Dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojimo jį atlikti

Civilinė byla Nr. 3K-3-387/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 30.4.1; 34.3; 34.6; 34.7

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojimo jį atlikti; suinteresuoti asmenys E. V., S. K., Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs klausimas dėl paveldėjimo teisės normų taikymo tuo atveju, kai palikėjo turtas tarp paveldėtojų pasidalytas bendru sutarimu, po kurio įpėdiniai pasinaudoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi suteikta teise pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Pareiškėjas K. K. prašė teismo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl notarės Loretos Stankevičienės veiksmų paduoti, įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į 1/2 dalį šio turto: 5,7600 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 5,8400 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 0,500 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 1,6900 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 2,6500 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. vasario 8 d. mirė jo tėvas N. K., kurio turtą paveldėjo trys įstatyminiai įpėdiniai: sūnus-pareiškėjas, duktė E. V. ir sutuoktinė S. K.. 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėtojai sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią pareiškėjui ir E. V. atiteko po 1/2 dalį piniginės kompensacijos už 12,36 ha žemės sklypą pagal Joniškio rajono valdybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 3594. 2001 m. gruodžio 27 d. pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2002 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikinus Joniškio rajono valdybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3594 dalį, kuria palikėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,70 ha, išmokant 15 004 Lt kompensaciją, Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais jam buvo atkurtos nuosavybės teises į penkis žemės sklypus Klaipėdos ir Kretingos rajonuose, kurių 1/2 dalį pagal paveldėtojų 2001 m. gruodžio 27 d. sudarytą paveldėto turto pasidalijimo sutartį, ieškovo nuomone, jis turi teisę paveldėti, tačiau notarė 2008 m. kovo 3 d. nutarimu nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.

Byloje nustatyta, kad po N. K. mirties palikimą priėmė jo įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinė S. K., sūnus K. K. ir duktė E. V.. 2001 m. gruodžio 27 d. Joniškio rajono notarų biuro notarė visiems įpėdiniams išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą; turtą įpėdiniai paveldėjo lygiomis dalimis. Tą pačią dieną įpėdiniai sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią pareiškėjui atiteko 0,0702 ha žemės sklypas(duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis(duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio priekaba(duomenys neskelbtini), Vyriausybės vertybiniai popieriai, kompensacija už valstybės išperkamą 1,37 ha žemės sklypą ir 1/2 dalis kompensacijos už valstybės išperkamą 12,36 ha žemės sklypą, E. V. – 1/2 dalis kompensacijos už 12,36 ha valstybės išperkamą žemės sklypą, o S. K. – piniginis indėlis AB Lietuvos taupomajame banke. Pagal E. V. ir K. K. skundą Šiaulių apygardos administracinis teismo 2002 m. balandžio 10 d. spendimu buvo panaikinta Joniškio rajono valdybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3594 dėl nuosavybės teisių atkūrimo N. K. į žemę(duomenys neskelbtini), dalis dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos nominalia kaina 15 004 Lt (tai atitinka 9,7 ha žemės), paliekant galioti sprendimą dėl išmokėtos kompensacijos indeksuota kaina – 6598 Lt (tai atitinka 2,66 ha žemės). Joniškio rajono apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimu panaikino 2001 m. gruodžio 27 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3 punktą, pagal kurį visi įpėdiniai paveldėjo kompensaciją už valstybės išperkamą 12,36 ha žemės sklypą, paliekant galioti išmokėtos kompensacijos indeksuota kaina 6598 Lt (tai atitinka 2,66 ha žemės plotą) paveldėjimą. Klaipėdos apskrities viršininkas sprendimais atkūrė mirusiojo N. K. vardu nuosavybės teises į žemę: 2006 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 55/14704 – į 5,7600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 55/14934 – į 5,8400 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 15123 – į 0,500 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini), 1,6900 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2,6500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono notarų biuro notarė 2008 m. kovo 3 d. nutarimu atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į l/2 dalį nurodytų žemės sklypų, motyvuodama tuo, kad, Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimu panaikinus 2001 m. gruodžio 27 d. jos išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3 punktą, turto pasidalijimo sutarties dalis dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3 punkte nurodyto turto taip pat yra negaliojanti; papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į šį turtą turi būti išduotas remiantis palikimo atsiradimo dieną galiojusio 1964 m. CK 573 straipsniu, t. y. visiems įpėdiniams lygiomis dalimis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi atnaujino terminą skundui dėl notaro atsisakymo atlikti notarinius veiksmus paduoti ir pareiškėjo skundą atmetė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Mirus teisės atkurti nuosavybės teisės turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Vadinasi, tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės, priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į 1/2 dalį žemės sklypų, nes S. K. yra lygiateisė mirusio N. K. turto paveldėtoja, turinti teisę į 1/3 dalį visų žemės sklypų (CK 1.5 straipsnis). Joniškio rajono apylinkės teismui 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimu panaikinus 2001 m. gruodžio 27 d. notarės išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3 punktą 2001 m. gruodžio 27 d. turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties dalis dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3 punkte nurodyto turto taip pat tapo negaliojanti.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir

atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Joniškio rajono notarų biuro notarę L. Sankevičienę atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į l/2 dalį šio turto: 5,7600 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 5,8400 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 0,500 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 1,6900 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 2,6500 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini). Kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Dėl įpėdinių sutarties galiojimo. Teismai, nenurodę teisinio pagrindo, nepagrįstai konstatavo, kad 2001 m. gruodžio 27 d. paveldimo turto pasidalijimo sutartis yra negaliojanti (CK 1.80-1.94 straipsniai). Ši sutartis neprieštarauja CK 5.69, 5.70 straipsniams, reglamentuojantiems paveldėto turto pasidalijimą tarp įpėdinių, viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl nėra įstatyme nustatytų pagrindų ją pripažinti niekine teismui ex officio, taikyti tokio sandorio negaliojimo teisinius padarinius (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 1.80, 1.81 straipsniai). Teismai 2007 m. gruodžio 27 d. paveldimo turto pasidalijimo sutartį (jo dalį) galėjo pripažinti negaliojančia tik esant suinteresuoto asmens reikalavimui (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalis). Šalys sutarties neginčijo, todėl ji yra galiojanti, ir teismai turėjo įvertinti iš šios sutarties jų šalims atsiradusius teisinius padarinius.

2. Dėl paveldimo turto. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo proceso ypatumas toks, kad nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais. Tokiu atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, kuris paveldės mirusiojo turtą. Šią teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-122/2008). N. K. dar esant gyvam ir pačiam išreiškus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, Joniškio rajono valdyba 1995 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3594 atkūrė jam nuosavybės teises į žemę(duomenys neskelbtini), išmokant kompensaciją pinigais. Taigi, įstatyminiai įpėdiniai paveldėjo N. K. pagal įstatymą įgytą turtą-piniginę kompensaciją, ji tapo bendrąja daline nuosavybe, tačiau, nustatyta tvarka sutartimi pasidalijus turtą, kiekvienam atiteko konkretus turtas, kuris 2001 m. gruodžio 27 d. sandorio pagrindu tapo kiekvieno asmenine nuosavybe (CK 4.47 straipsnio l punktas, 5.68, 5.70 straipsniai). Po N. K. mirties įstatymų leidėjas suteikė teisę piliečiui pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir nustatė, kad jei ankščiau priimtas sprendimas pradėtas vykdyti, jis piliečio prašymu gali būti panaikinamas teismine tvarka (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija). 2001 m. gruodžio 27 d. priėmus palikimą ir tą pačią dieną paveldimą turtą pasidalijus sutartimi, šios pagrindu už mirusį asmenį išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo įgijo pareiškėjas ir E. V. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Savo teises jie įgyvendino ir vietoj piniginės kompensacijos buvo atkurtos nuosavybės teisės kitokiu būdu – perduodant nuosavybėn lygiaverčius sklypus. Dėl to teismų išvados, kad ir S. K. turėjo reikalavimo teisę, tą teisę įgyvendino ir visi trys įpėdiniai lygiomis dalimis turi teisę į žemės sklypus, yra nepagrįsta. Pagal 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį jau turimos nuosavybės dalykas–piniginė kompensacija laikantis lygiavertiškumo principo buvo transformuota į kitą dalyką–žemės sklypus, todėl tai nėra naujas turtas, į kurį galėtų pretenduoti S. K. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Teismų priimti sprendimai iš esmės reiškia pareiškėjui ir E. V. teisėtai priklausančios turto dalies nusavinimą (CK 4.47 straipsnis).

Prisidėjimu prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo E. V. nurodo, kad palaiko kasatoriaus reikalavimus ir kasacinio skundo argumentus, prašo kasacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo notarė L. Stankevičienė nurodo, kad su kasaciniu skundu nesutinka. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas gali būti išduotas tik CK teisės normų, bet ne teismo sprendimo ar kitokiu pagrindu, todėl teismas turėtų šią bylą išspręsti iš esmės, t. y. nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso naujai suformuoti N. K. sklypai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo S. K. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų nutartis. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Dėl įpėdinių sutarties galiojimo. Teismai nekonstatavo visos 2001 m. gruodžio 27 d. turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties negaliojimo. Ši sutartis buvo sudaryta 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3 punkte nustatyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro kompensacija už 12,36 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini), priklausanti palikėjui N. K.. Joniškio rajono apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimu panaikino 2001 m. gruodžio 27 d paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3 punkto dalį, palikdamas galioti paveldėjimą išmokėtos kompensacijos indeksuota kaina – 6598 Lt (tai atitinka 2,66 ha žemės plotą). Dėl to nebegaliojančiomis tampa ir 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties nuostatos dėl kompensacijos už valstybės išperkamą 12,36 ha žemės sklypą paveldėjimo, nes tokio paveldimo turto nebeliko.

2. Dėl paveldimo turto. S. K. teigimu, iki 2008 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol iš Joniškio rajono apylinkės teismo ji gavo pareiškėjo skundą, ji nežinojo, kad pareiškėjas ir E. V. pasinaudojo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje suteikta teise iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jei paveldėto turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu paveldėtą turtą būtų sudarę žemės sklypai, ji būtų išreiškusi norą paveldėti jų 1/3 dalį. Pažymėtina, kad visi įpėdiniai paveldėjo ne turtines teises, o konkretų turtą, todėl, pasikeitus turto objektui, papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į šį turtą turi būti išduotas remiantis palikimo atsiradimo dieną galiojusio 1964 m. CK 573 straipsniu, t. y. visiems įpėdiniams lygiomis dalimis.

Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-122/2008, į kurios išaiškinimus reiktų atsižvelgti tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebūtų baigtas, t. y. kol nėra priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. K. jau buvo įgyvendinęs savo turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo baigtas Joniškio rajono valdybai 1995 m. kovo 16 d. priėmus sprendimą Nr. 3594, kuriuo jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę Joniškio rajone, Juodžių kaime, išmokant kompensaciją pinigais.

Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodomas CK 4.47 straipsnis, kuriame įtvirtinti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai, bet ne savininko teisių apsaugos principai. Savininko teisių apsauga reglamentuojama CK 4.93 straipsnyje, tačiau nei pareiškėjui, nei E. V. savininko teisių apsaugos principai negali būti taikomi, nes žemės sklypų savininku yra įregistruotas N. K.. Be to, pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį draudžiama kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turto paveldėjimo, kai po paveldėto turto pasidalijimo įpėdinis pakeičia valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo

Nagrinėjamoje byloje aktualus įpėdinių teisių ir pareigų nustatymo klausimas, kada įforminus paveldėjimą pasikeičia (pakeičiama) paveldėto turto forma ir atitinkamai notaro veiksmų, atsisakant įforminti pasikeitusius paveldėjimo santykius, pagrįstumo klausimas.

Pasisakydama aktualiais nagrinėjamoje byloje teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, teisėjų kolegija pažymi, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos paveldėjimo teisiniams santykiams taikomos tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). 2000 m. CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis). Palikimo atsiradimo laikas yra palikėjo mirties momentas (2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 596 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas mirė 2001 m. vasario 8 d., taigi palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl teismai, taikydami 1964 m. CK, atsiradusiems šalių paveldėjimo teisiniams santykiams tinkamai nustatė įstatyminius įpėdinius ir konstatavo jų teisę į paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą (CK 573 straipsnio 1 dalis, 598 straipsnis). Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Dėl to teisėjų kolegija, pasisakydama dėl įpėdinių teisių ir pareigų, įgytų 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo bei paveldėto turto pasidalijimo sutarties pagrindu, vadovausis 2000 m. CK nuostatomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo bei sutartinius teisinius santykius.

Bendrąja prasme paveldėjimas – tai universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimo būdas. Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas. Paveldint nuosavybės teisės objektai nekinta, keičiasi nuosavybės teisės subjektai ir nuosavybės teisės rūšis. Įforminant paveldėjimą, nesikeičia nuosavybės teisės į konkretų objektą turinys, tų teisių suvaržymai ir kt. Tačiau galimos situacijos, kai, įforminus paveldėjimą, t. y. gavus paveldėjimo teisės liudijimą, paveldėto turto teisinis režimas pakinta ar įpėdinių valia yra pakeičiamas ir dėl to pasikeičia paveldėjimo būdu įgytų teisių turinys, turto sudėtis, teisinis režimas ar kt. Būtent tokia teisinė situacija ir yra nagrinėjamoje byloje, kada įpėdinių valia, jau įforminus paveldėjimą – išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, buvo pakeista turto, buvusio paveldėjimo objektu, forma. Dėl to, notarui atsisakius spręsti klausimą dėl pasikeitusių paveldėjimo santykių įforminimo, t. y. atsisakius išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, buvo pagrindas skųsti notaro veiksmus CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.

Įpėdinių teisė gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir pasidalyti palikimą buvo įgyvendinta pagal CK 5.66 straipsnio, 5.69 straipsnio 1 dalies ir 5.70 straipsnio nuostatas. Įpėdiniai palikimą, kurį paveldėjo lygiomis dalimis, pasidalijo 2001 m. gruodžio 27 d. sutartimi, pagal kurią kasatoriui ir suinteresuotam asmeniui E. V. nuosavybės teise po 1/2 dalį atiteko kompensacija už žemės sklypą, o suinteresuotam asmeniui S. K. – piniginis indėlis (dėl kito šia sutartimi pasidalyto turto nėra teisinių nesutarimų, todėl jis nenurodomas). Pasisakydama dėl 2001 m. gruodžio 27 d. sutarties kolegija vadovaujasi CK 6.193 straipsnio nuostatomis, pagal kurias sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo sąžiningumo imperatyvas yra sutarčių sudarymo ir vykdymo bendrojo principo, įtvirtinto CK 6.158 straipsnyje, kuriuo nustatoma kiekvienos sutarties šalies, turinčios sutartinių santykių, pareiga elgtis sąžiningai, sudėtinė dalis. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šie reikalavimai lemia tai, kad, esant sutarties šalių ginčui dėl iš sutarties atsirandančių teisių ir pareigų, sutarties šalių tikrųjų ketinimų atskleidimas yra teisėtumo sutartiniuose santykiuose garantija (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Taigi 2001 m. gruodžio 27 d. sutartimi tarp įpėdinių buvo išspręstas klausimas dėl paveldėjimo objektų bendrąja prasme pasidalijimo ir taip pabaigtos teisinės paveldėjimo procedūros – suinteresuotas asmuo S. K. atsisakė teisinių pretenzijų į kompensaciją už žemės sklypą ir paveldėjo tik piniginį indėlį. Konstatuojant, kad nurodyta sutartimi buvo baigtas paveldėto turto pasidalijimas, įpėdiniams perimant konkretų paveldėtą turtą, svarbu aptarti kompensacijos už žemės sklypą, kaip paveldėjimo teisių objekto, atsiradimą.

Nuosavybės teisės palikėjui į žemės sklypą buvo atkurtos Joniškio rajono valdybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3594, nustatytas neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo būdas – piniginė kompensacija, kurios dalis iki palikėjo mirties buvo išmokėta. Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Dėl to paveldima yra ir teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuri yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada grindžiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. Kadangi, minėta, paveldima teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tai įpėdiniai paveldi ir kitas turtines teises, kurias turėjo palikėjas (asmuo, pareiškęs valią atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą). Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį asmuo, išreiškęs valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo, turėjo teisę pakeisti savo valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą. Taigi teisę pakeisti pretendento valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo paveldėjo ir įpėdiniai – kasatorius ir suinteresuotas asmuo E. V., kurie šią teisę įgyvendino Šiaulių apygardos administraciniam teismui priėmus 2002 m. balandžio 10 d. sprendimą. Būtent šių įpėdinių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo yra kildinama iš visų įpėdinių sudarytos 2001 m. gruodžio 27 d. sutarties, nes jie sutartimi (3 punktas) perėmė teises į palikėjui priklausančią kompensaciją ir atitinkamai – į įstatyme įtvirtintą teisę pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pakeista valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo realiai buvo įgyvendinta Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus palikėjo vardu, o teisę pakeisti pretendento valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo turėjo tik kasatorius ir suinteresuotas asmuo E. V.; ši teisė jiems atsirado iš 2001 m. gruodžio 27 d. sutarties – pagal jos sąlygas būtent jie paveldėjo teisę į kompensaciją ir dėl to įgijo ir teisę į valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimą. Tokios teisės pagal 2001 m. gruodžio 27 d. sutarties sąlygas įgyti suinteresuotas asmuo S. K. negalėjo, nes pagal sutarties sąlygas ji paveldėjo tik piniginį indėlį, o teisės į kompensacijos paveldėjimą atsisakė. Tai, kad būdama įpėdinė suinteresuotas asmuo S. K. atsisakė teisių į kompensacijos, kuri yra viena iš lygiaverčių nuosavybės teisių į neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą atkūrimo formų, paveldėjimą, reiškia, kad ji atsisakė bet kokių pretenzijų į tą turtą, kuris atsiranda pakeitus jau paveldėto turto formą. Būtent taip ir yra nagrinėjamoje byloje, kai, 2001 m. gruodžio 27 d. sutartimi visiems įpėdiniams pasidalijus paveldėtą turtą, dalies iš jų – kasatoriaus ir suinteresuoto asmens E. V. – valia ir pastangomis paveldėta ir sutartimi perimta teisė gauti piniginę kompensaciją buvo pakeista į kitą turtinę teisę, t. y. teisę gauti nuosavybės teisių atkūrimo patenkinimą kita forma – ekvivalentu, kas ir buvo padaryta. Šiuo atveju neatsirado naujo turto, kuris galėtų būti savarankiškas paveldėjimo objektas ir dėl kurio turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas visiems įpėdiniams, tiesiog, minėta, buvo pakeista paveldėto ir jau pasidalyto turto forma.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo pripažinti, jog 2001 m. gruodžio 27 d. sutarties 3 punktas, kuriuo buvo išspręstas paveldėtos piniginės kompensacijos pasidalijimo klausimas, negalioja, nes Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo 3 punktas (išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu konstatuota įpėdinių teisė paveldėti po 1/3 dalį palikėjo turto buvo įgyvendinta įpėdiniams sudarant 2001 m. gruodžio 27 d. sutartį dėl paveldėto turto pasidalijimo). Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nebuvo nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo neteisėtumo faktas, priimtu teismo sprendimu tik konstatuota, jog de iure negalioja paveldėjimo teisės liudijimo 3 punktas, kuriame kaip paveldimas turtas įvardyta piniginė kompensacija, nes buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta suinteresuotų įpėdinių – kasatoriaus ir E. V. – valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo. Esant teisėtam paveldėjimo teisės liudijimui, nebuvo pagrindo konstatuoti sutarties dėl paveldėto turto pasidalijimo 3 punkto negaliojimo CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes nėra įstatyminio pagrindo šią sutarties dalį laikyti niekine.

Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad įpėdinių valia dėl paveldėto turto pasidalijimo buvo įgyvendinta 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi, kuria tarp įpėdinių buvo pasidalyti paveldėjimo objektai, sutartis yra galiojanti (byloje nebuvo ginčo dėl sutarties teisėtumo), todėl laikoma, kad tarp įpėdinių paveldėtas turtas yra pasidalytas. Tai, kad po paveldėto turto pasidalijimo pasikeičia (pakeičiama) konkretaus paveldėto ir jau pasidalyto, t. y. priklausančio konkrečiam įpėdiniui, turto forma, nesudaro pagrindo pakeistos formos turto traktuoti kaip naujo ir spręsti klausimo dėl tokio turto padalijimo tarp visų įpėdinių. Paveldėto turto tarp įpėdinių pasidalijimas yra baigtas sudarius paveldėto turto pasidalijimo sutartį – pasidalijus konkrečius objektus.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis vadovaujantis sprendžiami klausimai dėl paveldėto turto, taip pat sutarties aiškinimo taisykles (CPK 346 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Dėl to yra pagrindas, neperduodant bylos nagrinėti iš naujo, nes faktinės bylos aplinkybės nustatytos, tik netinkamai aiškintos ir taikytos materialiosios teisės normos, patenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti notarą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį turto – žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisė pretendento (palikėjo) vardu buvo atkurta pakeitus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 82,90 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinį skundą tenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuotų asmenų S. K. ir Joniškio rajono notarų biuro notarės L. Stankevičienės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Pagal CPK 511 straipsnio 2 dalį skundai dėl notarinių veiksmų neapmokestinami, todėl kasatoriui grąžintina 47 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutarties dalis, kuriomis K. K. skundas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinius veiksmus atmestas, iš K. K. priteistos pašto išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Joniškio rajono notarų biuro notarą atlikti notarinį veiksmą – išduoti K. K. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į l/2 (vieną antrąją) dalį turto:

-5,7600 ha žemės Klaipėdos rajone, Vytaučių kaime, unikalus Nr. 4400-0944-5325, kadastrinis Nr. 5545/0002:371;

-5,8400 ha žemės(duomenys neskelbtini);

-0,500 ha žemės(duomenys neskelbtini);

-1,6900 ha žemės(duomenys neskelbtini);

-2,6500 ha žemės(duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš suinteresuotų asmenų S. K. ir Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės po 23,50 Lt (dvidešimt tris Lt 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš suinteresuotų asmenų S. K. ir Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės po 41,45 Lt (keturiasdešimt vieną Lt 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Grąžinti kasatoriui K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 47 (keturiasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio, 2010 m. vasario 26 d. sumokėto „Swedbank“, AB už paduodamą kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas