A. B. pagal BK 183 str., 183 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-113-697/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15195-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1;

1.2.14.7.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, o dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimo požymių. Iš nuteistojo A. B. priteista civilinei ieškovei A. B. individualiai įmonei 2192,30 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžiu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo A. B. ir nuteistojo A. B. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendis:

Nustatyta, kad A. B. nusikalstama veika, inkriminuota BK 183 straipsnio 1 dalyje, truko nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2017 m. vasario 21 d.

Nustatyta, kad A. B. pasisavino jam patikėtą svetimą A. B. individualiai įmonei priklausantį turtą – 5479,89 Eur.

A. B. už nusikaltimą, nustatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, paskirta 170 MGL (6402,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo A. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro Gintauto Gudžiūno, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, dirbdamas A. B. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėju ir pagal 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtų įmonei priklausančių materialinių vertybių saugojimą, nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2017 m. vasario 21 d. pasisavino jam patikėtą svetimą – A. B. individualiai įmonei priklausantį turtą – 5479,89 Eur, t. y. dirbdamas padangų ir akumuliatorių skyriuje, išėmęs iš kasos aparato gautus už parduotas prekes pinigus perduoti įmonės kasininkui A. B., dalies jų neperduodavo, o pasisavindavo. Taip A. B. pasisavino A. B. individualiai įmonei priklausančius 5479,89 Eur ir padarė šiai įmonei 5479,89 Eur turtinę žalą.

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, dirbdamas A. B. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėju ir pagal 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtų įmonei priklausančių materialinių vertybių saugojimą, nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pardavė A. B. individualiai įmonei priklausančias įvairias prekes pirkėjams už mažesnę kainą, negu prekės buvo įgytos įmonėje, be įmonės vadovo leidimo. Taip A. B. iššvaistė jam patikėtą svetimą 908,61 Eur vertės turtą ir padarė A. B. individualiai įmonei 908,61 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. B. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. B. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, keičiama dėl teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų klausimų.

4. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, teisingai konstatavo, kad A. B. pasisavino jam patikėtas A. B. individualiai įmonei priklausančias lėšas, ir teisingai nustatė jų pasisavinimo būdą, tačiau, nustatydamas A. B. patikėto svetimo turto pasisavinimo nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį ir pasisavintų grynųjų pinigų sumą, taip pat išteisindamas A. B. dėl patikėto svetimo turto iššvaistymo, įvertino ne visus šiems klausimams išspręsti reikšmingus byloje surinktus įrodymus, t. y. nevertino A. B. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje dirbusių skyriaus pardavėjų rankraštinių įrašų ir parašų žurnaluose bei juose įklijuotose kasos aparato Z ataskaitose, taip pat nuteistojo A. B., nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo M. Z. parodymų apie minėtų žurnalų pildymo tvarką.

5. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje dėl vienos A. B. inkriminuojamos patikėto svetimo turto, t. y. A. B. individualiai įmonei priklausančių pinigų ir prekių, pasisavinimo veikos (BK 183 straipsnio 2 dalis) nepagrįstai priėmė du sprendimus – pripažino jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad A. B. nusikalstami veiksmai atitinka ne jam inkriminuojamo kvalifikuoto turto pasisavinimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bet paprasto turto pasisavinimo, nustatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes kaltinimo dalis dėl prekių pasisavinimo nepasitvirtino, o kaltinimo dalis dėl pinigų pasisavinimo pasitvirtino iš dalies. Todėl A. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 183 straipsnio 1 dalį. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad jokia kita turto pasisavinimo veika A. B. šioje byloje nebuvo inkriminuojama ir nagrinėjama, pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šios dalies pakeitė, panaikindamas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą išteisinti A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

6. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad A. B., nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 28 d. parduodamas A. B. individualiai įmonei priklausančias įvairias prekes pirkėjams už mažesnę kainą, negu jos buvo įsigytos įmonėje, be įmonės vadovo leidimo, iššvaistė jam patikėtą įmonei priklausantį 908,61 Eur vertės turtą veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad dėl jo veiksmų įmonei priklausančias prekes parduodant mažesnėmis kainomis, negu jos buvo įgytos, įmonė patirs turtinę žalą, ir norėjo taip veikti.

III. Kasacinio skundo argumentai

7. Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas M. Šriupša prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į veiksmingą gynybą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

7.2. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu veikoje trūksta bent vieno baudžiamajame įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-693/2017, 2K-81-648/2018).

7.3. Apeliacinės instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu A. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį, remiantis tik prielaidomis ir prieštaravimais, o ne jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pripažindamas A. B. kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog A. B. pasisavino jam patikėtas A. B. individualiai įmonei priklausančias lėšas, taip pat jų pasisavinimo būdą, tačiau nustatydamas laikotarpį įvertino ne visus šiems klausimams išspręsti reikšmingus byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad A. B. nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2017 m. vasario 21 d. pasisavino jam patikėtą svetimą – A. B. individualiai įmonei priklausantį turtą – 5479,89 Eur. Tačiau pažymima, kad teismai, pripažindami A. B. kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, visiškai nevertino šio nusikaltimo sudėties ir jos negretino su paties nuteistojo veiksmais.

7.5. Nagrinėjamoje byloje A. B. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, pagal 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtų įmonei priklausančių materialinių vertybių saugojimą, pasisavino jam patikėtą svetimą – A. B. individualiai įmonei priklausantį turtą. Pažymima, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra dvišalė, t. y. pagal ją abi šalys (darbdavys ir darbuotojas) turi tam tikras teises ir pareigas: darbuotojas įsipareigoja saugoti darbdavio turtą ir už jį prisiima visišką materialinę atsakomybę, o darbdavys įsipareigoja užtikrinti tokias darbo sąlygas, kad žala neatsirastų. Teisiniai santykiai pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį pradeda galioti ne tik nuo formalaus jos pasirašymo, bet ir nuo materialinių vertybių, už kurias bus atsakingas darbuotojas, perdavimo, nes visiška materialinė atsakomybė pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį yra nustatoma tik už prisiimtų materialinių vertybių neišsaugojimą. Kitaip tariant, darbuotojas neprivalo materialiai atsakyti už visą darbdavio turtą, t. y., jeigu darbdavio turtui padaroma žala, tačiau šis turtas nebuvo perduotas darbuotojui, darbuotojui materialinė atsakomybė neatsiras.

7.6. Vertinant 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį, sudarytą tarp A. B. ir A. B. individualios įmonės, atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje nustatyta, jog darbdavys įsipareigoja sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms išsaugoti; darbdavys įsipareigoja supažindinti darbuotoją su įstatymais, nustatančiais materialinę darbuotojų atsakomybę už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai, taip pat su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, apdorojimo, perdavimo arba naudojimo gamyboje instrukcijomis, norminiais aktais; darbdavys įsipareigoja atlikti nustatyta tvarka materialinių vertybių inventorizaciją. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad A. B., būdamas įmonės direktorius, pažeidė nustatytą supažindinimo su teisės aktais dėl visiškos materialinės atsakomybės tvarką, nes A. B. nesupažindino su šiais teisės aktais. Šie pažeidimai yra esminiai ir patvirtina, kad A. B. negalėjo būti pripažintas atsakingu už jam patikėtų įmonei priklausančių materialinių vertybių saugojimą.

7.7. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 183 straipsnį turtas ar turtinė teisė –tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-697/2017). Kasatoriaus nuomone, nustačius, kad A. B. nebuvo materialiai atsakingas asmuo, jis negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, todėl turi būti išteisintas.

7.8. Apeliacinės instancijos teismas skundžiame nuosprendyje nenustatė nusikaltimo sudėties ir nepagrįstai A. B. pripažino kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad jis, dirbdamas A. B. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje pardavėju ir pagal 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtų įmonei priklausančių materialinių vertybių saugojimą, nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pardavė A. B. individualiai įmonei priklausančias įvairias prekes pirkėjams už mažesnę kainą, negu prekės buvo įgytos įmonėje, be įmonės vadovo leidimo, taip iššvaistė jam patikėtą svetimą 908,61 Eur vertės turtą.

7.9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Pagal kasacinio teismo praktiką, turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši veika gali būti inkriminuota tik tuo atveju, jei nustatyta, kad dėl kaltininko veikos, neteisėtai perleidžiant jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą, žalos turi šio turto savininkas ar teisėtas valdytojas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-303/2017, 2K-7-56-511/2020). Turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk3LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-297-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-297-222/2016">2K-297-222/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI1LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-325-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-325-895/2018">2K-325-895/2018</a>). Akivaizdu ir tai, kad turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI1LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-325-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-325-895/2018">2K-325-895/2018</a>).

7.10. Atkreipiamas dėmesys, kad prekės pigiau nei jų savikaina buvo parduotos teisėtai, įmonės savininko nurodymu. Akivaizdu, kad A. B. kaip samdomas darbuotojas tik vykdė įmonės savininko pavedimą, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios neteisėtai parduoti prekes pigiau nei jų savikaina ir taip padaryti žalą A. B. individualiai įmonei. Pažymima, kad byloje nebuvo tirta ir nustatyta, kokia tikra ir reali buvo šių parduotų prekių įsigijimo kaina, o remtasi tik A. B. individualios įmonės sudaryta ir pateikta lentele, į kurią galėjo būti surašyti bet kokie duomenys. Tai, kad pateiktoje lentelėje nurodytos prekės, jų kodai ir kiekiai neatitiko pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių kodų, jų pavadinimų, patvirtina atliktas pirminis A. B. individualios įmonės veiklos tyrimas. Be to, apeliacinės instancijos teismui įpareigojus įmonę pateikti pirminius apskaitos dokumentus, pagrindžiančius prekių įsigijimą, įmonė pateikė dar mažiau dokumentų nei pirmosios instancijos teisme, o kai kurios PVM sąskaitos faktūros, jų kodai ir prekės neatitiko lentelėje nurodytų duomenų. Akivaizdu, kad kaltinime nurodytų prekių įsigijimo kaina nebuvo nustatyta, todėl neaišku, kokiu būdu teismas konstatavo, jog prekės buvo parduotos pigiau nei jų savikaina, nors nebuvo nustatyta pačios prekės savikaina. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta tikra ir reali prekių įsigijimo kaina, byloje būtina atlikti įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą.

7.11. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. B. kaltė buvo grindžiama prieštaringais nukentėjusiojo A. B., liudytojo M. Z. parodymais, netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis, nes objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, nėra surinkta. Kasatoriaus nuomone, teismai nukentėjusiojo A. B. parodymams suteikė prioritetinę reikšmę ir juos išnagrinėjo neišsamiai bei šališkai. Taip pat neatsižvelgė į liudytojo M. Z. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, kuriuose jis tvirtino, kad pirmosios instancijos teisme duotus parodymus derino su nukentėjusiuoju A. B. Byloje pateikta A. B. lentelė taip pat negali būti laikoma objektyviu įrodymu, nes joje pateikta asmeninė nukentėjusiojo pozicija.

7.12. Nors teismai, skundžiamuose sprendimuose nustatydami skirtingus laikotarpius, kuriais tuo metu dirbo nuteistasis A. B., rėmėsi parašais patvirtintomis Z ataskaitomis, įrašais kasos aparato operacijų žurnale, lapeliuose esančiais rankraštiniais įrašais, tačiau, kasatoriaus nuomone, šie duomenys prieštarauja vieni kitiems ir nepatvirtina tikslaus laikotarpio, kuriuo dirbo būtent nuteistasis, o kuriuo – liudytojas M. Z.

7.13. Pažymima, kad teismai, grįsdami nuteistojo A. B. kaltę, nepaskyrę rašysenos ekspertizės, negalėjo remtis pateiktuose lapeliuose esančiais rankraštiniais įrašais ir konstatuoti, jog A. B. ir M. Z. rašysenos skirtumai yra akivaizdūs be specialiųjų žinių, todėl nekyla abejonių, kad kaltinimui dėl grynųjų pinigų pasisavinimo aktualiomis dienomis rankraštinius įrašus lapeliuose padarė A. B. Kasatoriaus nuomone, neatlikus byloje ekspertizės, nepašalinti byloje esantys neaiškumai, t. y. kas surašė minėtus rankraščius, turėjo būti vertinami A. B. naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas.

7.14. Nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinamas 2017 m. kovo 18 d. atsargų inventorizacijos aprašo, kuriuo buvo nustatytas pasisavintų prekių trūkumas, teisėtumas. Pažymima, kad Inventorizacijos taisyklių 15.5 punkte nustatyta, jog vyriausiasis buhalteris (buhalteris) negali būti komisijos pirmininkas, tačiau 2017 m. kovo 18 d. A. B. individualios įmonės atsargų inventorizacijos komisijos pirmininke buvo paskirta būtent vyr. finansininkė O. S. Akivaizdu, kad skundžiami nuosprendžiai grindžiami dokumentais, kurie surašyti pažeidžiant teisės aktus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kasos operacijų žurnale nėra atskaitingo asmens (A. B.) parašų, o įmonės turtas nebuvo inventorizuojamas. Kasatoriaus nuomone, įmonės lėšos galimai net nebuvo pasisavintos, o lėšų įmonėje trūko dėl paties A. B. neūkiškumo, nerūpestingumo ir aplaidumo tiek tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, tiek organizuojant įmonės veiklą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-173-495/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021 ir kt.).

10. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su A. B. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį, taip pat jame ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, argumentuodamas tuo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo M. Z. parodymus, kasos aparato Z ataskaitas, įrašus kasos aparato kasos operacijų žurnaluose, lapelius su juose esančiais rankraštiniais įrašais, įmonės sudarytas lenteles ir kitus įrodymus, taip pat pateikia ir savąjį jų vertinimą. Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų ir jų pakankamumo priimant apkaltinamąjį nuosprendį nevertina, nes tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bylos proceso nagrinėjimo sritis. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

11. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje pripažindamas esančius duomenis įrodymais ir juos vertindamas, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį – ir nepagrįstai nuteisė A. B. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad didelė skundo argumentų dalis yra susijusi su A. B. individualios įmonės direktoriaus veiklos kritika ir pažeidimais, taip ginčijant nuteistojo A. B. kaltę. Kasaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neatlikęs įrodymų tyrimo ir nepaskyręs tiek įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, tiek rašysenos ekspertizės, nepašalino byloje esančių neaiškumų, dėl to nuteistojo A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo grindė tik prielaidomis ir prieštaravimais. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

12. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021 ir kt.).

13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų, kuriuos būtų pagrindas pripažinti esminiais. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

14. Iš bylos duomenų ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo gynėjas, teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, ne tik atliko įrodymų tyrimą (t. y. papildomai apklausė nuteistąjį A. B., liudytoją M. Z., įpareigojo A. B. įmonę pateikti PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtintų prekių įsigijimą ir kt.), bet ir iš naujo vertino visus bylos duomenis, surinktus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, kurios turėjo reikšmės kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį, įvertino byloje esančius įrodymus (paties nuteistojo A. B. parodymus; nukentėjusiojo A. B., liudytojų M. Z., O. S., B. K. parodymus; A. B. įmonės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias prekių įsigijimą įmonėje, lenteles su atliktais lėšų skaičiavimais; nukentėjusiojo A. B. asmeninį kalendorių (užrašinę), kuriame fiksavo pardavėjų A. B. ir M. Z. kiekvieną darbo dieną jam perduodamas už parduotas prekes gautų grynųjų pinigų sumas, taip pat pardavėjų perduotus lapelius su juose užrašyta data ir perduodama grynųjų pinigų suma, kasos pajamų orderius, kasos aparato Z ataskaitas, kasos aparato kasos operacijų žurnalų duomenis bei juose esančius pardavėjų parašus ir rankraštinius įrašus; įmonės buhalterinės apskaitos programos „Steko apskaita“ sudarytą mažesnėmis už savikainą kainomis parduotų prekių sąrašą; kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, taip pat ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytus netikslumus ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes dėl 5479,89 Eur pasisavinimo ir patikėto svetimo 908,61 Eur vertės turto iššvaistymo, pagrindžiančias nuteistojo A. B. kaltę. Be to, skundžiamame sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus.

15. Priešingai nei teigiama kasatoriaus skunde, tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepaskyrė A. B. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo (apeliacinės instancijos teisme prašė skirti buhalterinę ekspertizę) ir rašysenos ekspertizės, nereiškia, jog teismas tinkamai neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino byloje esančių neaiškumų.

16. Aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį teismų praktikoje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apeliacine tvarka apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-507/2017">2K-5-507/2017</a>, 2K-232-942/2020, 2K-18-976/2021 ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-247-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a> ir kt.), be kita ko, ir atliekami visi įmanomi tyrimai. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a> ir kt.). Todėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2020 m. vasario 11 d. nutartimi nuteistojo A. B. gynėjo prašymą paskirti A. B. įmonei buhalterinę ekspertizę ir rašysenos ekspertizę motyvuotai bei pateikdama argumentus atmetė, tačiau įpareigojo A. B. įmonę pateikti A. B. inkriminuotų prekių įsigijimą patvirtinančius pirminius apskaitos dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius šių prekių pardavimą bei jų pardavimo kainą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas 2021 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo dar kartą pareikštą prašymą atlikti įrodymų tyrimą paskiriant rašysenos ekspertizę. Todėl vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

17. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis A. B. negalėjo būti pripažintas atsakingu už jam patikėtų įmonei priklausančių materialinių vertybių saugojimą, nes įmonės direktorius A. B. pažeidė 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nustatytą įpareigojimą – supažindinti jį su teisės aktais, reglamentuojančiais visiškos materialinės atsakomybės tvarką.

18. Pažymėtina, kad esminis turto pasisavinimo, kaip ir turto iššvaistymo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, požymis yra tas, jog nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui. Byloje nustatyta, kad A. B., dirbdamas A. B. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje pardavėju, pagal einamas pareigas bei visiškos materialinės atsakomybės sutartį buvo atsakingas už jam patikėtų įmonei priklausančių materialinių vertybių saugojimą. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad A. B., dirbdamas pardavėju, užsakydavo prekes, jas pajamuodavo ir parduodavo, taip pat dirbo su kasos aparatu, pildė kasos aparato kasos operacijų žurnalus, kasos aparato Z ataskaitas, teikė duomenis buhalterėms apie gautus pinigus už parduotas prekes, taip pat grynuosius pinigus už parduotas prekes perduodavo įmonės kasininko pareigas einančiam A. B. Akivaizdu, kad šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina teisiškai reikšmingą faktą, jog dėl einamų pareigų darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutarčių pagrindu A. B. turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl patikėto įmonės turto – grynųjų pinigų, kurių pasisavinimas jam inkriminuotas, taip pat dėl prekių, kurių iššvaistymas jam inkriminuotas. Tai, kad nuteistasis A. B. nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais visiškos materialinės atsakomybės tvarką, šiuo atveju nekeičia nuteistojo santykio su jo pasisavintu bei iššvaistytu turtu ir nešalina atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą.

19. Nepagrįsti kasatoriaus skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, inkriminavęs BK 183 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikalstamos veikos požymius A. B. veiksmuose, neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo A. B. neūkiškumą, nerūpestingumą ir aplaidumą tiek tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, tiek organizuojant jos veiklą. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai A. B. dėl netinkamai tvarkomos įmonės buhalterinės apskaitos nebuvo pareikšti, todėl nėra pagrindo spręsti apie įmonės direktoriaus veiksmų neteisėtumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje (24 punkte) į šiuos kasatoriaus teiginius argumentuotai atsakė, pažymėdamas, kad aplinkybė, jog A. B. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ne visada laikantis teisės aktų reikalavimų, neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant nuteistojo A. B. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai apeliacinės instancijos teismo išvadai, nes ji išsamiai motyvuota ir atitinka bylos medžiagą.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies ir BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo

20. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nustatė šias reikšmingas aplinkybes: A. B., dirbdamas A. B. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje, padangų ir akumuliatorių skyriuje, pardavėju, pagal 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtą įmonės prekių užsakymą, pajamavimą ir pardavimą, taip pat darbą su kasos aparatu, grynųjų pinigų už parduotas prekes priėmimą, jų įtraukimą į apskaitą, pildant kasos aparato kasos operacijų žurnalus, kasos aparato Z ataskaitas, teikiant duomenis buhalterėms apie gautus pinigus už parduotas prekes, taip pat už grynųjų pinigų perdavimą už parduotas prekes įmonės kasininkui A. B., nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2017 m. vasario 21 d. išėmęs iš kasos aparato gautus už parduotas prekes pinigus perduoti įmonės kasininkui A. B., dalies jų, t. y. iš viso 5479,89 Eur, neperduodavo, taip pasisavino jam patikėtus pinigus, priklausančius A. B. individualiai įmonei. Pažymėtina, kad šios apeliacinės instancijos teismo aplinkybės nustatytos remiantis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, taip pat atskleidžiant jų turinį ir įrodomąją reikšmę, nurodant motyvus, kurie iš jų yra patikimi ir pagrindžia vieni kitus, o kurie – atmestini.

22. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė visus būtinuosius pasisavinimo veikos požymius pripažindamas, kad nuteistasis A. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paima, numatė, kad dėl tokių jo neteisėtų veiksmų teisėta turto turėtoja A. B. individuali įmonė jo neteks, ir to norėjo, t. y. siekė paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas sau naudos turto savininko sąskaita. Taigi, priešingai nei skunde nurodo kasatorius, nuteistojo A. B. ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaip jam patikėto svetimo turto (grynųjų pinigų) pasisavinimas.

23. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą (turtinę teisę). Kasacinio teismo praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-254-895/2020, 2K-64-1073/2022 ir kt.). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI1LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-325-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-325-895/2018">2K-325-895/2018</a>, 2K-7-648/2019 ir kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nustatė šias aplinkybes: A. B., dirbdamas A. B. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje, padangų ir akumuliatorių skyriuje, pardavėju, pagal 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtą įmonės prekių užsakymą, pajamavimą bei jų pardavimą ir kt., nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pardavė A. B. individualiai įmonei priklausančias įvairias prekes pirkėjams už mažesnę kainą, negu prekės buvo įgytos įmonėje, be įmonės vadovo leidimo, taip iššvaistė jam patikėtą svetimą 908,61 Eur vertės turtą, priklausantį A. B. individualiai įmonei.

25. Pažymėtina, kad nuteistojo A. B. kaltė pagal BK 184 straipsnio 1 dalį buvo įrodyta remiantis ne tik nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo M. Z. nuosekliais parodymais, kuriuose jie nuosekliai tvirtino, jog parduoti įmonės prekes pirkėjams už mažesnę kainą nebuvo leista, bet ir liudytojos O. S. parodymais, įmonės pateiktu buhalterinės apskaitos programos „Steko apskaita“ sudarytu sąrašu apie prekes, kurios buvo parduotos pirkėjams mažesnėmis kainomis, negu buvo įgytos įmonėje, apeliacinės instancijos teismui pateiktomis įmonės PVM sąskaitomis faktūromis, patvirtinančiomis prekių, kurios buvo parduotos A. B., įsigijimą, taip pat iš dalies paties nuteistojo A. B. parodymais, kuriuose jis neneigė, kad įmonei priklausančias prekes parduodavo pirkėjams už mažesnę kainą ir kad prekių įsigijimo, kaip ir pardavimo, kainas pardavėjai visada matė buhalterinės apskaitos programoje, kuri buvo susieta su kasos aparatu, t. y. programa pateikdavo informaciją apie tai, kad prekės buvo parduotos pigiau nei jų savikaina. Taigi, pripažįstant A. B. kaltu dėl jam inkriminuoto kaltinimo buvo atskleisti visi būtinieji BK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, išsamiai aprašytas nusikalstamos veikos mechanizmas, o išvados pagrįstos ištirtais ir įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatorius, A. B. kaltė pagal BK 184 straipsnio 1 dalį įrodyta tinkamai, nenustatyta nei įrodymų vertinimo, nei teisės taikymo klaidų.

26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alvydas Pikelis