R. T. pagal BK 260 str., 260 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-495/2011

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.23.2; 2.1.7.4; 2.4.2.1.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistojo M. M., nuteistojo A. N. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:

R. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams devyniems mėnesiams.

M. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams vienam mėnesiui;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams dviem mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu devyniasdešimčiai parų;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, griežčiausią iš paskirtų bausmių subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taikant jų apėmimo būdą, subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas ketveriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su visomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrintą bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir trims mėnesiams.

A. N. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Be to, šiuo nuosprendžiu nuteisti R. J., D. D., E. B..

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo M. M., nuteistojo R. T. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus, nuteistosios E. B. ir nuteistojo A. N. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinius skundus, 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžių dalis dėl R. T., M. M. ir E. B. pakeitė. Nuteistojo A. N. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmetė. Kitą Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Dėl E. B. priimti teismų sprendimai kasacine tvarka neskundžiami.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą,

n u s t a t ė :

R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatytų asmenų įgijo 5 tabletes su delfino logotipu, kurių sudėtyje 0,267 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė prie savęs ir 2007 metų spalio mėnesio laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, šią psichotropinę medžiagą už nenustatytą pinigų sumą pardavė R. J. ir D. D..

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipnio 1 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 10 tablečių su logotipu „cK“, kurių sudėtyje 0,617 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą laikė prie savęs ir 2007 metų lapkričio mėnesio laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, prie Geležinio Vilko g. 26–to namo, šią psichotropinę medžiagą už nenustatytą pinigų sumą R. J. nurodymu pardavė R. J. bendrininkui E. V..

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 10 tablečių su logotipu „cK“, kurių sudėtyje 0,604 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą laikė prie savęs ir 2007 metų lapkričio mėnesio laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, prie Geležinio Vilko g. 26–to namo, šią psichotropinę medžiagą už nenustatytą pinigų sumą R. J. nurodymu pardavė R. J. bendrininkui E. V..

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 10 tablečių, kurių sudėtyje 0,662 g. psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė prie savęs ir 2007 metų lapkričio mėnesio laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, šią psichotropinę medžiagą už nenustatytą pinigų sumą pardavė R. J..

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 5 tabletes, kurių sudėtyje 0,407 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą laikė prie savęs ir 2007 metų gruodžio mėnesio laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, šią psichotropinę medžiagą už nenustatytą pinigų sumą pardavė R. J..

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 400 tablečių, kurių sudėtyje didelis kiekis – 30,998 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą laikė prie savęs ir 2007 metų gruodžio mėnesio laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, šią psichotropinę medžiagą už nenustatytą pinigų sumą pardavė A. N. ir R. J..

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 4 tabletes, kurių sudėtyje 0,279 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 2007 metų gruodžio mėnesio laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, šią psichotropinę medžiagą už nenustatytą pinigų sumą pardavė R. J. ir D. D..

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 2 tabletes, kurių sudėtyje 0,126 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavimo tikslu gabeno Kaune į butą Geležinio Vilko g. 26-41 ir pardavimo tikslu laikė ją šiame bute, kol 2007-12-21, 15.55 val., kratos metu ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su R. J. ir turėdamas tikslą platinti, iš R. T. neteisėtai įgijo 400 tablečių, kurių sudėtyje didelis kiekis 30,996 g psichotropinės medžiagos – MDMA; abipusiu susitarimu A. N. šią psichotropinę medžiagą laikė prie savęs ir 2007-12-20, apie 15.50 val., R. J. nurodymu už nenustatytą atlygį atgabeno šią psichotropinę medžiagą prie Geležinio Vilko g. 5–ojo namo, Kaune, į automobilį,,Seat Cordoba”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kur kartu su R. J. už 3600 litų pardavė šią psichotropinę medžiagą liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal 2007-12-07 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su E. B. ir turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje ne mažiau kaip 0,245 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą atgabeno ir laikė bute, esančiame Kaune, Juozapavičiaus pr. 29-7, ir 2007 metų spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šias psichotropines medžiagas už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai pardavė R. J. ir D. D..

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su E. B. ir turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje ne mažiau kaip 0,352 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą atgabeno ir laikė bute, esančiame Kaune, Juozapavičiaus pr. 29-7, ir 2007 metų spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šias psichotropines medžiagas už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai pardavė R. J. ir D. D..

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su E. B., turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,105 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir, šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavimo tikslu, gabeno Kaune į butą Juozapavičiaus pr. 29-7, laikė ją šiame bute, kol 2007-12-21, 18.00 val., kratos metu ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su E. B. ir turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,699 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pardavimo tikslu abipusiu bendrininkų susitarimu E. B. laikė ją prie savęs ir neteisėtai pardavimo tikslu gabeno Kaune, kol 2007-12-21, 20.20 val., asmens kratos metu ši psichotropinė medžiaga pas E. B. buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008-01-31, ryte Kaune, Aleksoto turgavietėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir laikė prie savęs, krepšyje, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, bespalvį plastikinį maišelį su nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos - metamfetaminu, kurio masė 0,019 g, iki 2009-02-01 9.30 val., kai Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. PC „Akropolis“, jį sulaikę policijos pareigūnai rado ir paėmė iš jo plastikinį uždaromą maišelį su psichotropine medžiaga.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008-10-23, 19.20-19.30 val. laikotarpiu, prasukdamas dešinės pusės durelių spynelę, įsibrovė į IĮ „Nerina“ priklausantį vilkiką „MAN 19.362“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Kaune, Taikos pr,. prie pastato Nr. 81, iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajam J. L. priklausantį turtą – automagnetolą „Philips“ 100 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230i“ 300 Lt vertės, 8 vnt. elektros lempučių bendros 16 Lt vertės, telefono kroviklį 10 Lt vertės, akinius 100 Lt vertės, dokumentų segtuvą 10 Lt vertės, 4 vnt. raktų bendros 65 Lt vertės; iš viso pasikėsino pagrobti turto už 601 litą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas nukentėjusiojo J. L..

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendis pakeistas: iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-07 nuosprendžio, kuriuo R. T. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (8 nusikalstamos veikos epizodai), M. M. ir E. B. nuteisti pagal BK 260 str. 1 d. (4 nusikalstamos veikos epizodas), aprašomosios dalies pašalinta alternatyvi veika - psichotropinių medžiagų įgijimas.

Kasaciniu skundu nuteistojo R. T. gynėjas advokatas J. Kvaraciejus prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK reikalavimų surašant nuosprendį ir nutartį, Kauno apygardos teismo nutartis šališka, o apeliacinis skundas iš esmės neišnagrinėtas, padaryti esminiai BPK pažeidimai.

Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, šališkas ir keistinas, neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, o R. T. kaltė neįrodyta. Nuosprendyje faktiškai neaptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nėra jokios įrodymų analizės. Jame iš esmės perrašytas kaltinamojo akto turinys, kuris neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Teismas, priimdamas tokį nuosprendį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1dalis 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Analogiški įstatymo reikalavimai, neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį, taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalis) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Pripažinus R. T. kaltu ir nuteisus už narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą ir realizavimą, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais.

Kasatorius nurodo, kad jeigu BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto veikos objektyviojo požymio, kai asmuo kaltinamas kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų padarymu, nepagrindžia jokie teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jis dėl tos veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. T., šių įstatymo reikalavimų nesilaikė ir juos ignoravo. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje visiškai nenurodyta, kada, kur, iš ko, už kiek nuteistasis įgijo ir už kiek pardavė psichotropines medžiagas. Nepateikiama jokių psichotropinių medžiagų įsigijimo faktą patvirtinančių įrodymų, jie neanalizuojami. Pats kaltinimas yra nekonkretus. Teismo išvados nepatvirtintos įstatymo nustatytu būdu gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl įgytų ir parduotų psichotropinių medžiagų kiekio pagal atskirus epizodus remiamasi kitų nuteistųjų parduotu NVMĮ vykdytojui kiekiu, tačiau jokių motyvų ar nuorodų, kaip šios medžiagos gali būti susijusios su R. T. nėra (2007 m. spalio 30 d., 2007 m. gruodžio 11 d., 14 d., 20 d. epizodai). Prie šių epizodų tik prirašyta R. T. pavardė (pripažintas kaltu be jokių įrodymų).

2007 m. lapkričio 16 d., 2007 m. lapkričio 19 d. epizoduose kaip vienintelis įrodymas nurodoma tai, kad E. V. atpažino R. T. kaip asmenį, iš kurio R. J. nurodymu pirkdavo psichotropines medžiagas, ir akistatos metu tai patvirtino. Nuosprendyje visiškai neanalizuojami E. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose daug prieštaravimų; jų ikiteisminio tyrimo metu nepašalinta ir nepatikrinta, kurie jo teiginiai teisingi, neaptarta, kodėl atmesti jo parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu. BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. E. V. prieštaringų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti nepavyko, E. V. teisminio nagrinėjimo metu juos argumentuotai paneigė. Nei R. J., nei kiti proceso dalyviai nepatvirtino E. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu dėl to, kad R. T. prekiavo psichotropine medžiaga. Todėl akivaizdu, kad R. T. pripažinimas kaltu nesant neginčijamų įrodymų patvirtina teismo šališkumą. Kasatoriaus nuomone, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių R. T. kaltę, išskyrus vieną 2007 m. gruodžio 21 d. epizodą (kratos metu pas R. T. namuose rastos dvi MDMA tabletės 0,126 g; jis pripažino, kad tabletės priklauso jam (įgijęs jas ne pardavimui, laikė savo vartojimui), todėl jo veika dėl šio epizodo turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad skiriant bausmę teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d, nutarimo Nr. 23,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" 5 punktu Teismas neatsižvelgė į tai, kad R. T. neteistas, yra neįgalus, augina mažametį vaiką, todėl jeigu jo kaltė laikytina įrodyta, jam neteisingai paskirta bausmė.

Apeliacinės instancijos nutartimi pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis R. T., pašalinant vieną iš BK 260 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymių – psichotropinių medžiagų įgijimą, likusi apeliacinio skundo dalis atmesta. Kasatorius mano, kad likusi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis neteisėta, nepagrįsta ir naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių šiurkščiai pažeista ir apribota teisė į gynybą. Gynėjas nurodo, kad nutarties aprašomojoje dalyje apeliacinio skundo motyvai išdėstyti dešimčia sakinių, ištraukiant juos iš skundo konteksto tik su dalimi motyvų; taip pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme" 25 punkto reikalavimai. Kasatorius pažymi, kad nutartyje neatsakyta kaip 2007 m. spalio 30 d., 2007 m. gruodžio 11,14,20 dienomis kitiems nuteistiesiems inkriminuoti epizodai susiję su R. T., kokiais įrodymais dėl šių epizodų grindžiama jo kaltė. To nenustatė ir apylinkės teismas, kaip buvo akcentuota apeliaciniame skunde. Nutartyje, kaip ir nuosprendyje, neaptarti ir neįvertinti kitų nuteistųjų parodymai (išskyrus E. V.), paneigiantys kaltinimo ir nuosprendžio teiginius apie R. T. nusikalstamą veiką. Neišanalizavęs apeliacinio skundo motyvų ir nepatikrinęs nuosprendyje nurodytų teismo teiginių, teismas atmetė apeliacinį skundą bendro pobūdžio standartiniais teiginiais. R. T. nuteistas už aštuonis nusikalstamos veikos epizodus, tačiau iš nutarties turinio taip ir neaišku, kada R. J. bei E. V. ir kokiomis aplinkybėmis, už kiek įgijo tabletes iš R. T., kada iš R. B., M. M.. Jo tariama nusikalstama veika visiškai neatribota nuo kitų dviejų nuteistųjų ir nekonkretizuota. Atkreiptinas dėmesys, kad R. J. niekada nėra davęs parodymų, jog gaudavęs tabletes iš R. T., to nėra nurodę nei A. N., nei D. D.. Ikiteisminio tyrimo metu dokumentuose neužfiksuoti nuosprendyje inkriminuoti R. T. tablečių pardavimo atvejai. Nutartyje paminėti R. T. telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės nekonkretizuoti, neaišku, su kokiais bendrininkais ir psichotropinių medžiagų pirkėjais bendravo nuteistasis. Apie tai nėra nuorodų ir nuosprendyje. Nutartyje nurodoma, kad R. J. ieškojo tablečių susisiekdamas su R. T.. Tačiau, ar rado, ar nupirko, jei nupirko, tai kada, duomenų nėra.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. N. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A. N. gynėjo apeliacinis skundas ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas apeliacinis skundas, taip pat panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu ir nuteistas A. N., ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai sukliudė teismams priimti teisingus sprendimus. Gynėjas nurodo, kad A. N. jam buvusį įtarimą, o teisme kaltinimą nuosekliai paneigė faktinėmis aplinkybėmis, teigia, jog apkaltinamajame nuosprendyje dėstant A. N. byloje duotus parodymus, svarbi jų dalis iškraipyta. Pažymima, kad R. T. ir R. J. kaltinimo A. N. nepatvirtino, jį paneigė. Tikinama, kad kaltinimas pagrįstas tik liudytojo T. D., anoniminio liudytojo Nr. 1 parodymais ir 2007 m. gruodžio 17 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolu. Nurodoma, kad 2007-12-20 garso ir vaizdo įrašas ne tik neįrodo A. N. kaltės, bet ir patvirtina, kad šis asmuo buvo tik epizodiškai pasitelktas narkotinių medžiagų perdavimui, apie jas jo neinformavus. Tai, kad A. N. drabužių kišenėse po sulaikymo buvo aptikta narkotinės medžiagos pėdsakų, nepatvirtina A. N. kaltės. Minėtų pėdsakų aptikimo aplinkybė visiškai paaiškinama tuo, kad A. N., prašomas kito asmens, pernešė paketą, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo narkotinės medžiagos. Negalima paneigti, kad tokiu būdu A. N. drabužiuose galėjo likti narkotinių medžiagų mikrodalelių, kurios buvo aptiktos specialistų. Pažymėtina, kad A. N. niekada nebuvo susijęs su prekyba narkotinėmis medžiagomis ir duomenų apie tai byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. N. inkriminuota veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia - asmuo turi neabejotinai žinoti, kad jis perduoda, gabena (ar pan.) narkotines medžiagas - visa tai byloje neįrodyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis dėl nuteistojo A. N. yra paini, prieštaringa, sunkiai suvokiama.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išnagrinėjęs bylą, nepagrįstai atmetė prašymą skirti fonoskopinę ekspertizę, nepagrindė sprendimo išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), suvaržė nuteistojo teises, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, taip padarė esminius BPK 7, 22, 320, 332 straipsnių pažeidimus.

Kasatorius M. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir Kauno apygardos 2011 m. balandžio 12 d. nutartį ir jį išteisinti dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (0,245 g psichotropinė medžiaga – amfetaminas) ir BK 260 straipsnio 1 dalį (0,352 g psichotropinė medžiaga – amfetaminas), o veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (0,105 g psichotropinė medžiaga – amfetaminas) ir 260 straipsnio 1 dalį (0,699 g psichotropinė medžiaga – amfetaminas), perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmes sankcijos ribose.

Kasatorius nurodo, kad teismas, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėsto įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus, tačiau iš teismo pateiktų argumentų yra visiškai neaišku, kodėl teismas daro išvadą, kad paneigta jo versija, jog narkotikus turėjo sau vartoti, juo labiau kad nėra užfiksuotas pirkimo ar pardavimo faktas. Teismo argumentai yra tik prielaidos ir nesuprantami, o prielaidomis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima. M. M. pažymi, kad, išklausius pokalbius dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti, jo pokalbių neužfiksuota. Teigiama, kad jis pripažintas kaltu tik dėl to, jog tuo metu gyveno su E. B.. Tačiau teisme nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, kad tik policijos pareigūnų verčiama E. B. pasakė, jog neva M. M. liepė laikyti psichotropines medžiagas ir jas platinti. Kasatorius nurodo, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo. Asmens kaltę turi įrodyti kaltinančioji pusė, todėl šiuo konkrečiu atveju prokuroras turi teismui pateikti neabejotinus įrodymus, kad jis (M. M.) įgyjo ir platino psichotropines medžiagas. Teismas privalo pagrįsti padarytą nusikalstamą veiką, t. y. įrodyti, kada, kur ir kam, už kokią pinigų sumą pardavė narkotines medžiagas. Tokių įrodymų byloje nėra. M. M. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendime nepaneigė jo versijos. Teismo pripažinti įrodymai nėra teisingi ir negali nulemti pripažinimo esant kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį. Kasatorius teigia, kad jeigu neįrodyti jo nusikalstami veiksmai, t. y. psichotropinių medžiagų platinimas, tai negalima dėl šios veikos konstatuoti esant jo kaltę.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė O. Rojutė atsiliepime į nuteistojo M. M., nuteistojo R. T. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus ir nuteistojo A. N. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad dėl M. M. baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų dėl netinkamo baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų taikymo, ar duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog baudžiamojoje byloje dėl jo yra abejonių ar nepakanka jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. M. M. teiginiai, kad teismas savo sprendimus grindė prielaidomis, yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad M. M. kaltė grindžiama iš dalies jo paties parodymais, liudytojo T. D. parodymais, atliktų kratų duomenimis, Kriminalistinių tyrimo centro išvada, telefoninių pokalbių suvestinių duomenimis; įvertinus įrodymų visumą, pagrįstai nustatyta, kad R. J. įgydavo psichotropines medžiagas iš R. T., E. B. ir M. M.. E. B. parodymais pagrįstai nustatyta, kad M. M. kartu su E. B. platino psichotropines medžiagas. Tai, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to nori M. M., neduoda pagrindo teigti, kad teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai. M. M. kasaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra pagrindo. Nuteistojo R. T. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasacinio skundo teiginys, kad apeliaciniame skunde nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio trūkumai (nenurodyti nusikalstamos veikos požymiai, nepagrįsti teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais), yra nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas savo sprendimuose konstatavo, kad R. T. ir kiti šioje byloje nuteistieji disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas platinti. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. T. kaltę grindė įrodymų visetu, t. y. įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų dėl netinkamo baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų taikymo ar duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog dėl R. T. yra abejonių ar nepakanka jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Teisminio nagrinėjimo metu buvo ištirti visi byloje surinkti įrodymai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Neginčijamai nustatyta, kad R. T. disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Atmesdamas R. T. skundą, apeliacinės instancijos teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje motyvuotai pasisakė dėl visų apeliacinio skundo motyvų, tarp jų ir nurodytų kasaciniame skunde. Kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami prielaidomis, todėl vertintini kritiškai, nepagrįsti ir atmestini. Nuteistojo R. T. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo. Nuteistojo A. N. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir analogiški apeliacinio skundo teiginiams. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo tinkamai įvertintais įrodymais. Bylos įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad faktines nuteistojo A. N. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismai nustatė kruopščiai ir visapusiškai įvertinę įrodymų visumą. Visi įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, sudaro loginę įrodymų grandinę, kuri leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. N. padarė jam inkriminuojamą veiką. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinė nutartis dėl nuteistojo A. N. priimta pažeidžiant BPK 320, 332 straipsnius, yra nepagrįstas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas A. N. gynėjo prašymus skirti fonoskopinę ekspertizę atmetė pagrįstai, nes prašomos išsiaiškinti aplinkybės nustatytos remiantis ir kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais, kurie neabejotinai pagrindžia nuteistojo kaltę. Techninių priemonių panaudojimo metu gauti garso ir vaizdo įrašai, atlikti įstatymo nustatyta tvarka, teisiamajame posėdyje patikrinti, pareigūnai, su kurių žinia šie įrašai buvo daromi, teisme apklausti. Pripažinti, kad teismai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, t. y. neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ar darydami išvadas rėmėsi netinkamais įrodymais, nėra pagrindo. Kasacinio skundo argumentai, kad, atmetus prašymus skirti fonoskopinę ekspertizę, buvo neišsamiai išnagrinėtos bylos aplinkybės, suvaržytos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, taip pažeidžiant BPK 7, 22, 320, 332 straipsnius ir 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies reikalavimus, yra nepagrįsti, todėl kasaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ar bylą dėl A. N. nutraukti nėra pagrindo.

Nuteistojo R. T. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus, nuteistojo M. M., nuteistojo A. N. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Teismų sprendimus M. M. ir nuteistojo R. T. gynėjas advokatas J. Kvaraciejus skundžia nurodydami BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatytus pagrindus, t. y. esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismams priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus kasatoriai mano esant neatitinkančiais BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes jie paremti prielaidomis, o ne įrodymais, taigi prieštarauja ir BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Šiuos teiginius M. M. argumentuoja aplinkybėmis apie savo vaidmenį ir veiksmus, kuriuos vertina kaip nenusikalstamus, kritikuoja teismų padarytas išvadas. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, BPK pažeidimus nuteistasis iš esmės tik deklaruoja, juose įžiūrėdamas tai, kad teismai privalėjo remtis jo paaiškinimais bei jam palankiai vertinti kitus įrodymus. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismų sprendimai grindžiami prielaidomis, nes iš bylos duomenų matyti, kad buvo įvertinti tiek M. M. parodymai, tiek ir kiti bylos įrodymai. Nesutikimą su teismų padarytomis išvadomis apie jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme kasatorius grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą pagal M. M. apeliacinį skundą ir savo sprendime išsamiai išdėstė atsakymus į visus apeliaciniame skunde pateiktus esminius argumentus. Tuo tarpu iš naujo vertinti bylos įrodymus, nustatyti faktines aplinkybes nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Pagal teismų nuosprendžiuose nurodytas faktines aplinkybes M. M. veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, t. y. nustačius visus būtinus šios veikos sudėties požymius, todėl baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai (BPK 369 straipsnyje 2 dalis). M. M. kasaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra pagrindo.

Nuteistojo R. T. gynėjo teiginiai, neva pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismo nutartis šališka, skundas neišnagrinėtas, padaryti esminiai BPK pažeidimai yra nepagrįsti ir neatitinka bylos medžiagos. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius (ir nutartis), dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė (tikslas psichotropines medžiagas platinti) šioje byloje teismų yra nustatyta ir sprendimuose nurodyta. Priešingai nei teigia kasatorius, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, kuris dar kartą patikrino apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą, motyvuotai paneigė R. T. versiją, pagrindė išvadas, kodėl jo parodymai yra nepatikimi. Nuteistojo R. T. kaltė nuosprendyje grindžiama liudytojo T. D. parodymais, kuriais pagrįstai nustatyta, jog liudytojas atpažino R. T. ir kitus kaltinamuosius, kurie buvo sulaikyti dėl narkotinių medžiagų platinimo, telefoninių pokalbių suvestinėmis, Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadomis ir kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė R. T. argumentą dėl dviejų MDMA tablečių laikymo savoms reikmėms, nes nebuvo jokių duomenų tam patvirtinti. Teismų išvados dėl R. T. kaltės ir veikos kvalifikavimui reikšmingų faktų nustatymo atitinka įrodymų turinį, o įrodymų vertinimas – BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Taigi kasatoriaus teiginiai dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimo prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Kasatoriaus argumentas, kad teismas, būdamas šališkas neatsižvelgė į tai, jog R. T. neteistas, yra neįgalus, augina mažametį vaiką ir skirdamas bausmę pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, R. T. pagrįstai nepripažino šių aplinkybių besąlygiškomis skiriant bausmę, teisingai pažymėdamas, kad šios aplinkybės neturėjo įtakos R. T. veiksmams darant nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagal R. T. gynėjo skundą patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma, t. y. išnagrinėjo visus esminius apelianto argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistojo A. N. gynėjas D. Svirinavičius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tai sukliudė teismams priimti teisingus sprendimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. N. gynėjo kasacinio skundo motyvai iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nustatydamas bylos aplinkybes, išsamiai ir motyvuotai atsakė. Negalima sutikti su kasatoriaus argumentais, kad teismai neįsigilino į bylos duomenis, juos traktavo paviršutiniškai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, nepagrindė nuteistojo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje. Kaip rodo byloje esantis dokumentų turinys, ši teismo prerogatyva buvo įgyvendinta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Iš esmės kasatorius ginčija teismų konstatuotą faktą, kad A. N. psichotropines medžiagas įgijo ir perdavė turėdamas tikslą jas platinti, tokią poziciją grįsdamas subjektyviai įvertintais buvusiais įvykiais, santykiais tarp juose dalyvavusių asmenų, o tai rodo, kad kasacinio skundo argumentai pirmiausia yra susiję ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su faktų peržiūrėjimu ir vertinimu, kokį įžiūri ne teismas, bet pats kasatorius.

Nuteistojo A. N. gynėjas tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti fonoskopinę ekspertizę, suvaržė A. N. teises, numatytas BPK. Kasatoriaus teigimu, ši ekspertizė galėjo patvirtinti A. N. parodymus apie tai, jog jis įlipęs į automobilį nieko panašaus, kaip nurodoma tame “Protokole”, nekalbėjęs, o, kita vertus tas ekspertinis tyrimas galėjo paneigti minėtąjį pagrindinį kaltinančios šalies įrodymų šaltinį, taip pat atitinkamai ir pagrindinius apkaltinamojo nuosprendžio argumentus dėl nuteistojo A. N..

Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizė daroma teisme, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialios žinios. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Vadinasi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę. Taigi ekspertizės skyrimas – teismo teisė, bet ne pareiga. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis). Abiejų instancijų teismai A. N. gynėjo prašymus skirti fonoskopinę ekspertizę atmetė pagrįstai. Prašomos išsiaiškinti aplinkybės nustatytos remiantis kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais, kurie pagrindžia nuteistojo kaltę. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas neturėjo pagrindo abejoti vykusio pokalbio tarp A. J. ir A. N. bei įslaptinto liudytojo Nr.l įrašo teisingumu, nes šio pokalbio turinį patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, atitinkantys BPK 20 straipsnio keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl A. N. gynėjo skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kur A. N. pripažintas kaltu neteisėtai, turint tikslą platinti psichotropines medžiagas, pripažįstamas teisingu (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad buvo padaryta BPK normų, reglamentuojančių apeliacinį procesą, pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti teismų sprendimus pagal nuteistojo R. T. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus, nuteistojo M. M., nuteistojo A. N. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniuose skunduose nurodytus argumentus nėra pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nurodytų teismo nuosprendžio bei nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, nuteistojo R. T. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus, nuteistojo M. M., nuteistojo A. N. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Atmesti nuteistojo R. T. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistojo M. M., nuteistojo A. N. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus kasacinius skundus.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Vytautas Greičius

Rimanatas Baumilas