Dėl buto nuosavybės teise perdavimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-247/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 42.11.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo 962-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. D. ieškinį atsakovui 962-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl buto nuosavybės teise perdavimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas O. D. prašė teismo perduoti jam nuosavybės teise atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą butą, draudžiant ieškovui iki galutinio atsiskaitymo su atsakovu, 200 000 Lt sumokėjimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, šiuo butu disponuoti ar kitaip suvaržyti teises į jį, išskyrus šio buto įkeitimą galutinį atsiskaitymą kredituojančiam bankui, įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre butą nuosavybės teise ieškovo vardu. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 11 d. šalys sudarė buto statybos sutartį, kuria susitarė, kad ieškovas finansuos jam statomo buto statybą, o atsakovas pastatys butą ir perduos jį nuosavybės teise ieškovui. 2004 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas sudarė su AB banku,,Hansabankas” kreditavimo sutartį, kuria bankas įsipareigojo kredituoti buto galutinį apmokėjimą. Atsakovas sutiko, kad butas būtų įkeistas bankui, kuris kredituos jo pirkimą. Pirmi mokėjimai buvo atlikti laiku. Likusi suma (200 000 Lt) turėjo būti sumokėta per 30 dienų nuo buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Buto priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo konstatuota, kad butas nuosavybės teise perduodamas ieškovui, buvo surašytas 2005 m. vasario 28 d. Ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas įregistruoti savo nuosavybės teisę į butą ir gauti pažymą dėl įkeitimo, tačiau 2005 m. kovo 29 d. paskambinęs sužinojo, kad atsakovas atšaukė buto priėmimo-perdavimo aktą ir pažymą dėl buto nuosavybės teisės perdavimo. Atsakovas vienašališkai panaikino buto priėmimo-perdavimo aktą, taip pažeisdamas CK 6.59 straipsnį. Atsakovas reikalavo sumokėti pinigus iš karto, nelaukiant banko kredito, tačiau tokie atsakovo veiksmai neatitinka sutarties nuostatų. Atsakovas, atšaukęs buto priėmimo-perdavimo aktą praėjus dviem savaitėms nuo jo pasirašymo ir nesant jokių įrodymų, kad ieškovas neapmokės likusios sumos, pažeidė sąžiningumo principą. Iki galutinio apmokėjimo termino pabaigos buvo likusios dar dvi savaitės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 7 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio reikalavimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ginčo butą nuosavybės teise ieškovo vardu ir šią bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 11 d. šalys sudarė buto statybos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo finansuoti norimo įsigyti buto statybą, o atsakovas – iš ieškovo lėšų pastatyti butą su parkavimo vieta privačios nuosavybės teise. Šalys susitarė, kad ieškovas įgyja visišką nuosavybės teisę į butą, kai sumoka visą sutartyje sutartą buto kainą ir pasirašo buto ir parkavimo vietos perdavimo-priėmimo aktą (sutarties 1.1 punktas). Sutarties objekto – dviejų kambarių buto, parkavimo vietos bei žemės sklypo – kaina 237 350 Lt (sutarties 3.1 punktas). 2004 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas su AB banku „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti ieškovui sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tikslinei paskirčiai 200 000 Lt kreditą (sutarties 1.1 punktas). Kredito paskirtis – ginčo butui įsigyti (sutarties 2.4 punktas). 2005 m. birželio 9 d. susitarimu kredito sutarties sąlygos pakeistos, nustatant kredito paėmimo terminą iki 2005 m. gruodžio 10 d., o 2005 m. lapkričio 23 d. susitarimu – iki 2006 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovui 23 735 Lt, o 2004 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu – 13 615 Lt. 2005 m. vasario 28 d. šalys pasirašė buto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo atsakovas, vykdydamas 2004 m. rugpjūčio 11 d. buto statybos sutartį, perdavė nuosavybėn, o ieškovas priėmė ginčo butą. 2005 m. vasario 28 d. pažymoje atsakovas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ginčo butas, kurį pastatė atsakovas. Ieškovas už butą yra iš dalies atsiskaitęs su atsakovu ir yra skolingas 200 000 Lt, kuriuos turi sumokėti iki 2005 m. kovo 30 d. 2005 m. vasario 28 d. pažymoje AB bankui „Hansabankas“ bei VĮ Registrų centrui atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas įkeistų AB banko “Hansabankas” naudai jam priklausantį nuosavybės teise ginčo butą už suteikiamą kreditą, skirtą šiam butui įsigyti. 2005 m. kovo 16 d. atsakovas pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymą, kuriuo informavo, kad 2005 m. vasario 28 d. pažymą ir buto priėmimo-perdavimo aktą, išduotus ieškovui dėl nuosavybės teisių įregistravimo, laikyti negaliojančiais. 2005 m. kovo 23 d. ieškovas pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymus per vieną darbo dieną atlikti ginčo buto vidutinės rinkos vertės apskaičiavimą, per tris darbo dienas atlikti nuosavybės teisės į ginčo butą įregistravimą, per tris darbo dienas išduoti pažymą ginčo butui įkeisti bei per vieną darbo dieną įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą perleidimo sandorį (ginčo buto įkeitimą). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs 2005 m. kovo 23 d. ieškovo prašymą, 2005 m. kovo 29 d. sprendimu nusprendė netenkinti prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, nes ieškovo pateikti dokumentai, kurių pagrindu ieškovas prašė įregistruoti nuosavybės teises į ginčo butą, atsakovo 2005 m. kovo 16 d. prašymu pripažinti negaliojančiais. Šį sprendimą ieškovas atsiėmė 2005 m. kovo 31 d. Atsakovas 2005 m. balandžio 13 d. registruotu laišku išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo informavo, kad, remdamasis CK 6.217 ir 6.218 straipsniais, nuo 2005 m. gegužės 14 d. nutrauks su ieškovu sudarytą buto statybos sutartį, nes ieškovas per sutarties 4.3 punkte nustatytą terminą neįvykdė savo įsipareigojimų galutinai atsiskaityti, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Registruotas laiškas su nurodytu pranešimu ieškovui nebuvo įteiktas, nes laiško pristatymo metu adresato namuose nerasta, o pagal paliktus pranešimus laiško atsiimti į paštą neatvyko. 2005 m. rugsėjo 26 d. atsakovas įmokėjo į Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą 37 350 Lt ir prašė notaro pinigus perduoti ieškovui. Atsakovas, tinkamai vykdydamas savo įsipareigojimus pagal buto statybos sutartį, 2005 m. vasario 28 d. išdavė ieškovui visus dokumentus, reikalingus ieškovo nuosavybės teisei į ginčo butą įregistruoti ir banko paskolos galutiniam atsiskaitymui su atsakovu gauti. Ieškovas turėjo atsiskaityti iki 2005 m. kovo 30 d., tačiau 2005 m. kovo 16 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei termino galutinai atsiskaityti su atsakovu, ieškovas dar net nebuvo kreipęsis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymais dėl jo nuosavybės teisės į ginčo butą įregistravimo ir pažymos ginčo butui įkeisti išdavimo, t. y. dar nebuvo ėmęsis jokių veiksmų savo pagrindinei prievolei pagal buto statybos sutartį įvykdyti. Sužinojęs VĮ Registrų centro Vilniaus filiale nurodytas aplinkybes, atsakovas pripažino negaliojančiais (panaikino) savo 2005 m. vasario 28 d. ieškovui išduotus dokumentus, reikalingus ieškovo nuosavybės teisei į ginčo butą įregistruoti. Teismas tokius atsakovo veiksmus vertino ne kaip vienašališką atsisakymą įvykdyti prievolę ar vienašališką jos įvykdymo sąlygų pakeitimą (CK 6.59 straipsnis), o kaip prevencinę priemonę, siekiant paraginti ieškovą įvykdyti savo pagrindinę prievolę atsakovui – galutinai atsiskaityti už ginčo butą, nes iš nurodytų aplinkybių atsakovas galėjo ir turėjo pagrindą numatyti, kad ieškovas iki buto statybos sutarties įvykdymo pabaigos (2005 m. kovo 30 d.) neįvykdys savo prievolės. Teismas nurodė, kad 2005 m. kovo 16 d. pripažindamas negaliojančiais savo 2005 m. vasario 28 d. ieškovui išduotus dokumentus, atsakovas buto statybos sutarties nenutraukė. Ieškovas į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymais dėl jo nuosavybės teisės į ginčo butą įregistravimo, pažymos ginčo butui įkeisti išdavimo ir kitų veiksmų atlikimo kreipėsi tik 2005 m. kovo 23 d., t. y. likus vos septynioms dienoms iki galutinio atsiskaitymo už ginčo butą su atsakovu termino pabaigos, o VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. kovo 29 d. sprendimą ieškovas atsiėmė 2005 m. kovo 31, t. y. jau pasibaigus nurodytam terminui. Ieškovo teigimu, tam, kad galutinai atsiskaitytų už ginčo butą, jis ketino panaudoti iš AB banko „Hansabankas“ gautą paskolą. Tačiau, AB banko „Hansabankas“ duomenimis, minimali būsto paskolos gavimo trukmė yra dvylika dienų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, net ir gavęs visus 2005 m. kovo 23 d. užsakytus dokumentus, iki 2005 m. kovo 30 d. objektyviai negalėjo įvykdyti savo pagrindinės prievolės pagal buto statybos sutartį atsakovui, tačiau su prašymu dėl nurodytos prievolės įvykdymo termino pratęsimo ieškovas į atsakovą nesikreipė (buto statybos sutarties 4.5 punktas). Ieškovas neįrodė, kad pateikė atsakovui 2004 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį ar kitu būdu tinkamai informavo atsakovą apie pasirašytą kredito sutartį. Teismo nuomone, ieškovas, žinodamas, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, statybai naudojamos kreditinės lėšos (buto statybos sutarties 4.4 punktas) ir dėl to atsakovas yra ypač suinteresuotas, kad būtų laiku atsiskaityta už pastatytus ir perduotus butus, elgėsi labai neapdairiai ir nerūpestingai, buto statybos sutartį vykdė netinkamai ir nesąžiningai bei savo paties veiksmais davė atsakovui rimtą pagrindą numatyti, kad iki buto statybos sutarties įvykdymo pabaigos neįvykdys pagrindinės savo prievolės pagal sutartį – galutinai atsiskaityti su atsakovu už ginčo butą, t.y. pažeis sutartį iš esmės, nes tik taip galima įvertinti beveik 85 proc. daikto kainos nesumokėjimą arba pavėluotą sumokėjimą. Net ir sužinojęs, kad atsakovas pripažino negaliojančiais (panaikino) savo išduotus dokumentus, reikalingus jo nuosavybės teisei į ginčo butą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų savo pagrindinei prievolei pagal buto statybos sutartį įvykdyti. Teismas padarė išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti buto statybos sutartį, nesikreipdamas į teismą, apie tai pranešęs ieškovui prieš 30 dienų (CK 6.217 straipsnis, 6.218 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai pranešė ieškovui apie buto statybos sutarties nutraukimą, ir sutartis laikytina nutraukta nuo 2005 m. gegužės 14 d. (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Teismas, konstatavęs, kad sudarydamos buto statybos sutartį, šalys susitarė, jog ieškovas įgyja visišką nuosavybės teisę į ginčo butą, kai sumoka visą sutartyje nustatytą buto kainą bei pasirašo buto ir parkavimo vietos perdavimo-priėmimo aktą, tačiau buto statybos sutartyje nurodytos ginčo buto kainos ieškovas atsakovui nesumokėjo, visas ieškovo atsakovui pagal buto statybos sutartį už ginčo butą sumokėtas avansas ieškovui grąžintas, buto statybos sutartis nutraukta, o jos nutraukimo ieškovas neginčija, ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikino - ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovą 962-ąją gyvenamojo namo statybos bendriją perduoti ieškovui ginčo butą; sprendimo dalį, kuria priimtas atsisakymas nuo dalies ieškinio ir byla dėl šios dalies nutraukta, paliko nepakeistą. Kolegija nesutiko, kad atsakovo veiksmus - 2005 m. kovo 16 d. raštą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad jo ieškovui išduota pažyma ir buto priėmimo-perdavimo aktas yra negaliojantys, - reiktų vertinti kaip prevencinę priemonę. Kolegija nurodė, kad pagal Sutarties 4.3, 4.4 punktuose nustatytas sąlygas ieškovas galutinai atsiskaitys su atsakovu gavęs banko paskolą. Dėl to šalys susitarė, kad ieškovas, gavęs iš atsakovo reikalingus dokumentus, įregistruos perduotą jam butą nuosavybės teise, įkeis jį bankui ir, gavęs paskolą, galutinai atsiskaitys su atsakovu. Atsakovas iki 2005 m. kovo 16 d. sutarties sąlygas vykdė, tačiau 2005 m. kovo 16 d. raštu iš esmės pakeitė sutarties sąlygas dėl galutinio atsiskaitymo. Ieškovas nebegalėjo įregistruoti buto nuosavybės teise, jo įkeisti ir gauti paskolą pagal 2004 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį, kurią jis buvo sudaręs su AB,,Hansabankas“ dėl 200 000 Lt paskolos gavimo butui įsigyti. Buto perdavimas ieškovo nuosavybėn, šiam galutinai nesumokėjus už pastatytą butą, pagal sutarties sąlygas buvo susietas su tuo, kad ieškovas, įkeitęs butą, gautų paskolą ir galutinai atsiskaitytų su atsakovu. Kolegija konstatavo, kad atsakovas, nusprendęs 2005 m. vasario 28 d. buto priėmimo-perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu, neturėjo pakankamai įrodymų, kad ieškovas su juo iki termino pabaigos neatsiskaitys. Kolegijos nuomone, tų įrodymų, kad ieškovas buvo komandiruotėje ir 2005 m. kovo 16 d. dar nebuvo atlikęs buto teisinės registracijos, nepakanka išvadai, kad 2005 m. kovo 16 d. buvo aišku, jog ieškovas iki 2005 m. kovo 30 d. neatsiskaitys, padaryti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 2005 m. vasario 28 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytas buto priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį atsakovas ieškovui perdavė ginčo butą, o ieškovas šį butą priėmė, yra dokumentas, patvirtinantis faktą, kad atsakovas pagal buto statybos sutartį sukūrė ieškovui nuosavybę (pastatė butą) ir ją sukūręs perdavė ieškovui, o pastarasis – priėmė, t. y. ieškovas įgijo nuosavybę. Kolegija nurodė, kad nors butas ir nėra teisiškai įregistruotas ieškovo vardu, tačiau nuosavybės teisė atsiranda ne teisinės registracijos, bet kitų juridinių faktų pagrindu, šiuo atveju – sukūrus naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Kolegija nurodė, kad pagal sutarties sąlygas ieškovas turėjo teisę atsiskaityti per 30 dienų nuo akto surašymo dienos ir sutarties sąlygas pažeidė atsakovas, nepagrįstai pripažindamas buto priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiu. Kolegija sprendė, kad ieškovas tiek per sutartyje nustatytą, tiek per pratęstą iki 2005 m. gegužės 14 d. terminą negalėjo atsiskaityti dėl atsakovo veiksmų (buto priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu), nes negalėjo atlikti buto teisinės registracijos ir gauti pagal 2004 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį tikslinę paskolą kaip nustatyta sutartyje. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas 962-oji gyvenamojo namo statybos bendrija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartį ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.217, 6.218 straipsniais, turėjo pagrindą vienašališkai su ieškovu nutraukti buto statybos sutartį. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje suteikta šaliai teisė nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o šio straipsnio 3 dalyje leidžiama šaliai sutartį nutraukti dėl to, kad kita sutarties šalis praleido sutarties įvykdymo terminą, jeigu šalis savo prievolės neįvykdo per papildomai nustatytą terminą. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nustatyta, kad esminis sutarties pažeidimas yra tada, kai sutarties neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2005 m. balandžio 13 d. pranešimu informavo ieškovą, jog nuo 2005 m. gegužės 14 d. su juo sudaryta buto statybos sutartis nutraukiama, nes per šioje sutartyje nustatytą 30 dienų terminą ieškovas neįvykdė prievolės sumokėti atsakovui 200 000 Lt. Atsakovas 2005 m. balandžio 13 d. pranešimu ieškovui nustatė papildomą terminą (iki 2005 m. gegužės 14 d.) savo piniginei prievolei pagal buto statybos sutartį įvykdyti (CK 6.209 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 3 dalis), taip pat, vykdydamas CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nepažeisdamas nustatyto termino, informavo ieškovą apie galimą būsimą buto statybos sutarties nutraukimą. Nors ieškovas remiasi tuo, kad negavo šio pranešimo, bet atsakovas tinkamai pranešė ieškovui apie buto statybos sutarties nutraukimą nuo 2005 m. gegužės 14 d. (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovas savo piniginės prievolės pagal buto statybos sutartį neįvykdė ir per atsakovo nustatytą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, tai buto statybos sutartis pasibaigė 2005 m. gegužės 14 d., atsakovui ją nutraukus vienašališkai (CK 6.217, 6.218 straipsniai). Tai reiškia, kad atsakovo ir ieškovo tarpusavio teisės ir pareigos pagal 2004 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą buto statybos sutartį yra pasibaigusios ir negali būti įgyvendinamos. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakovą perduoti ieškovui ginčo butą, akivaizdžiai pažeisdamas CK 6.217 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto, 6.218 straipsnio 1 dalies, 6.221 straipsnio nuostatas.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2005), kad pagrįstas vienos sutarties šalies atsisakymas toliau vykdyti prievolinius įsipareigojimus pripažintinas tolygiu sutarties vienašališkam nutraukimui, sukeliančiam CK 6.221 straipsnyje nurodytas pasekmes. Nuo šio momento viena šalis netenka teisės reikalauti, kad kita šalis toliau vykdytų įsipareigojimus. Atsakovas turėjo pakankamą pagrindą savo prievolių vykdymui sustabdyti, t. y. tiek pažymai, tiek ir buto perdavimo-priėmimo aktui atšaukti. Atšaukdamas buto perdavimo-priėmimo aktą ir pažymą, taip sustabdydamas savo prievolės pagal buto statybos sutartį vykdymą, atsakovas pagrįstai siekė apsaugoti savo teises bei interesus, nes apie tokią būtinybę rodo atsakovo turima informacija apie tai, jog ieškovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų pagal kitas sutartis bei apie ieškovui ir jo valdomai įmonei bankrutavusiai UAB „Pakrijas“ pareikštą ieškinį dėl 549 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, tas faktas, jog ieškovas pradėjo tvarkyti butui įkeisti reikiamus dokumentus likus mažiau nei pusei nustatyto termino iki visiško atsiskaitymo, tuo tarpu vien tik minimali būsto paskolos išdavimo AB banke „Hansabankas“ trukmė siekia dvyliką dienų. Ieškovas turėjo visas galimybes kreiptis į atsakovą ir susitarti dėl termino prievolėms įvykdyti pratęsimo bei kitokio abiem šalims priimtino sprendimo priėmimo. Ieškovas, labai gerai žinodamas atsakovo veiksmų priežastį, t. y. žinodamas, jog atsakovas namo, kuriame yra ginčo butas, statybai naudoja kreditines lėšas ir yra suinteresuotas, jog būtų atsiskaityta, laikantis suderintų terminų, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, buto statybos sutartį vykdė netinkamai ir nesąžiningai bei savo veiksmais davė atsakovui pagrindą manyti, jog iki buto statybos sutarties įvykdymo pabaigos neįvykdys pagrindinės prievolės, t. y. pažeis sutartį iš esmės, nesumokėdamas arba pavėluotai sumokėdamas beveik 85 proc. ginčo buto sutartinės kainos. Atsakovas, sužinojęs, kad ieškovas nespės iki nustatyto termino (iki 2005 m. kovo 30 d.) pabaigos sutvarkyti visus dokumentus, reikalingus butui įkeisti bei kreditui iš banko gauti, pagrįstai pasinaudojo jam įstatymo suteikta prievolės vykdymo sustabdymo teise. Atsakovas, atšaukdamas ginčo buto priėmimo-perdavimo aktą ir pažymą, pagrįstai siekė, jog ieškovas neįregistruotų ginčo buto savo vardu, nes tai suteiktų galimybę kitiems ieškovo kreditoriams nukreipti savo reikalavimus į ginčo butą, taip neabejotinai apsunkinant atsakovo galimybę gauti iš ieškovo apmokėjimą už butą. Kasatoriaus nuomone, atsakovo veiksmai (savo prievolės pagal buto statybos sutartį vykdymo sustabdymas, vėliau - šios sutarties nutraukimas) taip pat yra teisėti ir pagrįsti (CK 6.219, 6.661 straipsniai) ir nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pats atsakovas dar iki sutarties pratęsimo pažeidė sutarties sąlygas bei įstatymo reikalavimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.217, 6.218, 6.219 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2004, nurodė, kad, siekiant apsaugoti šalies civilines teises ir teisėtus interesus ir užkirsti kelią jų pažeidimui, CK 6.219 straipsnyje nustatyta šalies teisė nutraukti sutartį vienašališkai ir tuo atveju, kai kita šalis dar nėra pažeidusi sutarties iš esmės, tačiau vienašališkai nutraukianti sutartį šalis iš konkrečių aplinkybių gali numanyti, jog kita šalis pažeis sutartį iš esmės iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Šiuo atveju turi būti įsitikinta, kad yra pakankamai nustatytų faktinių aplinkybių, kurios duoda pagrindą laikyti, jog sutartis bus iš esmės pažeista iki jos įvykdymo termino pabaigos. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos nesumokės visos likusios buto kainos, t. y. 200 000 Lt. Be to, nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu ieškovas savo pinginės prievolės taip ir neįvykdė, todėl atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti su ieškovu sudarytą buto statybos sutartį.

4. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovas, atšaukdamas buto perdavimo-priėmimo aktą ir pažymą, iš esmės pakeitė sutarties sąlygas, reglamentuojančias galutinio atsiskaitymo tarp sutarties šalių tvarką, nes ieškovas negalėjo įregistruoti buto savo vardu, jo įkeisti bei gauti paskolą pagal su AB banku „Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį, neteisingai aiškino sutarties sąlygas (CK 6.193 straipsnis). Iš Buto statybos sutarties 4.3 punkto akivaizdu, kad sutartyje nebuvo nurodytas konkretus buto įkeitimo būdas, o įkeitimas buvo tik būtina sąlyga kreditui gauti ir atsiskaityti už butą. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovas atšaukė buto perdavimo-priėmimo akto galiojimą bei pagrįstas atsakovo abejones dėl savo teisių apsaugos kitiems kreditoriams areštavus ieškovo vardu įregistruotą butą, turėjo teisę ir galimybę siekti, kad ginčo butas be jokių apribojimų būtų įkeistas banko naudai atsakovo vardu.

5. Apeliacinės instancijos teismas kaip ieškovo nuosavybės teisės į ginčo butą atsiradimo pagrindą nurodė CK 4.47 straipsnio 4 ir 5 punktus, kurie šiuo atveju negali būti taikomi. Ginčo atveju, jeigu būtų nenutraukta šalių sudaryta buto statybos sutartis, nuosavybės teisė atsirastų CK 4.47 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. CK 4.47 straipsnio 4 punktą galima būtų taikyti tik kaip atsakovo nuosavybės teisės į ginčo butą atsiradimo pagrindą.

6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčo buto perdavimas, šalims pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, reiškė, jog ieškovas įgijo nuosavybę į ginčo butą. Pagal šalių pasirašytos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sutarties 1.1 punktą užsakovas (ieškovas) įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį butą, kai sumoka visą sutartyje sutartą buto kainą bei pasirašo buto ir parkavimo vietos perdavimo-priėmimo aktą. CK suteikia šalims tam tikrą laisvę nustatant nuosavybės perėjimo momentą, t. y. pagal CK 4.49 straipsnį sutartis gali numatyti ir kitas (papildomas) nuosavybės perėjimo sąlygas nei įstatymas. Tokią sutarties šalių teisę nurodo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004), nurodydamas, kad bendroji taisyklė yra tokia, kad, įgyjant daiktą pagal sandorį, nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento (CK 4.49 straipsnis). Tačiau teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės perėjimo momentą, yra dispozityvios, todėl šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti ir kitokias taisykles. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą, nes ieškovas nebuvo visiškai atsiskaitęs su atsakovu.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CK 176, 185 straipsniuose (neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-462/2002; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2005; nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišanalizavo ginčo buto priėmimo-perdavimo akto atšaukimo bei buto statybos sutarties nutraukimo aplinkybių bei joms pagrįsti į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas laiku neįvykdys savo prievolės (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Atsakovo pateikti įrodymai yra oficialūs rašytiniai VĮ Registrų centro (dėl ieškovo veiksmų atlikimo laiko, ieškovo prašymų VĮ Registrų centrui kopijos, VĮ Registrų centro 2005 m. kovo 29 d. sprendimas) bei banko dokumentai (dėl paskolos suteikimo termino bei sąlygų paskolai suteikti) bei ieškovo veiksmai (neveikimas - ieškovas į VĮ Registrų centrą kreipėsi tik 2005 m. kovo 23 d., dėl dokumentų atsiėmimo - tik 2005 m. kovo 29 d.). Šių įrodymų visuma rodo, kad ieškovas neįvykdytų savo įsipareigojimo iki 2005 m. kovo 30 d. visiškai atsiskaityti su atsakovu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas O. D. prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį remdamasis vien prielaidomis ir abejonėmis, nesant CK 6.217 straipsnyje nustatytų pagrindų. Pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, atsakovo sutikimas, kad ieškovas įkeistų butą bankui, buvo būtinos sąlygos kreditui gauti ir su atsakovu atsiskaityti. Tik šalims bendradarbiaujant galimas tinkamo prievolių vykdymo užtikrinimas. Būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovas negalėjo atsiskaityti nustatytu terminu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2004 m. rugpjūčio 11 d. šalys sudarė buto statybos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo finansuoti norimo įsigyti buto statybą, o atsakovas – iš ieškovo lėšų pastatyti butą su parkavimo vieta privačios nuosavybės teise. Sutarties objekto – dviejų kambarių buto, parkavimo vietos bei žemės sklypo – kaina 237 350 Lt (sutarties 3.1 punktas). 2004 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas su AB banku „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti ieškovui sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tikslinei paskirčiai 200 000 Lt kreditą (sutarties 1.1 punktas). Kredito paskirtis – ginčo butui įsigyti (sutarties 2.4 punktas). 2005 m. birželio 9 d. susitarimu kredito sutarties sąlygos pakeistos, nustatant kredito paėmimo terminą iki 2005 m. gruodžio 10 d., o 2005 m. lapkričio 23 d. susitarimu – iki 2006 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovui 23 735 Lt, o 2004 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu – 13 615 Lt. 2005 m. vasario 28 d. šalys pasirašė buto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo atsakovas, vykdydamas 2004 m. rugpjūčio 11 d. buto statybos sutartį, perdavė nuosavybėn, o ieškovas priėmė ginčo butą. 2005 m. vasario 28 d. pažymoje atsakovas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ginčo butas, kurį pastatė atsakovas. Ieškovas už butą yra iš dalies atsiskaitęs su atsakovu ir yra skolingas 200 000 Lt, kuriuos turi sumokėti iki 2005 m. kovo 30 d. 2005 m. vasario 28 d. pažymoje AB bankui „Hansabankas“ bei VĮ Registrų centrui atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas įkeistų AB banko “Hansabankas” naudai jam priklausantį nuosavybės teise ginčo butą už suteikiamą kreditą, skirtą šiam butui įsigyti. 2005 m. kovo 16 d. atsakovas pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymą, kuriuo informavo, kad 2005 m. vasario 28 d. pažymą ir buto priėmimo-perdavimo aktą, išduotus ieškovui dėl nuosavybės teisių įregistravimo, laikyti negaliojančiais. 2005 m. kovo 23 d. ieškovas pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymus per vieną darbo dieną atlikti ginčo buto vidutinės rinkos vertės apskaičiavimą, per tris darbo dienas atlikti nuosavybės teisės į ginčo butą įregistravimą, per tris darbo dienas išduoti pažymą ginčo butui įkeisti bei per vieną darbo dieną įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą perleidimo sandorį (ginčo buto įkeitimą). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs 2005 m. kovo 23 d. ieškovo prašymą, 2005 m. kovo 29 d. sprendimu nusprendė netenkinti prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, nes ieškovo pateikti dokumentai, kurių pagrindu ieškovas prašė įregistruoti nuosavybės teises į ginčo butą, atsakovo 2005 m. kovo 16 d. prašymu pripažinti negaliojančiais. Šį sprendimą ieškovas atsiėmė 2005 m. kovo 31 d. Atsakovas 2005 m. balandžio 13 d. registruotu laišku išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo informavo, kad, remdamasis CK 6.217 ir 6.218 straipsniais, nuo 2005 m. gegužės 14 d. nutrauks su ieškovu sudarytą buto statybos sutartį, nes ieškovas per sutarties 4.3 punkte nustatytą terminą neįvykdė savo įsipareigojimų galutinai atsiskaityti, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Registruotas laiškas su nurodytu pranešimu ieškovui nebuvo įteiktas, nes laiško pristatymo metu adresato namuose nerasta, o pagal paliktus pranešimus laiško atsiimti į paštą neatvyko. 2005 m. rugsėjo 26 d. atsakovas įmokėjo į Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą 37 350 Lt ir prašė notaro pinigus perduoti ieškovui.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teismai nustatė, kad ieškovo nuosavybės teisių registravimas buvo siejamas su kredito iš banko gavimu ir atsiskaitymu pagal sutartį. Taigi tam, kad ieškovas įvykdytų savo prievoles pagal sutartį – atsiskaitytų už butą, atsakovas ieškovui turėjo sudaryti sąlygas nuosavybės teisei į butą įregistruoti. Atsakovas savo sutartinių prievolių vykdymą galėjo sustabdyti tik esant pagrindui (CK 6.58 straipsnis).

CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Taigi atsakovui siekiant pasinaudoti teise sustabdyti prievolės įvykdymą turėjo būti aišku, kad ieškovas nustatytu terminu neįvykdys prievolės. Aiškumas dėl prievolės neįvykdymo nustatytu terminu negali būti grįstas prielaidomis. Aplinkybė, kad yra aišku, jog sutartis nebus įvykdyta nustatytu terminu, turi būti patvirtinta objektyviais duomenimis. Sutarties vykdymo sustabdymas yra savigynos forma, todėl šalys turi šia priemone naudotis sąžiningai ir protingai. Prievolės vykdymo sustabdymas turi būti adekvatus. Kai nėra aišku, tačiau kyla abejonių, ar kita šalis įvykdys prievolę nustatytu terminu, suabejojusi šalis turėtų kreiptis į kitą šalį siekdama išsiaiškinti, ar sutartis bus vykdoma tinkamai, nes pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį teisė sustabdyti prievolės įvykdymą yra siejama su aiškumu, kad kita šalis prievolės neįvykdys nustatytu terminu. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2005 m. kovo 16 d. atsakovas, jo teigimu, sustabdęs savo prievolės vykdymą, apie tai nepranešė kitai šaliai, nors pagal įstatymą privalėjo tai padaryti (CK 6.58 straipsnio 1 dalis).

Aplinkybės, kurias atsakovas laikė pagrindu sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą, kaip nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, yra tokios: ieškovas buvo komandiruotėje ir 2005 m. kovo 16 d. dar nebuvo atlikęs buto teisinės registracijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismai nenustatė, jog atsakovas iki 2005 m. kovo 16 d. bandė susisiekti su ieškovu, jog ieškovas dar 2004 m. rugpjūčio 10 d. su AB banku „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti ieškovui sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tikslinei paskirčiai 200 000 Lt kreditą, sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, jog 2005 m. kovo 16 d. buvo aišku, kad ieškovas iki 2005 m. kovo 30 d. neatsiskaitys su atsakovu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas 2005 m. kovo 16 d. neturėjo pagrindo sustabdyti savo prievolių įvykdymo pagal CK 6.58 straipsnį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad 2005 m. kovo 16 d. buvusios aplinkybės leido ne tik sustabdyti atsakovui savo prievolės įvykdymą, bet ir vienašališkai nutraukti sutartį. CK 6.219 straipsnyje nustatyta galimybė šaliai nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju vien prielaidos, kad suėjus įvykdymo terminui sutartis nebus įvykdyta, nepakanka. Apie numanomą sutarties pažeidimą turi būti sprendžiama iš konkrečių aplinkybių. Be to, sutarties pažeidimas turi būti esminis, t. y. turi atitikti CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš teismų nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad 2005 m. kovo 16 d. atsakovas neturėjo pagrindo išvadai, kad yra aišku, jog ieškovas nustatytu terminu neįvykdys prievolės (CK 6.58 straipsnis), taip pat 2005 m. kovo 16 d. iš konkrečių aplinkybių negalėjo numatyti ir to, kad ieškovas pažeis sutartį iš esmės (CK 6.217 straipsnis). Tais atvejais, kai šalis neturi pakankamai duomenų išvadai dėl numanomo esminio sutarties pažeidimo ir galimybės pasinaudoti CK 6.219 straipsnyje nustatyta teise, protingai abejojanti šalis gali pareikalauti patvirtinimo iš kitos šalies, kad ši sutartį įvykdys tinkamai, ir sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol šį patvirtinimą gauna (CK 6.220 straipsnis). Atsakovas iš ieškovo tokio patvirtinimo nepareikalavo.

Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie atsakovo turimą informaciją, kad ieškovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų pagal kitas sutartis, kad ieškovui ir jo valdomai įmonei bankrutavusiai UAB „Pakrijas“ pareikštas ieškinys dėl 549 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, nebuvo nustatytos bylą nagrinėjusių teismų, o kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovas neatsiskaitė sutartyje nustatytu terminu dėl atsakovo, nesant tam pagrindo, atliktų veiksmų –ieškovo nuosavybės teisių į butą registravimo procedūros sustabdymo, tai atsakovas neturėjo pagrindo 2005 m. balandžio 13 d. pranešti, kad, remdamasis CK 6.217 ir 6.218 straipsniais, nuo 2005 m. gegužės 14 d. nutrauks su ieškovu sudarytą buto statybos sutartį.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinis skundas atmestinas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas