B. R. pagal BK 24 str. 6 d., 225 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-94-511/2018 Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00511-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5;

1.2.19.1.1; 2.1.7.1; 2.1.7.4; 2.1.6.2.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,

nuteistajam B. R., jo gynėjams advokatams Tomui Meidui ir Nerijui Plėdžiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. R. (B. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu B. R. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. J. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: B. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio (9415 Eur) bauda.

Iš B. R. ir T. J. solidariai nukentėjusiosios E. J. naudai priteista 8,63 Eur turtinei žalai bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 289,62 Eur turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 20 d. nutartimi patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendis, rezoliucinėje dalyje nurodant: iš T. J. ir B. R. solidariai nukentėjusiosios E. J. naudai išieškoti 1273,60 Lt vertę atitinkančią pinigų sumą –368,86 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. J., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, tačiau nuosprendis dėl T. J. kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Pirmosios instancijos teismas B. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 1 dalį, o T. J. – pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas padarė išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl B. R. ir T. J. veiksmų iš esmės pasitvirtino, tačiau nesutiko su šių veiksmų kvalifikavimu kaip kyšio reikalavimą, kyšių paėmimą. Iš bylos aplinkybių nėra aišku, už kokius konkrečius veiksmus, jų atlikimą ar neatlikimą, buvo reikalaujamas ir priimtas kyšis; pinigai buvo sumokėti ir turėjo būti mokami už bankroto administratoriaus paslaugas kaip tokias, o ne už konkrečių veiksmų atlikimą ar neatlikimą, vykdant bankroto administratoriaus įgaliojimus. T. J. ir B. R. veiksmuose yra ne kyšininkavimo požymiai, bet BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo tarnyba požymiai. Tačiau byloje nenustatyta, kad dėl T. J. ir B. R. veiksmų būtų padaryta didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nors E. J. T. J. perdavė 3000 Lt, T. J. bylos nagrinėjimo metu jai atlygino 501 Eur patirtos žalos, taip pat nors E. J. byloje pareiškė reikalavimą atlyginti 1179,08 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinei žalą, tačiau teismas to nevertino kaip didelės turtinės ar neturtinės žalos fiziniam asmeniui padarymo. Teismo nuomone, kaltinamųjų veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo B. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, padarė nepagrįstas išvadas, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisino B. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 1 dalį (o T. J. – pagal BK 225 straipsnio 1 dalį).

3. B. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „E.“ bankroto administratoriui T. J. savo naudai tiesiogiai reikalauti, susitarti priimti ir priimti kyšį iš E. J. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: jis, žinodamas, kad UAB „F.“ bankroto administratoriumi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bankroto administratoriumi siūlo paskirti T. J., 2014 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, restorane „B.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš UAB „F.“ direktorės ir vienintelės akcininkės E. J., padėdamas T. J. savo naudai tiesiogiai reikalauti 6000 Lt (1737,72 Eur) kyšio, pats tiesiogiai T. J. naudai pareikalavo 6000 Lt (1737,72 Eur) kyšio iš E. J. už T. J. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – UAB „F.“ bankroto procedūrų įvykdymą diskrecijos ribose teisės aktų nustatyta tvarka, nefiksuojant galimai padarytų formalių pačios įmonės ar E. J., kaip šios įmonės akcininkės ir vadovės, pažeidimų. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi UAB „F.“ iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrus UAB „E.“, 2014 m. rugsėjo 23 d. restorane „B.“ T. J. savo naudai tiesiogiai toliau reikalaujant iš E. J. 6000 Lt (1737,72 Eur) kyšio ir nurodant pinigus perduoti 2014 m. rugsėjo 26 d., jis, padėdamas T. J., pritarė tokiam pastarojo reikalavimui. 2014 m. spalio 2 d. kavinėje „Vero Cafe“, esančioje „Centro pasažo“ patalpose Gedimino pr. 16 / Vilniaus g. 10, Vilniuje, T. J. savo naudai tiesiogiai pareikalavus iš E. J. perduoti likusią kyšio dalį, jis, padėdamas T. J. ir žinodamas, kad dalį reikalauto kyšio – 3000 Lt (868,86 Eur) E. J. jau yra perdavusi T. J., taip pat tiesiogiai pareikalavo iš E. J. perduoti T. J. likusią kyšio dalį – 3000 Lt (868,86 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, B. R. 2014 m. spalio 15 d. ir 2014 m. spalio 17 d. vykusių dviejų pokalbių su T. J. metu davė pastarajam patarimus dėl kyšio iš E. J. reikalavimo, kad E. J. 2014 m. spalio 17 d., UAB „E.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksiančio susitikimo metu perduotų T. J. likusią kyšio dalį – 3000 Lt (868,86 Eur) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – UAB „F.“ bankroto procedūrų įvykdymą savo diskrecijos ribose teisės aktų nustatyta tvarka, nefiksuojant galimai padarytų formalių pačios įmonės ar E. J., kaip šios įmonės akcininkės ir vadovės, pažeidimų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis B. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 11 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK normas, buvo šališkas, padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės, baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, dėl to nepagrįstai panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

4.2. Baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkė viso apeliacinio proceso metu akivaizdžiai demonstravo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, tendencingumą priimant sprendimus, taip paneigė esminius teisėjų darbo etikos, teisės į teisingą ir nešališką teismą principus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gegužės 24 d. posėdžio metu buvo priimta protokolinė nutartis patenkinti kasatoriaus prašymą leisti laikinai išvykti iš Lietuvos (nuo liepos 6 iki 12 d. ir nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 2 d.). Patenkinus kasatoriaus prašymą nušalinti vertėją ir nusprendus atidėti posėdį, derindama kito posėdžio datą teisėjų kolegijos pirmininkė pareiškė: „jeigu mums nepavyks suderinti laiko, mes būsime priversti atšaukti kažkurią tai išteisintojo kelionę, ir tą leidimą truputėlį susiaurinti, tad gal galima kaip nors suderinti, jeigu neišvykstat iš Lietuvos, kad galėtume išnagrinėti tą bylą, tai liepos 8 d. berods pirma kelionė numatyta, tad šitą dieną pasiliekam rezervacijai“. Taip teisėjų kolegijos pirmininkė paneigė jau priimto sprendimo (leisti kasatoriui laikinai išvykti) teisinę galią ir pademonstravo neigiamą nusistatymą išteisintojo atžvilgiu. Be to, teisėjų kolegijos pirmininkės užduodami klausimai proceso dalyviams (ypač T. J. ir nukentėjusiajai E. J.) buvo akivaizdžiai menantys atsakymus (kasatorius pateikia pavyzdžius iš garso įrašo) (BPK 275 straipsnio 1 dalis), taip buvo iškreipta proceso dalyvių tikroji žodžių prasmė. Kolegijos pirmininkė demonstravo neigiamą nusistatymą kasatoriaus, kaip nepripažįstančio kaltės, atžvilgiu, rodydama palankumą T. J., kaip pripažįstančiam savo kaltę.

4.3. Patenkinus kasatoriaus gynėjo prašymą, 2016 m. lapkričio 23 d. posėdžio metu buvo bandoma peržiūrėti vaizdinę bylos medžiagą per mažo dydžio nešiojamąjį kompiuterį (nors posėdžių salėje buvo didelis televizorius). Kasatorius, būdamas garbaus amžiaus bei turėdamas regėjimo negalią nuo vaikystės, paaiškino, kad jis nemato, kas rodoma, ir negirdi, kadangi yra per toli. Į tai teisėjų kolegijos pirmininkė atsakė: „arčiau prieikite ir pamatysite“, „tai akinius užsidėkit“, „yra advokatai, kurie pažiūrės“. Taip kolegijos pirmininkė, demonstruodama niekinantį požiūrį į kasatoriaus amžių ir negalią, paneigė jo teises dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, duoti paaiškinimus ir pareikšti savo nuomonę (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Kito posėdžio metu raštu pateiktas kasatoriaus prašymas pakartotinai peržiūrėti vaizdinę bylos medžiagą, sudarant tinkamas technines vaizdo ir garso sąlygas, buvo atmestas, paneigiant kasatoriaus procesines teises bei įrodymų vertinimo taisykles.

4.4.Teisėjų kolegijos pirmininkė buvo akivaizdžiai nesusipažinusi su byla, nes proceso metu, sprendžiant klausimus dėl procesinių veiksmų atlikimo atnaujinus įrodymų tyrimą, klausinėjo, ar šie procesiniai veiksmai buvo atlikti pirmojoje instancijoje, arba nesekė, kokias nutartis teismas priėmė prieš tai vykusiuose posėdžiuose, taip pat buvo nesusipažinusi su kasatoriaus sveikatos būkle, taip demonstravo paviršutinišką požiūrį į baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir pažeidė BPK 231 straipsnio 1 dalies, 233 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4.5. 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu dėl nežinomų priežasčių nedalyvavo vienas iš kolegijos teisėjų, todėl šis posėdis laikytinas neteisėtu (BPK 320 straipsnio 2 dalis). Apie tai posėdžio protokole nebuvo pažymėta ir kolegijos pirmininkė tokį protokolą pasirašė (6 t., b. 1. 107). Į rašytinį prašymą ištaisyti protokole esančią klaidą nebuvo atsakyta (6 t., b. l. 129).

4.6. 2016 m. gruodžio 5 d. posėdžio metu gynėjams pranešus, kad kasatorius serga, ir pateikus medicininius dokumentus, teisėjų kolegijos pirmininkė tuo nepatikėjo ir 2016 m. gruodžio 8 d. gydymo įstaigai išsiuntė papildomą užklausą dėl to, kokiomis ligomis kasatorius serga (6 t., b. 1. 111), kiekvieną kartą prašė nurodyti tikslią kasatoriaus susirgimų diagnozę ir sveikatos būklę, ir net gydymo įstaigoms pateikus medicininių dokumentų išrašus, pakartotinai siuntė užklausas tais pačiais klausimais (6 t., b. 1. 120).

4.7. Teisėjų kolegijos pirmininkė nereagavo į T. J. gynėjo išsišokimus, kasatoriaus prašymu papildomai apklausiant liudytoją Z. G., taip neužtikrindama teismo posėdžio tvarkos (BPK 258 straipsnio 3 dalis) bei pademonstruodama tam tikrą pritarimą šmeižiančiam, nepagrįstai kritiškam ir menkinančiam požiūriui į šio liudytojo parodymus, kurį pakartojo nuosprendyje.

4.8. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva atnaujino įrodymų tyrimą, nenurodydamas, kokia apimtimi ir kokias aplinkybes ruošiamasi papildomai tirti, be to, nesant kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo, išeidamas iš apeliacinių skundų ribų, taip iš esmės keisdamas ir faktines bylos aplinkybes, teismas savo iniciatyva nusprendė peržiūrėti kaltinimo apimtį, jį sunkinant, kadangi pranešė, jog gali būti svarstomas klausimas dėl neteisėtų veiksmų atlikimo. Tai patvirtina, kad bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas.

4.9. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė bausmės skyrimo klausimą: paskyręs bausmę – 250 MGL dydžio baudą – į ją neįskaitė kasatoriaus laikino sulaikymo laiko (BK 66 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA0LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-404/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-404/2006">2K-404/2006</a>, 2K-408/2012). Kasatorius ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas nuo 2014 m. spalio 17 d. 14.30 val. iki 2014 m. spalio 18 d. 13.50 val. (2 t., b. 1. 119–120). Remiantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, viena laikino sulaikymo para turėjo būti prilyginta 2 MGL dydžio baudai, todėl galutinė bausmė turėjo būti 248 MGL dydžio bauda.

4.10.Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016) ir paskyrė baudą, mažesnę nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, tačiau daugiau nei dešimt kartų didesnę už vidutinį šalies bruto darbo užmokestį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius nebuvo veikos vykdytojas ir negalėjo būti jos subjektas, jo veiksmai apsiribojo teisėtais teisiniais patarimais T. J.. Nuosprendyje padėjėjo rolė aptarta formaliai, nedetalizuojant kasatoriaus, kaip bendrininko, indėlio reikšmės ir vaidmens. Teismas nepaneigė to, kad kasatoriaus veiksmai neturi reikšmės T. J. ketinimams ir veiksmams, ir tai eliminuoja bendrininkavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMwLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-530/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-530/2005">2K-530/2005</a>).

4.11.Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo su bausmės skyrimu susijusių principų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), todėl kasatorių nubaudė neteisingai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) m. gim.) žydų tautybės Kanados pilietis, jau pakankamai ilgai gyvenantis Lietuvoje, bet lietuvių kalbos nesuprantantis, nuo gimimo turintis regėjimo negalią. Jis pasaulyje garsina Lietuvos vardą – yra pasaulinio lygio šachmatų sporto meistras (per visą Lietuvos istoriją Pasaulio šachmatų federacija FIDE meistro vardu yra titulavusi tik dvidešimt Lietuvos šachmatininkų, tarp jų – kasatorių), prestižinio Pasaulio senjorų komandinio šachmatų čempionato (2014 m. vykusio Vilniuje) prizininkas; knygos „Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje“ bendraautorius, gavęs nemažai apdovanojimų ir padėkų, yra verslininkas, sukūręs nemažai darbo vietų bei ilgus metus mokantis mokesčius valstybei.

4.12. Įsiteisėjus apeliacinės instancijos nuosprendžiui prasideda nuosprendžio vykdymo stadija, numatyta BPK 7 dalyje. Tokiu atveju bet koks teismo posėdis gali būti rengiamas ar sprendimas priimamas BPK 361, 362 straipsniuose numatyta tvarka. Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimas rašytinio proceso tvarka negalimas, o ne teismo posėdyje priimta nutartis faktiškai yra niekinė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-283/2012">2K-283/2012</a>). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis BPK 361 straipsniu, išnagrinėjo klausimą dėl nusikalstamos veikos dalyko dalies, t. y. 3000 Lt kyšio likimo. Taip teismas grubiai pažeidė nuosprendžių priėmimo, įsiteisėjimo ir vykdymo tvarką, kadangi ėmėsi nagrinėti klausimus, kurie įsiteisėjusiu nuosprendžiu jau buvo išspręsti, ir kuriuos nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Dėl to, nesudarius galimybių nagrinėjime dalyvauti proceso dalyviams, buvo suvaržytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytos kaltinamojo teisės. Be to, esant įvykdytam nuosprendžiui (kasatorius nedelsdamas sumokėjo paskirtą baudą), BPK 361, 362 straipsnių nuostatos negalėjo būti taikomos, nes pagal BPK 361 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Nagrinėjant klausimą dėl 3000 Lt sumos yra keičiama įsiteisėjusio nuosprendžio esmė, kadangi skundžiamame nuosprendyje dėl šios sumos, kaip nusikalstamos veikos dalyko, nepasisakyta, taip buvo pažeistos BPK 297, 336, 361 straipsnių nuostatos. Šie pinigai (pirmoji tariamo kyšio dalis) nebuvo realiai rasti ir pripažinti konfiskuotinu turtu. Bylos duomenys paneigia, kad pinigai (ar jų dalis) buvo perduota kasatoriui. Šią sumą pripažįstant turtine žala ir priteisiant iš nuteistųjų būtų iš naujo sprendžiamas jau išspręstas civilinis ieškinys baudžiamajame procese. Tuo tarpu pripažįstant šį turtą konfiskuotinu turtu ir nusprendžiant išieškoti iš nuteistųjų, taip pat būtų iš naujo nagrinėjamas nusikalstamos veikos dalykas, kadangi nenustatyta, kokiomis dalimis, mastu ir teisiniu bei faktiniu pagrindu šis turtas išieškotinas iš nuteistųjų. Teismas, spręsdamas klausimus, esant įsiteisėjusiam ir įvykdytam nuosprendžiui, pakeitė nuosprendžio esmę, taip pažeidė baudžiamojo proceso taisykles ir kasatoriaus teises.

5. Kasaciniu skundu nuteistojo B. R. gynėjas advokatas Tomas Meidus prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai bei nevisapusiškai ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas T. J. padarytą veiką, klaidingai aiškino nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sudėčių atskyrimą.

5.2. Byloje nenustatytas nusikalstamos veikos dalykas – kyšis. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. J. pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys pateiktas dėl 3000 Lt, t. y. tariamo kyšio sumos. Tačiau pagal BK 72 straipsnio 2 dalį kyšis yra papirkimo priemonė ir kyšininkavimo rezultatas, todėl jis konfiskuotinas, o asmenys, kurie pagal BK 227 straipsnį yra baudžiami ar atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, negali būti pripažįstami nukentėjusiaisiais. Aplinkybės, kai nėra aišku, kokiu tikslu yra perduodami – priimami pinigai, ikiteisminio tyrimo metu nustatomas nukentėjusysis, o civilinis ieškinys pateiktas dėl sumos, kuri pagal kaltinamąjį aktą kartu yra ir nusikaltimo padarymo priemonė, būdingos byloms dėl piktnaudžiavimo nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-194/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-194/2013">2K-194/2013</a>, 2K-283/2013, 2K-316/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2013">2K-207/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-536/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-536/2013">2K-536/2013</a>, 2K-353-139/2015). Byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių tariamo kyšio dalies (3000 Lt) egzistavimą (ar T. J. melagingai įvardytą „pasidalijimą“ su B. R.), ši suma nebuvo konfiskuota ar išieškota, o apeliacinės instancijos teismas netenkino E. J. civilinio ieškinio reikalavimo priteisti šią sumą kaip turtinę žalą. Nesant kyšio, veika negali būti kvalifikuojama kaip kyšininkavimas. Apeliacinės instancijos teismas neteisėta 2017 m. liepos 20 d. nutartimi bandė fiktyviai ištaisyti šią klaidą, priteisdamas nukentėjusiajai iš nuteistųjų solidariai dalį tariamo kyšio sumos (368,86 Eur), nors skundžiamas nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs ir įvykdytas.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad T. J. iš nukentėjusiosios reikalavo kyšio ir jį priėmė už teisėtą veikimą, t. y. už greitą ir sklandžią bankroto procedūrą. Toks veikos kvalifikavimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi nustatyta, jog 6000 Lt turėjo būti sumokėti už tai, kad administratorius imtųsi visų teisėtų veiksmų ir greitai atliktų jam priklausantį darbą. Byloje nenustatytas, kokio kyšio priėmėjo veikimo ar neveikimo pageidavo tariamas kyšio davėjas. Veiksmų, už kuriuos mokami „neoficialūs“ pinigai, nekonkretumas yra piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) sudėties požymio ypatumas. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-536/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-536/2013">2K-536/2013</a>, 2K-353-139/2015). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji E. J., mokėdama pinigus T. J., nesuvokė šių pinigų mokėjimo neteisėtumo, o pinigų sumokėjimo faktas nedarė jokios įtakos kyšio gavėjo T. J. elgesiui vykdant bankroto procesą. T. J. parodė, kad ar būtų sumokėti pinigai, ar ne, bankroto procedūra vyktų pagal įstatymų reikalavimus. Taigi T. J. siekė praturtėti E. J. sąskaita pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, o tai atitinka būtent piktnaudžiavimo požymius, išskyrus didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui požymį, kuris byloje nebuvo nustatinėjamas. T. J. veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, sumokėti pinigai galėtų būti vertinami kaip turtinė žala, pinigų davėjas galėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu bei pareikšti civilinį ieškinį.

5.4. Kyšininkavimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>). T. J. veiksmai suponuoja tyčią, nukreiptą į PVM mokesčio (mokamo nuo jo gaunamų pajamų už teisėtą bankroto procedūros vykdymą) nuslėpimą (užmokesčio gavimą „juodais pinigais“). Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašo į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai, padaro nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Tačiau T. J. veikos kvalifikavimą pagal BK 220 straipsnį nuo kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnį nagrinėjamu atveju skiria specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginto asmens – požymis. Apeliacinės instancijos teismas, klaidingai kvalifikavęs veiką, pažeidė baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindus, numatytus BK 2 straipsnyje.

5.5. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad kyšio reikalauta už T. J. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tačiau detalizuojama, kad šis teisėtas veikimas pasireiškė kaip „UAB „F.“ bankroto procedūrų įvykdymas diskrecijos ribose teisės aktų nustatyta tvarka, nefiksuojant galimai padarytų formalių pačios įmonės ar E. J., kaip šios įmonės akcininkės ir vadovės, pažeidimų“. Bankroto procedūrų vykdymas nefiksuojant galimai padarytų formalių pažeidimų gramatiniu požiūriu yra suprantamas kaip neveikimas (nefiksuojant) vykdant įgaliojimus (bankroto procedūrų vykdymas), o toks neveikimas yra neteisėtas, kadangi bankroto administratorius neabejotinai privalo fiksuoti visus bankrutuojančios įmonės arba šios įmonės akcininkų ar vadovų pažeidimus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, 2 straipsnio 12 dalis). Neteisėtas neveikimas yra suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas (ar jam prilygintas asmuo) privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2013">2K-207/2013</a>). Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nustatė nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį, taip pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalį.

5.6. Bendrininko indėlis į daromą nusikalstamą veiką turi būti reikšmingas, o jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMwLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-530/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-530/2005">2K-530/2005</a>, 2K-530/2006). Apeliacinės instancijos teismas nevertino B. R. indėlio į T. J. veiką reikšmės, kurią paneigia jau vien tai, kad pirmasis inkriminuotos veikos epizodas buvo T. J. atliktas be B. R. pagalbos. Teismas bendrininkavimo subjektyviuosius požymius (tyčią, susitarimą, motyvus) nustatė remdamasis tik netiesioginiais įrodymais (nuteistojo T. J. parodymais, kadangi E. J. parodymai visiškai paneigia B. R. esminio indėlio į T. J. galimai daromą nusikaltimą ar bet kurio kito bendrininkavimo elemento (susitarimo, tyčios) faktą), paneigdamas B. R. teisinančius duomenis. Taip teismas pažeidė įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2010">2K-32/2010</a>). Teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes vertino selektyviai ir tendencingai, nevertindamas aplinkybių, sukeliančių abejones dėl B. R. kaltės, ir paneigiančių bendrininkavimą.

5.7. Apeliacinės instancijos teismas tendencingai vertino garso įrašo stenogramą (pagal jos turinį asmuo, įvardytas kaip B. R., nuolat reikalauja paaiškinti, apie ką yra kalbama, ir išversti į rusų kalbą pokalbio dalyvių žodžius (1 t., b. 1. 8-18), surašytą pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Procese B. R. dalyvavo tik su vertėjų pagalba, visus parodymus B. R. davė tik rusų kalba. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaida pagrįstą išvadą, kad B. R. supranta lietuvių kalbą.

5.8. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2010">2K-251/2010</a>, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-80-942/2015). Draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013, 2K-80-942/2015). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų B. R. inkriminuotų bendrininkavimo požymių, nepašalino esminių abejonių dėl vykdytojo T. J. veikos požymių atitikties tiek inkriminuotos, tiek kitos nusikalstamos veikos požymiams, be to, ignoravo apelianto argumentus, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

6. Kasaciniu skundu nuteistojo B. R. gynėjas advokatas Nerijus Plėdys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendį ir B. R. išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė irodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis). Nustatyta, kad nukentėjusioji E. J. suvokė, jog iš jos prašoma pinigų suma yra neteisėta, mokama turint tikslą užtikrinti sklandžią bankroto procedūrą, nefiksuojant formalių pažeidimų. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi iš E. J. bankroto administratoriaus UAB „E.“ naudai priteista 20 037,71 Eur žalos atlyginimo ir konstatuota, jog E. J., kaip vadovė ir akcininkė, elgėsi neteisėtai ir savo veiksmais (neveikimu) sukėlė kreditoriams labai didelės žalos. Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis persekiojimas buvo inicijuotas pagal E. J. pareiškimą, o ji pati nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už papirkimą pagal BK 227 straipsnį. Tačiau nustatyta, kad nukentėjusioji tiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį T. J. už pageidaujamą bankroto procedūros vykdymą nefiksuojant formalių pažeidimų. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būti pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168/2011">2K-168/2011</a>). Asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save gali būti suvaržoma net ir tokiais atvejais, kai formaliai įtarimai nebuvo pareikšti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225/2009">2K-225/2009</a>). E. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl papirkimo fakto klausimas (BK 227 straipsnio 5 dalis) nebuvo sprendžiamas. Prokuroras 2015 m. balandžio 20 d. nutarimu, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė B. R. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą E. J. atžvilgiu dėl papirkimo (padarę išvadą, kad E. J. nepadarė papirkimo, nes ji nesuvokė, jog davė kyšį). Viso proceso metu E. J. buvo apklausiama kaip liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip ji buvo verčiama duoti parodymus prieš save. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios E. J. parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais grindžiamas skundžiamas nuosprendis.

6.2. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. J. pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys buvo pareikštas dėl 3000 Lt sumos, t. y. teismo nustatytos kyšio sumos. Kyšis pagal BK 72 straipsnio 2 dalį yra papirkimo padarymo priemonė ir kartu kyšininkavimo rezultatas, todėl jis konfiskuotinas, o asmenys, kurie pagal BK 227 straipsnį yra baudžiami ar atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, negali būti pripažįstami nukentėjusiaisiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-194/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-194/2013">2K-194/2013</a>, 2K-283/2013, 2K-316/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2013">2K-207/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-536/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-536/2013">2K-536/2013</a>, 2K-353-139/2015). Neišsprendus E. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo, tolesnių procesinių veiksmų bei sprendimų (pripažinimas nukentėjusiąja ir civiline ieškove, jos, kaip liudytojos, apklausa ir parodymų vertinimas) kilmė yra neteisėta (ex iniuria ius non oritur). Net ir išsprendus klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atleistojo parodymų vertinimui taikomos papildomos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kurių apeliacinės instancijos teismas nesilaikė. Be to, teismas iš viso nevertino Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų R. A. ir J. L. parodymų, paneigiančių E. J. nurodytas aplinkybes (pvz., dėl neleidimo bendrauti su T. J.).

6.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios pateiktus garso įrašus „rec_2014-102(3).wav“ ir „rec_2014-103(2).wav“, nesilaikė įrodymams keliamų teisėtumo ir leistinumo reikalavimų, įtvirtintų BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse. Esant pagrįstoms abejonėms dėl šių įrašų vientisumo ir patikimumo, teismas atmetė B. R. prašymą atlikti fonoskopinę ekspertizę. 2014 m. spalio 9 d. apžiūros protokole garso įrašų bylos įvardytos kaip „2014-10-02 ir 2014-10-03 garso įrašų kopijos“ (1 t., b. l. 6), tačiau 2014 m. spalio 9 d. E. J. protokole–pareiškime (1 t., b. 1. 1–4) tokių datų nėra, ir tai kelia abejonių dėl įrašų patikimumo, nes negalima nustatyti tikrųjų įrašų sudarymo datų. 2017 m. balandžio 24 d. posėdžio metu duoti pareigūnės R. A. parodymai kelia abejonių, nes ji, neturėdama jokių specialių žinių ar įgūdžių, nenaudodama jokių specialių programų, E. J. mobiliajame telefone esančias garso įrašų bylas nukopijavo į savo tarnybinį kompiuterį, nesidomėdama, kaip šie įrašai yra susiję su nukentėjusiosios pareiškimu, ar jie nesumontuoti. Be to, 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. sausio 5 d. apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 8, 31) nurodyta, kad tiriami ne konkretūs į tarnybinį kompiuterį R. A. perkelti įrašai („2014-10-02 ir 2014-10-03 garso įrašų kopijos“), o kompaktinis diskas „TDK“, nesant duomenų, kaip šis diskas pateko į bylą. B. R. gynėjų prašymai išreikalauti šių garso įrašų šaltinį abiejų instancijų teismų buvo atmesti. Kompaktiniame diske „TDK“, remiantis nurodytais apžiūros protokolais, nėra jokios tekstinės bylos su įrašų stenogramomis, todėl neaišku, iš ko buvo daromos apžiūros protokolų stenogramos. Tai reiškia, kad apžiūrų metu buvo atliekamas objektų tyrimas, bet ne išorinė apžiūra turiniui nustatyti. Pagal BPK 92 straipsnio 2 dalį daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jų nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal BPK 207 straipsnyje nustatytas taisykles. Objektų tyrimą gali atlikti tik specialių žinių ar įgūdžių turintis asmuo – specialistas arba ekspertas BPK 84, 89 straipsnių prasme. Kompaktinio disko turinio tyrimą atliko pareigūnas J. L., kuris 2017 m. gegužės 10 d. posėdžio metu patvirtino, kad nėra nei specialistas, nei ekspertas. Įrašų tyrimas buvo įformintas grubiai pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, todėl pagal BPK 20 straipsnio nuostatas apžiūros protokolų duomenimis vadovautis negalima. Stenogramos negalėjo būti padarytos nei iš garso įrašų šaltinio, kurio byloje tuo metu jau nebuvo, nes jis buvo grąžintas E. J., nei iš kompaktinio disko, nes nežinoma, kaip šis diskas atsirado byloje, todėl šie duomenys yra niekiniai. 2017 m. gegužės 10 d. posėdžio metu garso įrašų nepavyko išklausyti (girdėjosi šnypštimai). Atsižvelgiant į ne procesiniais veiksmais gautų garso įrašų kokybę, šie įrašai neturėjo būti pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas įrodymais įrašus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, o nepasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiais įrašais, – ir BPK 320 straipsnio 3 dalį.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo T. J. parodymams nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę prieš kitus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). T. J., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš esmės pakeitė savo poziciją ir nurodė, jog, 2014 m. rugsėjo 26 d. priėmęs iš E. J. 3000 Lt kyšio dalį, neva pusę sumos pasidalino su B. R. (2015 m. rugsėjo 9 d. posėdžio protokolo 3-4 psl.). Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino tokio pozicijos pakeitimo priežasčių. Teismas nevertino liudytojos A. I. parodymų, paneigusių T. J. nurodomą aplinkybę apie B. R. buvimą ofise rugsėjo 26 d. T. J. parodė, kad poziciją pakeitė dėl pasikeitusio gynėjo (2015 m. rugsėjo 9 d. posėdžio protokolo 6 psl.). Tačiau pagarsinus bylos medžiagą (2 t., b. 1. 58-60, 68-70) paaiškėjo, jog pasikeitus T. J. gynėjams jo pozicija nepasikeitė. 2014 m. spalio 18 d. apklausos metu T. J. neigė B. R. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Teismas ignoravo aplinkybę, kad prokuroras ir T. J. sudarė susitarimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir po šio susitarimo T. J. pakeitė parodymus dėl B. R.. Be to, teismas, liudytojo Z. G. parodymų įrodomąją reikšmę paneigdamas išimtinai tik T. J. parodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

6.5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliaciniame skunde keliamų klausimų dėl procesinių prievartos priemonių taikymo pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė dėl B. R. ir T. J. telefoninių pokalbių sankcionuota neteisėtai. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-2015). Įstatyme nustatytų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>). Teisėtai sankcionuotus operatyvinius veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-549/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-549/2006">2K-549/2006</a>, 2K-7-315/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>). Teismas, sankcionuodamas slaptą pasiklausymą, nepaisė operatyvinių veiksmų bei priemonių taikymo ir jų ribų, kadangi leido plačiausios apimties slaptą elektroninių ryšių kontroliavimą nuteistųjų atžvilgiu, nors tuo momentu nebuvo surinkti tik duomenys, susiję su paskutiniu kyšininkavimo epizodu, kuris buvo atliktas imituojant nusikalstamą veiką, todėl ši procesinė prievartos priemonė buvo perteklinė. Taikant šią procesinę prievartos priemonę surinkti duomenys prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms ir negalėjo būti laikomi įrodymu.

6.6. Apeliacinės instancijos teismo išvada:,,nepagrįstas B. R. gynėjų apeliacinio skundo argumentas, kad T. J. buvo išprovokuotas priimti likusią kyšio dalį, kadangi aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad T. J. ir B. R. būtų nusikaltę ir be nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių įsikišimo“ prieštarauja teismų praktikai. Kyšininkavimas yra laikomas baigta nusikalstama veika nuo bet kurios alternatyvios veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc3LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-377-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-377-697/2015">2K-377-697/2015</a>). Paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams proceso veiksmai privalo būti atliekami, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“, negalimi (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>). Baudžiamasis procesas turi prasidėti, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamą veiką, tačiau proceso ar jam prilygstantys veiksmai pagal Kriminalinės žvalgybos ar kitus įstatymus negali būti atliekami siekiant paskatinti asmenį atlikti BK draudžiamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzczLTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-373-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-373-303/2015">2K-373-303/2015</a>). Operatyviniai veiksmai turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus ar jų epizodus) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>). Valstybės institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-530/2012). Policijos kurstymas yra tada, kai pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiriboja iš esmės pasyviu dalyvavimu tiriamojoje nusikalstamoje veikoje, bet daro subjektui tokią įtaką, jog sukursto nusikaltimo, kuris antraip nebūtų padarytas, padarymą, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t. y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-647/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-647/2012">2K-647/2012</a>, EŽTT sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą).

6.7. Nukentėjusioji E. J. su teisėsaugos institucijų pagalba išprovokavo T. J. atlikti 3000 Lt perdavimą. Visi tariamo kyšininkavimo epizodai iki 2014 m. spalio 17 d. atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu dirbtinai sukurto epizodo buvo grindžiami išimtinai tik duomenimis, surinktais iki šių veiksmų atlikimo. Byloje nenustatyta, kad T. J. būtų tiesiogiai reikalavęs iš E. J. likusios pinigų sumos (3000 Lt): T. J. kategoriškai nurodė, kad jei 2014 m. spalio 17 d. (atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus) E. J. nebūtų sumokėjusi jam 3000 Lt (antrosios kyšio dalies), jis ir nebūtų jos prašęs (2015 m. rugsėjo 9 d. posėdžio protokolo 8 psl.). Byloje nustatyta: T. J. pats siūlė grąžinti nukentėjusiajai 3000 Lt (pirmąją kyšio dalį) (2015 m. rugsėjo 9 d. posėdžio protokolo 8 psl.); 2014 m. spalio 9 d. nukentėjusiajai pateikiant pareiškimą STT, jai liepta nusiųsti T. J. SMS žinutę, pranešant, kad ji neva susirgo (2015 m. liepos 22 d. posėdžio protokolo 6 psl.); teisėsaugos pareigūnai, žinodami, jog T. J. siekia grąžinti paimtus pinigus, uždraudė E. J. su juo bendrauti. Nebuvo faktinio pagrindo atlikti šiems procesiniams veiksmams, kadangi byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš 2017 m. spalio 17 d. vykusio susitikimo dalyvių (T. J. ir E. J.) būtų inicijavęs šį susitikimą, kad kažkuris iš jų būtų ko nors tiesiogiai reikalavęs, pageidavęs ar prašęs, taigi 3000 Lt buvo perduoti – priimti pareigūnų iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių nevertino, todėl nepagristai nenustatė provokavimo fakto, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

6.8. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo paneigdamas esminius rungimosi principo aspektus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes neatsižvelgė į gynėjo advokato N. Plėdžio baigiamojoje kalboje pateiktus argumentus dėl įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-138/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-138/2009">2K-138/2009</a>).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo B. R. kasacinis skundas tenkintinas dalinai, o jo gynėjų T. Meidaus ir N. Plėdžio kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje ribų

4. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2010">2K-33/2010</a>, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nenustačius, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Kasacinės instancijos teismas garso įrašų ir kitų įrodymų netiria, todėl palieka nenagrinėtus kasacinių skundų teiginius dėl techninėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių turinio, atskirų pokalbio frazių interpretavimo. Šis teismas taip pat nevertina liudytojų parodymų ir jų patikimumo. Paliktini nenagrinėti deklaratyvūs gynybos argumentai dėl prokuroro ir kaltinamojo T. J. susitarimų, gynybos padarytos išvados dėl pinigų iš E. J. priėmimo aplinkybių ir kitos išvados, grindžiamos kitokiu, nei teismų atliktu įrodymų vertinimu. Kasacinės instancijos teismo instancijoje nenagrinėtini kasatorių keliami klausimai dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria spręstas klausimas dėl 368,86 Eur sumos išieškojimo E. J. naudai, teisėtumo. Šią nutartį apeliacinės instancijos teismas priėmė taikydamas BPK 361 ir 362 straipsnių nuostatas, o tokios nutartys kasacine tvarka neskundžiamos; jų apskundimui taikoma BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo ir nuteistojo B. R. skunde nurodytų baudžiamojo proceso pažeidimų

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-414/2010 ir kt.) Nešališkumo principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Teismo nešališkumas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo proceso dalyviai gali pareikšti teisėjui nušalinimą.

10. Kasatorius B. R. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, nes teisėjų kolegijos pirmininkė viso apeliacinio proceso metu akivaizdžiai demonstravo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, demonstravo niekinamą požiūrį į kasatoriaus amžių ir negalią, nebuvo susipažinusi su byla, rodė palankumą kitam kaltinamajam – T. J., kuris, priešingai nei kasatorius, pripažino kaltę.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių kasatoriaus teiginių nepatvirtina nei apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolai, nei kita bylos medžiaga. Be to, pažymėtina ir tai, kad, kilus abejonių dėl teisėjo šališkumo, proceso dalyviai gali pareikšti teisėjui nušalinimą. Iš bylos matyti, kad nei nuteistasis B. R., nei apeliacinės instancijos teisme jį gynę du gynėjai – T. Meidus ir N. Plėdys – nušalinimų teisėjų kolegijos pirmininkei R. Pocienei ar kitiems teisėjų kolegijos nariams nereiškė.

12. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam B. R. ir jo gynėjams lygiomis teisėmis su kitais proceso dalyviais leido dalyvauti tiriant įrodymus, pareiškiant prašymus bei naudotis kitomis BPK garantuojamomis teisėmis, neteikiant pirmenybės nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų. Bylos duomenys nepatvirtina kasatoriaus teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinius sprendimus, bendraudamas su nuteistuoju teismo posėdžių metu, būtų demonstravęs neigiamą nusistatymą dėl nuteistojo B. R., priešingai – iš bylos matyti, kad teismas buvo pakankamai dėmesingas nuteistajam, atsižvelgė į jo reiškiamus pageidavimus ir prašymus. Pavyzdžiui, nors nuteistajam bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, apeliacinės instancijos teismas tenkino visus nuteistojo B. R. ir jo gynėjų prašymus dėl nuteistojo išvykimų už Lietuvos Respublikos ribų – atsižvelgdamas į posėdžių grafiką, kasatoriaus B. R. pageidaujamu laiku teismas leido jam išvykti į Ispanijos Karalystę, Lenkijos Respubliką, Airiją, Estijos Respubliką, Izraelį; pareiškus prašymą dėl minėtos kardomosios priemonės panaikinimo, šį prašymą patenkino. Kasatoriui pareiškus, kad byloje paskirta vertėja V. Malaiškienė teismo posėdyje verčia nesinchroniškai ir nekokybiškai, apeliacinės instancijos teismas padarė bylos nagrinėjime pertrauką ir kasatoriaus prašymu paskyrė kitą vertėją – R. Skuratovičių. Kasatoriui pareiškus, kad teismo posėdžio metu jis nemato teismo naudojamomis priemonėmis peržiūrimų vaizdo įrašų, nors pagal bylos duomenis su šiais įrašais kasatorius jau buvo susipažinęs prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį, apeliacinės instancijos teismas sudarė kasatoriui galimybę kartu su gynėjais jam tinkamomis sąlygomis vaizdo ir garso įrašus dar kartą peržiūrėti, sudarė galimybę teismo posėdyje dėl šių įrašų teikti paaiškinimus, užduoti klausimus asmenims, kurių pokalbiai juose įrašyti, – liudytojai E. J., kaltinamajam T. J., priėmusiai iš E. J. telefoną su garso įrašais ir perkėlusiai įrašus į tarnybinį kompiuterį liudytojai R. A., liudytojui J. L., apžiūrėjusiam įrašus ir dariusiam jų stenogramas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino didžiąją dalį nuteistojo B. R. ir jo gynėjų apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikštų prašymų – be anksčiau minėtųjų, teismas tenkino kasatoriaus prašymus prie bylos pridėti papildomus dokumentus, jo gynėjų prašymą dėl Z. G. kaip liudytojo apklausos, prašymus dėl NVIM atlikimo metu garso ir vaizdo priemonėmis užfiksuotų duomenų peržiūrėjimo, dėl garso įrašo klausymo teismo posėdyje ir jo lyginimo su byloje esančia stenograma, dėl liudytojų R. A. ir J. L. apklausų, taip pat ir paties B. R. pageidavimo teikti teismui parodymus raštu.

13. BPK 2421 straipsnis nustato, kad teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų.

14. Pagal BPK 247 straipsnio nuostatas, jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Šių priemonių kaltinamajam taikymas visų pirma susijęs su priežasčių, dėl kurių jis neatvyko į teismo posėdį, įvertinimu. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išdėstytos BPK 37 straipsnyje. Viena iš tokių priežasčių – ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą.

15. Pažymėtina, kad gana dažnai pasitaiko atvejų, kai bylų nagrinėjimas atidedamas arba teismo posėdžiuose daromos pertraukos dėl byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimo į teismo posėdžius, pateikus nors ir nustatytos formos, tačiau neišsamaus turinio medicinines pažymas apie asmens negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, ir teismui dėl pastarosios aplinkybės kyla abejonių. Tokiu atveju teismų paklausimai gydymo įstaigoms dėl medicininių pažymų išdavimo pagrįstumą patvirtinančių papildomų duomenų pateikimo, kai asmuo šaukiamas neatvyksta į kelis teismo posėdžius, atitinka anksčiau minėtą BPK 2421 straipsnio nuostatą dėl bylos išnagrinėjimo per kuo trumpesnį laiką, siekiant, kad nebūtų nepagrįsto bylų vilkinimo.

16. Iš bylos matyti, kad kasatorius B. R. dėl ligos neatvyko į tris iš eilės teismo posėdžius, paskirtus nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. Posėdžių metu nuteistojo gynėjai pateikė kasatoriui B. R. gydymo įstaigos išduotas nustatytos formos Nr. 094-1/a medicinines pažymas „Dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą“ dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, prašydamas informuoti apie nuteistojo ligos pobūdį, gydymo režimą, dėl nuteistojo galėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose, apie numatomą ligos gydymo laiką, o iš gydymo įstaigos negavęs visos reikiamos informacijos, 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į gydymo įstaigą pakartotinai. Taigi, papildomų duomenų pareikalavimas, sprendžiant apie B. R. neatvykimo į teismo posėdį pateisinamas priežastis bei planuojant kitų posėdžių laiką, negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas, jo skunde minimas teismo neigiamas nusistatymas prieš jį ar niekinantis požiūris į jo sveikatos būklę. Pažymėtina, kad turėdamas reikiamus duomenis apie kasatoriaus B. R. ligą, dėl kurios jis praleido tris teismo posėdžius, apeliacinės instancijos teismas, vėliau spręsdamas gynėjo prašymą dėl kardomosios priemonės B. R. panaikinimo, nutartyje pažymėjo, kad kasatorius B. R. nedalyvaudavo teismo posėdžiuose tik esant pateisinamai priežasčiai, be to, iš tos pačios teismo nutarties matyti, kad tai buvo vienas iš teismo motyvų panaikinant kasatoriui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

17. Kasatorius teismo šališkumą grindžia jo skunde nurodomais BPK pažeidimais: BPK 320 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimu – neteisėtu apeliacinės instancijos teismo 2015 m. lapkričio 28 d. posėdžiu, menamų klausimų, pažeidžiant BPK 275 straipsnio 1 dalies reikalavimus, uždavimu proceso dalyviams, taip pat tuo, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva atliko įrodymų tyrimą, nenurodydamas, kokia apimtimi ir kokias aplinkybes ruošiamasi papildomai tirti, nesant kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo, išeinant iš apeliacinių skundų ribų, teismo iniciatyva kaltinimo sunkinimo.

18. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai, – teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, jei nenustatyti kiti šališkumą pagrindžiantys duomenys (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-697/2016).

19. Iš bylos matyti, kad B. R. gynėjai T. Meidus ir N. Plėdys pateikė pastabas dėl 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio protokolo, nurodydami, kad šiame posėdžio protokole yra netikslumų: neužfiksuota aplinkybė, kad posėdyje nedalyvavo vienas iš trijų bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos narių – teisėjas E. Rimšelis. Šias pastabas teisėjų kolegijos pirmininkė R. Pocienė pridėjo prie bylos (6 t., b. l. 129), o tai, vadovaujantis BPK 261 straipsnio 7 dalies nuostatomis, reiškia, jog teisėjų kolegijos pirmininkė su jomis sutiko. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 2 dalimi, bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija arba mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. Iš minėto protokolo matyti, kad į posėdį dėl ligos neatvyko kasatorius B. R. ir šio 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu jokie procesiniai bylos nagrinėjimo veiksmai nebuvo atliekami; bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2016 m. gruodžio 5 d. Nors ši pertrauka paskelbta, bylos duomenimis, nedalyvaujant visai teismo sudėčiai, tačiau pagal BPK 243 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai kaltinamasis ar kitas į teisiamąjį posėdį šaukiamas asmuo negali atvykti dėl BPK 37 straipsnyje numatytų priežasčių (kaip buvo nagrinėjamu atveju į posėdį neatvykus B. R.), nutartis dėl pertraukos gali būti priimama net ir nerengiant posėdžio. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamas apeliacinės instancijos teismo padarytas BPK 320 straipsnio 2 dalies pažeidimas buvo tik formalaus pobūdžio ir neturėjo jokios įtakos nei byloje dalyvaujančių asmenų teisių procesinių teisių įgyvendinimui, nei bylos teisingam išnagrinėjimui.

20. Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įstatymas nenumato, kuriais atvejais toks įrodymų tyrimas atliekamas; tai yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą, kai tai būtina vykdant kitas BPK nuostatas. Paprastai įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas atlieka tuomet, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą patvirtinančių aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, kai keičiamas kaltinimas, ir dėl to reikia atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą turi teisę atlikti ir tuo atveju, jei byloje dalyvaujantys asmenys dėl to nėra pareiškę prašymų; pastaroji aplinkybė negali būti laikoma teismo šališkumu. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą nutarė atlikti savo iniciatyva, nuspręsdamas apklausti nukentėjusiąją E. J., o iškilus poreikiui užduoti klausimus pirmosios instancijos teismo išteisintiesiems B. R. ir T. J.. Pažymėtina, kad teismas vėliau nutarė atlikti didesnės apimties įrodymų tyrimą, tenkindamas paties nuteistojo S. R. ir jo gynėjų pateiktus prašymus dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų papildomo ištyrimo bei naujai pateiktų įrodymų – dokumentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, BPK 326 straipsnio 6 dalies reikalavimų nepažeidė.

21. BPK 275 straipsnis nustato klausimų uždavimo teismo posėdyje apklausiamiems asmenims tvarką. Vadovaujantis šio straipsnio trečiąja dalimi, teisėjai apklausiamiems asmenims turi teisę užduoti klausimus bet kuriuo įrodymų tyrimo metu, taigi ir po to, kai apklausiamas asmuo atsakė į gynėjo klausimus; siekiant bylą išnagrinėti išsamiai ir teisingai, teisėjui tai privalu atlikti, jeigu apklausos metu apklausiamo asmens atsakymai į klausimus, pateiktus kitų bylos nagrinėjimo dalyvių, buvo neišsamūs, prieštaraujantys tarpusavyje ar kitai bylos medžiagai ir pan. Tačiau teisėjas privalo formuluoti ir pateikti apklausiamam asmeniui klausimus taip, kad bylos dalyviams nekiltų abejonių teisėjo objektyvumu ir nešališkumu.

22. Pagal BPK 275 straipsnio 1 dalį draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus, kurių formuluotė užprogramuoja lauktiną, norimą rezultatą. Nustačius, kad teismo posėdyje apklausiamiems asmenims buvo užduodami atsakymą menantys klausimai, spręstina, ar šie klausimai buvo susiję su teisingai bylai išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis, ar jie tokiais nelaikytini, ar tai sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, t. y. ar tai laikytina baudžiamojo proceso pažeidimu, ar esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kai pastarasis turi visiškai kitas pasekmes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIzLTMwMy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-423-303/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-423-303/2016">2K-423-303/2016</a>).

23. Nuteistojo kasaciniame skunde kaip atsakymą menantys nurodomi klausimai, kuriuos teismo kolegijos pirmininkė R. Pocienė pateikė kaltinamajam T. J. ir liudytojai E. J. dėl garso įraše užfiksuoto ir teismo posėdyje išklausyto pokalbio (pokalbio fragmentai dėl 1000 litų, daiktų ir „komandos“), tačiau nuteistojo skunde tai nesiejama su konkrečiomis bylai išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis (7 t., b. l. 145), be to, iš skunde išdėstytų šių klausimų formuluočių ir bendro apklausos konteksto nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie teismo posėdžio pirmininkės pateikti klausimai aiškiai laikytini menančiais konkretų atsakymą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo kasaciniame skunde nurodyti kiti teisėjų kolegijos pirmininkės R. Pocienės apklausos metu T. J. ir liudytojai E. J. pateikti klausimai rodytų teisėjos šališkumą kasatoriaus B. R. atžvilgiu; užduodant kasaciniame skunde kaip menamus nurodytus klausimus nei jis pats, nei jo veiksmai nei tiesiogiai, nei užuominomis nebuvo minimi. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde, siekiant parodyti neva tendencingą atsakymų formavimą, T. J. parodymai dėl 6000 litų reikalavimo nuteisto kasaciniame skunde pateikiami nevisiškai tiksliai: iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, prieš teisėjų kolegijos pirmininkei užduodant T. J. klausimus dėl pinigų iš E. J. reikalavimo, pastarasis neatsakė į gynėjo T. Meidaus pirmiau užduotą analogišką klausimą dėl pinigų reikalavimo iš E. J. netiesiogiai, nors skunde teigiama, kad į klausimus, taip pat ir pastarąjį, nedvejodamas tvirtai atsakė neigiamai (6 t., b. l. 98).

24. T. J. buvo kaltinamas reikalavimu, susitarimu priimti ir priėmimu kyšio iš E. J. už teisėtą veikimą vykdant bankroto administratoriaus įgaliojimus, t. y. veika, numatyta BK 225 straipsnio 1 dalyje, B. R. – dėl padėjimo padaryti šią veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 225 straipsnio 1 dalį. 2016 m. rugsėjo 6 d. posėdyje apeliacinės instancijos teismas kaltinamuosius savo iniciatyva įspėjo, kad gali būti svarstomas klausimas, ar išteisintųjų veiksmuose nėra kyšio provokavimo, reikalavimo ir priėmimo požymių už neteisėtą neveikimą, t. y. ar nepadaryta sunkesnė nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 2 dalyje. Toks įspėjimas dėl kaltinimo pakeitimo sunkesniu, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pabloginti išteisintojo padėtį daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde, neatitiko formuojamos teismų praktikos dėl BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatų taikymo bylas nagrinėjant apeliacinės instancijos teismuose, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad taip buvo padarytas esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, pripažino T. J. ir B. R. padarius nusikalstamas veikas pagal jiems pirmiau pareikštus kaltinimus, t. y. atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 225 straipsnio 1 dalį, taigi kaltinamųjų padėties nepasunkino labiau, nei buvo prašoma prokuroro ir nukentėjusiosios E. J. apeliaciniuose skunduose.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors kasaciniame skunde pagrįstai nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai – dėl teismo sudėties 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu, įspėjimo apie galimą kaltinimo keitimą į sunkesnį, tačiau šie pažeidimai vertintini kaip neesminiai, tik formalaus pobūdžio; jie neturėjo jokios įtakos byloje dalyvaujančių asmenų teisių procesinių teisių įgyvendinimui bei bylos teisingam išnagrinėjimui ir nepagrindžia subjektyvaus pobūdžio nuteistojo B. R. teiginių dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo.

Dėl gynėjo kasacinio skundo argumentų apie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus ir provokaciją

26. Nuteistojo B. R. gynėjas N. Plėdys kasaciniame skunde teigia, kad viso proceso metu E. J. buvo apklausiama kaip liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, verčiant duoti parodymus prieš save. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios E. J. parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais grindžiamas skundžiamas nuosprendis.

27. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Pagal teismų praktiką draudimas versti duoti parodymus prieš save pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka. Ar liudytojui užduodami klausimai negali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, sprendžiama pagal konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348-303/2015, 2K-55-699/2017).

28. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad pinigus T. J. perdavusi nukentėjusioji E. J. nei formaliai, nei faktiškai nebuvo įtariama pagal BK 227 straipsnį ar dėl kokios nors nusikalstamos veikos, susijusios su nagrinėjama byla, todėl galėjo būti apklausiama kaip liudytoja. Kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje iš jos BUAB „E.“ naudai priteista 20 037,71 Eur žalos atlyginimo pagal bylos duomenis nėra susiję su kokiais nors įtarimais dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau pagal teismų praktiką liudytojai, duodantys parodymus apie jų pačių duotus kyšius, turi būti apklausiami laikantis BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Toks asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui negali būti taikoma ir liudytojo atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Šių taisyklių apklausiant E. J. nebuvo laikytasi. Tačiau minėtų procesinių nuostatų paskirtis yra apsaugoti pačių apklausiamųjų teisę į gynybą ir kitas procesines teises. Tačiau kadangi E. J. vėliau nebuvo reiškiami nei įtarimai, nei kaltinimai, šis pažeidimas nepašalina teismo galimybės vienaip ar kitaip vertinti šiuos parodymus. Teismas tikrino jos parodymų davimo aplinkybes, be to, konstatavo, kad ji, perduodama T. J. 3000 Lt pinigų sumą kaip dalį atlyginimo už bankroto administravimą, tuo metu nesuprato, kad tai yra iš jos T. J., padedant B. R., reikalautas kyšis; E. J. vertimas duoti parodymus prieš save teismų nebuvo nustatytas. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais liudytojo apklausos tvarkos pažeidimas nelaikomas parodymų leistinumą panaikinančia aplinkybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-788/2018">2K-48-788/2018</a>). Įvertinusi visumą aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojos E. J. parodymus teismai pripažino įrodymais, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų.

29. Nuteistojo B. R. gynėjas N. Plėdys teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios E. J. pateiktus ikiteisminio tyrimo institucijai garso įrašus, nesilaikė įrodymams keliamų teisėtumo ir leistinumo reikalavimų, įtvirtintų BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse. Teigiama, kad, esant abejonėms dėl šių įrašų vientisumo ir patikimumo, dėl datų nesutapimo, teismas atmetė B. R. prašymą atlikti fonoskopinę ekspertizę; stenogramos negalėjo būti padarytos nei iš garso įrašų šaltinio, kurio byloje tuo metu jau nebuvo, nes jis buvo grąžintas E. J., nei iš kompaktinės plokštelės, nes nežinoma, kaip ši plokštelė atsirado byloje; įrašas nebuvo tinkamai apžiūrėtas ir ištirtas specialisto, be to, garso įrašų teismo posėdyje nepavyko išklausyti dėl nekokybiško įrašo (šnypštimų).

30. Su šiais kasatoriaus N. Plėdžio argumentais taip pat nesutiktina. Šie klausimai apeliacinės instancijos teismo buvo išsamiai išnagrinėti tiek aiškinantis įrašų pateikimo bei perrašymo į STT kompiuterį ir iš jo į kompaktinę plokštelę aplinkybes, šiuo tikslu teismo posėdyje apklausiant nukentėjusiąją E. J., liudytojus STT darbuotojus R. A. ir J. L., tiek pokalbio įrašo tikrumą, įrašytą pokalbį išklausant teismo posėdyje bei apklausiant jame dalyvavusius asmenis – E. J., T. J. ir B. R.. Nors kompaktinė plokštelė su įrašo kopija byloje buvo pateikta be paties garso įrašymo įrenginio, iš kurio R. A. įrašą pirmiau perkėlė į kompiuterį, o po to įrašas perkeltas į kompaktinę plokštelę, tačiau dėl įrašo tikrumo teismams abejonių nekilo. Teismai, pripažindami kompaktinėje plokštelėje įrašytus duomenis įrodymais, BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė – nes formalus, neesminis duomenų gavimo tvarkos pažeidimas savaime nepaneigia pokalbio įrašo, kaip įrodymo, patikimumo. Iš šio šaltinio gauta informacija ir jos tikrumas teisme patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais. Tai, kad nebuvo paskirta įrašo fonoskopinė ekspertizė, taip pat nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu, nes teismas pokalbių įrašus ir jų išklotines įvertino kitų įrodymų kontekste ir įsitikinęs įrašų tikrumu, tiesiogiai apklausęs asmenis, kurių pokalbiai įraše užfiksuoti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, teismo posėdyje išklausęs įrašus, ištyrė gynybos nurodomus pokalbio įrašų ir stenogramų neatitikimus ir juos užfiksavo. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-509/2010, 2K-P-9/2012, 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-165-648/2015, 2K-348-303/2015, 2K-174-788/2017 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje papildomas įrašų tyrimas, skiriant fonoskopinę ekspertizę, iš naujo sudarant pokalbių stenogramas, būtų aiškiai užtęsęs bylos išnagrinėjimą pakankamai ilgam laikui, o pagrindo manyti, kad atlikus šiuos procesinius veiksmus būtų realu paneigti kaltinimą, nebuvo.

31. Pažymėtina ir tai, kad klausimai, susiję su minėtų įrašų, E. J., T. J. parodymų vertinimu, buvo keliami apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiais klausimais, nuosprendyje pasisakė ir kasatorių nurodomo BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo nepadarė.

32. Kasatorius N. Plėdys teigia, kad nukentėjusioji E. J. su teisėsaugos institucijų pagalba išprovokavo T. J. atlikti 3000 Lt perdavimą. Visi tariamo kyšininkavimo epizodai iki 2014 m. spalio 17 d. atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu dirbtinai sukurto epizodo buvo grindžiami išimtinai tik duomenimis, surinktais iki šių veiksmų atlikimo. Kasatoriaus teigimu, nebuvo faktinio pagrindo atlikti šiuos procesinius veiksmus, kadangi byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš 2017 m. spalio 17 d. vykusio susitikimo dalyvių (T. J. ir E. J.) būtų inicijavęs šį susitikimą, kad kažkuris iš jų būtų ko nors tiesiogiai reikalavęs, pageidavęs ar prašęs, taigi 3000 Lt buvo perduoti ir priimti pareigūnų iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių nevertino, todėl nepagrįstai nenustatė provokavimo fakto, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

33. Teismų praktikoje suformuoti aiškūs kriterijai, kuriais remdamiesi teismai sprendžia, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista teisė į teisingą procesą išprovokuojant asmenį padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>). Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą arba taikant neviešo pobūdžio veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti tokius veiksmus; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo arba BPK; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinius veiksmus ar neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus, patvirtina kiti įrodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011, 2K-P-94-895/2015, 2K-57-696/2017, 2K-8-788/2017).

34. Faktinis pagrindas taikyti minėtas priemones šioje byloje buvo E. J. pateiktas pranešimas, kad iš jos reikalaujama duoti 6000 litų kyšį, kad dalį šios sumos, t. y. 3000 litų, ji jau yra perdavusi, kad iš jos reikalaujama likusios sumos, ir pateikė STT pareigūnei R. A. mobiliojo ryšio telefoną su pokalbio, kurio metu iš jos reikalauta kyšio, garso įrašu. Pagal teismų praktiką situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma ar iš jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai žodinę informaciją arba taip pat ir savo paties padarytus garso įrašus, teismų praktikoje pripažįstamos pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų tyrimo atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, 2K-241-693/2015, 2K-552-976/2015).

35. Esant pakankamam faktiniam pagrindui, 2014 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi leista E. J. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš T. J. ir B. R. nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 13 d. Be to, 2014 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi leista per tą patį laikotarpį klausytis T. J., B. R. ir E. J. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektorinių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, pagal šią nutartį kontroliuojant kaltinamųjų elektroninius kontaktus ir jų turinį, buvo gauti duomenys, kad tarp T. J. ir B. R. vyko pokalbiai dėl susitikimų su E. J., o realizuojant NVIM, 2014 m. spalio 17 d. E. J. ir T. J. susitikimo metu pastarasis užuominomis ir toliau įtikinėjo nukentėjusiąją duoti kyšį: kalbėjo apie tai, jog bankrotą gali administruoti tvarkingai, padaryti, kad nukentėjusiajai viskas būtų gerai, siūlė pasilikti norimą turtą ir toliau „draugauti“, grįžti prie „normalaus“ susitarimo, t. y. perduoti išteisintiesiems visą sutartą 6000 Lt kyšio sumą. E. J. perdavus likusius 3000 Lt, T. J. sakė, kad jam yra džiugu dėl E. J. apsisprendimo. E. J. T. J. priimti kyšį neįkalbinėjo ir neprovokavo. Šias išvadas apeliacinės instancijos teismas grindė ne vien NVIM protokolais, vaizdo ir garso įrašais, bet ir juos atitinkančiais T. J. bei E. J. parodymais. Byloje apeliacinės instancijos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. spalio 17 d. priimant likusią kyšio dalį, tęsiant nusikalstamus veiksmus buvo realizuota prieš tai T. J. su B. R. bendrininkaujant pradėta nusikalstama veika, kuria siekta gauti 6000 litų kyšį už bankroto procedūros įvykdymą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuoti, kad kyšio priėmimas buvo išprovokuotas, nėra teisinio pagrindo.

36. Kasatorius N. Plėdys teigia, kad teismas, sankcionuodamas slaptą pasiklausymą, nepaisė operatyvinių veiksmų bei priemonių taikymo ir jų ribų, kadangi leido plačiausios apimties slaptą elektroninių ryšių kontroliavimą nuteistųjų atžvilgiu, nors tuo momentu nebuvo surinkti tik duomenys, susiję su paskutiniu kyšininkavimo epizodu, kuris buvo atliktas imituojant nusikalstamą veiką, todėl ši procesinė prievartos priemonė buvo perteklinė; taikant šią procesinę prievartos priemonę surinkti duomenys prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms ir negalėjo būti laikomi įrodymu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

37. Vertinant, ar atliekant operatyvinius veiksmus ar taikant slaptąsias procesines priemones nebuvo pažeista teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, ar tiriama nusikalstama veika patenka į įstatymu nustatytą nusikalstamų veikų, dėl kurių tokios priemonės gali būti taikomos, sąrašą, bet ir į galimybes surinkti bylai ištirti svarbius duomenis be šių priemonių taikymo, jų pobūdį, apimtį, trukmę ir pan.

38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi leido klausytis B. R., E. J. ir T. J. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, šį sprendimą motyvuodamas tuo, kad kontroliuojant šią informaciją, ją fiksuojant ir kaupiant galima gauti duomenų apie pirmiau padarytą nusikalstamą veiką. Šios priemonės taikymo pagrindimas atitiko BPK 154 straipsnio nuostatas; taikant šią priemonę buvo siekta gauti informacijos apie apysunkį korupcinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje; paprastai dėl tokių veikų pobūdžio ir dėl tokias veikas darančių asmenų atsargumo, įrodymų, kurie gali atskleisti ir patvirtinti bendrininkavimą, ypač kai sulaikytas su įkalčiais buvo tik vienas iš įtariamųjų, neslapto pobūdžio procesinėmis priemonėmis, apsunkintas ar net neįmanomas; taikant šią slaptą procesinę priemonę, buvo kontroliuojamas trijų asmenų – tik nukentėjusiosios ir abiejų byloje įtariamųjų susižinojimas elektroninių ryšių tinklais, ir tai truko apie pusantro mėnesio; elektroninių ryšio priemonių kontrolė buvo nutraukta, kai tapo netikslinga. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši slapto pobūdžio procesinė priemonė neatitiko teisingos pusiausvyros tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.

39. Nuteistojo B. R. gynėjas N. Plėdys teigia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo paneigdamas esminius rungimosi principo aspektus, nes neatsižvelgė į jo baigiamojoje kalboje pateiktus argumentus dėl įrodymų.

40. Pagal BPK 293 ir 324 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas straipsnyje įtvirtintas nuostatas baigiamųjų kalbų metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai paprastai pateikia savo išvadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų, išdėsto teismui savo samprotavimus ir vertinimus apie kaltinimo teisingumą ir pagrįstumą. Joje išdėstyti argumentai turi reikšmės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau šių klausimų išsprendimas yra teismo prerogatyva. Tai, kad teismas byloje padarė kitokias išvadas ir vertinimus dėl įrodymų, kaltinamojo kaltės ir kt., nei savo baigiamojoje kalboje siūlė byloje dalyvaujantis asmuo, savaime nereiškia rungimosi principo pažeidimo. Be to, teismo nuosprendis ar nutartis neprivalo būti pateikiami atsakymų į gynėjo ar kito byloje dalyvaujančio asmens baigiamąsias kalbas forma. Nuosprendžio ar nutarties turinį nustatantys BPK 305, 331 ar 332 straipsniai tokio reikalavimo nenumato.

41. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išklausytos dalyvaujančių byloje asmenų kalbos, taip pat ir gynėjo N. Plėdžio perskaityta ginamoji kalba. Be to, gynėjo raštu išdėstyta ginamoji kalba pridėta prie teismo posėdžio protokolo, dėl kurio šioje dalyje byloje dalyvaujančių asmenų pastabų nebuvo pateikta. Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija rungimosi principo pažeidimo, BPK 293 straipsnio ir 324 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimų dėl byloje dalyvaujančių asmenų baigiamųjų kalbų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nenustatė.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnį ir bendrininkavimo požymių.

42. Nuteistojo B. R. gynėjas T. Meidus kasaciniame skunde pateikia argumentus, kad nagrinėjama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nes nėra kyšio dalyko; byloje nenustatyta, kokio kyšio priėmėjo veikimo ar neveikimo pageidavo tariamas kyšio davėjas, o tai piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, požymis; apeliacinės instancijos teismas klaidingai nustatė šios veikos požymį – kyšio reikalavimą už T. J. teisėtą veikimą, vykdant bankroto administratoriaus įgaliojimus, tačiau nefiksuojant galimai padarytų formalių pačios įmonės ar E. J. pažeidimų, o tai yra neteisėtas veikimas; apeliacinės instancijos teismas neįvertino B. R. indėlio į T. J. veiką reikšmės, visų B. R. inkriminuotų bendrininkavimo požymių.

43. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 230 straipsnio 4 d. kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal teismų praktiką pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-416/2012).

44. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalį bankroto administratoriaus atlygimas priskiriamas bankroto administravimo išlaidoms, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Iš bylos matyti, kad kai padedant B. R. T. J. reikalavo iš nukentėjusiosios E. J. 6000 litų už bankroto procedūras, tuo tarpu bankroto administravimo išlaidos, taigi ir atlyginimas bankroto administratoriui pagal galiojančią tvarką bankroto administratoriui nebuvo tuo metu nustatytas; pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ši reikalaujama, o vėliau sumokėta T. J. pinigų suma nebuvo įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais nustatytas atlyginimas už įmonės bankroto administravimo paslaugas, o neteisėtas atlygis už greitą ir sklandžią bankroto procedūrą, bankroto administratoriui veikiant teisėtai ir pagal diskrecijos ribas nevilkinant bankroto procedūros, ko E. J. ir pageidavo, tačiau sumokėdama T. J. 3000 litų iš pradžių nesuprato, jog iš jos buvo pareikalauta sumokėti ne oficialų atlyginimą už bankroto administravimą, o kyšio, ką išsiaiškino vėliau. Pastaroji aplinkybė esminės reikmės neturi, nes pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes tiek T. J., tiek B. R. nuo pat pradžių suprato, kad už bankroto procedūros pagal įstatymo nustatytus bankroto administratoriaus įgaliojimus vykdymą iš E. J. reikalauja neteisėto atlygio, to ir siekė. Tokia veika atitinka kyšininkavimą, numatytą BK 225 straipsnyje.

45. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja ir kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2012).

46. Nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose dėl veikų, numatytų BK 225 straipsnyje, šių nusikalstamų veikų subjektais, atliekančiais vykdytojo vaidmenį, gali būti tik BK 230 straipsnyje išvardinti asmenys – valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys, tačiau kitais bendrininkais, pvz., padėjėjais, kurstytojais – ir kiti asmenys, bendrai dalyvaujantys darant nusikalstamą veiką, kuriuos su vykdytoju sieja veikos bendrumas, tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką.

47. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad B. R. padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „E.“ bankroto administratoriui T. J. savo naudai tiesiogiai reikalauti, susitarti priimti ir priimti kyšį iš E. J. už teisėtą veikimą vykdant įmonės bankroto procedūrą. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jis pats pirmas tiesiogiai T. J. naudai iš E. J. pareikalavo 6000 Lt kyšio už T. J. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – UAB „F.“ bankroto procedūrų įvykdymą; kito susitikimo su E. J. metu T. J. reikalaujant iš nukentėjusiosios 6000 Lt kyšio, pritarė tokiam pastarojo reikalavimui; dar vėliau T. J. reikalaujant iš E. J. perduoti likusią 3000 litų kyšio dalį, reikalavo iš E. J. to paties, grasino jai tyčiniu bankrotu; su T. J. vykusių dviejų pokalbių metu davė pastarajam patarimus dėl likusios 3000 litų dalies kyšio iš E. J. išreikalavimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nors B. R. ir nebuvo UAB „F.“ bankroto administratoriumi, tačiau dalyvavo beveik visuose nukentėjusiosios E. J. ir T. J. susitikimuose, konsultuodavo T. J. bankroto klausimais. Iš bylos matyti, kad T. J. ir B. R. bendravimas su nukenėjusiąja E. J. ir reikalavimas kyšio buvo pareikšti taip, kad E. J. leistų suprasti, jog bankroto procedūros vykdymas priklauso nuo jų abiejų – T. J. ir B. R., taigi B. R. šiais savo veiksmais padėjo T. J. daryti poveikį nukentėjusiajai, be to, pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes B. R. davė T. J. patarimus dėl kyšio iš E. J. išreikalavimo. Taigi, jo kaip padėjėjo vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką buvo reikšmingas. Apeliacinės instancijos teismas, be to, nustatė, kad B. R. turėjo materialinį suinteresuotumą, kad T. J. gautų iš E. J. kyšį, ir pats iš T. J. vėliau gavo dalį E. J. T. J. perduotos 3000 litų sumos. Šios aplinkybės patvirtina T. J. ir B. R. veiksmų jiems inkriminuojamoje veikoje bendrumą, susitarimo daryti šią nusikalstamą veiką buvimą ir bendrą tyčią. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, B. R. padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „E.“ bankroto administratoriui T. J. savo naudai tiesiogiai reikalauti, susitarti priimti ir priimti kyšį iš E. J., o jo padaryta veika atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 225 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl nuteistajam B. R. paskirtos bausmės

48. Kasatorius B. R. teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, be to, apeliacinės instancijos teismas į bausmę neįskaitė nuteistojo laikinojo sulaikymo laiko.

49. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, jeigu neteisinga bausmė paskirta netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą.

50. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

51. BK 225 straipsnio 1 dalies sankcijoje alternatyviai numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

52. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam B. R. bausmę, atsižvelgė, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padėjo padaryti apysunkį nusikaltimą; nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių; anksčiau neteistas, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka; solidaus amžiaus, turi sveikatos problemų; yra aktyvus visuomenės narys, charakterizuojamas teigiamai. Taigi atsižvelgė į visas esmines tiek BK 54 straipsnyje, tiek kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Teismas paskyrė nuteistajam B. R. švelniausią pagal rūšį sankcijoje numatytą bausmę. Pagal nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 47 straipsnio 1 dalį už apysunkį nusikaltimą buvo numatyta iki 1000 MGL dydžio bauda. Nuteistajam paskirta 250 MGL dydžio bauda yra žymiai švelnesnė nei sankcijos vidurkis. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmė paskirta neteisinga, pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą.

53. Iš bylos matyti, kad teismas į bausmę neįskaitė B. R. laikinojo sulaikymo. BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal šio straipsnio antrąją dalį kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, Laikino sulaikymo laikas taip pat įskaitomas į bausmės laiką (BPK 140 straipsnio 9 dalis). B. R. buvo sulaikytas 2014 m. spalio 17 d. 13.50 val. ir paleistas iš laikinojo sulaikymo 2014 m. spalio 18 d. 16.35 val. Taigi skaičiuotina, kad išbuvo sulaikytas dvi dienas. Būtent šis laikas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles turėjo būti įskaitytas į B. R. paskirtą bausmę. Šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 11 d. nuosprendį.

B. R. į bausmę įskaityti dvi dienas laikinojo sulaikymo, keičiant jas į 4 MGL baudos, ir nustatyti jam bausmę 246 MGL (9264 Eur) dydžio baudą.

Likusią Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Aurelijus Gutauskas

Eligijus Gladutis