Adm. nusižengimo byla Nr. eII-74-1001/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00055-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė,
sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,
dalyvaujant pareiškėjui D. S., jo atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,
nukentėjusiajam M. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. S. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-02-06 nutarimo.
Teismas
n u s t a t ė :
skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 875 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį 625 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, subendrinta nuobauda – 875 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad 2024-07-21, 16 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, vairuodamas tyčia iš chuliganiškų paskatų partrenkė kelyje buvusį M. R., jį sužalodamas ir taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.
Pareiškėjas skundu prašė panaikinti skundžiamą nutarimą, nes jis chuliganiškai nevairavo ir nesužalojo M. R.. M. R. galėjo susižaloti pats, mušdamas pareiškėją ir jo mamą. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe.
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu į pareiškėjos atsakovo skundą prašė skundo netenkinti, nes pareiškėjo pažeidimai kvalifikuoti teisingai.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės. Nukentėjusysis, jam paprašius, nepasitraukė iš jo lauko, jį (pareiškėją) sumušė. Tuomet jis nukentėjusįjį tempė automobiliu, nukentėjusiojo koja buvo jo automobilyje, nes jis bandė įspirti. Pavažiavęs pamatė, kaip nukentėjusiojo žmona plyta sudaužė jo telefoną, todėl jis ėmė važiuoti į nukentėjusįjį ir sustojo prie pat jo kojų. Nukentėjusysis užšoko ant jo automobilio variklio dangčio, bandydamas pasitraukti iš kelio, kad jis jo nepartrenktų. Važiavo 20-30 km/h greičiu. Jis nukentėjusiojo nesužalojo.
Nukentėjusysis M. R. parodė, kad tarp jo giminaičių ir pareiškėjo šeimos vyksta ginčai dėl servitutinio kelio. Jis pirmą kartą kvietė policiją, nes pareiškėjo mama trukdė jo uošviui dirbti, atvykus policijai, pareiškėjas dideliu greičiu važiavo į jį ir sustojo prie jo kojų. Policijai išvykus, pareiškėjo mama traktoriumi vėl užkasinėjo jų iškastą kelią. Jis su uošviu bandė jai užstoti kelią, tačiau ji važiavo į juos. Jis sugriebė jos ranką per traktoriaus langą, kad ji taip nebedarytų, po to pasitraukė. Pareiškėjas, būdamas 30-50 m atstumu, ėmė važiuoti į jį automobiliu apie 60 km/h greičiu, nestabdė, rėkė, kad jį užmuš. Jis neturėjo kur pasislėpti ir pabėgti, nes viskas vyko lauke, tuomet pašoko į orą, jį užmetė ant automobilio dangčio ir jis nuvirto. Atsistojęs bandė ištraukti iš pareiškėjo automobilio raktelius, kad nebevažiuotų, jie susigrūmė, pareiškėjas jam įkando į pirštą. Pareiškėjas vėl pradėjo važiuoti ir jį vilko, kol jis išsilaisvino ir nukrito. Po to vėl važiavo dideliu greičiu į jį, jis pradėjo bėgti, kad nepartrenktų.
Liudytojas D. G. parodė, kad kilo konfliktas dėl servitutinio kelio, kuris buvo sugadintas, jie iškvietė policiją. Po to konfliktas tęsėsi, pareiškėjo mama traktoriumi vos nenutrenkė liudytojo tėvo, liudytojas kvietė policiją. Pareiškėjas išvažiavo ant lauko, apsisuko ir nutrenkė M. R.. Pareiškėjas vairavo,,Volvo“, važiavo tiesiai į M. R., M. R. stovėjo, pašoko, ir jį nutrenkė. Jeigu jis butu nepašokęs, būtų kojas sulaužęs M. R.. Mašina nebuvo sustojusi ir M. R. nebuvo ant jos užšokęs. Susidūrimą matė gal 20 metrų atstumu. Pareiškėjas, atsidaręs langą, važiuodamas rėkė, kad nutrenks, užmuš.
Liudytoja D. K. – Sargautienė parodė, kad jos sūnus nukentėjusiojo automobiliu nepartrenkė, nes nukentėjusysis pats užšoko ant sūnaus automobilio. M. R. ją mušė, ji kvietė sūnų ją apginti. Ji traktoriumi stumdė žemę. Nukentėjusysis lindo po traktoriumi, lipo ant traktoriaus peilio, tempė mane ją baltinių, trukdė važiuoti, atėmė iš pareiškėjo telefoną, apdaužė per galvą, petį. Pareiškėjas bandė išvažiuoti, nukentėjusysis užsikabinęs dar kažkiek pravažiavo. Pareiškėjas važiavo automobiliu į nukentėjusįjį, jo uošvė, E. G., norėdamas pagąsdinti, ir sustojo lemiamu momentu, nieko nepartrenkė. Nukentėjusysis sumušė pareiškėją.
Liudytojas E. G. parodė, kad dėl konflikto su pareiškėjo šeima jie iškvietė policiją, o pareiškėjas tuomet važinėjo automobiliu aplink. Po to pareiškėjas rėkdamas, kad užmuš, važiavo į nukentėjusįjį apie 30-40 km/h greičiu, nukentėjusysis pašoko ir nukrito ant pareiškėjo automobilio variklio dangčio, nukentėjusysis bandė atimti automobilio raktelius. Jei pareiškėjas nebūtų pašokęs, pasekmės būtų buvusios sunkesnės. Pareiškėjas važiavo atbulomis.
Teismas, vertindamas pareiškėjo parodymų patikimumą, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas įvykio dieną pateiktame paaiškinime nurodė automobiliu nepartrenkęs nukentėjusiojo, nes šis stovėjo automobilio kairėje. Pareiškėjas teigė neprisimenantis įvykio aplinkybių, nes gavo smūgį į galvą. Praėjus beveik metams nuo įvykio, pareiškėjas teismo posėdyje jau gana detaliai nurodė įvykio aplinkybes, teigdamas, kad nukentėjusįjį tempė automobiliu, nukentėjusiojo koja buvo jo automobilyje, pamatė, kaip nukentėjusiojo žmona plyta sudaužė jo telefoną, todėl jis ėmė važiuoti į nukentėjusįjį ir sustojo prie pat jo kojų, o nukentėjusysis užšoko ant jo automobilio variklio dangčio, kad jis jo nepartrenktų. Toks pareiškėjo parodymų nenuoseklumas suteikia pagrindą abejoti šių parodymų patikimumu.
Nukentėjusysis tiek po įvykio rašytame paaiškinime, tiek teismo posėdyje iš esmės nuosekliai nurodė, kad pareiškėjas važiavo į jį automobiliu, jis pašoko, bet jį užmetė ant pareiškėjo automobilio dangčio, jis bandė iš pareiškėjo atimti automobilio raktelius, šis važiavo toliau ir jį kurį laiką vilko automobiliu, įkando į pirštą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina jo medicininiai dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad 2024-07-21, 17.49 val. į VšĮ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ atvykusiam pareiškėjui nustatyti galvos, kaklo sumušimai, kairiojo peties sumušimas, dešinės blauzdos kelio sumušimas, dešinės rankos pirmojo piršto kąstinė žaizda. Nukentėjusiojo nurodytos jo sužalojimo aplinkybės atitinka jam nustatytus sužalojimus. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis būtų sužalotas kokio nors kito įvykio metu. Policijos suvestinėse užfiksuota, kad 2024-07-21, 16.04 val. skambinęs D. G. pranešė, kad kaimynas partrenkė M. R. automobiliu,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paguldydamas ant automobilio variklio dangčio. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojų D. G., E. G. parodymai, kad pareiškėjas automobiliu važiavo tiesiai į nukentėjusįjį ir jį partrenkė, nukentėjusysis užvirto ant pareiškėjo automobilio variklio dangčio. Nors šie liudytojai yra nukentėjusiojo giminaičiai, tačiau jų parodymų atitikimas kitiems bylos įrodymams suteikia pagrindą šiuos parodymus vertinti kai patikimus. Teismas atmeta liudytojos D. K. - Sargautienės parodymus, nes šie parodymai prieštarauja aptartiems įrodymams.
Pareiškėjo parodymai yra ne tik nenuoseklūs, bet ir stokojantys logikos : pareiškėjas bando nukentėjusįjį pateikti kaip neracionaliai besielgusį žmogų, kuris be jokios priežasties šoko ant jo jau sustojusio automobilio variklio dangčio, tačiau tuo pat metu nurodo, kad važiavo tiesiai į nukentėjusįjį ir šis bandė trauktis iš kelio, kad jis nukentėjusiojo nepartrenktų, o tai reiškia, kad pareiškėjas pats suprato savo veiksmų pavojingumą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad paties pareiškėjo nurodyti jo veiksmai : važiavimas plynu lauku į žmogų automobiliu ir sustojimas prie pat jo kojų – gali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai buvo žymiai pavojingesni, nes jis automobiliu partrenkė nukentėjusįjį. Pareiškėjas vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, to jis neginčija. Teismas pripažįsta įrodyta, kad pareiškėjas padarė skundžiamame nutarime nurodytus nusižengimus.
Teismas nevertina kitų tarp pareiškėjo ir nukentėjusiojo įvykio dieną galimai kilusių konfliktų aplinkybių, nes tai yra ikiteisminių tyrimų dalykas.
Pareiškėjui už abu inkriminuotus nusižengimus privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Įvertinus pareiškėjo nusižengimų pavojingumą, jį apibūdinančius duomenis : per 5 metus administracine tvarka baustas 15 kartų, iš jų – 12 kartų už KET pažeidimus, nagrinėjamų nusižengimų metu turėjo galiojančias 6 administracines nuobaudas, pareiškėjui skirtos ir galutinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių - individualizuotos tinkamai. Pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės vien todėl, kad ši teisė būtina jo darbe, nėra jokio pagrindo, nes pareiškėjas savo elgesio pasekmes privalėjo įvertinti, prieš darydamas inkriminuotus nusižengimus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
D. S. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-02-06 nutarimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Ilona Kvalitaitė
