Dėl nuostolių atlyginimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-293/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

40.2; 36.1; 42.6

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Viktorijai Valienei,

dalyvaujant:

ieškovo UAB „Baltisches Haus“ atstovui advokatui Vidui Vilkui,

atsakovo UAB „Mažoji prekybos agentūra“ atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Mažoji prekybos agentūra“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltisches Haus“ ieškinį atsakovui UAB „Mažoji prekybos agentūra“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Bylos ginčas yra susijęs su vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pagrįstumu ir teisėtumu.

2005 m. birželio 1 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui patalpas prekybos centro pastate, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas. 2007 m. rugsėjo 17 d. raštu atsakovas, vadovaudamasis sutarties priedo 8.2 punktu, įspėjęs ieškovą prieš šešis mėnesius, pranešė, kad nuo 2008 m. kovo 17 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį. 2007 m. gruodžio 7 d. kitu raštu atsakovas pranešė, kad, vadovaudamasis CK 6.498 straipsnio 3 punktu ir sutarties 11.3 punktu (nuomotojo kliudymas naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas), vienašališkai prieš terminą nutrauks sutartį, jeigu ieškovas nepašalins kliūčių, trukdančių naudotis išnuomotomis patalpomis, taip pat nurodė, kad sustabdo nuomos ir kitų mokesčių mokėjimą. 2007 m. gruodžio 19 d. raštu atsakovas pranešė ieškovui, kad nuo 2008 m. sausio 15 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį. 2008 m. sausio 24 d. raštu atsakovas, vadovaudamasis sutarties 10.8 punktu, pareikalavo, kad už sutarties pažeidimą ieškovas sumokėtų 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, kurią nusprendė sumažinti iki 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio ir ją įskaitė į nesumokėtus nuomos mokestį ir komunalines paslaugas už 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. 2008 m. sausio 25 d. aktu atsakovas grąžino išnuomotas patalpas ieškovui.

2008 m. balandžio 30 d. ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas neteisėtai nutraukė nuomos sutartį nuo 2008 m. sausio 15 d. ir laikyti ją nutraukta nuo 2008 m. kovo 17 d.; 2) priteisti jam iš atsakovo 32 022,35 Lt skolos, 1380,34 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų. Jis teigia, kad atsakovas neteisėtai nuo 2008 m. sausio 15 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, nes ieškovas buvo sutikęs tik dėl sutarties nutraukimo nuo 2008 m. kovo 17 d., t. y. įspėjus nuomotoją prieš šešis mėnesius. Dėl neteisėto sutarties nutraukimo jis patyrė nuostolių –nesumokėtas nuomos mokestis ir už komunalinės paslaugas nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. kovo 17 d. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atliko baudos ir nuomos mokesčio įskaitymą.

Priešieškiniu atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo 38 978,56 Lt nuostolių (negautų pajamų) ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų. Jis nurodė, kad dėl prekybos centro pastato rekonstravimo darbų buvo uždarytas pagrindinis įėjimas į pastatą, pastatas aptvertas tvora, uždaryta dalis automobilių stovėjimo aikštelės, atsakovo išsinuomotose patalpose sutriko ventiliacija ir nuolat būdavo šalta. Taip buvo apsunkintas pirkėjų lankymasis atsakovo prekybos patalpose ir atsakovas negavo 38 978,56 Lt pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų pastato rekonstrukcijos. Ieškovas iš anksto neinformavo atsakovo apie būsimą pastato rekonstrukciją, dėl to jis negalėjo pasiruošti veiklos trukdymams ir sumažinti atsiradusių nuostolių. Tokia situacija vertintina kaip nuomos sutarties sąlygų pažeidimas (trukdymas naudotis išnuomotomis patalpomis), todėl atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą nuo 2008 m. sausio 15 d. ir atlikti šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų – baudos už sutarties pažeidimą ir nesumokėto nuomos mokesčio – įskaitymą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priešieškinį atmetė kaip neįrodytą; ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 12 916,20 Lt skolos ir 975,92 Lt delspinigių; kitą ieškinio dalį atmetė. 2009 m. kovo 17 d. papildomu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 892,12 Lt) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad ieškovas esmingai pažeidė nuomos sutarties 5.1.2 punktą, todėl konstatavo, jog atsakovas teisėtai CK 6.498 straipsnio 3 punkto ir sutarties 11.3.3 punkto pagrindu nutraukė prieš terminą nuomos sutartį nuo 2008 m. sausio 15 d., ir todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui nuomos mokestį nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2008 m. kovo 17 d. Teismas nurodė, kad pagal nuomos sutarties 10.8 punktą už sutarties pažeidimą atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Jis 2008 m. sausio 24 d. raštu informavo ieškovą, kad nusprendė reikalauti tik 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos, ir nurodė, jog ją įskaito į nesumokėtus nuomos mokestį ir komunalines paslaugas už 2007 m. lapkričio mėnesį ir dalį gruodžio mėnesio – iš viso 12 916,20 Lt. Teismas pripažino, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai nuspręsti sumažinti baudos dydį (CK 6.129 straipsnio 1 dalis), tačiau padarė išvadą, kad atsakovo atliktas baudos ir nuomos mokesčio įskaitymas yra negaliojantis. Nuomos sutarties 10.10 punkte nustatyta, kad pareiga mokėti baudą atsiranda tik tuo atveju, jei sutarties šalis to pareikalauja; 13.1 punkte – kad visi pranešimai pateikiami raštu arba ryšio priemonėmis patvirtinant gavimą. Įskaitymo atlikimas galimas, jei įskaitomi galiojantys tinkama forma pareikšti reikalavimai (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas sutartyje nustatyta forma reikalavimo ieškovui mokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą raštu nepateikė. Apie jau įvykdytą baudos ir nuomos mokesčio įskaitymo faktą jis ieškovui pranešė tik 2008 m. sausio 24 d. raštu. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas reikalavimo priteisti baudą už nuomos sutarties pažeidimą nereiškė. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui atsakovo nepagrįstai įskaitytus į skolą 12 916,20 Lt, taip pat 975,92 Lt delspinigių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2009 m. vasario 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tik sumažino iš atsakovo ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 5208 Lt iki 3420 Lt.

Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir nutartį priėmė analogiškais motyvais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nes tokio priešpriešinio reikalavimo teismui nebuvo pateikta. Įskaitymus šalys galėjo atlikti ir gera valia, tačiau dėl jų nesutarė – atsakovo teisę į baudą ieškovas ginčijo teisme. Atsakovo atliktas įskaitymas nelaikytinas prievolės pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą pasibaigimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis dėl 12 916,20 Lt skolos ir 975,92 Lt delspinigių priteisimo ieškovui ir šią ieškinio dalį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių pasibaigimą įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006, Nr. 3K-3-624/2006, Nr. 3K-3-199/2006, Nr. 3K-3-561/2005, Nr. 3K-3-593/2007.

1) Dėl įskaitymo sąlygų ir tvarkos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: 1) įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme (CK 6.130 straipsnis) nustatytas konkretus baigtinis sąlygų sąrašas, kuriuo turi vadovautis tiek įskaitymą atliekanti šalis, tiek teismai sprendžiantys įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą; tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė ir pripažino, kad: 1) šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, kilusių iš nuomos sutarties, t. y. ieškovas turėjo teisę reikalauti nuomos mokesčio ir kitų sutartyje nustatytų mokėjimų, o kasatorius – reikalauti iš ieškovo sutartyje nustatytos baudos; 2) šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, t. y. tam tikros pinigų sumos; 3) šalių priešpriešiniai reikalavimai buvo apibrėžti konkrečia suma –12916,20 Lt; 4) kasatorius raštu pareikalavo iš ieškovo sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą už sutarties pažeidimą ir pranešė apie jos įskaitymą. Tačiau teismai nepagrįstai sprendė, kad kasatoriaus reikalavimas jo įskaitymo metu buvo negaliojantis, todėl neleidžiantis atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (baudos ir nuomos mokesčio). Teismai, nepaisydami nustatytų bylos aplinkybių ir joje esančių įrodymų, iškėlė įskaitymui naujų reikalavimų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatoriaus reikalavimas sutartyje nustatyta forma ieškovui nebuvo pateiktas. Pagal šalių sudarytos nuomos sutarties 10.10 punktą pareiga mokėti baudą atsiranda, jei sutarties šalis to reikalauja; pagal 13.1 punktą – visi pranešimai pateikiami raštu arba ryšio priemonėmis patvirtinant gavimą. Byloje esantis kasatoriaus 2008 m. sausio 24 d. raštas „Dėl netesybų įskaitymo“ patvirtina, kad jis raštu pareiškė ieškovui reikalavimą sumokėti baudą ir pranešė apie jos įskaitymą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad reikalavimą ir pranešimą apie jo įskaitymą ieškovas gavo ir laikė, jog įskaitymas atliktas. Tai rodo, kad kasatorius turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą ieškovui ir jis atitiko visas CK 6.130 straipsnyje nustatytas sąlygas įskaitymui atlikti.

2) Dėl įskaitymo draudimo

CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: 1) šioje normoje įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai jis dalį reikalavimo pripažįsta, tai nustatytas draudimas netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį; 2) nustatytas draudimas gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme; 3) atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti.

Byloje nustatyta, kad priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ieškovui kasatorius pareiškė ir įskaitymą atliko 2008 m. sausio 24 d., t. y. prieš tris mėnesius iki ieškinio padavimo teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas šios aplinkybės, nepagrįstai sprendė, kad kasatoriaus teisę į baudą ieškovas ginčijo teisme ir todėl įskaitymas nelaikytinas prievolės pasibaigimu pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bei nurodė, kad kasatorius nereiškė priešieškinio dėl baudos priteisimo, todėl negalėjo atlikti ir įskaitymo. Tokie teismo argumentai neatitinka CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

2. Teismai neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, taip pažeidė CPK 183, 185, 187 straipsnius.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasatorius nepateikė reikalavimo ieškovui, todėl įskaitymas yra negaliojantis, yra visiškai nepagrįsta, nes byloje teismų nustatyta, jog 2008 m. sausio 24 d. raštu „Dėl netesybų įskaitymo“ kasatorius pareikalavo iš ieškovo sumokėti baudą, kad reikalavimą ir pranešimą apie jo įskaitymą ieškovas gavo ir kad šis reikalavimas buvo pareikštas iki ieškinio padavimo teismui. Tačiau teismai šiomis nustatytomis bylos aplinkybėmis nesivadovavo, nenurodė motyvų, kodėl jomis nesivadovauja, ir nepagrįstai konstatavo priešingas aplinkybes, nei patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Taip teismai šiurkščiai pažeidė CPK 183, 185, 187 straipsnius, tai lėmė neteisingą šalių santykių kvalifikavimą, netinkamą materialinės teisės normų taikymą ir nepagrįstą 12 916,20 Lt skolos ir 975,92 Lt delspinigių priteisimą ieškovui.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.130, 6.131, 6.134 straipsnius, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos tokios kategorijos bylose. Ieškovas nepripažino atsakovo teisės reikalauti baudos ir jos įskaitymą ginčijo, prašydamas priteisti jam iš atsakovo nepagrįstai įskaitytą sumą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2008 m. sausio 24 d. raštu atsakovas tik informavo ieškovą apie sutartyje nustatytos baudos sumokėjimą ir apie jos dydžio mažinimą, tačiau reikalavimo sumokėti baudą nereiškė. Dėl to teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atliktas baudos ir nuomos mokesčio įskaitymas yra negaliojantis, jo prievolė ieškovui nepasibaigė, todėl pagrįstai priteisė ieškovui 12 916,20 Lt skolos ir 975,92 Lt delspinigių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prievolės pabaigos įskaitymu sąlygų ir įskaitymo tvarkos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas prievolių pasibaigimo įskaitymu teisinio reglamentavimo taikymo (aiškinimo) praktiką, yra nurodęs, kad įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Specialiosios paskirties akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ v. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, bylos Nr. 3K-3-699/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Bonitana“ v. AB,,Vilkma“, bylos Nr. 3K-3-199/2006). Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini.

Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios. Įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Įskaitymas turi būti besąlyginis, t. y. jis negali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Taigi įskaitymą atlikti sąlyginiu sandoriu draudžiama (CK 6.131 straipsnio 2 dalis, 1.66 straipsnis, 6.30-6.32 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007).

CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą. Vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismą tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007).

Dėl sutartinių netesybų ir įskaitymo šioje byloje

I. Sutarties sąlygų dėl netesybų aiškinimas

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Įstatymai įpareigoja šalis prievoles vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiaujant vienai su kita (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad šalys sutartyje sulygo dėl netesybų baudos forma, taip pat dėl prievolės mokėti baudą atsiradimo momento bei jos vykdymo sąlygų. Sutarties 10.8 punkte numatyta, jeigu sutartis nutraukiama sutarties 11.3 punkte nurodytais pagrindais, nuomininkui reikalaujant, nuomotojas įsipareigoja sumokėti šešių mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Taigi šalys sulygo, kad sutarties nutraukimo 11.3 punkte įtvirtintais pagrindais atveju nuomotojo pareiga mokėti nuomininkui sutartas netesybas atsiranda ne sutarties pažeidimo ar jos nutraukimo, o pareikalavo momentu. Sutarties 10.10 punkte, vertintiname, kokia apimtimi jis taikytinas prievolės mokėti netesybas atsiradimui ir vykdymui, kai sutartis nutraukiama 11.3 punkte nustatytais pagrindais, nurodyta, kad netesybų mokėjimo pareiga šaliai atsiranda tik tuo atveju, jeigu šalis buvo įspėta kitos šalies apie pažeidimą ir per 7 dienas nuo pranešimo apie pažeidimą gavimo jo nepašalino. Visais atvejais šalies pareiga mokėti netesybas atsiranda tik tuo atveju, jeigu kita šalis to pareikalauja. Šalis turi teisę ir nereikalauti, kad būtų mokamos baudos ar delspinigiai. Bet kuriuo atveju, jeigu šalis pareikalauja, kad būtų mokami delspinigiai ar baudos, jie turi būti sumokami už laikotarpį nuo pažeidimo pradžios. Sutarties 10.10 punkte įtvirtintas sutarties sąlygas aiškinant pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, darytina išvada, kad šiame punkte nustatytos taisyklės yra bendrosios ir taikytinos visais atvejais, kai sprendžiama dėl prievolės mokėti sutartines netesybas, nurodytas sutarties skyriuje „Šalių atsakomybė“, ir kai nėra specialiųjų sąlygų. Analizuojant sutarties 10.8 ir 10.10 punktų tarpusavio ryšius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visos sutarties 10.10 punkte įtvirtintos sąlygos taikomos tais atvejais, kai pagrindas netesybų mokėjimo prievolei kilti yra sutarties nutraukimas 11.3 punkte išvardytais pagrindais. Štai pagal 10.10 punktą netesybų mokėjimo pareiga šaliai atsiranda tik tuo atveju, jeigu šalis buvo įspėta kitos šalies apie pažeidimą ir per 7 dienas nuo pranešimo apie pažeidimą gavimo jo nepašalino. Ši sąlyga netaikytina, kai netesybų mokėjimo prievolės atsiradimo pagrindas yra sutarties nutraukimas remiantis 11.3 punktu, nes įspėjimas kitos šalies apie pažeidimą ir jo nepašalinimas per 7 dienas nuo pranešimo apie pažeidimą gavimo, kaip netesybų mokėjimo prievolės atsiradimo sąlyga, nesuderinamas su sutarties nutraukimo teisę nustatančiomis sutarties sąlygomis. Šios bylos kontekste svarbus 11.3.3 punktas, įtvirtinantis nuomininko teisę sutartį nutraukti vienvaldiškai, jei nuomotojas trukdo naudotis nuomojamomis patalpomis ir jeigu apie tai nuomininkas raštu įspėjo, o nuomotojas per protingą terminą pažeidimo nepašalino. Esant sutartyje numatytiems pagrindams nutraukus sutartį (sutarties 13.3.3 punktas), joks pažeidimo šalinimas, kaip sąlyga netesybų mokėjimo prievolei kilti, jau negalimas iš esmės, t. y. nagrinėjama 10.10 punkto sąlyga, jei ją taikyti ir netesybų, mokėtinų sutarties 10.8 punkto pagrindu, prieštarautų 10.8 punkte įtvirtinto susitarimo esmei. Kita sutarties 10.10 punkte įtvirtinta sąlyga atskleidžia tikrąją šalių valią (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) dėl netesybų mokėjimo prievolės atsiradimo momento ir šios prievolės įvykdymo termino. Šalys sulygo, kad visais atvejais šalies pareiga mokėti netesybas atsiranda tik tuo atveju, jeigu kita šalis to pareikalauja. Dėl to sistemiškai aiškinant Sutarties 10.8 ir 10.10 punktus, konstatuotina, kad 10.8 punkte įtvirtinta sutarties sąlyga vartojant formuluotę „Nuomininkui reikalaujant“ reiškia susitarimą ne tik dėl netesybų mokėjimo prievolės atsiradimo momento, bet kartu ir prievolės įvykdymo termino apibrėžties reikalavimo ją įvykdyti momentu, t. y. susitarimą dėl prievolės atsiradimo ir įvykdymo termino sutapties reikalavimo momentu.

II. Dėl įskaitymo teisėtumo

Kasatorius (nuomininkas), nutraukęs sutartį 11.3.3 punkte nustatytu pagrindu, 2008 m. sausio 24 d. raštu pareikalavo nuomotoją jam sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Toks reikalavimas reiškia sutarties 10.8 punkte įtvirtintų taisyklių dėl baudos mokėjimo prievolės atsiradimo ir vykdymo sąlygų įgyvendinimą. Šiuo raštu taip pat, įgyvendindamas CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą reikalavimą, atsakovas (nuomininkas) pareiškė apie įskaitymą ir apie tai pranešė ieškovui (nuomotojui). Kadangi atsakovas tinkamai įgyvendino baudos mokėjimo prievolės atsiradimo ir vykdymo sąlygas, ši prievolė įgijo galiojančios ir vykdytinos prievolės teisinį statusą, dėl to susiformavo pirmiau nurodytų sąlygų, privalomų pagal įstatymą, kad būtų galimas įskaitymas, visuma, tai įskaitymas yra teisėtas.

Teisės į įskaitymą kontekste vertintinos ir sutarties 13.1 punkte įtvirtintos taisyklės dėl pranešimų, siunčiamų pagal sutartį arba susijusių su ja, formos ir įteikimo būdo. Pagal sutartį tokie pranešimai privalo būti įforminami raštu ir laikomi įteiktais tinkamai, jeigu jie išsiųsti registruotu ar įvertintu laišku, telegrafu, faksimiliniu aparatu (patvirtinant gavimą), elektroniniu paštu arba pristatyti šalių juridiniu adresu, įteikiant pasirašytinai, arba kitomis priemonėmis, leidžiančiomis fiksuoti pranešimo išsiuntimą.

2008 m. sausio 24 d. raštas atitinka sutarties 13.1 punkte sulygtus pranešimo formos reikalavimus. Iš ieškinyje nurodomų aplinkybių ir jo priedų matyti, kad ieškovas gavo šį raštą, o tai, sutarties 13.1 punkto nuostatų dėl pranešimų įteikimo būdo tikslais pripažįstant siekį užtikrinti tinkamą ir sąžiningą sutarties vykdymą kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, bendradarbiaujant ir kooperuojantis (CK 6.200 straipsnis), leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas sutartyje nustatyta forma tinkamai pranešė ieškovui tiek apie reikalavimą dėl netesybų mokėjimo (sutarties 10.8 punktas), tiek apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 2 dalis).

Minėta, kad CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą. Vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje byloje atsakovas atliko įskaitymą tokiu metu, kai dėl baudos mokėjimo sutarties 10.8 punkto pagrindu ginčų teisme nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti įstatymu nustatyto įskaitymo draudimo pažeidimą.

Dėl kasacinio skundo tenkinimo

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, netinkamai vertindami įrodymus (CK 185 straipsnis) bei aiškindami pirmiau nurodytas sutarties nuostatas ir CK normas, reglamentuojančias prievolių atsiradimą bei vykdymą (CK 6.2, 6.4, 6.38 straipsniai), taip pat taikydami sutarčių vykdymo principus ir aiškinimo taisykles (CK 6.193, 6.200 straipsniai) ir įskaitymo civilinį teisinį institutą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.130, 6.131, 6.134 straipsniai), be teisėto pagrindo pripažino, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra negaliojantis ir dėl to prievolė tokiu įskaitymu nepasibaigė. Teisėtai atliktas įskaitymas yra atsakovo prievolės pasibaigimo pagrindas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinis teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 12 916,20 Lt skolos, 975,92 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidos, papildomą sprendimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir patikslintos priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos. Priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys dėl 12 916,20 Lt skolos ir 975,92 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo ieškovui atmetamas. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus kasacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme (CPK 79, 93, 98 straipsniai):

1) už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 417 Lt žyminį mokestį ir pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme turėjo 5782 Lt išlaidų: 1534 Lt už apeliacinio skundo parengimą, 3540 Lt už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, 708 Lt už pareiškimo dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo surašymą. Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas koeficientas – 1,5, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis yra 1200 Lt (MMA – 800 Lt x 1,5), todėl atsakovo turėtos išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą mažintinos nuo 3540 Lt iki 1200 Lt. Atsakovui nepriteisiama 708 Lt už pareiškimo dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo parengimą, nes šis reikalavimas buvo nurodytas atsakovo apeliaciniame skunde kaip vienas iš apeliacijos pagrindų. Taigi atsakovui iš viso priteisiama 3151 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (417 Lt žyminis mokestis ir 2734 Lt už advokato pagalbą);

2) už kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 417 Lt žyminį mokestį ir pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme turėjo 2023 Lt išlaidų, todėl jam priteisiama 2440 Lt bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Baltisches Haus“ iš atsakovo UAB „Mažoji prekybos agentūra“ priteista 12 916,20 Lt skolos, 975,92 Lt delspinigių ir 5208 Lt bylinėjimosi išlaidos, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalis dėl priteisimo ieškovui UAB „Baltisches Haus“ iš atsakovo UAB „Mažoji prekybos agentūra“ 12 916,20 Lt skolos ir 975,92 Lt delspinigių bei patikslintos ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinio dalį dėl 12 916,2 Lt skolos ir 975,92 Lt delspinigių priteisimo atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Baltisches Haus“ atsakovui UAB „Mažoji prekybos agentūra“ 5591 (penki tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt vienas) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Baranauskas

Gintaras Kryževičius