Baudžiamoji byla Nr. 2K-97-303/2022
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00449-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.30.1.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,
nuteistajam A. D., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,
neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu A. D. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį, BK 307 straipsnio 2 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs šių nusikalstamų veikų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. D. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. D. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (veika J. A. atžvilgiu) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. D. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (veika J. A. atžvilgiu) ir baudžiamoji byla jam nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš A. D. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybei – 3195 Eur, gautus iš J. A. prostitucijos. Kita nuosprendžio dalis dėl A. D. palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteisti D. D., D. N., S. P., R. Š., D. U., T. Ž., A. A. (A. A.) ir V. K.. Dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. D. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, D. D., T. Ž., D. N., D. U., S. P., R. Š., A. A. ir V. K., veikdami skirtingomis bendrininkų grupėmis, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2010 m. rudens, tiksliau nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, įtraukė asmenis į prostituciją, organizavo jų prostituciją, gabeno merginas šių sutikimu iš Lietuvos Respublikos ir pelnėsi iš jų prostitucijos, t. y. internetinėse pokalbių ir pažinčių svetainėse bei per kitus asmenis surasdavo merginas ir, joms sutikus, įkalbėdavo, taip įtraukdavo jas į prostituciją, organizavo jų vykimą užsiimti prostitucija iš Lietuvos Respublikos į Prancūzijos Respubliką, Nyderlandų Karalystę, Graikijos Respubliką, Singapūro Respubliką, Turkiją, užsakydami Vilniaus mieste įvairiose vietose erotines fotosesijas, užsakydami skrydžių bilietus, rezervuodami viešbučius ir finansuodami tai, skelbdami merginų nuotraukas su nurodytais sekso paslaugų įkainiais – 100–150 Eur už pusvalandį ir 200–250 Eur už valandą – tinklalapiuose www.6annonce.com, www.dreamed-escorts.com, www.escortplius.com, www.escortnews.com ir kituose nenustatytuose tinklalapiuose, vykdydami centralizuotą klientų skambučių priėmimą bei užsakymų paskirstymą ir nurodydami merginoms trečiųjų asmenų duomenis, pastariesiems per grynųjų pinigų persiuntimo sistemas jos privalėdavo pervesti pusę iš klientų už prostituciją gautų pinigų, o dalį pinigų merginos, grįžusios į Lietuvą, perduodavo tiesiogiai jam (A. D.), R. Š., V. K., D. N., T. Ž., A. A. ir kitiems asmenims, po to pastarieji juos pasidalydavo tarpusavyje nenustatytomis dalimis. Taip A. D. apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje detaliau aprašytomis aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupe su R. Š. ir kitais nenustatytais asmenimis, nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2011 m. liepos 22 d. pelnėsi iš J. A. prostitucijos.
2. A. D. baudžiamoji byla pagal BK 308 straipsnio 1 dalį (veika J. A. atžvilgiu) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. D. išteisinimo dėl kaltinimų pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad A. D. veikoje, padarytoje J. A. atžvilgiu, nustatyti visi būtini šių nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Šis teismas nurodė, kad A. D. tiek prieš J. A. kelionę į Prancūziją perdavė jai pinigų kelionės išlaidoms, tiek po kelionės paėmė dalį iš prostitucijos uždirbtų pinigų ir juos perdavė R. Š.. Atsižvelgdamas į bendrininkavimo (bendrininkų grupės) objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad A. D., ne vieną kartą perduodamas pinigus į užsienį vykstančioms merginoms, po to iš jų priimdamas pinigus, suprato, kokiu tikslu perduoda joms pinigus ir iš kokios veiklos yra gauti merginų perduodami pinigai, suvokė savo veiksmų pavojingumą, kad realizuoja dalį bendros nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, kad savo veiksmais prisideda prie merginų kelionės organizavimo, o kartu ir prie pajamų iš prostitucijos gavimo, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažino A. D. kaltu ir nuteisė pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl A. D. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 308 straipsnio 1 dalyje (J. A. atžvilgiu), suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, apeliacinės instancijos teismas šią bylos dalį jam nutraukė. Kartu apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas turto konfiskavimo taikymo byloje klausimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas išieškoti iš nuteistųjų solidariai, nes tokios sumos turi būti išieškomos dalimis. Teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima neginčytinai spręsti, kokiomis proporcijomis nuteistieji dalydavosi tarpusavyje iš merginų prostitucijos gautus pinigus, todėl nusprendė konfiskuotino turto sumas iš nuteistųjų (taip pat A. D.) išieškoti lygiomis dalimis.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu A. D. ir jo gynėjas advokatas K. Ožiūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatoriai skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, tai sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
4.2. Byloje nustatyti du atvejai, kai A. D. R. Š. pavedimu perdavė J. A. pinigus ir paėmė pinigus iš jos, tačiau nėra jokių duomenų, kad A. D. buvo informuotas apie nusikalstamą pinigų kilmę. Gavęs iš J. A. pinigus, A. D. perdavė juos R. Š., turtinės naudos iš to neturėjo, t. y. jo veiksmai apėmė techninio pobūdžio pagalbą R. Š. ir nebuvo tiek reikšmingi, kad juos būtų galima vertinti kaip nusikalstamus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad R. Š. (kaip ir D. N., T. Ž., D. U.) iš prostitucijos gautas ir siunčiamas lėšas išgrynindavo kitų asmenų vardu, taip pat per kitus asmenis perduodavo ar paimdavo pinigus iš prostitucija besiverčiančių moterų. Kai kurie iš tų asmenų, kurie išgrynindavo arba priimdavo (perduodavo) pinigus iš prostitucija besiverčiančių moterų, kaip ir A. D., žinojo ar bendrais bruožais buvo informuoti, iš kokios veiklos yra šios lėšos, tačiau vien žinojimo fakto neužtenka veiksmų kvalifikacijai. Šiuo atveju A. D. veiksmai niekuo nesiskyrė nuo asmenų, kurie byloje apklausti kaip liudytojai, veiksmų. Iš bylos medžiagos nematyti, kad A. D. turėjo pajamų iš prostitucijos, be to, jis bendravo tik su R. Š.. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje paminėtos aplinkybės, kad A. D. iš nuteistųjų gaudavo pinigų smulkioms išlaidoms, jam buvo paskolinta pinigų susimokėti už mokslus, niekaip nesusijusios su nusikalstama veika, nustatyta BK 307 straipsnio 2 dalyje, savanaudiškomis paskatomis.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio. Skundžiamame nuosprendyje, grindžiant A. D. tyčią, teigiama, kad jis R. Š. prašymu keletą kartų yra perdavęs pinigus merginoms ir iš jų priėmęs pinigus, tačiau byloje žinomas tokio pobūdžio bendravimas tik su J. A.. Klaidingai skundžiamame nuosprendyje interpretuojama ir aplinkybė, kad A. D. pasiprašė užsiimti merginų, norinčių vykti į užsienį verstis prostitucija, verbavimu, taip argumentuojant nusikalstamą jo tyčios kryptingumą. Nors tuo metu A. D. ieškojo darbo ir uždarbio, tačiau neturėjo tikslo dalyvauti nusikalstamoje veikloje. Vienintelis su A. D. bendravęs asmuo – R. Š. parodė, kad A. D. nebuvo įsitraukęs į verbavimo veiklą. Dėl to skundžiamo nuosprendžio išvados apie tai, ką nusikalstamo suprato ir kaip nusikalstamai norėjo veikti A. D., yra tik apeliacinės instancijos teismo spėjimas. Nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginys, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino A. D. parodymus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų kam nors paneigti, pagrįstai nuteistojo kaltės negrindė prielaidomis.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 72 straipsnio taikymo, nuosprendyje nurodė, kad tai, kokia dalis išieškotinos sumos turi būti išieškoma iš kiekvieno bendrininkų grupės nario, yra nustatoma atsižvelgiant į kaltininko vaidmenį padarant nusikalstamą veiką ir kitas aplinkybes. Tačiau teismo sprendimas išieškoti konfiskuotiną pinigų sumą iš A. D. ir R. Š. lygiomis dalimis nemotyvuotas ir nesuprantamas. Pagal bylos aplinkybes jų vaidmenys (nepaisant to, ar A. D. veiksmai būtų pripažinti nusikalstamais, ar ne) faktine prasme nebuvo tolygūs.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato K. Ožiūno kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 307 straipsnio 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo
6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad bylos įrodymai iš naujo nevertinami, naujos faktinės bylos aplinkybės nenustatomos, skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
7. Kasaciniame skunde nesutinkama su A. D. nuteisimu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį iš esmės teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, todėl nepagrįstai konstatavo, kad A. D. veikoje yra visi tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.
8. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje konstatuota, kad ši veika padaroma tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-623/2010, 2K-136/2014, 2K-268-697/2018).
9. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje, esmė ta, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, prisidėjo prie J. A. įtraukimo į prostituciją, jos prostitucijos organizavimo, gabenimo prostitucijos tikslu iš Lietuvos Respublikos ir pelnymosi iš jos prostitucijos. Byloje nėra ginčo, kad A. D. tiek prieš J. A. kelionę į Prancūziją (2011 m. liepos 4 d.), tiek ir jai grįžus (2011 m. liepos 26 d.) buvo susitikęs su ja ir nuteistojo R. Š. prašymu prieš kelionę perdavė jai pinigus kelionės prostitucijos tikslais išlaidoms apmokėti, o po kelionės iš J. A. priėmė dalį iš prostitucijos uždirbtų pinigų ir juos perdavė R. Š.. Abiejų instancijų teismai nuosprendžiuose analizavo šias aplinkybes, tačiau padarė skirtingas išvadas dėl A. D. dalyvavimo darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, kitaip nei pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių buvimo A. D. veikoje.
10. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).
11. Priešingai nei teigia kasatoriai, bylos medžiaga ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad šis teismas, vertindamas bylos įrodymus, padarė klaidų dėl įrodymų turinio ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Antai apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, iš naujo įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, reikšmingų spendžiant A. D. kaltumo ar nekaltumo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų klausimą, visumą (liudytojos J. A. parodymus, atpažinimo iš nuotraukos, slapto sekimo protokolus, paties nuteistojo A. D. parodymus) ir, laikydamasis BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, priimto naujo nuosprendžio 41.1–41.4 papunkčiuose išdėstė teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas A. D. pripažinti kaltu ir jį nuteisti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus.
12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė ir nuosprendyje išsamiai aptarė A. D. kaltės pagal BK 307 straipsnio 2 dalį turinį. Byloje nustatyta, kad A. D. jau 2010 m. žinojo, jog R. Š. užsiima merginų, kurios norėtų vykti į užsienį dirbti prostitutėmis, paieškomis, ne kartą vykdė R. Š. prašymus, susijusius su pinigų šioms merginoms perdavimu ir priėmimu. Todėl akivaizdu, kad, bylai aktualiu laiku R. Š. prašymu perduodamas pinigus į užsienį vykstančiai J. A., o po to iš jos priimdamas pinigus, A. D. suprato, kokiu tikslu perduoda jai pinigus ir iš kokios veiklos yra gauti jos perduodami pinigai, suvokė savo veiksmų pavojingumą, kad realizuoja dalį bendros su R. Š. ir kitais asmenimis nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių ir savo veiksmais prisideda prie liudytojos J. A. kelionės organizavimo, o kartu ir prie pajamų iš jos prostitucijos gavimo, ir norėjo taip veikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. D. veikė tiesiogine tyčia, yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė A. D. savanaudiškų paskatų bendroje su kitais nuteistaisiais nusikalstamoje veikloje buvimą; jis, suvokdamas, jog savo aktyviais veiksmais tiesiogiai prisideda prie pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, kaip pats nurodė, iš nuteistųjų gaudavo pinigų smulkioms išlaidoms, taip pat susimokėti už mokslą. Šio teismo išvada, kad A. D. veikoje, padarytoje J. A. atžvilgiu, yra nustatyti visi būtini nusikaltimo, nustatyto BK 307 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, yra motyvuota, logiška, pagrįsta įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu, įrodymų visumos vertinimu, atsižvelgiant į įrodymų sąsajumą, pakankamumą bei patikimumą, ir abejonių nekelia. Tai, kad bylos įrodymus apeliacinės instancijos teismas įvertino nepalankiai nuteistajam A. D., nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jo kaltė pagrįsta prielaidomis ar kad apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
13. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais grindžiamas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, neatitinka apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, iš esmės yra deklaratyvūs, išreiškia vien tik kasatorių nesutikimą su šio teismo motyvuotomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, todėl esminių BPK pažeidimų nepagrindžia.
Dėl turto konfiskavimo
14. Kasatoriai nesutinka su iš A. D. konfiskuotinos pinigų sumos dydžiu, teigia, kad dydis nustatytas neatsižvelgus į jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, o sprendimas išieškoti pinigų sumą iš nuteistųjų A. D. ir R. Š. lygiomis dalimis nemotyvuotas.
15. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-527/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-527/2014">2K-527/2014</a>, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016).
17. Pažymėtina, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-942/2015, 2K-7-304-976/2016). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>).
18. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistieji (tarp jų ir A. D.) iš nusikalstamos veikos – pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos – gavo pajamų. Šios pajamos teismo pagrįstai pripažintos nusikalstamos veikos rezultatu ir nuspręsta jas konfiskuoti. Vis dėlto skundžiamo teismo nuosprendžio motyvacija, kaip pagrįstai teigia kasatoriai, nustatant konfiskuotino turto dydį, nėra be priekaištų. Antai apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs iš A. D. išieškoti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3195 Eur, šios sumos apskaičiavimo tinkamai ir aiškiai nepagrindė.
19. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. D. kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais R. Š. ir nenustatytais asmenimis pelnėsi iš J. A. prostitucijos, kuria ši užsiėmė Prancūzijoje laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2011 m. liepos 22 d. Aptariamu laikotarpiu dalį iš prostitucijos gautų pajamų J. A. siuntė per „Western Union“ agentūrą į jai nurodytą E. L. sąskaitą (2011 m. liepos 11 d. – 3485 Eur, 2011 m. liepos 15 d. – 1280 Eur, 2011 m. liepos 19 d. – 1625 Eur) ir šios iš prostitucijos gautos pajamos, iš viso 6390 Eur, buvo perduodamos nuteistajam R. Š..
20. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima neginčytinai spręsti, kokiomis proporcijomis nuteistieji dalijosi tarpusavyje gautus pinigus, taip pat ir iš J. A. prostitucijos, todėl nusprendė konfiskuotino turto sumas ir šiuo konkrečiu atveju išieškoti iš R. Š. ir A. D. lygiomis dalimis, t. y. po 3195 Eur.
21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo A. D., neįvertino gana reikšmingos aplinkybės, t. y. to, kad dalis pinigų, kuriuos J. A. 2011 m. liepos 11 d. per kitą asmenį pervedė R. Š., buvo gauti ne iš jos prostitucijos. Iš liudytojos J. A. parodymų matyti, kad 2011 m. liepos 11 d. per „Western Union“ agentūrą į jai nurodytą E. L. sąskaitą ji pervedė ne tik savo, bet ir E. G. (K.) iš prostitucijos uždirbtus pinigus, iš viso 3485 Eur; jos dalį sudarė 1820 Eur, likusi dalis – 1665 Eur – priklausė E. G.. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo teisme metu nepaneigta. Dėl to darytina išvada, kad iš A. D., nuteisto tik už pelnymąsi iš J. A. prostitucijos, nepagrįstai buvo nuspręsta konfiskuoti lygiomis dalimis su nuteistuoju R. Š. ir iš E. G. prostitucijos faktiškai gautą pinigų sumą.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš A. D. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma valstybei mažintina iš E. G. prostitucijos gauta pinigų suma –1665 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. D. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybei – 3195 Eur, gautus iš J. A. prostitucijos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. D. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybei – 1530 Eur, gautus iš J. A. prostitucijos.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė
