Baudžiamoji byla Nr. 2K-537/2011
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08031-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutarties.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš K. F.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš D. F.) - teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui;
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš M. K.) - teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams;
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš J. F. W.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš A. U.) - teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,
n u s t a t ė :
R. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardoje Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, 2008-06-30 apie 20.33 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš V. S. individualiosios įmonės vairuotojo K. F. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008-06-30 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,35 lito, sudaro 4,675 lito) įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio pasą duomenys neskelbtini, kurį jis pateikė R. P., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio MAN 95 (valstybinis numeris duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valstybinis numeris duomenys neskelbtini) transporto priemonės bei vežamo krovinio registracijos dokumentais, pažeisdamas 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtinto pareigybės aprašymo 4.1, 5.3, 8 punktus, t. y. neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3, 4, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, t. y. R. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, ir buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
R. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardoje Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, 2008-06-30 apie 20.35 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš akcinės bendrovės,,Bavaria Motors“ vairuotojo D. F. neteisėtai priėmė 200 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008-06-30 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,35 lito, sudaro 18, 70 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio pasą duomenys neskelbtini, kurį jis pateikė R. P., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio Mercedes Benz 815 (valstybinis numeris duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valstybinis numeris duomenys neskelbtini) transporto priemonės bei vežamo krovinio registracijos dokumentus, pažeisdamas 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtinto pareigybės aprašymo 4.1, 5.3, 8 punktus, t. y. neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos nustatytus reikalavimus. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
R. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardoje sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, 2008-08-19 apie 20.15 val., pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš uždarosios akcinės bendrovės,,Arijus“ vairuotojo M. K. neteisėtai priėmė 10 litų, įdėtus į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą duomenys neskelbtini, kurį jis pateikė R. P., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio,,Volvo FH“, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valstybinis numeris duomenys neskelbtini) transporto priemonės bei vežamo krovinio registracijos dokumentais, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus automobilio bei priekabos patikrinimo didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, ir buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
R. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardoje sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, 2008-08-19 apie 20.45 val., pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš transporto firmos,,Direx sulejuvek trakbrzeski“ vairuotojo Jano F. W. neteisėtai priėmė 1 JAV dolerį (pagal Lietuvos banko 2008-08-19 valiutų kursą 1 JAV doleris – 2,30 Lt, sudaro 2,30 Lt), įdėtus į Lenkijos Respublikos piliečio pasą duomenys neskelbtini, kurį jis pateikė R. P., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio,,Volvo FH 12A1T“ (valstybinis numeris duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valstybinis numeris duomenys neskelbtini) transporto priemonės bei vežamo krovinio registracijos dokumentais, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus automobilio bei priekabos patikrinimo didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos ir buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Be to, R. P. nuteistas ir už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardoje Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, 2008-08-20 apie 06.00 val., pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš akcinės bendrovės,,Nau“ vairuotojo A. U. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublius (pagal Lietuvos banko 2008-08-20 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,59 Lt, sudaro 4,795 Lt) įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą duomenys neskelbtini, kurį jis pateikė R. P., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio,,Scania R114“ (valstybinis numeris duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valstybinis numeris duomenys neskelbtini) transporto priemonės bei vežamo krovinio registracijos dokumentais, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus automobilio bei priekabos patikrinimo didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos ir buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų. R. P. teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino skundžiamo nuosprendžio tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei išsamiai ir motyvuotai nepasisakė dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
Pažymėtina, kad atlikus slaptą filmavimą nebuvo nustatyta, jog įvykio metu byloje liudiję asmenys perdavė piniginius vienetus. Tačiau teismai, nepaisant to, kad jokių pinigų filmuotoje medžiagoje neįmanoma įžiūrėti, nurodo, kad vaizdinėje medžiagoje vairuotojai perduoda būtent pinigus, todėl dėl šios aplinkybės tikrumo vadovavosi prielaida. Kasatorius teigia, kad liudytojai davė parodymus bijodami pasekmių, pareiškimų turinys jiems buvo nurodytas pareigūnų. Parodymų abejotiną turinį patvirtina ir tai, kad liudytojai, nepažinodami vienas kito, beveik tuo pačiu metu, praėjus devyniems mėnesiams, davė parodymus prieš kasatorių, o parodymai savo turiniu labai panašūs. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis savo turiniu neatitinka BPK 331 straipsnio reikalavimų, kelia abejonių dėl joje padarytų išvadų pagrįstumo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teismų praktikos, taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, dėl to neužtikrino teisingumo vykdymo ir baudžiamojo proceso paskirties (BPK 1 straipsnis). Kasatorius teigia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog apie liudytojų apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis būdavo informuojamas likus kelioms valandoms iki apklausos, todėl negalėjo tinkamai joms pasiruošti; taip buvo pažeistos jo, kaip įtariamojo, teisės, numatytos BPK 184 straipsnio 4 dalyje, taip pat šie duomenys gauti pažeidžiant įstatyme numatytą tvarką. Tvirtinama, kad kasatoriaus parodymai nepagrįstai atmesti kaip siekis išvengti atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados neparemtos išsamia visų bylos įrodymų analize. Be to, pažymėtina, kad liudytojai buvo apklausiami dėl jų pačių padarytų nusikalstamų veikų – papirkimo, jiems nebuvo taikomas specialiojo liudytojo statusas, todėl jie negalėjo būti apklausiami, o jų duoti parodymai laikytini įrodymais. R. P. teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra prieštaravimų, kurie kelia abejonių dėl jam inkriminuotų veikų kvalifikavimo, o būtent, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino aplinkybę, jog Lavoriškių užkardoje buvo pareigūnų trūkumas, jog iš esmės dviejų pareigūnų funkcijas turėjo atlikti vienas pareigūnas - tokiu būdu teismas lyg ir sutiko su tuo, kad kasatorius neturėjo galimybės apžiūrėti visas sieną kertančias transporto priemones, tačiau nurodė, kad jis nevykdė savo funkcijų - neapžiūrėjo visų automobilių. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kiek automobilių kasatoriaus pamainos metu kirsdavo sieną, kiek iš jų jis spėdavo patikrinti, o kiek iš jų dėl didelio darbo krūvio buvo praleidžiamos vien patikrinus reikiamus dokumentus.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Š. Astrauskas atsiliepime į nuteistojo R. P. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius, ginčydamas nuteisimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad R. P. pateikė tuos pačius argumentus kaip ir apeliacinės instancijos teisme, į kuriuos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, įrodymų vertinimą, išsamiai ir motyvuotai atsakė. Prokuroras nurodo, kad BPK 320 straipsnio 3 dalis neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas tik dėl apeliacinio skundo esmės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad nuteistojo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320-324 straipsnių nuostatų. Kasatoriaus teiginiai, neva liudytojai (vairuotojai) davė parodymus apie jų pačių dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnyje, todėl jie buvo gauti neteisėtais būdais ir nelaikytini įrodymais, yra nepagrįsti ir atmestini, kaip ir teiginiai dėl liudytojams (vairuotojams) ikiteisminio tyrimo metu daryto spaudimo. Šias aplinkybes Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi išsamiai išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas.
Nuteistojo R. P. kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis), todėl R. P. skunde nurodomi argumentai dėl jo veikos įrodytumo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK reikalavimų pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tokia apimtimi, kokia buvo prašoma apeliaciniame skunde – nenustatė akivaizdžių pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų, neįvertino aplinkybių, jog teismas vadovavosi prielaidomis, o ne faktais.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje bylų apeliacinio nagrinėjimo ribas, nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-142/2009, 2K-279/2010, 2K- 383/2010).
Kasaciniame skunde nuteistasis R. P. iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pagal R. P. apeliacinį skundą patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), savo nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Tai, kad R. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neteisėtai priėmė pinigus iš nustatytų asmenų, be kita ko, grindžiama „Argus“ duomenų bazės duomenimis, vairuotojų pasuose esančių datų spaudais, Lavoriškių SPP lauko kamerų vaizdo įrašais patvirtinančiais, kad liudytojai-vairuotojai K. F., D. F., M. K., J. F. W. bei A. U. kasatoriui R. P. inkriminuotų nusikaltimų padarymo dieną kirto Lietuvos valstybės sieną per Lavoriškių SPP iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, pažymint ir tai, kad pats nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu neginčijo faktų, jog šie vairuotojai nurodytu laiku buvo atvykę į patikrinimą. Tai, kad šių liudytojų patikrą atliko būtent nuteistasis, pagrindžia „Argus“ duomenų bazės išrašai, Lavoriškių pasienio kontrolės punkto spaudų išdavimo ir priėmimo knygų kopijos, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas R. P., liudytojo A. G. parodymai, 2006 m. gruodžio 29 d. VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus vado įsakymo Nr. TE-525 nuorašas, iš kurio nustatyta, kad R. P. nuo 2007 m. sausio 7 d. paskirtas eiti VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos vyresniojo pasieniečio pareigas, Lavoriškių užkardos Lavoriškių SPP pasienio tikrinimo posto tarnybiniai žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad apeliantas 2008 m. birželio 30 d. nuo 20.00 iki 21.00 val. dirbo 6 darbo vietoje, o 4/5 darbo vietoje dirbo pasienietis A. G., nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. 19.30 val. iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. 8.30 val. R. P. atliko tarnybą 4-5 darbo vietose.
Priešingai nei nurodo kasatorius, minėti asmenys, kaip liudytojai, buvo apklausti laikantis BPK reikalavimų. Pagal BPK 78 straipsnio (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija) įtvirtintą nuostatą, kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors aplinkybių, turinčių reikšmės išspręsti bylai. K. F., D. F., M. K., J. F. W. ir A. U. akivaizdžiai žinojo reikšmingas šiai bylai aplinkybes, todėl pagrįstai buvo šaukiami kaip liudytojai. Pažymėtina, kad iš 2008 m. gegužės 22 d. tarnybinio pranešimo turinio, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, matyti, jog baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir nukreiptas ne minėtų vairuotojų, o pareigūnų, tikėtina padariusių nusikalstamas veikas, atžvilgiu. Tuo tarpu BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata taikoma tik asmenims, kurie duoda parodymus apie savo paties, tikėtina, padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios yra pradėtas tyrimas.
Kasatoriui buvo suteikta teisė dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamose liudytojų apklausose, apklausų metu pateikti liudytojams klausimus. BPK nenumatyti terminai, prieš kiek laiko įtariamasis turi būti informuojamas apie ikiteisminio tyrimo teisėjo planuojamas atlikti liudytojų apklausas. BPK tik įpareigoja ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus sudaryti sąlygas tokiose apklausose dalyvauti įtariamajam. Nagrinėjamoje byloje šis reikalavimas buvo įvykdytas. Kasatoriui pagal pareikštus įtarimus apklausų dalykas buvo žinomas, apklausų metu liudytojai davė parodymus apie konkrečius su įtarimais susietus įvykius. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad liudytojų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją galėjo būti organizuotos netinkamai, pažeidžiant kasatoriaus teisės. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad jei kasatorius būtų galėjęs ilgiau ruoštis šioms apklausos, liudytojų parodymų turinys dėl kasatoriaus užduotų klausimų būtų buvęs iš esmės kitoks ir tai būtų turėję įtakos teismams darant išvadas dėl kaltinimų pagrįstumo. Kasaciniame skunde tokio pobūdžio argumentai taip pat nenurodomi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. P. kaltė įvykdžius minėtus nusikaltimus grindžiama įrodymų visuma, įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų sprendžiant veikos įrodytumo klausimus, ar BPK normų, reglamentuojančių teismų sprendimų pagrindimą, pažeidimų. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes R. P. veikos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos tinkamai.
Nesant BPK 369 straipsnyje nurodytų teismo nuosprendžio bei nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. P. kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
Gintaras Goda
