Dėl teismo sprendimo išaiškinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-381/2010

Procesinio sprendimo kategorija 129.19.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolių Rimos Adomaitienės, Doloresos Petronaitienės prašymus dėl teismo sprendimo išaiškinimo; suinteresuoti asmenys: Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčo esmė – kokia institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija ar institucija, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, – turi organizuoti konfiskuotos transporto priemonės pripažinimo atliekomis bei sunaikinimo procedūrą, kai transporto priemonė pripažinta nerealizuotina. Antstolės R. Adomaitienė ir D. Petronaitienė prašė teismo išaiškinti sprendimo vykdymą, t. y. kas turi organizuoti konfiskuoto automobilio pripažinimo atliekomis bei sunaikinimo procedūrą. Byloje nustatyta, kad antstolėms pateikti vykdyti administracinio teisės pažeidimo byloje priimti nutarimai, kuriais nutarta konfiskuoti: 2009 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. A2.6-106-49-09 – automobilį „VW Jetta“ (duomenys neskelbtini) priklausantį P. K.; 2009 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. A2.6-107-632-09 – automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), priklausantį G. R. Antstolių 2009 m. birželio 11 d. aprašo aktais automobiliai aprašyti ir pasiūlyti perimti Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ši grąžino turto aprašą, nurodydama, kad automobilių į apskaitą neperima, nes transporto priemonės yra netinkamos naudoti, nerealizuotinos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi išaiškino, kad konfiskuotu daiktu po antstolio perdavimo disponuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Remdamasis CK 4.47 straipsnio 10 punktu, pagal kurį vienas iš nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų yra daikto (turto) konfiskavimas, ir CPK 692 straipsniu, kuriame nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip, teismas padarė išvadą, kad konfiskuotas daiktas po antstolio perdavimo tampa Valstybinės mokesčių inspekcijos nuosavybe. Dėl to ši institucija turi spręsti dėl konfiskuoto daikto likimo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad konfiskuotas turtas tampa valstybės nuosavybe nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, 4.67 straipsnis, BK 72 straipsnis, ATPK 26 straipsnis). Teismas pripažino, kad Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 ir 20 punktai, pagal kuriuos nerealizuotiną konfiskuotą turtą atliekomis pripažįsta ne Valstybinė mokesčių inspekcija, bet institucijos, kurių žinioje yra turtas, neatitinka CPK 692 straipsnio, pagal kurį konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taisyklių ir CPK koliziją teismas sprendė vadovaudamasis įstatymo viršenybės prieš poįstatyminį teisės aktą principu. Remdamasis Taisyklių 5 punktu, teismas pažymėjo, kad su turto saugojimu, pripažinimu atliekomis susijusius veiksmus turi atlikti Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuri yra valstybės biudžeto asignavimų valdytoja, bet ne antstolis ar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas, kurio žinioje yra konfiskuoti automobiliai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartį, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, išaiškinant, kad: 1) teisėsaugos institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas, kurio žinioje yra Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nerealizuotinais pripažinti konfiskuoti automobiliai „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), privalo šiuos automobilius apskaityti ir organizuoti jų pripažinimo atliekamomis bei panaudojimo arba šalinimo (utilizavimo) procedūras; 2) tais atvejais, kai apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės) neperima į apskaitą pripažinto nerealizuotinu konfiskuoto turto, institucijos, kurių žinioje yra šis turtas, Taisyklių nustatyta tvarka privalo tokį turtą apskaityti ir organizuoti jo pripažinimo atliekomis bei panaudojimo arba šalinimo (utilizavimo) procedūras. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 692 straipsnį ir Taisykles, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad vienintelė norma, reglamentuojanti panašius į konfiskuoto turto perdavimo realizuoti tvarką teisinius santykius, yra ta pati įstatymo norma, nustatyta CPK 692 straipsnyje, reglamentuojanti konfiskuoto turto perdavimą. Kasatorius nurodo, kad konfiskuoto turto perdavimo realizuoti tvarka nustatyta ne CPK, bet Taisyklėse, todėl jomis reikia vadovautis, ir teisės normų kolizijos nėra tarp CPK ir Taisyklių. Pagal CPK 692 straipsnį antstolis perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai konfiskuotą turtą realizuoti, bet nenustato, ar šis turtas yra realizuotinas. Tai sprendžiama Taisyklėse nustatyta tvarka.

2. Šiaulių apygardos teismas neatsižvelgė į Taisyklių 6 punkto 2 dalį, 20 punktą, todėl neįvertino to, kad kasatorius neįgaliotas perimti ir apskaityti nerealizuotino konfiskuoto turto bei atlikti su jo apskaita bei panaudojimu (utilizavimu) susijusių procedūrų. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Taisyklių 2 punkto 2 dalį, todėl neįvertino to, kad jos taikomos ne tik mokesčių inspekcijai, bet ir kitoms institucijoms (nenustatė Taisyklių taikymo subjektų).

3. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo neteisingo CK 4.47 straipsnio 10 punkto išaiškinimo, nes neįvertino neteisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad konfiskuotas daiktas tuoj pat po antstolio perdavimo tam Valstybinės mokesčių inspekcijos nuosavybe. Kasatorius teigia, kad pagal ATPK 26, 321 straipsnius konfiskuotas daiktas pereina valstybės, bet ne Valstybinės mokesčių inspekcijos nuosavybėn.

4. Pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, nes pripažino, kad Taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, reglamentuojantis valstybei perduoto turto apskaitymą ir realizavimą, bet daiktu turi rūpintis institucija, kuri į daiktą įgijo nuosavybės teisę.

5. Šiaulių apygardos teismas neteisingai interpretavo Taisyklių 5 punktą, nes sprendė, kad nei antstolis, nei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, todėl jie neturi rūpintis nerealizuotinu konfiskuotu turtu. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis taip pat nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, nes valdytojai yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nenurodyta argumentų dėl kasacinio skundo argumentų.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimo (CPK 589 straipsnis)

Civilinio proceso ribos apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis yra būtinas. Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, nes tik įgyvendinus teismo sprendimą yra įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Nors sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstoliai, teismas ir toliau dalyvauja vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobūdžio procesinius klausimus, taip pat ir su sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išsaikinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje antstolis A. Selezniovas v. UAB „Birių krovinių terminalas“, byla Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, byla Nr. 3K-7-242/2009). Nagrinėjamoje byloje antstolės, remdamosi CPK 589 straipsniu, prašė teismo išaiškinti teismo nutarimų, kuriais konfiskuoti automobiliai, vykdymo tvarką, nurodant, kas turi organizuoti konfiskuotų automobilių pripažinimo atliekomis procedūrą bei sunaikinimą. Šiuo atveju kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, kai antstolis turi perduoti konfiskuotą daiktą, kurį netikslinga realizuoti, atitinkamos valstybės institucijos, kuri turi priimti sprendimus dėl tolesnės daikto padėties (pripažinimo atliekomis), bet atsisako tai padaryti, dispozicijon.

Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigos perimti teismo konfiskuotą turtą

Pagal CPK 691 straipsnio 1 dalį turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. Pagal CPK 692 straipsnį teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Kasatorius remiasi Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 6, 20 punktais, pagal kuriuos mokesčių inspekcijos pareigūnų pripažintas nerealizuotinu (netinkamu eksploatuoti, naudoti), negalintis būti parduotas, į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas ir pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašant turto pripažinimo atliekomis aktą.

Pažymėtina, kad būtent Civilinio proceso kodekse pirmiausia yra siekiama apibrėžti institucijas, kurioms turi būti perduotas valstybei atitenkantis turtas (Civilinio proceso kodekso 692 straipsnis). Kituose įstatymuose nenustatyta kitokios teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizuoti perdavimo tvarkos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nurodytos teisės normos prasmę Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti perduodamas konfiskuotas turtas ir ši institucija privalo priimti konfiskuotą turtą bei atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimas aiškintinas kaip bet kokie veiksmai, susiję su konfiskuoto turto pardavimu, perdavimu neatlygintinai ar realizavimas kita įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pripažinimas atliekomis, jų sutvarkymas Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje 2009 m. sausio 8 d., 2009 m. sausio 9 d. nutarimais konfiskuotus automobilius antstolės turėjo perduoti Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ši privalo juos priimti ir tvarkyti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad konfiskuotas turtas tampa valstybės nuosavybe nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento. Tai nustatyta CK 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje, BK 72 straipsnyje, ATPK 26 straipsnyje. Dėl to kasatorius nepagrįstai kasaciniame skunde kelia argumentus, kad Šiaulių apygardos teismas neva klaidingai pasisakė dėl konfiskuoto turto nuosavybės teisių subjekto. Kiti kasacinio skundo argumentai, kuriais aiškinamos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, paneigiami šioje kasacinio teismo nutartyje pirmiau aptartais argumentais. Kasatoriaus argumentas dėl valstybės biudžeto asignavimų valdytojų taip pat nepaneigia Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigos rūpintis konfiskuoto turto realizavimu ir su tuo susijusiomis procedūromis. Dėl to dėl nurodytų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas