Baudžiamoji byla Nr. 2K-85-628/2019
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01661-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1;
2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuteistajam M. J. (M. J.), jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K. (R. K.), jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,
civilinės atsakovės AB „L“ atstovui E. T. P.,
vertėjai Joanai Rudzianec,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties nuteistojo M. J. baudžiamojoje byloje.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5 ir 8 punktais, 3 dalimi (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. J. tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti nukentėjusiesiems padarytą visą turtinę žalą bei po 1/2 dalį neturtinės žalos ir atsiprašyti nukentėjusiųjų per vieną mėnesį. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejiems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš M. J. nukentėjusiajai S. K. 3684,77 Eur turtinei ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nukentėjusiajam R. K. 2297,5 Eur turtinei ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 789,62 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nukentėjusiajam D. B. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Taip pat priteista iš civilinės atsakovės AB „L“ nukentėjusiajai S. K. 2101,26 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam R. K. 2785,62 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam D. B. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistojo M. J. gynėjo apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendis pakeistas.
Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria priteista iš M. J. nukentėjusiajai S. K. 3684,77 Eur ir nukentėjusiajam R. K. 2297,5 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu D. B. priteista atlyginti 8000 Eur dydžio neturtinė žala sumažinta iki 3000 Eur, ją priteisiant iš civilinės atsakovės AB „L“.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Nukentėjusiojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, civilinės atsakovės AB „L“ atstovo, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo, o kito sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, tokiomis aplinkybėmis: jis 2014 m. spalio 4 d. apie 4.06 val. Vilniaus rajone, kelio Vilnius–Šumskas 25,5 km, vairuodamas automobilį „BMW 730“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 14, 127 punktų reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta 1,79 promilės alkoholio), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (nakties metą) ir vietovės reljefą (kelio vingį į kairę), nesuvaldė automobilio, dėl to automobilis nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į medį ir apsivertė ant stogo. Eismo įvykio metu nukentėjo kartu važiavę keleiviai: R. K. (R. K.), kuris žuvo nuo daugybinių kūno sužalojimų (muštinių žaizdų galvoje, dešinės rankos I piršte, nubrozdinimų galvoje, kaklo dešinėje pusėje, dešinėje ausyje, kairėje kojoje, nugaroje, sėdmenyse, abipusių šonkaulių lūžių su krūtinplėvės pažeidimu iš dešinės, kaklo I slankstelio išnirimo su nugaros smegenų nutraukimu, abiejų plaučių, širdiplėvės, širdies, kepenų, dešinio inksto plyšimų), kurie komplikavosi ūmiu nukraujavimu, ir D. B., kuriam dėl blužnies plyšimo bei jo sukelto 500 ml kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, kairio inksto sumušimo su plačia aplinkine užpilvaplėvine kraujosruva buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu priteistas iš nuteistojo M. J. ir civilinės atsakovės AB „L“ nukentėjusiesiems S. K., R. K. ir D. B. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. bei nuteistojo M. J. gynėjo apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. J. paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, kartu su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis užtikrina BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo keisti šios nuosprendžio dalies; kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadaryta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai ir nuo teismų praktikos nenukrypta; kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš M. J. nukentėjusiajai S. K. 3684,77 Eur, nukentėjusiajam R. K. 2297,5 Eur turtinei žalai atlyginti, netinkamai taikė BPK 115 straipsnio ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, ignoravo teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose; kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš M. J. nukentėjusiajam D. B. 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, neįvertino, jog paties nukentėjusiojo veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusiais padariniais.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais: ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti jam iš M. J. visą jo patirtą neturtinę žalą, atskaičius jos dalį, priteistą iš AB „L“; panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo trejiems metams; priteisti jam iš M. J. proceso išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, taip padarė esminius BPK 320 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimus ir pablogino nukentėjusiojo padėtį. Būtent apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl dalies turtinės žalos priteisimo iš nuteistojo M. J. nukentėjusiajam R. K., nors ginčo dėl tokios žalos padarymo fakto ir jos dydžio bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nekilo. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos priteisimo neskundė, o nuteistojo gynėjas pareigos atlyginti turtinę žalą nekvestionavo ir apeliaciniu skundu šią nuosprendžio dalį ginčijo tik dėl nuteistojo procesinio subjektiškumo, t. y. prašė turtinės žalos atlyginimo naštą visa apimtimi perkelti transporto priemonės, kuria buvo sukeltas eismo įvykis, draudikei.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl dalies turtinės žalos priteisimo iš nuteistojo M. J. nukentėjusiajam R. K. ir šios žalos nepriteisdamas iš kito civilinio atsakovo (draudikės), netinkamai taikė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 1, 2 dalių, CK 6.249 straipsnio, 6.254 straipsnio 2 dalies, 6.263 straipsnio 3 dalies, 6.987 straipsnio nuostatas, pažeidė nukentėjusiojo teisę gauti turtinės žalos atlyginimą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Šioje byloje transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „L“. Vadinasi, nuteistojo ir draudikės prievolė atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą yra solidarioji, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalį turtinės žalos iš draudikės, o likusią dalį – iš nuteistojo, tinkamai taikė įstatymą. Apeliacinės instancijos teismui sutikus, kad civilinė atsakovė AB „L“ pagrįstai atsisakė atlyginti dalį turtinės žalos, nebuvo pagrindo atsisakyti priteisti ją iš nuteistojo, o iš dalies sutikus su nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, visa turtinė žala nukentėjusiajam turėjo būti priteista iš AB „L“. Kaip teigia kasatorius, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE3LTcxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-117-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-117-719/2018">2K-117-719/2018</a>, kurioje teismas tokią pat situaciją išsprendė iš nuteistojo priteistą turtinės žalos dydį nukentėjusiajam priteisdamas iš draudikės. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems S. K. ir R. K. neteisingai du kartus priteisė 3450 Eur (paminklo pastatymo išlaidas), neatitinka tikrovės. Šias išlaidas išimtinai patyrė kasatorius, tai patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl jos pagrįstai buvo jam priteistos.
4.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BPK 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir neteisingai nustatė nukentėjusiajam R. K. priteistinos neturtinės žalos dydį. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes, negrįžtamas nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat nukentėjusiojo išgyvenimus dėl vienturčio sūnaus, su kuriuo palaikė glaudžius santykius, netekties. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos. Kaip teigia kasatorius, jo pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neviršijo teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių, tuo tarpu šioje byloje teismų priteista neturtinė žala yra nepakankama jo patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti ar bent jiems sumažinti.
4.4. Teismai, atidėdami nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, netinkamai, formaliai taikė BK 41, 75 straipsnių nuostatas. Sprendimą atidėti bausmės vykdymą teismai priėmė netinkamai įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, neatsižvelgę į tai, kad M. J. nebuvo sąžiningas ir viso teisminio bylos nagrinėjimo metu savo atsakomybę neigė, kaltės nepripažino, neatsiprašė ir bent iš dalies neatlygino nukentėjusiesiems žalos. Priešingai nei sprendė teismai, nuteistąjį ir nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta tik paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
6. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, atidėdami nuteistajam M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neatsižvelgė į visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, todėl netinkamai taikė BK 75 straipsnį.
7. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
8. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-183/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-183/2014">2K-183/2014</a>, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-379-697/2018 ir kt.).
9. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas, skirdamas nuteistajam M. J. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei skirti. Kartu pirmosios instancijos teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, dar kartą įvertino bylos duomenis, susijusius tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. J. padarė neatsargų nusikaltimą, t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis yra dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nėra sistemingas ir piktybinis KET pažeidėjas, teisiamas pirmą kartą už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, ir nors nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino, tačiau yra pasirengęs ją atlyginti. Visos nurodytos nustatytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o jos vykdymą atidedant ir, vadovaujantis BK 68 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 8 punktais, 3 dalimi, paskiriant nuteistajam pareigas bei uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatymo nustatytam terminui.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam pagrįstumą, įvertinęs aplinkybes, kurių pagrindu šis teismas sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, ir nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo keisti šią nuosprendžio dalį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad eismo įvykio metu nukentėjo ne pašaliniai asmenys, o kartu su M. J. automobiliu važiavęs R. K., kuris, kaip ir kiti automobiliu važiavę asmenys, buvo neblaivus, į automobilį sėdo savo noru, žinodamas, kad M. J. automobilį vairuos būdamas neblaivus, sutiko, kad pastarasis vairuotų automobilį, nebandė sutrukdyti jam šiurkščiai pažeisti KET reikalavimus, nereiškė pretenzijų dėl pavojingo vairavimo, važiavo ant galinės sėdynės neprisisegęs saugos diržo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas reikšmingas aplinkybes, padarė motyvuotą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas M. J. laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, kartu su nuteistajam paskirtomis pareigomis ir baudžiamojo poveikio priemone užtikrina BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
11. Taigi, skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad faktų aspektu pagrindai, turėję įtakos BK 75 straipsnio taikymui šioje baudžiamojoje byloje, motyvuotai aptarti ir įvertinti, teismų nuosprendis ir nutartis atitinka BPK 305, 332 straipsniuose jų turiniui keliamus reikalavimus. Remdamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teismai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, tinkamai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdami nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
12. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nagrinėjamos bylos proceso trukmę. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad priimant nuosprendį nuo nusikaltimo padarymo buvo praėję daugiau nei treji metai. Nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo kasacinį skundą nuo nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėję šiek tiek daugiau nei ketveri metai penki mėnesiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad, remiantis bylos duomenimis, M. J. bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų laikosi, pareigą atlyginti žalą vykdo ir nukentėjusiesiems dalį žalos jau yra atlyginęs, nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje nuteistajam M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarauja teisingumo principui ir bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
13. Kasatorius skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos jam atlyginimo iš nuteistojo M. J. priteisimo, nurodo, kad jam padaryta turtinė žala, susijusi su sūnaus laidojimo išlaidomis ir paminklo pastatymu, yra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai priteista.
14. Pažymėtina, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2012, 2K-473/2013, 2K-225-895/2016, 2K-155-511/2017, 2K-168-511/2018 ir kt.).
15. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
16. Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).
17. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu.
18. Nagrinėjamoje byloje materialiai atsakingais asmenimis buvo nustatyti: nuteistasis M. J., nes jo kaltais neteisėtais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala; AB „L“, nes transporto priemonė, kurią vairavo žalą sukėlęs asmuo (M. J.), buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl žala atlyginama draudimo sutarties pagrindu.
19. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), kurio 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.
20. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis – žuvusiojo R. K. tėvas R. K. – pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo priteisti jam iš civilinių atsakovų (M. J. ir AB „L“) 5600,02 Eur turtinės žalos. Turtinę žalą pagal pateiktą patikslintą civilinį ieškinį sudarė laidojimo išlaidos, iš jų 516,85 Eur gedulingi pietūs, 347,54 Eur paminklo žūties vietoje pastatymas ir 3450 Eur paminklo pastatymas. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji – žuvusiojo R. K. motina S. K. – pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo priteisti jai iš civilinių atsakovų (M. J. ir AB „L“) 5786,03 Eur turtinės žalos. Turtinę žalą pagal pateiktą civilinį ieškinį sudarė laidojimo išlaidos, iš jų 902,46 Eur gedulingi pietūs po laidotuvių, 773,58 Eur gedulingi pietūs praėjus mėnesiui bei 659,99 Eur gedulingi pietūs praėjus metams po laidotuvių ir 3450 Eur paminklo pastatymas.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinė atsakovė AB „L“ apskaičiavo ir sutiko atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K. 2785,62 Eur dydžio turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, todėl šią sumą iš jos priteisė, o likusią neatlygintą turtinės žalos sumą (atėmęs išlaidas už gedulingus pietus praėjus pusei metų po laidotuvių, kurių nelaikė būtinosiomis laidojimo išlaidomis) – 2297,5 Eur nusprendė priteisti iš M. J.. Kartu teismas nustatė, kad civilinė atsakovė AB „L“ apskaičiavo ir sutiko atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. 2101,26 Eur dydžio turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, todėl šią sumą iš jos priteisė, o likusią neatlygintiną turtinės žalos sumą – 3684,77 Eur nusprendė priteisti iš M. J..
22. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš M. J. nukentėjusiesiems R. K. 2297,5 Eur ir S. K. 3684,77 Eur turtinei žalai atlyginti, t. y. skirtumus sumų, kurias civilinė atsakovė AB „L“ (draudikė) pagrįstai atsisakė pripažinti laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidomis, netinkamai išsprendė civilinį ieškinį bei jo dydį. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus duomenis, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas priteisti žuvusiojo R. K. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 2297,5 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam R. K. priteisimo iš M. J. bei palikdamas galioti nuosprendžio dalį dėl 2785,62 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam R. K. priteisimo iš civilinės atsakovės AB „L“, padarė motyvuotą išvadą, kad būtent ši suma, t. y. 2785,62 Eur, atitinka nukentėjusiajam R. K. dėl nuteistojo M. J. neteisėtų veiksmų realiai padarytą turtinę žalą.
23. Teismų praktikoje pažymima, kad visiško nuostolių atlyginimo principas taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2012">3K-3-415/2012</a>).
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Pagal CK 6.291 straipsnį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, o pagal teismų praktiką atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).
25. Nors kasatorius teigia, kad 3450 Eur paminklo pastatymo išlaidos pirmosios instancijos teismo jam buvo priteistos pagrįstai, o iš bylos duomenų matyti, kad tiek R. K., tiek S. K. savo reikalavimus priteisti po 3450 Eur (iš viso 6900 Eur) turtinės žalos, susijusios su kapavietės sutvarkymu (paminklas, raidės, antkapinės plytos, betonas), grindė pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir pinigų priėmimo kvitais, tačiau byloje esantys civilinės atsakovės AB „L“ paaiškinimai, į kuriuos atsižvelgė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, patvirtina, kad civilinė atsakovė, apskaičiuodama nukentėjusiesiems atlygintinos turtinės žalos dalį, susijusią su paminklo pastatymu, šeimos kapavietės sutvarkymu (R. K. ir S. K. kiekvienam po 1500 Eur), vadovavosi teismų praktikoje priteisiamais kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžiais ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatytu protingumo kriterijumi. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teisingai nurodė, kad antrojo paminklo pastatymas R. K. žuvimo vietoje nėra susijęs su kapavietės sutvarkymo ar laidojimo išlaidomis, ir kad su vėlesniais paminėjimais (gedulingi pietūs praėjus mėnesiui, pusei metų, metams po laidotuvių) susijusios išlaidos nėra laidojimo išlaidos, kurias turi atlyginti žalą padaręs asmuo arba draudikas, ir pagrįstai pritarė civilinės atsakovės AB „L“ sprendimui šių išlaidų nepripažinti būtinomis, taigi ir atlygintinomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, susijusių su turtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymu, ir daryti priešingų išvadų.
26. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nukentėjusiajam R. K. dėl nuteistojo M. J. neteisėtų veiksmų iš viso buvo padaryta 2785,62 Eur turtinė žala, darytina išvada, kad ši suma, kaip neviršijanti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumų, pagrįstai buvo priteista tik iš civilinės atsakovės AB „L“ (draudikės). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, klausimas dėl civilinių atsakovų atsakomybės ribų byloje išspręstas teisingai, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų.
27. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 2297,5 Eur turtinės žalos jam priteisimo iš nuteistojo, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma pakeisti nuosprendžio dalį dėl 2297,5 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam R. K. priteisimo iš nuteistojo M. J., patikrino šios nuosprendžio dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 115 straipsnio ir TPVCAPDĮ nuostatas, nutarė nuosprendį dėl šios dalies pakeisti. Dėl nurodytų aplinkybių pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnyje nustatytų bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, vadovaujantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Dėl nukentėjusiajam R. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio
28. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
29. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis R. K., kaip nuteistojo sukelto eismo įvykio metu žuvusio R. K. tėvas, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau nukentėjusysis ir civilinis ieškovas kasaciniame skunde nesutinka su teismų jam priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad jis yra nepagrįstai mažas, nustatytas netinkamai pritaikius įstatymą, neatsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
30. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2005">3K-3-604/2005</a>).
31. Šioje byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo prašoma priteisti iš M. J. ir civilinės atsakovės AB „L“ nukentėjusiojo R. K. naudai 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista nukentėjusiojo R. K. naudai iš M. J. 12 000 Eur ir iš civilinės atsakovės AB „L“ – 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
32. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, nustatant nukentėjusiajam R. K. priteistiną neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuteistojo M. J. nusikalstamos veikos pasekmes (žuvo žmogus), į žalą padariusio M. J. neatsargią kaltę (nusikalstamas pasitikėjimas), jo turtinę padėtį (yra darbingas, dirba bendrovės direktoriumi), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kartu teismai atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad M. J. automobilį vairavo būdamas neblaivus, pažeidė iš karto kelis KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio kilo nepataisomos pasekmės – žuvo nukentėjusiųjų R. K. ir S. K. vienintelis sūnus, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į pirmiau šioje nutartyje nurodytus paties žuvusiojo R. K. veiksmus, kurie netiesiogiai prisidėjo prie jo žūties.
33. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo kasaciniame skunde nurodoma, kad nors teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama nuo 10 000 iki 90 000 Eur, šioje byloje jam priteistas tik artimas minimaliam neturtinės žalos atlyginimo dydis, kuris akivaizdžiai nėra pakankamas patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti.
34. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).
35. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2011">2K-244/2011</a>, 2K-331-976/2018).
36. Teismų praktikoje kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo tėvams iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų paprastai priteisiama nuo 2496,20 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.). Tačiau, minėta, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.
37. Šioje byloje nukentėjusiajam R. K. dėl mirus sūnui patirtų didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, emocinio skausmo priteistos neturtinės žalos iš M. J. ir civilinės atsakovės AB „L“ dydis iš viso sudaro 13 000 Eur, o jam ir nukentėjusiajai S. K. priteistos neturtinės žalos dydis bendrai sudaro 26 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam R. K. priteistinas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus, be kitų aplinkybių, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad žuvusysis R. K. gyveno su motina S. K., kuri jį nuo 13 metų augino viena, ir kad S. K. bei R. K. priteista po lygiai neturtinės žalos, o S. K. jai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio neginčijo.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai, priimdami sprendimą dėl nukentėjusiajam R. K. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, laikėsi BPK 109, 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, analizavo teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose, individualizavo neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant nukentėjusiajam R. K. atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos. Nustatytas R. K. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Dėl proceso išlaidų
39. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. kasaciniame skunde prašo priteisti iš nuteistojo M. J. jo turėtas atstovavimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose išlaidas. Kasacinės instancijos teismui pateiktas 2019 m. vasario 15 d. pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį R. K. advokatui už jo teisines paslaugas – atstovavimą kasacinės instancijos teisme yra sumokėjęs 600 Eur.
40. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2009">2K-452/2009</a>, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).
41. Šioje byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. turėtų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo klausimą tinkamai išsprendė apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas atsižvelgė į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. J. gynėjo ir nukentėjusiojo R. K. apeliacinius skundus ir kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo atmestas, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl pagrįstai nepriteisė iš nuteistojo nukentėjusiojo turėtų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
42. Byla kasacinės instancijos teisme išnagrinėta pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. kasacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų sprendimus palikti nepakeistus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš nuteistojo M. J. nukentėjusiojo turėtas atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidas nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
