrįstą teisinį reglamentavimą. Ta aplinkybė, kad asmenys už analogiškas veikas (padarytas 2014 m. ir vėliau) po 2023 m. birželio 1 d. teisiami skirtingai, vertinant ir kvalifikuojant jų veikas, neatitinka asmenų lygybės prieš įstatymą principo. Vadovaujantis BK 182 straipsnio 2 dalies ir 190 straipsnio nauja redakcija, nebuvo padaryta didelės vertės turtinė žala, todėl V. S. veiksmai vertintini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Bausmės tikslai bus pasiekti V. S. pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į jo požiūrį į padarytas veikas, galimybę atlyginti žalą, asmenybę. Tinkamiausia bausmė būtų šešių mėnesių nedelsiant atliktina bausmė ir trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimas.
13. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vilius Paulauskas atsiliepimu į nuteistųjų A. D. ir V. S. kasacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodoma:
13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo kasatorių nusikalstamas veikas, argumentavo savo poziciją dėl turto vertės ir baudžiamojo įstatymo taikymo laiko atžvilgiu – didelės vertės požymio nustatymo. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas minimaliojo gyvenimo lygio rodiklis yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Pagal Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ veikos padarymo metu galiojusią redakciją (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo lygus 37,66 Eur, o pagal šio akto redakciją, galiojančią nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms; BK 3 straipsnio 2 dalis netaikoma tada, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos santykis, – šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu. V. S. neteisėtai įgytas turtas (10 252,548 Eur) veikos padarymo metu buvo lygus 272 MGL, o pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą – 205 MGL dydžiui. Kadangi V. S. inkriminuota jo įgyto turto vertė buvo didesnė nei 250 MGL, todėl jo veika, atsižvelgiant į BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turto vertės išaiškinimą, teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės turto pasisavinimas.
13.2. Teismas nurodė, kad V. S. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, dirba, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės – veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas. Jo įvykdytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), BK 184 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra sunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika, nustatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). V. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinamos. V. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams. Nustatyta, kad veikos, už kurias V. S. nuteistas šioje byloje, padarytos prieš priimant nuosprendį pirmojoje byloje, t. y. prieš 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė bendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.
13.3. Teismas tinkamai nusprendė, kad nėra pagrindo A. D. ir V. S. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir kaltinamųjų asmenybėmis.
13.4. A. D. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nesutinka su išvada, jog jis padarė dvi tęstines nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, teigdamas, kad bendros, išankstinės tyčios apgauti Biržų rajono, o vėliau ir Šalčininkų rajono ūkininkus ir įgyti didelės vertės nukentėjusiesiems priklausantį turtą niekada neturėjo – tyčia kiekvieną kartą susiformuodavo iš naujo, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų daugetas, vienuolika atskirų sukčiavimo nusikaltimų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis dėl jos.
13.5. Taip pat nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nuteistojo A. D. sveikatos būklės. A. D. iš tiesų turi tam tikrų sveikatos problemų – jam 2021 m. buvo atlikta kelio sąnario operacija, nustatytas medialinio menisko plyšimas, kelio sąnario artrozė, ganglijas, pirminė gonartrozė, 2018 m. diagnozuota ir bazalinių ląstelių karcinoma (odos navikas). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad A. D. 2023 m. kovo 21 d. patyrė padikaulio lūžį. Nors šios ligos nuteistajam buvo diagnozuotos jau po nusikalstamų veikų padarymo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl progresuojančių ligų dabartinė nuteistojo sveikatos būklė būtų tokia sunki, jog būtų galima pagrįstai spręsti apie mažesnį jo asmenybės pavojingumą.
13.6. Taip pat teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai paskyrė subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinęs A. D. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, į paskirtos subendrintos bausmės laiką visiškai įskaitydamas bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį. Taip pat, net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui, A. D. padarytas dvi nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, kuri švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nėra pagrindo už šias padarytas nusikalstamas veikas paskirti nuteistajam tiek savo rūšimi, tiek dydžiu švelnesnes bausmes. Nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, nėra pagrindo koreguoti ir už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. D. paskirtų bausmių.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
14. Nuteistųjų A. D. ir V. S. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl bausmės skyrimo nuostatų taikymo tinkamumo nuteistajam A. D.
15. Nuteistasis A. D. savo kasaciniame skunde teigia, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nepasinaudojo teisine galimybe taikyti BK 59 straipsnio 2 dalį ir pripažinti lengvinančia atsakomybę aplinkybe jo sveikatos būklę.
15.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą A. D., nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės. Iš nuteistojo A. D. apeliacinio skundo matyti, kad jo esminiai argumentai buvo susiję su sukčiavimo kaip tęstinės veikos kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį; nusikalstamos veikos perkvalifikavimu iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį, pasikeitus baudžiamajam įstatymui; nuteistojo ir jo motinos sveikatos būklės bei dalinio turtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo pripažinimu lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis, taip pat skiriant bausmę atsižvelgiant į tai, kad, kolonijos vadovybės manymu, nuteistojo elgesys tinkamas būti laisvėje, jis nėra linkęs nusikalsti ateityje. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės pripažinimo apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių argumentų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi kasacinio skundo argumentas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo laikytinas nenagrinėtinu. Kasaciniame skunde nuteistasis A. D. nurodo, kad dėl nuteistojo V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, apeliacinės instancijos teismas pateikė teisinę poziciją, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad V. S. dėl šios aplinkybės pripažinimo nurodė argumentus savo apeliaciniame skunde ir į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą atsakyti.
15.2. A. D. kasaciniame skunde taip pat prašo jam taikyti BK 59 straipsnio 2 dalį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe sveikatos būklę – pabrėžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas savo procesinio sprendimo 38 punkte dėl analogiškų argumentų pasisakė, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad jis įkalinimo vietoje patyrė insultą, nuolat stebimas dėl onkologinės ligos, sunkiai vaikšto dėl kelio sąnario artrozės. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas gali pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios liudija apie mažesnį asmens ar jo padarytos veikos pavojingumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. 2022 m. balandžio 14 d. atvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, jam diagnozuotas smegenų infarktas dėl nepatikslinto smegenų arterijų užsikimšimo arba susiaurėjimo; pacientas toliau gydytis nusiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 12 d. A. D. jau dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. D. bausmės rūšį ir jos dydį, vertino ir jo sveikatos būklę, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintą bausmę, taip pat nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. BK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir nenurodytas BK 59 straipsnio 1 dalyje aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 38 punkte išvardijami dokumentai, kuriais nustatomos tam tikros sveikatos būklės kasatoriui: 2021 m. atlikta kelio sąnario operacija, nustatytas menisko plyšimas, kelio sąnario artrozė, ganglijas, pirminė gonartrozė, 2018 m. diagnozuota ir bazalinių ląstelių karcinoma (odos navikas), 2023 m. kovo 21 d. kasatorius patyrė padikaulio lūžį. Pagal bylos medžiagą, nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistojo būklė būtų tokia, dėl kurios būtų pagrindo spręsti apie BK 59 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimybę pripažinti sveikatos būklę baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas bausmę A. D., įvertino tiek veikų, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančius požymius: tai, kad A. D. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, dirba, dėl savo sveikatos būklės gali atlikti jam paskirtą bausmę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinančios aplinkybės – veikų padarymas bendrininkų grupe ir būnant recidyvistu, padaryti penki nesunkūs ir du sunkūs tyčiniai nusikaltimai.
16. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad teismai netinkamai subendrino jam bausmes, nes neatsižvelgė į trumpą neatliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laiką, pritaikius lygtinį paleidimą.
16.1. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, šiame straipsnyje nustatytos bausmių bendrinimo taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismai ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016).
16.2. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio A. D. matyti, kad subendrinta bausmė už BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų padarymą (treji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo) bendrinta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas 97 nuosprendžio lape pabrėžė, kad A. D. lygtinis paleidimas taikytas, jam neatlikus vienerių metų trijų mėnesių vienuolikos dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį. Iš rezoliucinės nuosprendžio dalies matyti, kad atlikta bausmės dalis pagal minėtą nuosprendį yra įskaityta į galutinę bausmę. BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos A. D. pritaikytos tinkamai.
Dėl veikų kvalifikavimo A. D. ir V. S., pasikeitus baudžiamojo įstatymo nuostatoms
17. Tiek A. D., tiek V. S. savo kasaciniuose skunduose nurodo, kad dvi jų veikos, už kurias jie nuteisti, iš BK 182 straipsnio 2 dalies turėjo būti perkvalifikuojamos į BK 182 straipsnio 1 dalį, nes tai lėmė pasikeitęs baudžiamasis įstatymas.
17.1. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojantis veiką požymis – didelės vertės turtas, turtinė teisė ar prievolė – atskleidžiamas baudžiamojo įstatymo 190 straipsnyje.
17.2. Pagal veikų padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, inkriminuotas A. D. ir V. S., – didelė apgaule įgyto turto vertė – aiškinamas vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, iš kurios matyti, kad turtas laikomas didelės vertės, kai jis viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal 2023 m. balandžio 27 d. BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią 2023 m. birželio 1 d., kvalifikuojamasis požymis, inkriminuotas A. D. ir V. S., – didelė apgaule įgyto turto vertė – aiškinamas vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, iš kurios matyti, kad turtas laikomas didelės vertės, kai jis viršija 400 MGL dydžio sumą ir neviršija 900 MGL dydžio sumos. Apeliacinės instancijos teismas savo procesinio sprendimo 44 punkte palygino Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nustatytus bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (šis dydis tapatus minimaliajam gyvenimo lygiui (MGL) veikų padarymo ir šiuo metu) ir teisingai nustatė, kad veikų padarymo metu 1 MGL buvo lygus 130 Lt (37,66 Eur), taigi turto vertė buvo laikoma didele, jei ji viršija 9415 Eur, o nuo 2023 m. birželio 1 d. turtas laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (15 064 Eur), bet neviršija 900 MGL (33 894 Eur), jei MGL bus skaičiuojamas pagal veikos padarymo metu buvusį Vyriausybės nutarimu nustatytą jo dydį. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Biržų r. padaryti A. D. ir V. S. nusikaltimai) turto vertė buvo 17 029,70 Eur, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Šalčininkų r. A. D. ir V. S. padarytos veikos) – 17 644,10 Eur. Taigi, pagal abi baudžiamojo įstatymo redakcijas pripažintina, kad apgaule įgytas turtas laikytinas didelės vertės, kai MGL dydis yra toks, koks buvo veikų padarymo metu.
17.3. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis. Kadangi ekonominių rodiklių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos (veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims) netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktika šiuo aspektu yra nuosekli ir ilgalaikė, be to, ji tokia pati dėl visų BK XXVII skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių, kuriose nustatytas didelės vertės turto požymis, taigi ir dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-697/2019). Nors šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą 1 MGL dydis yra 50 Eur, taigi pagal BK 190 straipsnio 1 dalį didelės vertės turtu būtų laikomas toks, kuris viršija 20 000 Eur, bet neviršija 45 000 Eur, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl MGL dydžio negali būti šiuo atveju taikomos, jis nustatytinas toks, koks buvo veikų padarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai vadovavosi kasacinės instancijos teismo praktika, nustatydamas apgaule A. D. ir V. S. įgytą turtą kaip didelės vertės, vadovaudamasis MGL dydžiu, galiojusiu veikų padarymo metu. A. D. ir V. S. veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį, pasikeitus baudžiamajam įstatymui.
17.4. Taip pat pabrėžtina, kad V. S. savo kasaciniame skunde nurodo, jog perkvalifikavus jo veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, pasikeitus baudžiamajam įstatymui, bausmės tikslai būtų pasiekti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir jos vykdymą atidedant. Apeliacinės instancijos teismas savo nutarties 62–65 punktuose pasisakė dėl BK 75 straipsnio taikymo V. S. galimybės, o kasatorius apeliacinės instancijos teismo išvadų niekaip neginčija, BK 75 straipsnio jam taikymą sieja tik su kvalifikavimo keitimu iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, o tam, kaip išdėstyta pirmiau, nėra teisinio pagrindo.
Dėl kaltinamųjų teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo
18. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2015 metais. Byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui 2018 m. vasario 23 d. Byla išnagrinėta priimant apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme 2023 m. sausio 23 d., o išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 21 d. Taigi baudžiamasis procesas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo šioje byloje truko gana ilgą laiką – beveik aštuonerius metus. Nors kasaciniuose skunduose argumentai dėl proceso trukmės nepateikti, tačiau šioje byloje, kuri nevertintina kaip ypač sudėtinga, yra pagrindas svarstyti, ar nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Nustačius šios teisės pažeidimą, kaip kompensacija gali būti taikomas bausmės švelninimas. Pagal teismų praktiką, suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos pagrindu, baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-208-976/2019, 2K-189-1073/2019 ir kt.).
19. Kaip minėta, ši byla nėra ypač sudėtinga. Ilgą bylos nagrinėjimą iš dalies lėmė objektyvios priežastys, kaip antai dalis numatytų posėdžių neįvyko dėl valstybėje nustatyto karantino režimo dėl COVID-19 ligos, kaltinamųjų negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl sveikatos būklės. Dalis posėdžių neįvyko dėl bylą nagrinėjančio teisėjo pakeitimo, teisėjo teisėto nebuvimo darbe, liudytojų neatvykimo į teismo posėdžius. Prie ilgo bylos nagrinėjimo prisidėjo ir pačių kaltinamųjų elgesys – neatvykimas į teismo posėdžius be pateisinamos priežasties, vykdyta kaltinamojo V. S. paieška. Tačiau, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės institucijos nebuvo pakankamai aktyvios ir stropios organizuodamos bylos procesą ir šis užsitęsė neproporcingai ilgai. Todėl konstatuotinas kaltinamųjų teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas ir kaip kompensacija yra pagrindas švelninti jiems paskirtas bausmes.
20. Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo patirtai žalai kompensuoti gali būti švelninama ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-7-39-1073/2022). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus teismų praktikoje suformuluotus principus ir įvertinus skiriant bausmę reikšmingas teismų nustatytas aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų A. D. ir V. S. padarytas nusikalstamas veikas, jų asmenybes, taip pat į tai, kad už šiuos nusikaltimus jiems paskirtos švelnesnės už sankcijos vidurkius bausmės, švelnintinos jiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti.
Sušvelninti A. D. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nuo trejų metų aštuonių mėnesių iki trejų metų šešių mėnesių.
Sušvelninti V. S. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių metų penkių mėnesių iki ketverių metų keturių mėnesių.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
