Dėl neteisėto cigarečių gabenimo, o ne dėl jų laikymo

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-36-511/2022

Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00158-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.36; 21.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Mariaus Draudvilos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu T. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 2000 Eur dydžio bauda ir 4000 vnt. „Minsk“, „Minsk Capital QS“ cigarečių, 6000 vnt. „NZ 8“, „NZ Gold“ cigarečių, 3600 vnt. „NZ 8“, NZ cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, konfiskavimas.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarimu panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena T. J. pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį nutraukta. Nurodyta 4000 vnt. „Minsk“, „Minsk Capital QS“ cigarečių, 6000 vnt. „NZ 8“, „NZ Gold“ cigarečių, 3600 vnt. „NZ 8“, NZ cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sunaikinti. Automobilis „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis grąžinti savininkui G. K., gim. (duomenys neskelbtini).

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko Mariaus Draudvilos prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai

4. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1. Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas Tauragės apylinkės teismo nutarimą ir nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, pažeidė proceso teisės normas ir padarė esminius ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio, 569 straipsnio pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai, neobjektyviai ir neišsamiai, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei teisėtumo, objektyvumo ir teisingumo – pagrindinius administracinių nusižengimų teisenos – principus. Taip pat teismas nesilaikė ANK 567 straipsnyje nustatyto privalomumo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant svarbias aplinkybes.

4.2. T. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį už neteisėtą cigarečių laikymą, jos buvo įvežtos iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių ir nepaženklintos banderolėmis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutarimą ir vertindamas bylos medžiagą, analizavo T. J. kaltės klausimą daugiausia dėl neteisėto cigarečių gabenimo, o ne dėl jų laikymo. Teismas akcentavo, kad T. J. kraunant cigaretes nebuvo sučiuptas, vilkike ar puspriekabėje jokių cigarečių ar slėptuvių neteisėtai joms gabenti nebuvo rasta, neteisėtai gabenantis cigaretes T. J. neužfiksuotas, duomenų, kad T. J. anksčiau būtų pažeidęs akcizinių prekių gabenimo tvarką, kirsdamas valstybinę sieną, nenustatyta.

4.3. Įrodymai turi būti objektyvūs, apeliacinės instancijos teismas negalėjo pats sukurti įrodymų turinio ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes turėjo įvertinti bei analizuoti visus byloje esančius duomenis, o ne tik įrodymų fragmentus. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir išsamiai nepagrindė, kodėl vienus bylos įrodymus vertina kaip reikšmingesnius ir labiau patikimus (D. K. paaiškinimus apie tai, kad automobilis,,Alfa Romeo“ buvo nevažiuojantis, T. J. nurodytas aplinkybes apie automobilį,,Alfa Romeo“), o kitų svarbių įrodymų iš viso nevertina (policijos pareigūnų Vitalijaus Pudžemio ir Igno Budrio rašytinių paaiškinimų ir parodymų, duotų teismo posėdžio metu, apie tai, kad jie patys stebėjo ir matė, kaip T. J. nuėjo prie aikštelėje stovinčių lengvųjų automobilių, sėdo į juodą automobilį,,Alfa Romeo“ ir privažiavo prie vilkiko galo). Taip pat neaišku, kodėl kitus įrodymus, tokius kaip policijos pareigūnų Aurimo Banio ir Roberto Petkaus parodymus, teismas vertino (padrikai) rezervuotai, neįsigilindamas į bylos aplinkybes, buvusią situaciją, pareigūnų atvykimo laiką, visų byloje surinktų įrodymų turinį, savaip interpretuodamas pareigūnų paaiškinimus, iškraipydamas esminius įrodymus ir sukurdamas frazę (,,taip nurodė ir pareigūnas I. Budrys, patvirtindamas, kad važiuojančio,,Alfa Romeo“ automobilio nematė“), kuri net nebuvo pasakyta, taip pat nepaaiškindamas, kodėl policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti laikomi įrodymais byloje, kodėl jie yra niekiniai ar kodėl jais negalima vadovautis.

4.4. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad T. J. paaiškino, jog nežino, iš kur atsirado aikštelėje automobilis,,Alfa Romeo“. Nurodė, kad kai grįžo su vilkiku, automobilis,,Alfa Romeo“ jau stovėjo aikštelėje ir jame viskas buvo uždaryta. Policijos pareigūnai V. Pudžemys ir I. Budrys paaiškino priešingai – kad T. J. privarė automobilį,,Alfa Romeo“ prie vilkiko galo, kai priėjo, automobilio priekinės vairuotojo durelės nebuvo iki galo uždarytos ir spynelėje buvo palikti užvedimo rakteliai. Policijos pareigūnai paaiškino, kodėl negalėjo matyti cigarečių krovimo į automobilio bagažinę fakto, bet apeliacinės instancijos teismas visų išvardytų duomenų net nevertino, sumenkino liudytojų – policijos pareigūnų parodymų įrodomąją reikšmę, išskirtinę ir prioritetinę reikšmę suteikdamas kaltinamojo T. J. parodymams, neanalizavo jų neatitikties kitoms faktinėms bylos aplinkybėms. T. J. nurodė, kad su tuo vilkiku važiavo pirmą kartą, nurodė, kad vilkikus kas penktą reisą pasienyje tikrina su rentgenu, tačiau teismas nesigilino į nurodytas aplinkybes ir akcentavo faktą, kad nebuvo nustatyta, jog vilkike ar puspriekabėje būtų įrengtos slėptuvės. Akivaizdu, kad T. J. pats pasakė, jog jis žino, kada gali būti patikrintas pasienyje, žino tikrinimo dažnumą, tačiau teismas minėtas aplinkybes ignoravo. Liudytojas G. K. paaiškino automobilio,,Alfa Romeo“ įsigijimo aplinkybes ir tai, kad realiai jis nebuvo tikrasis automobilio savininkas, tačiau teismas taip pat minėtas aplinkybes ignoravo.

4.5. ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas privalomumas teismams aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismas neanalizavo visų byloje esančių įrodymų. Neaišku, kodėl teismas nebuvo objektyvus ir iš esmės ieškojo tik T. J. teisinančių įrodymų bei vertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus fragmentiškai (iš liudytojų A. Banio ir R. Petkaus paaiškinimų pirmosios instancijos teisme rinko atskiras frazes ir savaip interpretavo), atskirai vienus nuo kitų, jų nelygino tarpusavyje, nepateikė jų visumos analizės, nesusiejo jų į loginę visumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas surinktų įrodymų visa apimtimi netyrė ir dalies jų nevertino. Visiškai nevertino suinteresuoto asmens G. K. rašytinių paaiškinimų ir parodymų, duotų teismo posėdžio metu. Nevertino liudytojo D. K. ir G. K. paaiškinimų prieštaringumo įrodymų vertinimo kontekste, nors jie nurodė bylai svarbias aplinkybes dėl automobilio,,Alfa Romeo“ priklausomybės.

4.6. Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, turėjo įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tačiau iš esmės rėmėsi tik T. J. ir liudytojo D. K. paaiškinimais, nors D. K. paaiškinimai prieštaravo liudytojo G. K. paaiškinimams. Policijos pareigūnų V. Pudžemio, I. Budrio paaiškinimų iš viso nevertino. Iš policijos pareigūnų A. Banio ir R. Petkaus paaiškinimų išrinko atskiras frazes, kurios neva patvirtino, kad T. J. nepadarė jokio teisės pažeidimo. Susipažinus su apeliacinio teismo priimtu nutarimu galima daryti prielaidą, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų V. Pudžemio ir I. Budrio parodymai laikomi niekiniais, nurodant, kad policijos pareigūnai neužfiksavo daromo pažeidimo, netyrė pirštų atspaudų ar biologinių pėdsakų ant automobilio,,Alfa Romeo“, užvedimo raktelių ir cigarečių pakuočių. Manytina, kad, policijos pareigūnų parodymus vertinant kaip niekinius ir ignoruojant juos, formuojama ydinga įrodymų vertinimo praktika. Be to, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neįvykdė teisingumo, cigaretės, kurios buvo įvežtos iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių ir nepaženklintos banderolėmis, buvo konfiskuotos, tačiau jas laikęs asmuo nebuvo nubaustas, o automobilis grąžintas G. K..

4.7. Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, turėjo įvertinti ne tik įrodymų šaltinių patikimumą, bet ir ar įrodymai nuoseklūs, ar nėra tarp jų prieštaravimų. Klaipėdos apygardos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tai darė paviršutiniškai ir nagrinėdamas bylą padarė nepagrįstas, neišsamias, nemotyvuotas ir paviršutiniškas išvadas.

4.8. Teismas tik D. K. parodymus vertino kaip patikimus ir jais vadovavosi, nors du pareigūnai tvirtino, kad matė, kaip T. J. atvarė automobilį prie vilkiko. Be to, priešingai nei nenurodė apeliacinės instancijos teismas, I. Budrys tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė važiuojantį,,Alfa Romeo“ automobilį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vertindamas R. Petkaus paaiškinimus dėl cigarečių kiekio, padarė išvadą, kad T. J. turėjo užtrukti kraudamas cigaretes iš vilkiko į,,Alfa Romeo“ automobilį, todėl pareigūnai turėjo matyti cigarečių krovimo faktą ir galėjo tai užfiksuoti, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertindamas visos bylos medžiagos, visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai padarė tokią išvadą, nes policijos pareigūnai V. Pudžemys ir I. Budrys, kurie stebėjo T. J., paaiškino, kad vilkiko priekis buvo užstatytas automobiliu,,BMW X5“, abi vilkiko durelės buvo paliktos praviros, taip užstojant vaizdą iš degalinės pusės, todėl nusprendė apvažiuoti ir nuo pagrindinio kelio pažiūrėti, kas ten vyksta. Pavažiavo su automobiliu apie 500 metrų (tuo metu stebėjimo galimybės buvo ribotos). Tada matė atidarytą,,Alfa Romeo“ automobilio bagažinę, prie kurios stovėjo T. J.. Po kurio laiko pastebėjo, kad bagažinė uždaryta. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas neįsigilino ir paviršutiniškai nagrinėjo bylą, nevertino minėtų aplinkybių, neatsižvelgė į fotolentelėje užfiksuotą automobilio,,Alfa Romeo“ padėtį, į tai, kad pareigūnai keitė buvimo vietą, važiavo apie 500 metrų, todėl T. J., įvertinant rastų cigarečių kiekį, turėjo pakankamai laiko cigaretėms sudėti.

4.9. Klaipėdos apygardos teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į įrodymų prieštaravimus. Liudytojas G. K. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis,,Alfa Romeo“ jam nepriklauso, pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį tik brolio D. K. paprašytas, automobilio,,Alfa Romeo“ nematė ir automobiliu nevažinėjo, neturi vairuotojo pažymėjimo, jokių malkų broliui neskaldė, tik D. K. liepė sakyti, kad už malkų skaldymą davė automobilį, nurodė, kad D. K. yra T. J. pažįstamas. Taip pat rašytiniame paaiškinime teigė, kad T. J. seniai pažįsta, nes jis yra jo brolio draugas ir gyvena jo kaimynystėje; brolis D. K. liepė jam teisme ar policijoje sakyti, kad automobilį pardavė T. J.. D. K. paaiškino, kad pažįsta T. J., automobilį ne pardavė, o atidavė broliui G. K. už malkų skaldymą; automobilį atidavė broliui, kad parduotų į metalo laužą; šis išsikvietė tralą ir su juo išsivežė automobilį. Liudytojas D. K. nurodė, kad G. K. nieko neatsimena, nes buvo girtas. Pats G. K., priešingai nei D. K., nenurodė, kad negali prisiminti visų buvusių aplinkybių, nes buvo girtas. Jis tik paaiškino, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė dėl to, kad buvo girtas ir kad brolis D. K. pasakė, kad nieko nebus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad aplinkybė, jog G. K. galimai pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį būdamas neblaivus, galėjo turėti įtakos jo rašytiniuose paaiškinimuose ar teismo posėdyje nurodytoms aplinkybėms.

4.10. Taigi Klaipėdos apygardos teismas tendencingai ir vienpusiškai įvertino bylos aplinkybes, nebuvo aktyvus, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, jų turinio logiškumo ir šaltinių patikimumo, įrodymus vertino fragmentiškai ir atskirai vienus nuo kitų, pažeidė teisingumo, objektyvumo ir teisėto proceso principus, todėl priėmė neteisėtą, neobjektyvų ir nepagrįstą nutarimą.

5. T. J., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarimą nepakeistą. T. J. atsiliepime į prašymą nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo ir vertino esančių įrodymų visetą bei algoritmą. Norint laikyti akcizines prekes, reikia kažkokiu būdu jas įsigyti ir parsigabenti į sandėliavimo vietą. Vien aplinkybės, kad kontrabandinės cigaretės rastos automobilyje toje pačioje aikštelėje, kurioje T. J. pastatė vilkiką su puspriekabe, ir dar tokiu būdu, kuris neatitiko pareigūnų lūkesčių, savaime neužtraukia administracinės atsakomybės, t. y. nėra administracinio nusižengimo sudėties.

5.2. Be kita ko, į bylą buvo pateikti 2020 m. lapkričio 30 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 85-PR2-8988 ir Nr. 85-PR2-8990 (b. l. 4–6), kuriuose pareigūnai V. Pudžemys ir I. Budrys nurodė identiškas aplinkybes, abu sutartinai tvirtino, kad buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, jog Šilalės miesto gyventojas T. J., galimai parvykdamas iš Baltarusijos Respublikos, su vilkiku slėptuvėse parsiveža akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurias realizuoja Šilalės miesto gyventojams. Liudydami pareigūnai sutartinai patvirtino, kad jiems slapta stebint ir nesiartinant prie T. J. vilkiko buvo stengiamasi neatskleisti savo tapatybės. Slapta stebėdami, jie girdėjo kalamo metalo garsą (kalimą ir garsą siejo su slėptuvės, kurioje buvo sudėtos akcizinės prekės, atidarymu), tačiau apžiūros metu net nesivargino surasti menamos slėptuvės ir (ar) apžiūrėti vilkiko. Pateikdami tarnybinius pranešimus ir liudydami pareigūnai įrodinėjo kelis alternatyvius administracinio nusižengimo veiksmus, kuriuos tariamai atliko T. J., o apeliacinės instancijos teismas juos patikrino ir įvertino, t. y. akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, neteisėtą pargabenimą išvengiant muitinės kontrolės, laikymą ir realizavimą.

5.3. Pareigūnai sutartinai tvirtino turėję žvalgybinės informacijos apie T. J. ir jo daromus administracinius nusižengimus ar nusikaltimus, žinojo, kur laikoma jo vairuojama transporto priemonė, tačiau nesugebėjo identifikuoti aikštelėje stebimo asmens, parvairavusio sunkvežimį (vilkiko numeriai ir stebimas asmuo turėjo būti žinomi pareigūnams, nes jie jau turėjo surinkę, kaip jie teigė, pakankamai žvalgybinės informacijos, nors asmens paieškos rezultatai atlikti praėjus septynioms dienoms po kontrabandinių cigarečių radimo fakto). Apsiribojo nurodydami pranešimuose, kad vilkiką vairavo vyras; tapatybę identifikavo tik priėję prie vilkiko. Jei pareigūnai, kaip teigia, turėjo žvalgybinės informacijos, savo tarnybiniuose pranešimuose būtų iškart nurodę, jog į aikštelę įvažiavo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymu (duodami parodymus pareigūnas A. Banys patvirtino, kad nežinojo, kokiomis apimtimis yra pargabenamos cigaretės – ar veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, ar laikytina administraciniu nusižengimu) įtariamo asmens vairuojamas vilkikas. Negalima vykdyti slapto sekimo veiksmų nežinant nei kaip asmuo atrodo, nei kokį vilkiką vairuoja.

5.4. Kartu pažymėtina, kad įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįsti vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais. Nors šiuo atveju pareigūnai tvirtino, kad turėjo kriminalinės žvalgybos informacijos, tačiau į bylą pateikė tos pačios dienos, kaip ir surašyti pranešimai, 2020 m. lapkričio mėn. sienos kirtimo duomenis (b. l. 7). Logiška būtų teigti, kad, disponuojant kriminalinės žvalgybos informacija, paklausimas dėl sienos kirtimo duomenų turėtų būti pateiktas anksčiau nei 2020 m. lapkričio 30 d. ir turėjo būti žinoma akcizinių prekių laikymo vieta, nes jau turėta informacijos dėl akcizinių prekių pargabenimo ir jų laikymo, pardavimo.

5.5. Iš byloje esančių rašytinių duomenų, pareigūnų paaiškinimų darytinos išvados, kad: 1) buvo vykdomas slaptas sekimas, stebėjimas, pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės, nesant prokuroro ar teismo sankcijos, nesant kriminalinės žvalgybos bylos; 2) įstatymas nenustato kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo administracinėje teisenoje; 3) objektyviai apie menamus administracinius nusižengimus ir (ar) nusikaltimus neegzistavo jokia išankstinė informacija, gauta ir (ar) surinkta anksčiau nei 2020 lapkričio 30 d.; 4) tyrimo metu nenustatytos ir nerastos slėptuvės vilkike ir (ar) priekaboje, nes jų nebuvo; 5) tyrimo metu nenustatytas nė vienas valstybinės sienos kirtimo faktas, kuris būtų patvirtinęs teiginius dėl slėptuvėse parvežamų akcizinių prekių, jų įsigijimo, realizavimo ir laikymo; 6) pareigūnai, turėdami išankstinės informacijos, neinformavo muitinės ir pasienio pareigūnų dėl galimai gabenamos kontrabandos, sąmoningai leisdami kilti galimai žalai; 7) pareigūnai, vykdydami slaptą sekimą, stebėjimą, nenaudojo jokių vaizdą fiksuojančių priemonių.

5.6. Liudydami pareigūnai sutartinai patvirtino, kad, jiems slapta stebint ir nesiartinant prie T. J. vilkiko, buvo stengiamasi neatskleisti savo tapatybės. Tai, kad pareigūnai (liudytojai) siekė išlaikyti anonimiškumą ir neatskleisti savo tapatybės, patvirtina rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįsti vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais (ANK 569 straipsnio 6 dalis).

5.7. Bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai (pareigūnai) buvo vienoje patalpoje ir galimai derino savo parodymus, klausėsi, ką kalba vienas liudytojas, vėliau buvo pakartojamos prieš tai liudijusio pareigūno aplinkybės. ANK 632 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad liudytojai iki apklausos pašalinami iš teismo posėdžių salės. Posėdis vyko nuotoliniu būdu. Pareigūnams (liudytojams) neabejotinai buvo žinoma, kad įstatymas draudžia būti toje pačioje patalpoje, kai liudija kitas asmuo dėl nagrinėjamo administracinio nusižengimo, tačiau šio draudimo nepaisė ir galimai derino savo paaiškinimus, užpildydami netikslumus.

5.8. Paduotame pareiškime atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išreiškiamas nusivylimas, kad apeliacinės instancijos teismas sumenkino liudytojų – policijos pareigūnų parodymų įrodomąją reikšmę dėl cigarečių krovimo (nors patys pareigūnai prisipažino, kad nematė, kaip buvo kraunamos cigaretės, – nei kas krovė, nei ką krovė, jei tokie veiksmai buvo atlikti), tačiau reikalaujama, kad būtų pripažintas T. J. cigarečių krovimo faktas. Paminėtina, kad T. J. dėl galimų nusikalstamų pareigūnų veiksmų kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos teismuose išnagrinėta ne viena baudžiamoji byla dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLTQ5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200-495/2020">2K-200-495/2020</a>).

5.9. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 yra patvirtintos Rekomendacijos dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese. Tačiau nei Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, nei minėtos rekomendacijos kriminalinės žvalgybos informaciją naudojant administracinėje teisenoje netaikytinos, kadangi baudžiamasis procesas ir administracinės teisenos nuobaudų taikymo procedūra iš esmės skiriasi tiek pagal pradėjimo ir vykdymo pagrindus, vykdančius subjektus, taikomas priemones, tiek pagal galimas pasekmes asmens statusui (administracinėje teisenoje tokia galimybė net nenustatyta).

5.10. Pareiškime taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo G. K. duotus parodymus. Tačiau G. K., duodamas parodymus, yra nurodęs net tris skirtingas versijas dėl automobilio „Alfa Romeo“. Be to, nesuprantama, kodėl alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens parodymai turėtų būti patikimesni nei asmenų, kurie neturi priklausomybių. Paminėtina, kad minėtas liudytojas į posėdį buvo atvesdintas, savarankiškai atvykti nesugebėjo, nors apie teismo posėdį buvo informuotas. Taip pat atmestini pareiškime nurodomi teiginiai dėl automobilio „Alfa Romeo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo neva T. J. važiavo ir tai pareigūnai matė. Automobilis kelerius metus yra (buvo) nevažiuojantis, šias aplinkybes paliudijo ne tik D. K., bet ir automobilį į saugojimo aikštelę išgabenusi įmonė bei patys pareigūnai.

5.11. Apibendrinant pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įstatymo reikalavimuose nustatytų priemonių, kad būtų patikrinti esminiai apeliacinio skundo argumentai ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atliktų procesinių veiksmų teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismas neapsiribojo pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, bet atliko įrodymų tyrimą pagal apeliaciniame skunde iškeltas abejones ir nurodytas faktines aplinkybes. Teismo procesas apeliacinės instancijos teisme vyko išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, laikantis rungimosi principo ir nešališko teismo principo, nepažeidžiant procesinių normų.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Mariaus Draudvilos prašymas netenkintinas.

Dėl pareiškime nurodytų ANK pažeidimų

7. Byloje ginčijamas surinktų duomenų pripažinimas įrodymais, nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikiamas savas jų vertinimas, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tendencingai ir vienpusiškai įvertino bylos aplinkybes.

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-489/2017">2AT-51-489/2017</a>). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

9. ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai; 569 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019).

10. ANK 209 straipsnio 5 dalis nustato atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

11. T. J. šioje byloje buvo kaltinamas laikymu automobilyje „Alfa Romeo 156“ 2414 Eur vertės cigarečių, įvežtų iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis.

12. Minėtame straipsnyje nurodytų akcizinių prekių laikymu suprantamas jų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Todėl inkriminuojant šią veiką, be kita ko, turėjo būti nustatyta, kad šias prekes T. J. turėjo savo žinioje.

13. Pirmosios instancijos teismas T. J. kaltę dėl ANK 209 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo padarymo grindė policijos pareigūnų I. Budrio, V. Pudžemio, R. Petkaus, A. Banio parodymais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors policijos pareigūnai nematė, kaip T. J. krovė cigaretes į automobilio „Alfa Romeo“ bagažinę, tačiau tai nebūtinai paneigia jo kaltės nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas apie jo kaltę sprendė iš šių policijos pareigūnų parodytų aplinkybių: T. J. atvyko ir pasistatė vilkiką automobilių stovėjimo aikštelėje; buvo girdėti kalimo garsas prie vilkiko; atvykusi T. J. žmona savo automobilį pastatė vilkiko priekyje, šiuo automobiliu buvo užstotas vaizdas nuo degalinės pusės; T. J. sėdo prie automobilio „Alfa Romeo“ vairo ir su juo privažiavo prie vilkiko; policijos pareigūnai tam tikru stebėjimo metu matė, kad buvo pradaryta automobilio bagažinė; atvykus policijos pareigūnams automobilio „Alfa Romeo“ priekinės vairuotojo durys buvo iki galo neuždarytos ir buvo palikti rakteliai užvedimo spynelėje; atidarius automobilio bagažinę joje rastos cigaretės; kitų asmenų stovėjimo aikštelėje nebuvo; automobilis „Alfa Romeo“ priklauso G. K., kuris yra T. J. žmonos pusseserės vyro brolis; G. K. automobiliu nesirūpinant, su šia transporto priemone buvo galima elgtis, kaip tik norima. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad tiek E. K., tiek D. K., tiek G. K. tarpusavyje yra pažįstami, todėl, teismo nuomone, negalima teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. nežinojo, kam priklauso automobilis „Alfa Romeo“, ir ši nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog cigaretės nepriklauso T. J..

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs T. J. apeliacinį skundą, dar kartą išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir juos aptaręs skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje esančių duomenų visuma nėra pakankama neabejotinai pripažinti, kad automobilio „Alfa Romeo“ bagažinėje rastos kontrabandinės cigaretės priklauso T. J. ar kad pastarasis cigaretes ten sukrovė ir laikė. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pareigūnai nematė T. J., kraunančio cigaretes iš vilkiko, kuriuo jis grįžo iš reiso, ir šio fakto neužfiksavo; vilkike ar jo puspriekabėje jokių cigarečių ar slėptuvių neteisėtai joms gabenti nebuvo rasta; neteisėtai gabenantis kontrabandines cigaretes T. J. neužfiksuotas; automobilis „Alfa Romeo“, kuriame buvo rastos cigaretės, T. J. nepriklauso; policijos pareigūnai, kaip jie teigė, disponuodami informacija, jog T. J. vilkiku galimai gabena kontrabandines cigaretes, turėjo visas galimybes sustabdyti T. J. vairuojamą vilkiką, jį detaliai patikrinti ir taip patikimai ir neginčijamai patvirtinti arba paneigti turimą pirminę informaciją apie T. J. galimai daromą neteisėtą veiką, tačiau to nepadarė ir nesurinko patikimų ir neginčijamų T. J. kaltės įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Institucijos surinktais duomenimis nepaneigta T. J. versija, jog jam inkriminuoto nusižengimo jis nepadarė.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nenustatyta, jog ant automobilio „Alfa Romeo“ ir jo užvedimo raktelio bei cigarečių pakuočių būtų palikta T. J. pirštų atspaudų ar biologinių pėdsakų; teismas akcentavo, kad byloje šios aplinkybės netirtos, nurodydamas tai kaip tyrimo trūkumą. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 209 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas įrodinėjamas vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis; įstatymas nenustato, kokiais konkrečiais įrodymais turi būti įrodinėjama asmens kaltė padarius šį administracinį nusižengimą. Taigi, ji gali būti įrodinėjama ir liudytojų, tarp jų ir policijos darbuotojų, parodymais. Tačiau, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamoje byloje T. J. neigiant kaltę dėl šio pažeidimo ir kokį nors ryšį su automobilyje „Alfa Romeo“ policijos darbuotojų rastomis cigaretėmis, apeliacinės instancijos teismas teisingai pasisakė, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Pagal teismų nustatytas aplinkybes byloje liudiję policijos pareigūnai nematė, kas sukrovė cigaretes į automobilį „Alfa Romeo“, o įrodymų, neabejotinai patvirtinančių T. J. turėjimo savo žinioje šių cigarečių faktą, nebuvo surinkta ir pateikta, be kita ko, kaip matyti iš bylos, laiku nebuvo išsaugoti ir į bylą pateikti taip pat ir vaizdo įrašai, galėję turėti reikšmės šalinant iškilusius prieštaravimus. Pažymėtina ir tai, kad, išdėstęs šios nutarties 13 p. paminėtas išvadas, pirmosios instancijos teismas nutarime vis dėlto nekonstatavo fakto, jog cigaretes į automobilio bagažinę sukrovė būtent T. J., taigi ši aplinkybė liko tik kaip teismo išvadomis nepaneigta prielaida. Be to, iš bylos matyti, kad nors buvo apklaustas automobilio „Alfa Romeo“, kuriame rastos cigaretės, savininkas G. K. ir kiti su šiuo automobilio naudojimu bei perleidimu susiję asmenys – E. K. ir D. K., tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas savo išvadose nenustatė, kad minėto automobilio naudotojas buvo būtent T. J., priešingai – pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šio automobilio savininkas yra G. K., minėtas automobilis iki 2020 m. rugsėjo 4 d. priklausė E. K., o automobilio pardavimą broliui G. K. organizavo E. K. vyras D. K.; iš prieštaringų liudytojo D. K. ir suinteresuoto asmens G. K. paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad šioje byloje buvo pasinaudota asmeniu, turinčiu tam tikrų priklausomybių nuo alkoholio, tai yra G. K. patiklumu, – pastarajam tapus automobilio „Alfa Romeo“ savininku, jam automobiliu nesirūpinant ir jo nepasiimant, su šia transporto priemone buvo galima elgtis, kaip tik norima.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytas aplinkybes įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas tinkamai laikėsi nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų ir pripažindamas, kad byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama konstatuoti, kad T. J. padarė ANK 209 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis