Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-72-922/2025
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00059-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.5.3; 7.11; 21.3.3.; 21.9.9; 21.9.10.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 14 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
4
VMI pateikė teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo V. M. (toliau - Mokėtojas), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
Pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Bendrovės vadovas nuo 2023-06-27 V. M.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025-09-11 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 14363,23 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus bei patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Mokestinės nepriemokos susidarymas – 8784,07 Eur PVM, 779,64 Eur PVM delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-02-27), 4622,00 Eur pelno mokestis, 105,45 Eur pelno mokesčio delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025-06-17), 41,55 Eur GPM, 4,72 Eur GPM delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-03-01), 24,00 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 1,80 Eur mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025-02-18). VMI išieškojimą iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdo nuo 2024-07-04, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. VMI 2025-06-20 kreipėsi į SEB banką, AB prašydama pateikti Bendrovei priklausančių sąskaitų išrašus. 2025-06-23 bankas pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2024-02-01 iki 2025-06-04. Pagal SEB bankas, AB pateiktą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, vadovas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2024-02-01 -2024-02-29 ir už 2024-03-01 – 2024-03-31 pateikė pavėluotai tik 2025-01-21. V. M. jau išrašydamas sąskaitas 2024 metų vasario ir kovo mėnesiais, jų sudarymo dieną žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti ženklias PVM sumas už 2022 metų vasario ir kovo mėnesius ir privalėjo numatyti VMI apskaitomų prievolių sumas. Jeigu V. M. būtų laiku pateikęs PVM deklaracijas, jo mokestinė nepriemoka už pridėtinės vertės mokestį siektų 4795,07 Eur. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos ir Pridėtinės vertės deklaracijų nepateikimas laiku, pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. M. atsiskaitymo prioritetą teikė Bendrovės lėšas pervesdamas sau į asmeninę sąskaitą bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių V. M. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi V. M. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Akivaizdu, kad atsiskaitymų padarymo metu prievolė mokėti mokestį egzistavo. Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas, atlikdamas mokėjimus sau bei kreditoriams neginčijamai skyrė prioritetą, nors buvo aukštesnės eilės kreditorė VMI. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu Bendrovės vadovo veikimu – tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU3LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-57-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-57-976/2020">2AT-57-976/2020</a>). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovė, turėjo didelę galimybę padengti dalį mokestinės nepriemokos, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, jog Bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių. Bendrovės vadovas V. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad V. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą įmonės vadovui ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą.
Teismo posėdyje VMI atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje V. M. taip pat nedalyvavo, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta.
k o n s t a t u o j a:
pareiškimas tenkintinas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Bendrovės vadovas nuo 2023-06-27 V. M.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025-09-11 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 14363,23 Eur (priedas Nr. 2).
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių.
Nagrinėjamu atveju, Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus bei patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Mokestinės nepriemokos susidarymas – 8784,07 Eur PVM, 779,64 Eur PVM delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-02-27), 4622,00 Eur pelno mokestis, 105,45 Eur pelno mokesčio delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025-06-17), 41,55 Eur GPM, 4,72 Eur GPM delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-03-01), 24,00 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 1,80 Eur mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025-02-18). VMI išieškojimą iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdo nuo 2024-07-04, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.
Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, vadovas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2024-02-01 -2024-02-29 ir už 2024-03-01 – 2024-03-31 pateikė pavėluotai tik 2025-01-21. V. M. jau išrašydamas sąskaitas 2024 metų vasario ir kovo mėnesiais, jų sudarymo dieną žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti ženklias PVM sumas už 2022 metų vasario ir kovo mėnesius ir privalėjo numatyti VMI apskaitomų prievolių sumas. Jeigu V. M. būtų laiku pateikęs PVM deklaracijas, jo mokestinė nepriemoka už pridėtinės vertės mokestį siektų 4795,07 Eur. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos ir Pridėtinės vertės deklaracijų nepateikimas laiku, pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. M. atsiskaitymo prioritetą teikė Bendrovės lėšas pervesdamas sau į asmeninę sąskaitą bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių V. M. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Bendrovės vadovas, turėdamas mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, atliko mokėjimus žemesnės/paskesnės eilės kreditoriams, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės vadovas V. M. atsiskaitymo prioritetą teikė Bendrovės lėšas pervesdamas sau į asmeninę sąskaitą bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina V. M. veikus tyčia, kaip mokesčių mokėtojas, ne pirmus metus vykdydamas veiklą, žinodamas apie mokestinės nepriemokos įsiskolinimą VMI, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, bet atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Todėl nurodytu atveju kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos, jis, kaip mokesčių mokėtojas, negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, t. y., kaip nurodoma ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeis kreditorių teises.
CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog mokesčių mokėtojui neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas, turėdamas įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI, o tik po to su vėlesnės eilės kreditoriais.
Teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini mokesčių mokėtojo ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena mokesčių mokėtojui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU3LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-57-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-57-976/2020">2AT-57-976/2020</a>).
Byloje nustatytos aplinkybės, kad V. M. atlikti mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams buvo nesvarbūs ir nebūtini, kadangi neturėjo įtakos mokesčio mokėtojo veiklos vykdymui.
ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad nepadarytų naujų nusižengimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Parenkant ir skiriant nuobaudą įmonės vadovui, teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. M. teismui nepateikė paaiškinimų, jokių įrodymų, teismo posėdyje nedalyvavo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina atitinkamo straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsnio 4 dalį,
n u t a r i a :
iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. M. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Pripažinti V. M. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400,00 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Loreta Janiulytė
