Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-37-788/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00306-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. ir jo atstovės advokatės Jurgitos Jablonskienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. A. P. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį nubaustas 1700 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad 2020 m. lapkričio 19 d. 15.35 val. PC „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, automobiliu „Mercedes-Benz C300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai pradėdamas važiuoti iš vietos, pargriovė ant žemės ir priekiniu dešiniuoju ratu pervažiavo prie automobilio stovėjusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai R. P. dešinę koją, taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Paieškos priemonėmis suradus ir pristačius A. P. į policijos komisariatą, jam 20.28 val. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,2 promilės). Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101, 219.4, 221 punktų reikalavimus ir padarė bendrą 806,34 Eur žalą.
1.2. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 23 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo dalį dėl nuobaudų pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį skyrimo ir, paskyręs už kiekvieną administracinį nusižengimą naujas nuobaudas, vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskyrė A. P. galutinę nuobaudą – 1550 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, išieškant iš A. P. konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz C300“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur.
1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. ir jo atstovės advokatės J. Jablonskienės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Pareiškėjai prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjai prašyme nurodo:
2.1. ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). A. P. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir dėl R. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo, padaryto toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir administracinėje byloje pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negalima, o pradėta turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors šioje byloje Kauno apygardos teismui pateiktame atsiliepime pareiškėjai nurodė apie dvigubos atsakomybės negalimumą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir nutartyje dėl non bis in idem principo pažeidimo nepasisakė.
2.2. Teismai visapusiškai ir objektyviai bylos aplinkybių neištyrė, vertindami surinktus įrodymus ir nustatydami administracinių nusižengimų sudėtis nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 567, 569 straipsniai), rėmėsi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, rėmėsi prieštaringais įrodymais, nevertino jų patikimumo aspektu, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (ANK 566 straipsnio 1 dalis), pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į teisingą teismą, teisę gintis ir teikti įrodymus, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl A. P. kaltės, pažeidimų sudėties požymių nenagrinėjo ir jų (ne)buvimo A. P. veiksmuose nenustatinėjo, taip padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Šie pažeidimai lėmė esminį materialiosios teisės normų – ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies – pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), netinkamą priežastinio ryšio tarp A. P. veiksmų ir kilusių padarinių – R. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo, žalos jai padarymo nustatymą. Išnagrinėjus bylą apygardos teisme, liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, dėl jų nepateikė aiškių, logiškų ir pagrįstų išvadų, tai taip pat laikytina esminiais procesiniais pažeidimais.
2.3. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti
2.4. A. P. nepadarė ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo. Bylos duomenimis nėra objektyviai ir neginčytinai nustatytas tyčinis neteisėtas A. P. pasišalinimas iš eismo įvykio, kuris kilo dėl pačios pėsčiosios R. P. ir kitų pėsčiųjų didelio neatsargumo (kaltės), teisės aktų, reglamentuojančių eismo tvarką, nesilaikymo, pareigybinių įgalinimų viršijimo. Apylinkės teismo nutarime padarytos išvados dėl aptariamo nusižengimo sudėties jo veiksmuose buvimo, sulaikymo ir įvykio aplinkybių ištyrimo vengimo paremtos tik prielaidomis. Apygardos teismo nutartyje apie ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo sudėties A. P. veiksmuose buvimą, nepaisant apeliacinio skundo argumentų, iš viso nepasisakyta.
2.5. Iš bylos duomenų neaišku, kaip buvo nustatytas padarytos žalos dydis. Pati R. P. byloje, taip pat ir draudimo bendrovei, jokių patirtą žalą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Draudimo bendrovė, nustatydama R. P. padarytos neturtinės žalos dydį, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas (esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, rekomenduojamas neturtinės žalos dydis yra iki vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kuri 2020 m. lapkričio 19 d. sudarė 607 Eur), taip pat teismų praktiką analogiškose bylose. Buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies reikalavimai, į draudimo bendrovę nesikreipta laiku, nepateikti būtini žalai pagrįsti dokumentai. Siekiant gauti objektyvių duomenų dėl žalos dydžio, teismo ne kartą buvo prašoma iš draudimo bendrovės išreikalauti visą draudimo bylą ar apklausti žalą administravusį darbuotoją, tačiau šie prašymai liko neišgirsti. Be to, nustatant R. P. atlygintinos žalos dydį nebuvo atsižvelgta į jos didelį neatsargumą, jos kaip pėsčiosios padarytus KET pažeidimus ir kaip apsaugos darbuotojos padarytus teisės aktų pažeidimus. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje, apskaičiuojant žalos dydį, žala, padaryta Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neįskaičiuojama. Ligonių kasoms suteikta regreso teisė patirtą žalą išsiieškoti iš kalto asmens, ji negali turėti įtakos administracinio nusižengimo kvalifikacijai. Taigi, nenustačius tikslaus padarytos žalos dydžio, vien jau dėl to A. P. veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
2.6. Surašant byloje administracinio nusižengimo protokolą, buvo pažeisti ANK 609 straipsnio reikalavimai, taip pat nesivadovauta teismų praktikoje išdėstytais šio procesinio dokumento turiniui, jame formuluojamam kaltinimui keliamais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTg0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-84-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-84-942/2016">2AT-84-942/2016</a>, 2AT-53-788/2017, 2AT-97-942/2017, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020). Kaltinimas A. P. protokole suformuluotas netiksliai, nekonkrečiai, jame nenurodytas tikslus įvykio laikas, liudytojų duomenys, transporto priemonės savininko duomenys. Tikslus įvykio laikas pagal PC „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo įrašą, pranešimo apie įvykį duomenis ((duomenys neskelbtini)) – 16 val. 8–9 min. Protokole nurodyta įvykio aplinkybė – „staigiai startavo“ – paneigta pačios R. P. teisme duotais parodymais. Ši aplinkybė kaip nepagrįsta buvo pašalinta ir baudžiamojoje byloje A. P. dėl to paties įvykio pagal BK 284 straipsnį priimtame Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendyje. Be kita ko, administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai nurodyta, kad A. P. 20.28 val. nustatytas 1,29 promilės neblaivumas, administracinėje byloje neblaivumas jam nebuvo nustatomas. Priešingai nei nurodoma protokole, A. P. dėl administracinių pažeidimų į policiją pristatytas nebuvo. Duomenų apie taikytas jo paieškos priemones administracinėje byloje nėra. Gynyba apie nurodytus pažeidimus pasisakė dar bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, tačiau ir apylinkės teismo nutarime, ir apygardos teismo nutartyje šie pažeidimai liko neaptarti ir neįvertinti.
2.7. Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 5027 surašytas taip pat nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Protokole nėra duomenų apie prietaisą, kuriuo buvo tikrinama alkoholio koncentracija, jo galiojančią patikrą, galimą paklaidą, nėra duomenų ir apie tai, kad rezultatų fiksavimas ir alkoholio koncentracijos patikrinimo procedūra buvo atlikti tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, A. P. alkoholio koncentracija tikrinta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o aptariamas protokolas (kopija, o ne originalus dokumentas) šioje administracinėje byloje gautas ne įstatymų nustatyta tvarka, todėl nepripažintinas įrodymu ANK 569 straipsnio prasme. Kartu pažymima, kad, baudžiamojoje byloje tikrinant A. P. neblaivumą, buvo pažeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmenų neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5 papunkčio ir 6 punkto reikalavimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4–9 punktų reikalavimai. Abiejų instancijų teismai nurodytus teisės aktų pažeidimus ignoravo, jų nevertino ir apie juos iš esmės nepasisakė.
2.8. Byloje esantis eismo įvykio vietos planas sudarytas negaliojančiame blanke, plane nurodytas bylos numeris nesutampa su nagrinėjamos administracinės bylos numeriu, jame nėra eismo dalyvių parašų, o užfiksuoti pėdsakai neatitinka pėdsakų, užfiksuotų įvykio vietos vaizdo įraše (pavyzdžiui, pėdsakas Nr. 1). Byloje esančios fotonuotraukos, tarp jų ir R. P. pateiktos teismui, yra neinformatyvios, neaprašytos, neaišku, kada, kur, kieno ir kokia technika fiksuotos, todėl neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (ANK 569 straipsnio 2 dalis).
2.9. Tyrėjo A. Dirvelio 2020 m. lapkričio 23 d. tarnybinis pranešimas taip pat negali būti tinkamas įrodymas A. P. kaltei pagrįsti. Paminėtame tarnybiniame pranešime nurodytas ne tas įvykio kaltininkas, neteisingai nurodytos įvykio aplinkybės, užfiksuota informacija neatitinka faktinių duomenų. Tarnybiniu pranešimu buvo apžiūrėtas ir aprašytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovės V. N. gautas vaizdo įrašas, nurodyta, kad vaizdo įrašas perkeltas į tarnybinę USB laikmeną, tačiau byloje yra tik kompaktinis diskas, tai patvirtina, kad byloje esantis vaizdo įrašas nėra originalus. Be to, aprašant vaizdo įrašą, nurodytos aplinkybės neatitinka realiai vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, o įvykiui svarbios aplinkybės pranešime nefiksuotos. Kauno apylinkės teismui buvo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos tarnybiniame pranešime nenurodytos aplinkybės, tačiau teismai jų netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nurodytomis aplinkybėmis vaizdo įrašo apžiūra buvo atlikta nesilaikant apžiūroms keliamų reikalavimų (ANK 593 straipsnis, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 207 straipsnis), o kompaktinis diskas paimtas pažeidžiant duomenų gavimo tvarką (ANK 599 straipsnis, mutatis mutandis BPK 97 straipsnis). Vaizdo medžiagoje fiksuoti duomenys prieštarauja ir liudytojų R. P., T. G., J. K. ir V. N. parodymams apie įvykio aplinkybes. Nors teismų ne kartą buvo prašoma pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančio vaizdo įrašo ir tarnybinio pranešimo, apsaugininkų paaiškinimų, užfiksuojant svarbias gynybai aplinkybes, paskiriant vaizdo pagerinimo ekspertizę, tačiau šie prašymai nebuvo tenkinti, prieštaravimai taip pat liko neįvertinti, teismų sprendimuose apie juos nepasisakyta.
2.10. R. P. administracinėje (tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu), taip pat baudžiamojoje byloje duoti parodymai prieštarauja tarpusavyje ir neatitinka kitų byloje esančių duomenų. R. P. nei policijoje, nei teismuose nebuvo pripažinta nukentėjusiąja (ANK 578 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje tai pripažįstama esminiu proceso teisės pažeidimu, kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarimui (nutarčiai) priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-697/2021).
2.11. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką R. P., J. K., T. G. ir V. N. metu gauti duomenys taip pat neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (ANK 569 straipsnis). Mutatis mutandis taikant BPK 192 straipsnio 5 dalį, asmens atpažinimas pagal jo nuotrauką galimas tik tada, kai šio asmens parodyti gyvai nėra galimybės arba kai tai būtina liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Nė viena iš paminėtų aplinkybių, leidžiančių atlikti A. P. atpažinimą pagal jo nuotrauką, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, o tokiomis aplinkybėmis atliktas atpažinimas pagal nuotraukas teismų praktikoje laikomas BPK 192 straipsnio pažeidimu. Liudytojų J. K., T. G., V. N., D. S. parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja tarpusavyje, be to, neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių.
2.12. Apygardos teismas nepagrįstai konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz C300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą nustatinėjo pagal 2014 m. pagamintų tokių automobilių kainas. Byloje esančiame paminėto automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis pagamintas 2010 m. Tuo tarpu pagal kartu su 2021 m. liepos 9 d. atsiliepimu pateiktus panašių automobilių pardavimo skelbimus tokių automobilių vertė – 7000 Eur, o ne 10 000 Eur, kaip nustatė apygardos teismas.
3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
3.1. Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimais pagrįstai pripažinta, kad A. P. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje nustatytus nusižengimus. Teismai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus.
3.2. A. P. versija, kad jis nejuto ir nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, paneigta byloje esančiu vaizdo įrašu, nuotraukomis, apklaustų asmenų parodymais. Byloje nustatyta, kad, A. P. pradėjus važiuoti ir pargriuvus nukentėjusiajai ant žemės, byloje kaip liudytojai apklausti V. N. ir T. G. pradėjo belsti į automobilį, bandė jį sustabdyti, tačiau vairuotojas nesustojo, pavažiavo atbuline eiga, pasitiesino vairą ir dideliu greičiu išvažiavo iš aikštelės. Taigi, apygardos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad A. P. suvokė padaręs eismo įvykį.
3.3. Byloje žalos dydis taip pat buvo nustatytas – 806,34 Eur. Šią sumą sudaro draudimo bendrovės nukentėjusiajai R. P. išmokėti 650 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Valstybinei ligonių kasai atlyginta 156,34 Eur žala.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. ir jo atstovės advokatės J. Jablonskienės prašymas tenkintinas.
Dėl dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem)
5. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas taip pat nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
6. ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
7. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Tokią pat praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-514-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-514-942/2015">2K-514-942/2015</a>, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021).
8. Pažymėtina ir tai, kad non bis in idem principo taikymo sritis apsiriboja tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais, tačiau prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai. Kai kuriose Europos šalyse tokių nusižengimų bylos vadinamos „mažosiomis baudžiamosiomis bylomis“. EŽTT savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad administracinių pažeidimų mažesnis pavojingumas ir švelnesnė sankcija (palyginti su nusikalstamomis veikomis) nereiškia, jog dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03, p. 54–57; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia, be kita ko, tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Analogiška pozicija daug kartų išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2014, 2K-360-976/2018, 2K-36-697/2019, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016, 2K-245-788/2019 ir kt.).
9. Pareiškėjai non bis in idem principo pažeidimą grindžia tuo, kad A. P. dėl tų pačių faktų ne tik nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, bet ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistas baudžiamojoje byloje pagal BK 284 straipsnį. Šis argumentas pagrįstas.
10. Nagrinėjamos bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad A. P. dėl iš esmės tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje atliktų veiksmų buvo pradėta administracinė teisena ir baudžiamasis procesas. Baudžiamojoje byloje A. P. buvo pareikšti įtarimai, vėliau kaltinimai pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 19 d. apie 15.40 val. viešoje vietoje, prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu: Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, įžūliu elgesiu, be kita ko, panaudodamas prieš A. K. ir fizinį smurtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prokurorei pateikus prašymą dėl kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis (papildymo naujais tęstiniais veiksmais), A. P. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tęstinės BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą. Ši veika, be jau paminėtų nusikalstamų veiksmų (susijusių su A. K.), pasireiškė ir tuo, kad A. P., tęsdamas viešosios tvarkos pažeidimo veiksmus, 2020 m. lapkričio 19 d. apie 15.55 val. toje pačioje viešoje vietoje (prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje adresu: Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas), pašalinių asmenų akivaizdoje, įsėdęs į automobilį „Mercedes-Benz C300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjęs iš vietos tyčia pargriovė ant žemės ir priekiniu dešiniuoju ratu pervažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją R. P., taip jai padarė pakaušio kairės pusės sumušimą, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, be kita ko, buvo patikslintas prieš R. P. atliktų neteisėtų veiksmų laikas – „16.08 val.“.
11. Šioje administracinio nusižengimo byloje A. P. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 19 d. 15.35 val. PC „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, automobiliu „Mercedes-Benz C300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai pradėdamas važiuoti iš vietos, pargriovė ant žemės ir priekiniu dešiniuoju ratu pervažiavo prie automobilio stovėjusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai R. P. dešinę koją, dėl to R. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paieškos priemonėmis suradus ir pristačius A. P. į policijos komisariatą, jam 20.28 val. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,2 promilės). Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė KET 101, 219.4, 221 punktų reikalavimus ir padarė bendrą 806,34 Eur žalą.
12. Gretinant baudžiamojoje ir šioje administracinio nusižengimo byloje A. P. inkriminuotas veikas, akivaizdu, kad, nepaisant paminėtų ANK ir BK normų formuluočių skirtumų, buvo nagrinėjami ir teisiškai vertinami A. P. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tomis pačiomis aplinkybėmis ir būdu atlikti neteisėti veiksmai. Baudžiamojoje byloje nustatyti A. P. viešoje vietoje atlikti tęstinio pobūdžio neteisėti (įžūlūs) veiksmai, be kita ko, pasireiškė ir KET reikalavimų pažeidimu pasišalinant iš įvykio vietos ir sukeliant eismo įvykį, kurio metu R. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamojoje byloje teismai apie A. P. padarytos nusikalstamos veikos tyčios turinį, be kita ko, sprendė vertindami ir pastarojo veiksmus, pasišalinant iš įvykio vietos. Kartu pažymėtina tai, kad tiek vienoje, tiek kitoje byloje nustatinėtos įvykio aplinkybės buvo grindžiamos ir iš esmės tais pačiais įrodymais.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą A. P. atitinkamai patrauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, yra iš esmės tapačios non bis in idem principo prasme. Nors A. P. baudžiamojoje byloje nebuvo kaltinime tiesiogiai inkriminuotas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, tačiau ši aplinkybė išplaukia iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, ji šią bylą nagrinėjusių teismų buvo tiriama ir vertinama. Taigi non bis in idem principo laikymosi požiūriu nagrinėjamu atveju susiklostė neleistina situacija, kai už iš esmės tapačius reikšmingus teisinius faktus dviejuose skirtinguose procesuose A. P. pritaikyta atitinkamai tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė atsakomybė.
14. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje priėmė, kai A. P. jau buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriame pagal pakeistą kaltinimą buvo patvirtintos ir tos faktinės aplinkybės, kurios sutampa su aplinkybėmis, sudarančiomis A. P. administracinio nusižengimo turinį. Šiuo teismo nuosprendžiu A. P. pagal BK 284 straipsnį paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėtą baudžiamąją bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu A. P. paskirta bausmė palikta galioti.
15. Kauno apygardos teismui pateiktame atsiliepime pareiškėjai nurodė teismo nuosprendį, kuriuo A. P. nuteistas už tuos pačius faktus, pateikė argumentus dėl non bis in idem principo pažeidimo (2 t., b. l. 153–154), tačiau administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas šių aplinkybių nevertino, nutartyje dėl to nepasisakė ir savo procesiniu sprendimu paliko galioti teisinę padėtį, pažeidžiančią non bis in idem principą ir ANK 591 straipsnio 8 punkto nuostatas. Tai laikytina esminiu materialiosios ir proceso teisės pažeidimu, kuris turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju vienintelis būdas nurodytam pažeidimui ištaisyti ir jo padariniams pašalinti – panaikinti administracinio nusižengimo byloje A. P. priimtus teismų procesinius sprendimus ir bylą jam nutraukti.
16. Nustačius pagrindą nutraukti A. P. administracinio nusižengimo teiseną dėl pažeisto draudimo bausti už tuos pačius veiksmus antrą kartą (lot. non bis in idem), kiti pareiškėjų keliami klausimai dėl netinkamo proceso ir materialiosios teisės normų taikymo paliktini nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 5 dalimi, 591 straipsnio 8 punktu, 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį A. P. nutraukti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
Olegas Fedosiukas
