H. V. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. e1-949-1082/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18863-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Dalios Styrienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) 2009 m. kovo 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

2) 2011 m. spalio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

3) 2014 m. sausio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams;

4) 2021 m. liepos 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme- 40 (keturiasdešimties) parų arešto;

5) 2021 m. liepos 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine bausme 60 (šešiasdešimties) parų arešto, 2021-12-23 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atlikus bausmę; teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

H. V. 2025 m. gegužės 30 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su juo kartu gyvenančia sugyventine R. G. metu, tyčia kumščiu sudavė jai du smūgius į veido sritį, tokiu būdu mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę R. G. sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis H. V. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino ir parodė, kad R. G. yra jo sugyventinė apie du metus, su ja veda bendrą ūkį. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis socialinis būstas priklauso R.. 2025 m. gegužės 30 d. buvo su R. namuose, vartojo degtinę be progos. Jautėsi stipriai apgirtęs, dėl girtumo ne visas įvykio aplinkybes pamena išsamiai, papasakos tai ką pamena. Vakare, tikslaus laiko nepamena, pas juos atėjo kaimynas, jo asmens duomenų nežino. Pamena, kad R. gulinčiai kumščiu sudavė smūgius į veidą, kiek tiksliai smūgių ir kuriuo kumščiu, nepamena. Dėl ko jis taip pasielgė, nežino, nes buvo labai girtas. Ar kas nors iš pašalinių asmenų matė, kaip jis mušė R., nežino. Jis nepamena, ar R. iš nosies bėgo kraujas. Jis nepamena, kad būtų R. grasinęs. Jis neprieštarauja, kad jam būtų skirta kardomoji priemonė - gyvenimas skyrium. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis gali gyventi adresu (duomenys neskelbtini) jo seseriai L. K. nuosavybės teise priklausančiame būste. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš R. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2025 m. gegužės 30 d., apie 22.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jai gulint lovoje, jos sugyventinis H. V. trenkė jai kumščiu į veidą ne mažiau dviejų kartų, užgavo nosį, bėgo kraujas, ir po kurio laiko pasišalino iš buto. Tokiais savo veiksmais H. V. sukėlė jai fizinį skausmą, prašo surasti minėtą asmenį, jį įpareigoti prie jos nesiartinti ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio M. A. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad A. P. grįžo apie 14.00 val. ir atsinešė alaus butelį pas R. G.. Tuo tarpu lovoje gulėjo jos sugyventinis H. V.. Atėjus minėtam draugui, visi pavalgė ir pradėjo vartoti alkoholį. Apie 20.00 val. H. V. išėjo kažkur nusipirkti dar alkoholio ir grįžo su degtinės buteliu. Visi gėrė minėtą degtinę, vėliau R. G. nuėjo miegoti į lovą, kuri buvo kambaryje, kuriame ir sėdėjo. Jai miegant sugyventinis pradėjo rėkauti, klausinėti „kur šnapsas“ pradėjo šaukti, kad jam duoti dar „šnapso“, jis išėjęs į koridorių pradėjo rėkauti, kad jam reikia dar „šnapso“. R. G. toliau miegant, ji pajuto, smūgį į veidą, t. y. į nosį. Jai atsikėlus ir pasakius, kad tuoj iškvies policiją, sugyventinis trenkė antrą kartą, kumščiu taip pat į veidą ir tokiais savo veiksmais R. G. sukėlė fizinį skausmą, pradėjo iš nosies bėgti kraujas. R. G. išbėgo į koridorių ir iškvietė policiją. Grįžusi į butą pastebėjo jį sėdintį ir pasakė, jam kad ruoštųsi, kadangi policija jau iškviesta. Jis R. G. atsakė, kad „tu pati ruoškis“, „aš tave papjausiu“, jam dar pasėdėjus, jis išėjo iš buto, pasiėmė laiptinėje esančiame stalčiuje paliktą plaktuką ir išėjo iš namų nežinoma kryptimi. R. G. kartu su H. V. veda bendrą ūkį, jis nukentėjusiąją nuolatos terorizuoja, grasina susidoroti, naudoja jos pinigus, už nieką niekados nemoka. R. G. gyvena baimėje, bijo jam ką nors pasakyti.

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), <...> Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nepastebėta, iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Iš nukentėjusiosios R. G. apklausos protokolo matyti, kad draugas A. P. apie 14 val. atsinešė pas ją alaus butelį. Tuo tarpu pas ją lovoje gulėjo ir jos sugyventinis H. V.. Atėjus minėtam draugui, jie visi pavalgė, nes ji buvo pagaminusi maisto. Jie visi pradėjo vartoti alkoholį, viskas buvo kol kas gerai. Apie 20 val. H. V. išėjo kažkur nusipirkti dar alkoholio ir grįžo su degtinės buteliu. Jie visi gėrė minėtą degtinę, o ji vėliau nuėjo miegoti į lovą, kuri buvo kambaryje kuriame ir sėdėjo. Jai miegant jos sugyventinis pradėjo rėkauti, klausinėti „kur šnapsas“ pradėjo šaukti, kad jam duoti dar „šnapso“, jis išėjęs į koridorių pradėjo rėkauti, kad jam reikia dar „šnapso“. Tačiau jai toliau miegant ji pajautė smūgį į veido sritį t. y. į nosį. Jai atsikėlus ji jam pasakė, kad tuoj iškvies policiją ir jai jis trenkė antrą kartą, kumščiu taip pat į veido sritį ir tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Ji išbėgo į koridorių ir iškvietė policiją. Grįžusi į butą rado jį sėdintį ir pasakė, jam kad ruoštusi, kadangi policija jau iškviesta. Jis jai atsakė, kad tu pati ruoškis „aš tave papjausiu“ jam dar pasėdėjus jis išėjo iš buto pasiėmė laiptinėje esančiame stalčiuje paliktą plaktuką ir išėjo iš namų nežinoma kryptimi. Nori paminėti, kad ji kartu su H. V. veda bendrą ūkį, jis ją nuolatos terorizuoja, grasina susidoroti, naudoja jos pinigus, už nieką niekados nemoka. Ji gyvena baimėje, bijo jam ką nors pasakyti. Nori, kad jis išsikraustytų iš jos buto ir daugiau pas ją negyventų ir prie jos nesiartintų. Papildomos apklausos metu patikslino, kad paties įvykio A. P. nematė, jis buvo išėjęs iš buto. Kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. H. V. smūgius jai į veidą sudavė dešiniu kumščiu. Vieną smūgį į veidą dešiniu kumščiu jai sudavė gulint lovoje kambaryje, kitą smūgį į veidą sudavė dešiniu kumščiu jai stovint išlipus iš lovos, ji juto fizinį skausmą, jai iš nosies bėgo kraujas, nosis šiek tiek paraudo, tačiau kraujosruva nesusiformavo. Kai H. V. pasakė, kad iškvietė policiją, jis jai pasakė, kad „aš tave papjausiu“. Jai tie jo grasinimai pasirodė nerealūs, nes jis jokio daikto, peilio rankose neturėjo, tai pasakė būdamas girtas. Po įvykio greitoji jai nebuvo kviesta, į gydymo įstaigas nesikreipė. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Ji neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Įrašo trukmė – 01:52 min., skambučio pradžia 2025 m. gegužės 30 d. 22:00:06, (duomenys neskelbtini). Skambinusioji moteris prisistatė R. G. ir nurodė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis H. V. iš rankos jai trenkė į nosį ir iš nosies bėga kraujas.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kūno kameros vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, kad R. G. pareigūnams nurodo, jog sugyventinis trenkė į nosį, pradėjo bėgti kraujas.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie R. G. patirtus sužalojimus nenustatyta ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis R. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.

Kaip matyti, kaltinamasis H. V. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie esminėse aplinkybėse yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis H. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu, tai yra 2025 m. gegužės 30 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės R. G. atžvilgiu, tai yra tyčia kumščiu sudavė jai du smūgius į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad H. V. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, sukėlė jai fizinį skausmą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo H. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. H. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamojo teistumas išnykęs, tačiau praeityje ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, taip pat porą kartų už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirbantis.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką įskaitytinas H. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 30 d. 23.20 val. iki 2025 m. birželio 1 d. 11.01 val. (2 paros).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo sugyventinę, nors teistumas išnykęs, tačiau kaltinamasis praeityje ne kartą teistas už smurtinius nusikalstamus, taip pat už dvi analogiškas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir BK 72² straipsniu, H. V. kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią H. V. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

H. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką įskaityti H. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 30 d. 23.20 val. iki 2025 m. birželio 1 d. 11.01 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir BK 72² straipsniu, H. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią H. V. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti H. V., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Dirkė