Dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių

Civilinė byla Nr. 3K-3-501/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 99.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių; tretieji asmenys: S. A., Akademinė kredito unija, I. M., V. B., D. B.; išvadą teikusi institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčas susijęs su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo turto padalijimu, taip pat bylinėjimosi išlaidų, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, atlyginimu.

Ieškovė prašė:

nutraukti santuoką, sudarytą 1987 m. balandžio 25 d., kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą; po santuokos nutraukimo palikti jai M. pavardę;

priteisti iš atsakovo 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

nustatyti nepilnamečio sūnaus G. M. gyvenamąją vietą kartu su ja;

priteisti iš atsakovo 8110 Lt sūnaus išlaikymo skolos už trejų metų laikotarpį nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn.;

priteisti iš atsakovo po 1000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam sūnui išlaikyti;

padalyti santuokoje įgytą turtą:

jai priteisti 280/548 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2009 m. spalio 9 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtas indeksu 2, ir dalį (333,69 kv. m) buto, esančio (duomenys neskelbtini), jai priteisiant šias buto patalpas:

rūsio patalpas: padalijimo projekte nurodytą patalpą 1-5A (0,59 kv. m), taip pat patalpas, pažymėtas indeksais: 1-7 (1,20 kv. m), 1-8 (1,37 kv. m), 1-9 (3,96 kv. m), 1-10 (16,33 kv. m), 1-11 (47,03 kv. m), 1-12 (8,23 kv. m), 1-13 (11,05 kv. m), 1-14 (18,89 kv. m), iš viso – 108,65 kv. m rūsio patalpų, leidžiant įrengti sieną tarp patalpų, pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-5A;

pirmo aukšto patalpas: padalijimo projekte nurodytą patalpą 1-15A (2,87 kv. m), taip pat patalpas, pažymėtas indeksais: 1-20 (72,73 kv. m), 1-21 (14,75 kv. m), 1-22 (1,15 kv. m), 1-23 (19,79 kv. m), 1-24 (7,07 kv. m), iš viso – 118,36 kv. m pirmo aukšto patalpų, leidžiant įrengti sieną tarp patalpų, pažymėtų indeksais 1-15 ir 1-15A;

antro aukšto patalpas, pažymėtas indeksais: 1-31 (101,58 kv. m), 1-32 (5,10 kv. m), iš viso – 106,68 kv. m antro aukšto patalpų;

atsakovui priteisti 1200 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Tarvaras" akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt, bendra visų akcijų rinkos vertė 1 Lt, ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Transtela“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt, bendra visų akcijų rinkos vertė 1 Lt, taip pat 266/548 dalis nurodyto žemės sklypo, UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2009 m. spalio 9 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtas indeksu 1, ir dalį (210,82 kv. m) nurodyto buto, jam priteisiant šias buto patalpas:

rūsio patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1 (38,34 kv. m), 1-2 (1,71 kv. m), 1-3 (17,91 kv. m), 1-4 (4,73 kv. m), 1-6 (1,34 kv. m), dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-5 (6,40 kv. m), iš viso – 70,43 kv. m rūsio patalpų;

pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais: G-1 (44,27 kv. m), 1-16 (9,56 kv. m), 1-17 (9,13 kv. m), 1-18 (2,58 kv. m), 1-19 (2,32 kv. m), dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-15 (7,46 kv. m), iš viso – 75,32 kv. m pirmo aukšto patalpų;

antro aukšto patalpas, pažymėtas indeksais: 1-25 (13,08 kv. m), 1-26 (20,15 kv. m), 1-27(16,69 kv. m), 1-28 (17,97 kv. m), 1-29 (2,35 kv. m), 1-30 (2,58 kv. m), iš viso – 70,68 kv. m antro aukšto patalpų;

priteisti iš atsakovo 50 000 Lt kompensacijos (nes jis 2005 m. sukonstravo už 100 000 Lt automobilį, kurį vėliau neatlygintinai perleido artimajam giminaičiui, taip sumažindamas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą turtą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis));

priteisti iš atsakovo 13 678 Lt kompensacijos (1/2 dalį sumos, reikalingos atskiriems dujų, vandens ir elektros įvadams įrengti, nes, atsakovui priešieškinyje prašant priteisti jam rūsio patalpas, kuriose yra nurodyti įvadai bei šildymo įrenginiai, ieškovei teks iš naujo juos įsirengti);

priteisti iš atsakovo 16 050 Lt skolos, kuriuos jis liko skolingas jai pagal 2006 m. kovo 20 d. atsakovo jos naudai pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį;

pripažinti jos ir atsakovo prievolę pagal 2006 m. kovo 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditoriui S. A. solidariąja;

pripažinti finansinius įsipareigojimus pagal 2008 m. gegužės 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditoriui V. B., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 12 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius kreditorei D. B. ir 2008 m. gegužės 16 d., 2009 m. sausio 28 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius kreditorei I. M. asmeninėmis atsakovo prievolėmis;

pripažinti pagal 2007 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį kreditoriui Akademinei kredito unijai prisiimtas prievoles, šalių pasidalytas notariškai patvirtinta 2009 m. lapkričio 17 d. sutartimi, asmeninėmis jos ir atsakovo prievolėmis.

Atsakovas priešieškinyje nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo vieno kaltės, teigė, jog santuokiniai ryšiai nutrūko 2001 m. balandžio mėnesį, kaip nepagrįstą realiais vaiko poreikiais vertino ieškovės prašomą priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, prašė netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo skolą, tvirtindamas, kad rūpinosi sūnumi, tik iš dalies pritarė ieškovės siūlomam santuokoje įgyto turto padalijimui, nurodydamas, jog, atsižvelgiant į tai, kad jis prisiėmė didesnę dalį finansinių įsipareigojimų kreditoriui Akademinei kredito unijai pagal 2007 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį, jam priteistina didesnė bendro santuokinio turto dalis, todėl prašė teismo:

nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jiems santuokines pavardes;

nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove;

priteisti iš jo po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio sūnaus išlaikymo;

jam priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 31749/55062 dalis 550,62 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1200 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Tartaras“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt, ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Transtela“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt, o ieškovei – 1/2 dalį nurodyto žemės sklypo ir 23313/55062 dalis nurodyto buto;

nustatyti tokią naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

jam paskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1 (38,34 kv. m), 1-2 (1,71 kv. m), 1-3 (17,91 kv. m), 1-4 (4,73 kv. m), 1-16 (9,56 kv. m), 1-17 (9,13 kv. m), 1-18 (2,58 kv. m), 1-19 (2,32 kv. m), G-1 (44,27 kv. m), 1-25 (13,08 kv. m), 1-26 (18,01 kv. m), 1-27 (16,69 kv. m), 1-28 (17,97 kv. m), 1-29 (2,35 kv. m), 1-30 (2,58 kv. m), 1-31 (101,58 kv. m), 1-32 (5,10 kv. m), taip pat po 1/2 dalį patalpų, pažymėtų indeksais: 1-5 (7,25 kv. m), 1- 6 (1,34 kv. m), 1-15 (10,54 kv. m), o ieškovei – patalpas, pažymėtas indeksais: 1-7 (1,20 kv. m), 1-8 (1,37 kv. m), 1-9 (3,96 kv. m), 1-10 (16,33 kv. m), 1-11 (47,03 kv. m), 1-12 (8,23 kv. m), 1-13 (11,05 kv. m), 1-14 (18,89 kv. m), 1-20 (72,73 kv. m), 1-21 (14,75 kv. m), 1-22 (1,15 kv. m), 1-23 (19,79 kv. m), 1-24 (7,07 kv. m), taip pat po 1/2 dalį patalpų, pažymėtų indeksais: 1-5 (7,25 kv. m), 1-6 (1,34 kv. m), 1-15 (10,54 kv. m);

nustatyti, kad jis asmeniškai atsakingas už 207 322,30 Lt, o ieškovė – už 50 005,80 Lt paskolos grąžinimą kreditoriui Akademinei kredito unijai;

pripažinti, kad prievolės grąžinti skolas kreditoriams S. A. (pagal 2006 m. kovo 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį), V. B. (pagal 2008 m. gegužės 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį), D. B. (pagal 2007 m. rugsėjo 12 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 12 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius) ir I. M. (pagal 2008 m. gegužės 16 d., 2009 m. sausio 28 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius) tenka jam ir ieškovei solidariai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir dalį priešieškinio:

nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; ieškovei paliko M., atsakovui – M. pavardes;

priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

nustatė nepilnamečio sūnaus G. M., gimusio 1994 m. sausio 5 d., gyvenamąją vietą kartu su ieškove;

priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės; nurodė, kad ši teismo sprendimo dalis skubiai vykdytina, o nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistos lėšos uzufrukto teise tvarkomos ieškovės;

priteisė ieškovei iš atsakovo 4220 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymo skolos;

padalijo santuokoje įgytą turtą:

priteisė ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 23313/55062, o atsakovui – 31749/55062 dalis 550,62 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini);

nustatė naudojimosi šiuo butu tvarką, ieškovei paskirdamas naudotis patalpas, pažymėtas indeksais: 1-7 (1,20 kv. m), 1-8 (1,37 kv. m), 1-9 (3,96 kv. m), 1-10 (16,33 kv. m), 1-11 (47,03 kv. m), 1-12 (8,23 kv. m), 1-13 (11,05 kv. m), 1-14 (18,89 kv. m), 1-20 (72,73 kv. m), 1-21 (14,75 kv. m), 1-22 (1,15 kv. m), 1-23 (19,79 kv. m), 1-24 (7,07 kv. m), taip pat po 1/2 dalį patalpų, pažymėtų indeksais: 1-5 (7,25 kv. m), 1-6 (1,34 kv. m), 1-15 (10,54 kv. m), o atsakovui – patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1 (38,34 kv. m), 1-2 (1,71 kv. m), 1-3 (17,91 kv. m), 1-4 (4,73 kv. m), 1-16 (9,56 kv. m), 1-17 (9,13 kv. m), 1-18 (2,58 kv. m), 1-19 (2,32 kv. m), G-1 (44,27 kv. m), 1-25 (13,08 kv. m), 1-26 (18,01 kv. m), 1-27 (16,69 kv. m), 1-28 (17,97 kv. m), 1-29 (2,35 kv. m), 1-30 (2,58 kv. m), 1-31 (101,58 kv. m), 1-32 (5,10 kv. m), taip pat po 1/2 dalį patalpų, pažymėtų indeksais: 1-5 (7,25 kv. m), 1- 6 (1,34 kv. m), 1-15 (10,54 kv. m);

priteisė atsakovui 1200 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Tartaras“ akcijų ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Transtela“ akcijų;

pripažino finansinius įsipareigojimus pagal 2006 m. kovo 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditoriui Sauliui Arvasevičiui solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole;

pripažino finansinius įsipareigojimus pagal 2008 m. gegužės 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditoriui V. B., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 12 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius kreditorei D. B. ir 2008 m. gegužės 16 d., 2009 m. sausio 28 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius kreditorei I. M. asmeninėmis atsakovo prievolėmis;

kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė;

paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė ieškovei iš atsakovo 529,92 Lt, taip pat valstybei iš ieškovės 6877,49 Lt, o iš atsakovo 9276,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinęs, kad ieškovė į bylą pateiktais įrodymais pagrindė atsakovo neištikimybės, su kuria siejama kaltės prezumpcija (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), faktą, atsakovas šios prezumpcijos nenuginčijo, teismas nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, konstatavo ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis) ir priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt šiai žalai atlyginti.

Spręsdamas dėl šalių santuokinio turto padalijimo, teismas konstatavo, kad sutuoktinių bendrą dalytiną turtą sudaro: 360 000 Lt vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 760 000 Lt vertės 550,62 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Transtela“ akcijų ir 1200 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Tarvaras“ akcijų.

Atsakovui prašius priteisti didesnę (31749/55062 dalis) buto dalį jam, nes jis, pasidalijant skolą, prisiėmė didesnę (207 322,30 Lt), o ieškovė – mažesnę (50 005,80 Lt) finansinių įsipareigojimų Akademinei kredito unijai dalį, teismas, pažymėjęs, kad šį faktą patvirtina byloje esantys Hipotekos registro išrašai, be to, nustatęs, jog palūkanas (77 900,56 Lt) už šį kreditą mokėjo tik atsakovas, vertino nurodytas aplinkybes kaip sudarančias pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovo naudai ir, vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, pripažino atsakovo pasiūlytą padalijimo būdą priimtinesniu.

Sutuoktiniams priklausantį 0,0548 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas padalijo po 1/2 dalį kiekvienam, atsižvelgdamas į tai, kad sklypas yra nedidelio ploto, jame stovi namas, kuriame yra sutuoktinių butas. Sutuoktiniams pripažinus, kad nuo 2001 m. balandžio mėnesio jie kartu nebegyvena, bendro ūkio netvarko ir jokių bendrų lėšų neturi, teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei 50 000 Lt kompensacijos už santuokinio turto sumažinimą, atsakovui sukonstruojant transporto priemonę. Atsižvelgęs į tai, kad nėra šalių ginčo dėl akcijų padalijimo, teismas priteisė atsakovui 1200 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Tartaras“ akcijų ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Transtela“ akcijų. Nustatęs, kad prievolės pagal 2007 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį Akademinei kredito unijai sutuoktinių yra pasidalytos notariškai patvirtinta 2009 m. lapkričio 17 d. sutartimi, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo šiuos įsipareigojimus pripažinti asmeninėmis šalių prievolėmis. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiama dėl sutuoktinių tarpusavio skolos pagal 1996 m. kovo 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisimo (CPK 383 straipsnis, 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.118 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 16 050 Lt skolos netenkintinas. Nustatęs, kad nėra šalių ginčo dėl atsakomybės kreditoriui S. A., teismas pripažino skolą pagal 2006 m. kovo 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį solidariąja sutuoktinių prievole. Atsižvelgdamas į tai, kad vekseliai atsakovo su artimaisiais giminaičiais buvo pasirašyti sutuoktiniams netvarkant bendro ūkio, teismas pripažino skolas pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius kreditoriams V. B., D. B., I. M. asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Nustatęs, kad nėra šalių ginčo dėl jų nepilnamečio sūnaus G. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, teismas, išklausęs jo nuomonę, taip pat įvertinęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, vadovaudamasis vaiko interesais, nustatė jo gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Konstatavęs, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai neatitinka tėvų gaunamų pajamų ir realių galimybių juos patenkinti, prašomai priteisti išlaikymo sumai pagrįsti nepateikta pakankamai įrodymų, teismas nustatė po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dyžio iš atsakovo priteistiną nepilnamečio sūnaus išlaikymą. Pagal bylos rašytinius duomenis nustatęs, kad 2007 m. gegužės 4 d.–2007 m. gruodžio 5 d. laikotarpiu atsakovas teikė sūnui išlaikymą, teismas tenkino dalį ieškovės reikalavimo priteisti vaiko išlaikymo skolą.

Nurodęs, kad tenkino ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą, ir dalį turtinių reikalavimų, taip pat atmetė atsakovo reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir patenkino dalį turtinių jo reikalavimų, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas pagal nustatytas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą pakeitė: priteistą iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo skolą padidino iki 8110 Lt; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas; paskirstė bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas: priteisė ieškovei iš atsakovo 250 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš ieškovės 3000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, taip pat iš ieškovės 17,02 Lt, o iš atsakovo 5,68 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, dalydamas ginčo butą, nukrypo nuo lygių dalių principo tokiomis proporcijomis: ieškovei priteistos 23313/55062 (321 780 Lt vertės), o atsakovui – 31749/55062 (438 220 Lt vertės) ginčo buto dalys. Pažymėjusi, kad Turto vertės nustatymo pažymoje nurodytos 760 000 Lt buto vertės šalys neginčijo, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovui priteista 116 440 Lt daugiau turto negu ieškovei. Atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimo metu 2009 m. lapkričio 17 d. sudaryta sutartimi šalys pasidalijo vieną iš santuokos nutraukimo byloje buvusių ginčo objektų – prievoles Akademinei kredito unijai, ieškovei tekusios prievolės suma – 50 005,80 Lt, o atsakovui – 207 322,30 Lt, skirtumas – 157 316,20 Lt, teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai šią aplinkybę vertinusiu kaip pagrindą priteisti atsakovui atitinkamą didesnę turto dalį.

Teisėjų kolegija atmetė apeliacinį skundą padavusios ieškovės argumentus dėl šalims priteistų buto dalių nelygiavertiškumo (nes atsakovui priteistos įrengtos, tinkamos gyventi, o jai – blogos būklės patalpos), nurodydama, kad ieškovė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje yra tik bendra turto (įskaitant butą) vertės nustatymo pažyma, kurioje nedetalizuotos konkrečių patalpų vertės. Be to, tiek ieškovė, pareikšdama ieškinį, tiek atsakovas, pateikdamas priešieškinį, nurodė beveik tas pačias kiekvienam jų priskirtinas buto patalpas, taigi dėl to iš esmės nėra šalių ginčo. Ieškinyje ir priešieškinyje (po paskutinių jų patikslinimų) skyrėsi tik prašymai dėl antro aukšto patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-31 ir 1-32 (ieškovė prašė priteisti šias patalpas jai, o atsakovas – jam), taip pat dėl patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-5, 1-6, 1-15 (ieškovė prašė priteisti atsakovui patalpą, pažymėtą indeksu 1-6, o patalpas, pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-15, – šalims tam tikromis dalimis, atsakovui priteisiant didesnį šių patalpų plotą ir leidžiant padaryti pertvaras; atsakovas prašė padalyti visas šias patalpas po 1/2 dalį kiekvienam ir nustatyti šalių bendrą naudojimąsi jomis). Įvertinusi tai, kad patalpos, pažymėtos indeksais 1-5 ir 1-15, yra koridoriai, jungiantys abi buto dalis, taip pat laiptinę į rūsio patalpas (patalpa, pažymėta indeksu 1-6), teisėjų kolegija sprendė, jog nurodytų patalpų padalijimas tokiu būdu, kuriuo siūlė ieškovė, negalimas dėl tos priežasties, kad jai priskirtoje namo dalyje neįrengta įėjimo į rūsį, tai reiškia, jog aptariamos patalpos reikalingos tiek ieškovei, tiek atsakovui priteistoms buto dalims naudoti pagal paskirtį.

Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už atskirų šildymo, vandentiekio ir elektros įvadų įrengimą, teisėjų kolegija nurodė, kad turtas teismo buvo padalytas tokios būklės, kokios jis yra natūra, o reikalavimas priteisti atitinkamas kompensacijas galėtų būti vertinamas kaip ieškovei priteisto turto būklės gerinimas atsakovo lėšomis.

Pripažinusi pagrįstu ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad išlaikymo skolos dydis buvo sumažintas du kartus tomis pačiomis išmokomis (įrodymais pagrįstomis atsakovo atliktomis vaiko išlaikymo išmokomis), vieną kartą – ieškovės, antrą kartą – teismo, teisėjų kolegija tenkino šią apeliacinio skundo dalį, padidindama priteistą išlaikymo skolą iki 8110 Lt.

Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė apeliaciniame skunde, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008, ir 2010 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje R. Č. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-293/2010, teigia, jog, nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, pripažįstama, kad sprendimas dėl visų pareikštų reikalavimų priimtas nekalto sutuoktinio naudai, todėl pirmosios instancijos teismas visas bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti iš atsakovo. Dėl šių ieškovės argumentų teisėjų kolegija pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika ginčijamu klausimu skiriasi: pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011, pripažinusi santuoką iširusia dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir atitinkamai pakeitusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas ne remdamasi nurodytu principu (priteisiant jas iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio), bet proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aptariamu klausimu yra naujausia, tai teisėjų kolegija vadovavosi ja ir konstatavo, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti teismų sprendimą bei nutartį ir:

pripažinti jos nuosavybės teisę į 22701/55062, o atsakovo – į 32361/55062 dalis 760 000 Lt vertės 550,62 kv. m ploto buto (šiuo metu įkeisto kreditoriaus Akademinės kredito unijos suteiktos paskolos grąžinimui užtikrinti), esančio (duomenys neskelbtini), priskiriant pagal UAB "Domus Extra“ 2009 m. gruodžio 4 d. parengtą padalijimo projektą jai asmeninės nuosavybės teise patalpas, pažymėtas indeksais: 1-5A (0,59 kv. m), 1-7 (1,20 kv. m), 1-8 (1,37 kv. m), 1-9 (3,96 kv. m), 1-10 (16,33 kv. m), 1-11 (47,03 kv. m), 1-12 (8,23 kv. m), 1-13 (11,05 kv. m), 1-14 (18,89 kv. m), 1-15A (2,87 kv. m), 1-20 (72,73 kv. m), 1-21 (14,75 kv. m), 1-22 (1,15 kv. m), 1-23 (19,79 kv. m), 1-24 (7,07 kv. m), iš viso – 118, 36 kv. m pirmo aukšto patalpų, leidžiant įrengti sieną tarp patalpų, pažymėtų indeksais 1-5, 1-5A, 1-15, 1-15A, o atsakovui – patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1 (38,34 kv. m), 1-2 (1,71 kv. m), 1-3 (17,91 kv. m), 1-4 (4,73 kv. m), 1-5 (6,40 kv. m), 1-6 (1,34 kv. m), G-1 (44,27 kv. m), 1-15 (7,46 kv. m), 1-16 (9,56 kv. m), 1-17 (9,13 kv. m), 1-18 (2,58 kv. m), 1-19 (2,32 kv. m), 1-25 (13,08 kv. m), 1-26 (20,15 kv. m), 1-27 (16,69 kv. m), 1-28 (17,97 kv. m), 1-29 (2,35 kv. m), 1-30 (2,58 kv. m), 1-31 (101,58 kv. m), 1-32 (5,10 kv. m);

priteisti jai iš atsakovo jos pirmosios instancijos teisme turėtų 2000 Lt atstovavimo išlaidų ir 1115 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, o 6877,49 Lt atidėto žyminio mokesčio, priteisto valstybei iš ieškovės, priteisti iš atsakovo.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai argumentavo, kad kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, atlyginimo nevienoda. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikta išaiškinimų dėl teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės ir jų taikymo principų. Kasatorės teigimu, jos argumentai dėl bylinėjimo išlaidų, nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, paskirstymo buvo grindžiami kasacinio teismo nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008, ir 2010 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje R. Č. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-293/2010), kurios visiškai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir kasacinio teismo praktikoje teismų precedentams, kaip teisės šaltiniams, ir jiems taikyti suformuluotus (bylų faktinių aplinkybių tapatumo arba panašumo ir tapačios teisės joms taikymo, taip pat atsižvelgimo į kitas reikšmingas aplinkybes) reikalavimus, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011, kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, yra tik pavienė, be to, joje ginčijamo klausimo išsprendimas neaptartas, neanalizuotas ir neargumentuotas. Taigi kasacinio teismo praktika šiuo klausimu, priešingai nei nurodyta apskųstą nutartį priėmusio apeliacinės instancijos teismo, yra vienoda. Jos nesilaikę, šią bylą, kurioje santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, nagrinėję teismai neteisingai, pažeisdami CPK 93 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismai, atmesdami kasatorės prašymą padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – 550,62 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), – jos siūlomu būdu – atidalijant ir padalydami šį butą pagal atsakovo reikalavimą nustatyti naudojimosi juo tvarką, netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos jų aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią, dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas visiškam atidalijimui. Kasatorės teigimu, teismai nepagrįstai nepripažino jos nurodytų aplinkybių (itin sudėtingų sutuoktinių tarpusavio santykių; atskirų komunikacijų buvimo fakto; buto patalpų išsidėstymo ir realių galimybių jas atskirti egzistavimo; nepilnamečio sūnaus interesų; paskolos, kurios grąžinimui užtikrinti įkeistas šis butas, pasidalijimo fakto) svarbiomis ir reikšmingomis CK 3.127 straipsnio 3 dalies prasme.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011, bei paskirstydami bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

2. Kasaciniame skunde teisingai pažymima, kad, dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra ir taip geriausiai užtikrinamas sutuoktinių kaip bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas. Kita vertus, atidalijimui iš bendrosios nuosavybės keliami tam tikri reikalavimai, tačiau jų šioje byloje šalims nepavyko įgyvendinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių.

Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – teisės normų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, priteisimu, taip pat bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo turto padalijimu, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, atlyginimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad šią bylą, kurioje santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, nagrinėję teismai, spręsdami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažeidė CPK 93 straipsnio 1, 3 dalis, nes be pagrindo atsisakė taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008, ir 2010 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje R. Č. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-293/2010, suformuluotą principą – priteisiant jas tik iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio kaip kito sutuoktinio patirtą su santuokos nutraukimu susijusią turtinę žalą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), ir nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011, pateiktu šio klausimo išsprendimu – išlaidų paskirstymu pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.70 straipsnyje reglamentuojami santuokos, nutrauktos CK 3.60 straipsnio pagrindu – dėl vieno sutuoktinio kaltės, materialieji turtiniai ir neturtiniai teisiniai padariniai kaip atsakomybės kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui taikymas ir kartu kaip tam tikros satisfakcijos nekaltam dėl to sutuoktiniui suteikimas. Vienas tokių padarinių – kito sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti su santuokos nutraukimu susijusią turtinę žalą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Įstatyme neaptarta, kas konkrečiai sudaro tokią žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008, ir 2010 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje R. Č. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-293/2010, konstatuota, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu; santuokos nutraukimas, pripažinus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl jos iširimo, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai, ir bylinėjimosi išlaidų klausimą, nepriklausomai nuo visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijų, teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011) kasacinis teismas sprendė atlyginti šalims patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. taip, kaip reglamentuojama CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų. Analogiškai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, išspręsta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2004 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje G. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-580/2004, 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007, taip pat 2008 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, šalims atlyginimo, išryškėjo egzistuojantis teismų praktikos nevienodumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu (ir tai teisingai pažymėta apeliacinės instancijos teismo) nevienareikšmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, sprendžiant dėl teisės normų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų santuoką nutraukiant dėl vieno sutuoktinio kaltės atlyginimu, aiškinimo ir taikymo, precedentų galią turi visos pirmiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys. Esant jų konkurencijai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų kasacinio teismo nutarčių priėmimo laiką (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), jose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad šioje byloje kaip precedentu vadovautinasi vėliausia iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo nutarčių, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011, kaip formuojančia teismų praktiką ta linkme, jog byloje, kurioje santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio ir (ar) priešieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo klausimas teismų teisėtai ir pagrįstai išspręstas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama dėl CPK 93 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų pažeidimo, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą, pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalies normas dėl santuokinio turto padalijimo natūra kaip prioritetinio tokio turto dalijimo būdo ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nes nustatė tik naudojimosi butu tvarką ir, be to, paskyrė šalims, kurių tarpusavio santykiai itin konfliktiški, tam tikras patalpas naudotis bendrai, o pagal formuojamą teismų praktiką pirmenybė teikiama visiškam atidalijimui iš bendrosios nuosavybės.

Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007), o kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėstomais išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. F. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-9/2006). Grįsdamas kasacinį skundą CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu kasacijos pagrindu, kasatorius turi nurodyti ne tik konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, jose pateiktus išaiškinimus aktualiais bylai teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, bet ir argumentuotai pagrįsti galėjimą jomis remtis nagrinėjamoje byloje, jo nurodomų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylos konkrečių faktinių aplinkybių esminį panašumą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Antrocelas“ v. BUAB „Butrema“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2011).

Šioje byloje kasatorė, teigdama dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto kasacijos pagrindo buvimo, teismų praktika, kurios, jos manymu, nesilaikė bylą nagrinėję teismai, nurodo, be kita ko, išaiškinimus, dėstomus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2006; 2006 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009), priimtose bylose, kuriose spręsti bendraturčių ginčai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo klausimai. Taigi nagrinėjama byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra iš esmės skirtinga nuo bylų, kuriose priimtos kasatorės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, todėl jose pateiktais išaiškinimais nesivadovautina kaip aktualia teismų praktika šioje byloje, sprendžiant dėl santuokinio turto padalijimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo nurodytos teismų praktikos.

Kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto teismų atsisakymo padalyti ginčo butą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdu taip pat grindžiami CK 3.127 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių santuokinio turto dalijimo būdus, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra, pažeidimu ir nukrypimu nuo šių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos.

Dėl šių kasatorės argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės kaip prioritetinis santuokinio turto padalijimo būdas nurodomas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra reglamentuojamas CK 4.80 straipsnio normų ir taikytinas tik bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam turtui. Dėl to tai nėra, priešingai nei suponuoja kasacinio skundo argumentai, vienas iš santuokinio turto, esančio bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalijimo būdų – CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas ir prioritetiniu laikomas šio turto padalijimas natūra.

Dalijant bendrą santuokinį turtą, iš pradžių nustatoma kiekvienam sutuoktiniui tenkanti idealioji dalis (pvz., 1/2 ir 1/2, 1/3 ir 2/3 ir t.t.). Nustačius kiekvieno sutuoktinio idealiąją dalį, turtas padalijamas natūra, t. y. kiekvienas konkretus daiktas paskiriamas vienam ar kitam sutuoktiniui. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant klausimų dėl santuokinio turto padalijimo ypatumus, nurodyta, kad, padalijus šį turtą, sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš jų ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant bei taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarką, pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama. Bendroji taisyklė yra ta, kad, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto (namo, buto ir pan.) patalpas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Taigi CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas santuokinio turto padalijimas natūra yra ne CK 4.80 straipsnio normų reglamentuojamas ir pagal teismų praktiką prioritetiniu bendraturčių ginčams išspręsti laikomas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, o aiškiai apibrėžto santuokinio turto (konkrečių jo objektų) kiekvienam sutuoktiniui perdavimas, nekilnojamojo turto padalijimo šiuo būdu atveju – ir naudojimosi juo tvarkos nustatymas.

Nagrinėjamoje byloje teismai, konstatavę pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir parinkę nukrypimo nuo lygių dalių mastą, kuris pagal teismo šalims priteistas ginčo buto dalis (23313/55062 kasatorei ir 31749/55062 atsakovui) atitinka santykį 2/5 ir 3/5 idealiosiomis dalimis, padalijo šį butą natūra, paskirdami kiekvienam sutuoktiniui naudotis konkrečias buto patalpas, taip pat nustatė, kad rūsio ir pirmo aukšto koridoriais, plane pažymėtais indeksais 1-5 ir 1-15, sutuoktiniai naudosis bendrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ginčo buto padalijimas visiškai atitinka pirmiau nurodytas CK normas, reglamentuojančias turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, ir išdėstytus argumentus dėl jų taikymo.

Iš kasaciniame skunde suformuluoto prašymo ir dėstomų argumentų matyti, kad kasatorė neginčija teismų sprendimų dėl konkrečios jai tenkančios dalies bendrojoje ginčo buto nuosavybėje, iš esmės sutinka ir su naudojimosi butu tvarkos nustatymu, išskyrus patalpų, pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-15, paskyrimu šalims naudotis bendrai, taip pat nesutinka su teismų sprendimu netenkinti jos prašymo atidalyti iš bendrosios nuosavybės. Kasatorės teigimu, siekiant pašalinti konfliktinę situaciją, atidalytina kiekvienam sutuoktiniui tenkanti bendro buto dalis, priteisiant asmeninės nuosavybės teise kiekvienam jų šiuo metu teismų paskirtas naudotis patalpas, dėl kurių nėra ginčo, o patalpų, pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-15, – tam tikras dalis, leidžiant įrengti tarp jų pertvaras.

Minėta, kad, nutraukus santuoką ir padalijus santuokinį turtą, bendroji jungtinė jo nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Tai reiškia, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas, priklausomai nuo padalijimo būdo, tampa valdomu vieno iš sutuoktinių asmeninės arba jų abiejų bendrosios dalinės nuosavybės teise, buvę sutuoktiniai šiuo atveju – bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai), kurie bendrą daiktą (turtą) valdo ir juo naudojasi bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip pat įgyja teisę reikalauti atidalyti kiekvieno jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Padalijus santuokinį turtą pagal šeimos teisės normas bei jų nustatytus ypatumus ir šio turto teisiniam režimui iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitus į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje nustatytos kiekvienam bendraturčiui (buvusiam sutuoktiniui) tenkančios dalys bendrame turte, atsiranda faktinės ir teisinės prielaidos šių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal daiktinės teisės normas bei jų keliamus reikalavimus atidalijimui. Bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu, jeigu nesusitariama, – teismo tvarka pagal bet kurio iš jų ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). Toks atidalijimas, vienam iš bendraturčių (buvusių sutuoktinių) pareikalavus, gali būti atliktas ir santuokos nutraukimo byloje, jeigu tai galima pagal CK 4.80 straipsnį. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Dėl to atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir, priklausomai nuo pasirinkimo, – pagrįsti jo suformavimo būdą, taip pat teisės atsidalyti prašomu būdu įgyvendinimo galimybę. Pažymėtina, kad atidalijimo veiksmų neatlikimas netrukdo bendraturčiui perleisti jam nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto objekto (namo, buto ir pan.) dalies.

Šioje byloje atsakovas nuosekliai teigė, kad kasatorė nepateikė buto atidalijimo projekto, kuriuo remiantis galima būtų pripažinti, jog egzistuoja techninė galimybė padalyti butą į du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Kasatorės pateiktas atidalijimo projektas teismų įvertintas kaip nepaneigiantis šio atsakovo tvirtinimo. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir kasaciniame skunde dėstomus argumentus neturi pagrindo daryti dėl to kitokių išvadų. Iš bylos duomenų matyti, kad šalims nepavyko susitarti, kaip turėtų būti išspręsti patekimo į prašomas atidalyti buto dalis – rūsį ir pirmą aukštą – klausimai. Šiuo metu yra tik vienas įėjimas į butą. Kasatorė, prašydama leisti jai pastatyti sienas rūsio patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, ir pirmo aukšto patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-15, siekia, kad jai būtų priteistos šių patalpų dalys, jos pateiktame projekte pažymėtos indeksais 1-5A ir 1-15A. Bylos duomenims, bute įrengtos dvi atskiros vamzdynų sistemos; patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-15A, įrengtas radiatorius, kuris priklauso atsakovo buto dalies šildymo sistemos tinklams, o patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5A, yra atsakovo buto dalies šildymo sistemos vamzdyno dalis. Byloje nepateikta duomenų ir kasaciniame skunde nedėstoma argumentų, susijusių su galimu atsakovui priskirto šildymo sistemos vamzdyno pertvarkymo projektiniu siūlymu, kurį galima būtų įvertinti atitikties atsakovo interesams aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat nėra duomenų ir kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad dėl to, jog ginčo butas padalytas ir jo naudojimosi tvarka nustatyta, paskiriant šalims naudotis bendrai rūsio ir pirmo aukšto koridoriaus patalpas, bendras šio buto naudojimas ir valdymas dėl kasatorės nurodomos konfliktinės situacijos yra neįmanomas. Byloje konstatuota, kad patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-5 ir 1-15, reikalingos tiek kasatorei, tiek atsakovui priteistoms buto dalims naudoti pagal paskirtį (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Visos kitos buto patalpos (esminės, atsižvelgiant į naudojimo paskirtį) atskirtos, dėl jų paskyrimo naudotis nėra šalių ginčo. Teismų išvada, kad kasatorei priteisto santuokinio turto vertė sudaro jai galimybę užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, vertintina kaip atitinkanti šalių sūnaus interesus. Minėta, atidalijimo veiksmų neatlikimas netrukdo bendraturčiui perleisti jam nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto objekto dalies. Dėl to kasatorės argumentai, kuriais teigiama, kad, netenkinus jos reikalavimo atidalyti iš bendrosios buto nuosavybės, ji, ketinusi parduoti savo turto dalį ir atsiskaityti su kreditoriumi, kurios suteiktos paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistas šis butas, neteko galimybės užtikrinti nepilnamečio sūnaus (iki jo pilnametystės, be kita ko, mažiau kaip mėnuo) poreikį į normalų būstą, taip pat neteikia pagrindo pripažinti teismų sprendimą dėl ginčo buto padalijimo nepagrįstu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pagal ieškovės kasacinio skundo argumentus naikinti ar keisti šį teismo procesinį sprendimą, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 97,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos valstybei iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 97,25 Lt (devyniasdešimt septynis litus 25 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas