Baudžiamoji byla Nr. 2K-103-719/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08162-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.3.1.2.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
nuteistojo G. A. gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. gynėjos advokatės Ritos Petručionytės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžiu G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistojo G. A. gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjos, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo gynėjos kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. A.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. A. gynėja advokatė R. Petručionytė prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti? pašalinti nuteistojo G. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Žemesnės instancijos teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus: nevertino byloje surinktų G. A. teisinančių ar jo atsakomybę švelninančių įrodymų, nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o prisipažinimo, padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to nuteistajam buvo paskirta netinkamai individualizuota, pernelyg griežta laisvės atėmimo bausmė.
2.2. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir šio teismo priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tikrinęs apeliacinės instancijos teismas neišdėstė argumentų, kurie patvirtintų, kad G. A. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo argumentus apie brendžio vartojimą po nusikaltimo padarymo ir nurodė, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rastas brendžio ar kokio nors kito alkoholinio gėrimo tuščias arba nevisiškai išgertas butelis. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors G. A. parodymų patikrinimo vietoje metu išėmė iš spintos butelį „Starka“, kurio pusė buvo išgerta, ir paaiškino, jog šį alkoholinį gėrimą jis gėrė po nusikaltimo padarymo, paminėtame protokole nėra duomenų, kad nuteistasis būtų gėręs brendį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad tiek starka, tiek brendis yra spalvoti alkoholiniai gėrimai ir abu yra vienodo 40 laipsnių stiprumo, o G. A. pripažino, jog po nusikaltimo padarymo jis gėrė stipriųjų alkoholinių gėrimų. Šis teismas nurodė ir tai, kad 2023 m. kovo 6 d. 2.03 val. G. A. buvo neadekvatus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ir nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neadekvatus, apsvaigęs nuo alkoholio, jei jis prieš nusikalstamos veikos padarymą ir buvo vartojęs alkoholio. Visuotinai žinoma, kad nuo alkoholio pavartojimo momento iki apsvaigimo turi praeiti tam tikras laiko tarpas. Svarbu ir tai, kad G. A. pats pranešė apie nusikalstamos veikos padarymą, logiškai atsakinėjo į Bendrojo pagalbos centro operatoriaus užduotus klausimus, prisipažino nužudęs žmoną, taip pat aiškiai atsakinėjo į policijos pareigūnų klausimus, tuoj po nusikalstamos veikos padarymo davė parodymus, visa tai paneigia aplinkybę, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, teismas nepagrįstai pripažino, kad G. A. apsvaigimas praėjus dviem valandoms po nusikalstamos veikos padarymo turėjo įtakos veikos padarymui, kartu nepagrįstai konstatavo, jog BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, taip pat ir šio teismo pozicijai pritaręs apeliacinės instancijos teismas G. A. nuoseklaus prisipažinimo nužudžius žmoną, padėjimo išaiškinti nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles ir pažeisdami kaltinamojo teisę į gynybą, reikalavo perteklinio prisipažinimo dėl surinktų įrodymų (panaudoto smurto apimties, suduotų smūgių pobūdžio ir skaičiaus), o ne dėl nusikalstamos veikos padarymo esminių aplinkybių. G. A. pats pranešė policijai apie žmonos nužudymą, jis savo kaltę pripažino ir davė nuoseklius parodymus, jis niekada neatsisakė duoti parodymų, dalyvauti atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką.
2.4. Be to, teismai šiuo atveju teisingai neįvertino nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nei nuteistojo G. A. asmenybės. Nuteistasis savo žmonai smūgiavo vidutine jėga, todėl akivaizdu, kad jis neturėjo tikslo jos nužudyti, t. y. veikė netiesiogine tyčia, be to, jo pyktį išprovokavo pati neblaivi buvusi sutuoktinė, sukeldama triukšmą ir konfliktą. Apie įvykį pats nuteistasis pranešė bendruoju pagalbos telefonu, prisipažino padaręs nusikaltimą, atsakė į visus operatoriaus ir pareigūnų jam užduotus klausimus, padėjo išaiškinti padarytą nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo. Vertinant G. A. asmenybę, buvo atsižvelgta tik į jo asmenybę negatyviai apibūdinančius duomenis, nebuvo vertinami nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys: tai, kad jis dirba, jo gyvenimo būdas nėra asocialus, jis neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, nusikaltimo padarymo metu turėjo nekilnojamojo turto, šį turtą pardavė ir iš šių lėšų geranoriškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Paskiriant bausmę neįvertinta ir tai, kad nuteistasis yra pensinio amžiaus, serga sunkiomis ligomis. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad žemesnės instancijos teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai individualizavo nuteistajam G. A. paskirtą bausmę.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo G. A. gynėjos advokatės R. Petručionytės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
4. Nuteistojo G. A. gynėjos kasaciniame skunde keliami trys klausimai: 1) dėl netinkamo BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo, pripažinus nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad savo sutuoktinę jis nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui; 2) dėl netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, nepripažinus nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino esąs kaltas, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 3) dėl netinkamai individualizuotos bausmės.
5. Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, kuriame gynėja nekėlė klausimo, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kadangi BPK 367 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo nebus nagrinėjami.
6. Be to, kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Todėl skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas dėl kitų dviejų klausimų, kurie šioje byloje sudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, kasacine tvarka bus tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022).
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo
7. Kasatorė, nesutikdama su nuteistajam inkriminuota BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teigia, kad teismai nepagrįstai jos ginamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Kasatorė nurodo, kad nuteistasis nuosekliai tvirtino, jog alkoholį vartojo po nusikaltimo padarymo, o byloje nėra jokių objektyvių šią versiją paneigiančių įrodymų.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą, kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be kita ko, pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
9. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-49-495/2022, 2K-251-1214/2024). Pirmiau minėta, kad kasacinės instancijos teismas nenustato bylos aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas šioje byloje skundžiamoje nutartyje išdėstė išsamius motyvus, pagrindžiančius, kad nuteistasis G. A. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl girtumo faktas nekvestionuojamas ir toliau dėl jo nebus pasisakoma.
10. Tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti, nustatoma pagal: tyčios susiformavimo momentą; kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jo; atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Teismų praktikoje pažymima, kad jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013).
11. Nustatydamas aptariamą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad po įvykio G. A. buvo nustatytas 2,29 promilės neblaivumas, įvykio vietos apžiūrų metu nebuvo rasta brendžio ar kito tuščio ar nevisiškai išgerto alkoholinio gėrimo butelio, teismas įvertino ir A. A. suduotų smūgių skaičių, nuteistojo elgesį sulaikymo metu (priešinosi, elgėsi agresyviai) ir padarė išvadą, kad G. A. jau nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas aptariamą aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo G. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šis teismas išdėstė išsamius tokią išvadą pagrindžiančius motyvus (skundžiamos nutarties 19 punktas), kuriems nepritarti nėra jokio teisinio pagrindo. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad nuteistasis iš anksto būtų planavęs padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą ir tam būtų ruošęsis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo veiksmai buvo spontaniški ir tam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors išsamiau ir neargumentavo, tačiau, remdamasis baudžiamojoje byloje ištirtų bei, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertintų įrodymų visuma, pagrįstai nustatė, o apeliacinės instancijos teismas išsamiais motyvais patvirtino, kad G. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos nuteistajam G. A. taikytos tinkamai.
Dėl bausmės
13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami bausmę nuteistajam, pakankamai neįvertino nuteistojo atliktų veiksmų nusikalstamos veikos padarymo metu ir jo elgesio po nusikaltimo padarymo, nukentėjusiosios provokuojamo elgesio ir pan. Teigiama, kad, vertinant nuteistojo asmenybę, buvo atsižvelgta tik į negatyviai apibūdinančius duomenis, nebuvo vertinami nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys: tai, kad jis dirba, jo gyvenimo būdas nėra asocialus, jis neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, geranoriškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Taip pat nurodoma, kad paskiriant bausmę neįvertinta ir tai, jog nuteistasis yra pensinio amžiaus, serga sunkiomis ligomis, taigi žemesnės instancijos teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai individualizavo ir nuteistajam G. A. paskyrė pernelyg griežtą bausmę, ją prašoma švelninti.
14. BPK normos nesuteikia galimybės kasacinės instancijos teismui keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
15. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės švelnumo ar griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar nepažeistos sankcijos ribos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija, ar tinkamai buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-103-303/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).
16. Nors kasaciniame skunde tiesiogiai to ir nenurodoma, iš jo turinio galima daryti išvadą, kad, kasatorės teigimu, nuteistajam G. A. skiriant bausmę nebuvo laikytasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų.
17. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-251-1214/2024 ir kt.).
18. BK taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
19. Už BK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismai, skirdami nuteistajam G. A. laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų už jo padarytą nusikaltimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas, tarp jų ir kasaciniame skunde nurodytas, aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pripažino ir atsižvelgė, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir viena sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybės, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka), jo sveikatos būklę (diagnozuotas stazinis širdies nepakankamumas; depresijos epizodas be psichozės simptomų). Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. A. bausmę, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Šis teismas konstatavo, kad nuteistajam G. A. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.
20. Teisės taikymo aspektu patikrinus skundžiamus sprendimus, juose išdėstytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismai, nuteistajam G. A. už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą labai sunkų nusikaltimą paskirdami 12 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl keisti ar naikinti skundžiamus sprendimus kasaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo G. A. gynėjos advokatės Ritos Petručionytės kasacinį skundą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Tomas Šeškauskas
Artūras Ridikas
