Baudžiamoji byla Nr. 2A-7-3-489/2019
Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00006-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10.5.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Prano Kuconio, Vytauto Masioko, Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo, prašiusio nuteistojo pareiškimą tenkinti, prokuroro, prašiusio pareiškimą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams.
2. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta nuteistajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, – laisvės atėmimu ketveriems metams – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams.
3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo R. S. gynėjo advokato P. Vinklerio apeliacinis skundas atmestas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistojo R. S. kasacinis skundas atmestas. Šioje nutartyje argumentuodamas bausmės teisingumą šis teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog R. S. padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule įgijo 12 000 Lt (3475,44 Eur); šis asmuo anksčiau keturis kartus teistas, iš jų du kartus už sukčiavimą, o trimis nuosprendžiais už dokumento suklastojimą, ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai lėmė išvadą, kad R. S. už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarytus nusikaltimus skirtinos bausmės, artimos sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiams.
5. Nuteistojo skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-711-957/2015 (teisminis procesas Nr. 1-50-9 -00006-2013-7), R. S. nuteistas:
5.1. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. liepos 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, siekdamas apgaule įgyti svetimą, UAB „S. M.“ priklausantį turtą – 12 000 Lt (3475,44 Eur), suklastojo tikrus dokumentus: 2012 m. liepos 13 d. sutartį dėl dvigubo pjovimo medienos lentų pirkimo ir pardavimo tarp UAB „S. M.“ ir UAB „S. K.“ bei šios sutarties priedą Nr. 1, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus siuntė ir panaudojo.
5.2. pagal 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, R. S. panaudotos apgaulės suklaidintam UAB „S. M.“ direktoriui J. S. 2012 m. liepos 13 d. pervedus 12 000 Lt, kaip išankstinį apmokėjimą už perkamas dvigubo pjovimo medienos lentas, į UAB „S. K.“ sąskaitą, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „S. M.“ priklausantį turtą – 10 886 Lt (3152,8 Eur) ir UAB „S. K.“ naudai įgijo svetimą, UAB „S. M.“ priklausantį turtą – 1114 Lt (322,64 Eur), taip padarė UAB „S. M.“ 12 000 Lt (3475,44 Eur) turtinę žalą.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi, išnagrinėjus nuteistojo R. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, vadovaujantis 453 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla atnaujinta ir perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
7. Pareiškimu nuteistasis R. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendį bei paskesnius teismų sprendimus ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis pareiškime nurodo:
7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. liepos 15 d. nuosprendį, aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio nuostatas ir dėl to netinkamai subendrino R. S. paskirtas bausmes. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai šios klaidos neištaisė.
7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu R. S. paskirta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį), kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas skyrė bausmę vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, vertindamas, jog nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Tačiau skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas neatsižvelgė į BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskyrė bausmę, kuri buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 liepos 17 d. nuosprendžiu, taip akivaizdžiai netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir 9 dalį.
7.3. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirta ir neatlikta bausmės dalis buvo subendrinta du kartus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir esant nusikalstamų veikų daugetui bei BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodytai situacijai, ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas privalėjo „išbendrinti“ ir bendrindamas bausmes atsižvelgti tik į už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, ar vėlesniais nuosprendžiais paskiriamas bausmes reikia bendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis jau subendrintomis bausmėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismas „neišbendrino“ bausmių ir naujai paskirtą bausmę bendrino su jau subendrinta bausme. Dėl to nuteistasis R. S. patyrė papildomų suvaržymų, nes prie galutinės bausmės jam buvo pridėta dalinio sudėjimo būdu dalis už nesunkius nusikaltimus paskirtos bausmės, kuri, bausmes skiriant vienu nuosprendžiu, turėjo būti apimta. Parinkus nuteistajam nepalankų bausmių bendrinimo būdą, buvo pasunkinta jo teisinė padėtis ir pažeistas dvigubo nubaudimo draudimo principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje.
7.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas už nesunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 1 dalis ir BK 300 straipsnio 1 dalis) padarymą, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrintos ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, nes R. S. šiuo nuosprendžiu subendrinus bausmes buvo pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) padarymą. R. S. teigia, kad nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už šias veikas paskirtos bausmės privalėjo būti bendrinamos apėmimo būdu su griežčiausia bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7.5. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis keistinas vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinant su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnes, R. S. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo R. S. pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo
9. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka.
10. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).
11. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a> nurodyta tokio subendrinimo metodika - tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio (ar kelių nuosprendžių) priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme; tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, tarpusavyje bendrinamos tik tos nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme; kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės.
13. Teismų praktikoje suformuluotos nuostatos taip pat reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.). Paminėtina ir tai, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. BK 63 straipsnio 4 dalis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) papildyta naujomis nuostatomis, kad: 1) iš dalies pridedant švelnesnes bausmes nurodomi ir kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; 2) pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
14. Prašyme atnaujinti baudžiamąją bylą išdėstytos abejonės dėl padarytos klaidos nuteistajam R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas ir skiriant galutinę subendrintą bausmę yra pagrįstos iš dalies.
15. Nuteistojo įsitikinimas, kad taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, subendrinant jam bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, teismas privalėjo pasirinkti vien tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytą bausmių apėmimo būdą ir nauju nuosprendžiu (2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu) už nesunkius nusikaltimus paskirtas bausmes turėjo visiškai apimti ankstesniu (2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu) už sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalį) paskirta bausme, yra neteisingas.
16. Primintina, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0xLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-1-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-1-1073/2018">2A-7-1-1073/2018</a>).
17. Tačiau vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik nurodytu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
18. Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2012).
19. Nagrinėjamu atveju R. S. nauju (2015 m. liepos 15 d.) nuosprendžiu nuteistas už du, 2012 m. liepos 13 d. padarytus nesunkius nusikaltimus, bausmės už kuriuos paskirtos taikant bausmių apėmimą, nes nustatyta ideali šių nusikaltimų sutaptis. (BK 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau šie nusikaltimai pagal savo pobūdį ir pavojingumą (sukčiavimas apgaule, klastojant dokumentus ir užvaldant juridinio asmens turtą) labai nesiskiria nuo 2009 m. padarytų ir pirmesniu (2012 m. liepos 17 d.) nuosprendžiu kvalifikuotų kaip idealioji sutaptis sunkaus ir apysunkio nusikaltimų (kvalifikuoto sukčiavimo, padaryto klastojant dokumentus ir užvaldant didelės vertės kito asmens suteiktas paskolas). Taigi, abiem atvejais panaudojant apgaulę, klastojant dokumentus ir juos panaudojant, kėsintasi į svetimą nuosavybę, abiejuose nuosprendžiuose konstatuoti nusikaltimai padaryti R. S. veikiant tiesiogine tyčia.
20. Esant konstatuotam tokiam nuteistojo padarytų nusikaltimų daugetui, kuris nustatytas dvejose bylose, priešingai nei nurodoma R. S. prašyme, jei bausmės už visus šešis nusikaltimus (vieną sunkų, du apysunkius ir tris nesunkius) būtų skiriamos ir subendrinamos priimant vieną nuosprendį, akivaizdu, kad nebūtų teisinga galutinę bausmę nustatyti taikant vien bausmių apėmimo būdą. Tokiu atveju vien apimant bausmes būtų įtvirtintas teisės taikymo požiūriu neteisingos galutinės bausmės nustatymas, realus dalies veikų nebaudžiamumas, nes bausmė, R. S. paskirta už anksčiausiai, 2009 m., padarytą sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą sukčiavimą, visiškai apimtų bausmes, paskirtas už beveik po trejų metų, 2012 m., padarytus mažiau pavojingus nusikaltimus, kuriais tokiu pačiu būdu, kaip ir darant sunkų nusikaltimą, buvo siekiama apgaule užvaldyti jau kitų asmenų svetimą turtą.
21. Taigi, nauju (2015 m. liepos 15 d.) nuosprendžiu pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas subendrindamas bausmę teismas teisingai taikė būtent bausmių dalinio sudėjimo būdą.
22. Tačiau, dalinio sudėjimo būdu nustatydamas nuteistajam R. S. subendrintą galutinę bausmę, Vilniaus apylinkės teismas neturėjo galimybės ištaisyti ankstesniame (2012 m. liepos 17 d.) nuosprendyje padarytų kitų, R. S. prašyme neminimų, BK 63 straipsnio nuostatų taikymo ir paskirtų bausmių subendrinimo klaidų. Šiame nuosprendyje Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas taikydamas BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas, subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir nustatydamas R. S. galutinę ketverių metų bausmę, nors nurodė, kad bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal 24 straipsnio 4 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį, iš dalies sudeda, jas visiškai sudėjo.
23. Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012 m. liepos 17 d. nuosprendyje bausmes, paskirtas už sunkų (BK 182 straipsnio 2 dalyje) ir apysunkį (BK 300 straipsnio 3 dalyje) nusikaltimus subendrino apėmimo būdu, nes nustatė, kad yra ideali šių nusikaltimų sutaptis. Tačiau šiuo nuosprendžiu R. S. paskirtą bausmę už nesunkų, labai besiskiriantį pagal pavojingumą nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (trijų PVM deklaracijų suklastojimas ir panaudojimas), su tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą subendrintomis bausmėmis, subendrino ne apėmimo, o dalinio sudėjimo būdu.
24. Kadangi iš ankstesnio (2012 m. liepos 17 d.) R. S. nuosprendžio, jame padarius aiškias baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 4 dalies) taikymo klaidas, griežčiausia, tačiau neteisingai nustatyta bausmės dalis, taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, yra perkelta į 2015 m. liepos 15 d. nuosprendį, esant pagrindui palengvinti nuteistojo padėtį, šioje atnaujintoje byloje ištaisomos ir ankstesniame nuosprendyje nustatytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos.
25. Taigi darytina bendra išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu nustatant R. S. galutinę subendrintą bausmę buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 63 straipsnio 9 dalis, pridėta per didelė ankstesniame (2012 m. liepos 17 d.) nuosprendyje neteisingai subendrintos bausmės dalis. Taisant šią klaidą, prie ankstesniu (2012 m. liepos 17 d.) nuosprendžiu paskirtos šia nutartimi iš naujo subendrintos bausmės pridedama vienerių metų ir trijų mėnesių dydžio dalis, kuri subendrinta pagal 2015 m. liepos 15 d. nuosprendį. Iš naujo subendrinant bausmes, remiantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis (2017 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), šiuo atveju parenkamos pridedamų bausmių dalys, atitinkančios teismų nustatytų konkrečių R. S. padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą.
26. Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje R. S. nustatytos galutinės bausmės dalis, taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, subendrinta su paskesniu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu (su pakeitimais, padarytais Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu). Tačiau, nesant pagal BPK XXXIV skyriaus nuostatas atnaujintai šiai R. S. bylai, pirmiau minėto įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumas, su juo susijusių paskesnių teismų sprendimų teisėtumas šios atnaujintos bylos procese negali būti svarstomas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžius, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis.
Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio taikymo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes, R. S. paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrinti apėmimo būdu paskiriant jam subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir penkiems mėnesiams.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir šia nutartimi pakeistos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo trejiems metams ir penkiems mėnesiams pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų ir septynių mėnesių bausmės dalį ir paskirti R. S. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti R. S. laikinojo sulaikymo, suėmimo ir atliktos bausmės laikotarpius pagal šią nutartimi pakeistus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžius.
Kitų Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutarčių dalių nekeisti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Pranas Kuconis
Vytautas Masiokas
Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
