Civilinė byla Nr. 3K-3-577/2013
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 99.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovams Č. Č., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus pripažinimo; trečiasis asmuo – Trakų rajono savivaldybės administracija; ir pagal atsakovų Č. Č., P. B. priešieškinį ieškovams E. T., J. T., E. T., Trakų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Registrų centrui dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo ir nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo, dovanojimo sutarties dalies panaikinimo bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo: tretieji asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija; Aplinkos ministerija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimo sąlygas ir tvarką (CK 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Ieškovui nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą ieškovas įgijo pagal 2009 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartį. 1993 metais ieškovo motina ir trečiasis asmuo J. T., nežinodamos, kad norint rekonstruoti statinius reikalingas statybos leidimas, pradėjo rekonstruoti išvardytus gyvenamojo namo priklausinius, buvo pastatytas priestatas ir virš jų įrengta palėpė, dėl kurių įteisinimo ginčo šalys nesutaria. 2004 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūros departamentas nustatė, kad 1993 metais pastatytas ūkinis pastatas ir įrengta palėpė virš gyvenamojo namo priklausinių (dviejų ūkinių pastatų ir malkinės) buvo pastatyti savavališkai, tačiau Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius nepripažino būtinu nugriauti ūkinį pastatą ir nurodė statybą tęsti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją, t. y. statytojoms iki 2005 m. kovo 31 d. buvo nustatytas terminas parengti ir pateikti statomo ūkinio pastato ir palėpės įrengimo virš gyvenamojo namo priklausinių projektinę dokumentaciją bei gauti statybos leidimą. Trečiajam asmeniui pateikus paraiškas dėl ūkinio pastato projekto rengimo ir projektavimo sąlygų sąvado gavimo, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius raštu nurodė, kad reikalinga papildomai pateikti žemės sklypo bendraturčio (atsakovo) notariškai patvirtintą sutikimą pagal Statybos įstatymo 20 straipsnį. Trečiasis asmuo J. T. keletą kartų prašė atsakovo sutikimo, jam buvo siųsti objekto rekonstravimo projektiniai pasiūlymai, buvo prašoma pateikti motyvuotus atsisakymo argumentus, tačiau atsakovas ignoravo visus statytojos ir trečiojo asmens prašymus, teikdamas, jog jam nepateikti visi būtini dokumentai, jis negali atvykti ir susipažinti su projektu ir pan. Taigi atsakovas vengė pateikti aiškų ir motyvuotą atsakymą dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos ir tokiu savo elgesiu kliudė toliau vykti ūkinio pastato rekonstrukcijos procesui. Pasibaigus nustatytam terminui, per kurį reikėjo įteisinti statinių (dviejų ūkinių pastatų ir malkinės) rekonstrukciją, Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. birželio 10 d. įsakymu statybos įteisinimo terminą pratęsė iki 2005 m. gruodžio 31 d. Atsakovas ir toliau nedavė sutikimo statinių rekonstrukcijai, todėl terminas vėl pasibaigė.
Ieškovo teigimu, jis atsakovui 2006 m. rugpjūčio 24 d. nusiuntė pakartotinį prašymą duoti sutikimą pastatų rekonstrukcijai, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad iš esmės sutiktų su rekonstrukcija, jeigu ji atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nepažeistų jo teisių bei teisėtų interesų, tačiau nenurodė jokių esminių argumentų apie neigiamą poveikį jo interesams. 2008 m. spalio 17 d. atsakovui vėl buvo išsiųstas prašymas duoti sutikimą ūkinio statinio rekonstrukcijai, numatomų rekonstruoti statinių bendras plotas buvo sumažintas iki 35,88 kv. m, tačiau atsakovas atsisakė duoti sutikimą, motyvuodamas tuo, kad ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovas neturi pagrindo atsisakyti duoti jam sutikimą ūkinio pastato rekonstrukcijai, nes rekonstrukcija jo interesų nepažeistų, o atsisakyme duoti sutikimą nurodytos aplinkybės dėl jo teisių pažeidimo neatitinka faktinės padėties. Atsakovas rekonstrukciją nepagrįstai vertina kaip naują statybą; be to, jis 1994 m. gruodžio 2 d., prieš tapdamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, žinojo ir suvokė, kad žemės sklype yra šiuo metu ieškovui priklausantys statiniai (du ūkiniai pastatai ir malkinė), kurie baigti statyti dar 1993 metais bei įteisinti Trakų rajono valdybos 1994 m. lapkričio 25 d. potvarkiu, užima tam tikrą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo bendraturčiu atsakovas tapo tik 1996 m. vasario 8 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo plane statiniai jau buvo pažymėti, todėl atsakovas žinojo apie maksimaliai leistiną užstatymo plotą ir apie tai, kad neturi galimybės jame statyti kitų statinių.
Ieškovas pažymėjo, kad statinių (dviejų ūkinių pastatų ir malkinės) rekonstrukcijos projektas atitinka galiojančius normatyvinius reikalavimus, todėl atsakovas neturi pagrindo atsisakyti duoti sutikimą atlikti rekonstrukciją. Ieškovas prašė pripažinti teismo atsakovo atsisakymą duoti sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą nepagrįstu ir pripažinti jo teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą be atsakovo sutikimo pagal Personalinės projektavimo įmonės A-1 įstatymų nustatyta tvarka parengtą ūkinio pastato projektinį pasiūlymą.
Atsakovai Č. Č. ir P. B. pareiškė priešieškinį ir prašė teismo panaikinti Trakų rajono valdybos 1994 m. lapkričio 25 d. potvarkį, kurio pagrindu buvo atlikta malkinės ir ūkinio pastato teisinė registracija, panaikinti šių statinių teisinę registraciją, 2009 m. spalio 8 d. dovanojimo sutarties dalį, kuria šie statiniai perleisti ieškovui, įpareigoti J. T. ir E. T. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti ūkinį pastatą ir malkinę, sutvarkyti statybvietę, įpareigoti ieškovą netrukdyti J. T. ir E. T. nugriauti šiuos statinius bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovai nurodė, kad prieš keletą metų J. T. ir E. T. pradėjo vykdyti neteisėtas statybas ir siekia statinius įteisinti, nors pagal Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus reglamento 18.4 punktą ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 507 kv. m ploto žemės sklypo užstatymas negali viršyti 25 procentų viso žemės sklypo ploto. Trakų rajono valdybos 1994 m. lapkričio 25 d. potvarkis Nr. 334v, kurio pagrindu buvo atlikta malkinės ir ūkinio pastato teisinė registracija, turi būti panaikintas, nes atsakovas neteko galimybės pasistatyti ūkinį pastatą. Atsakovo teigimu, ginčo statiniai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis negali grožėtis Galvės ežero vaizdu, nes užstojamas vaizdas; jam trukdoma prieiti prie ežero ir prie pakrantėje esančios valčių prieplaukos, kurioje laiko savo valtis; taip pat neteko galimybės pasistatyti ūkinio pastato, kuriame galėtų sandėliuoti malkas ir kitokį kurą, skirtą jo dalies gyvenamojo namo šildymui; nesilaikoma priešgaisrinių reikalavimų ir pan. Rekonstruojami statiniai viršija nesudėtingiems statiniams keliamus ploto ribojimus, jų aukštis viršija leistiną 6 m aukštį, rekonstruojamų ūkinių pastatų langai turi būti horizontalūs, o pagal ieškovų pateikiamą projektą jie yra vertikalūs.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė įpareigoti ieškovą nugriauti pastatytus savavališkus statinius: ūkinį pastatą ir įrengtą palėpę virš ūkinių pastatų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jis nurodė, kad šiuos statinius pastatė ieškovo motina, jai buvo nustatytas terminas statyboms įteisinti, tačiau projektinė dokumentacija nebuvo parengta, negauta statybos leidimo, todėl ieškovas negalėjo toliau vykdyti jokių statybos darbų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinius tenkino iš dalies: pripažino nepagrįstu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą ūkinių pastatų ir malkinės rekonstrukcijai, ieškovo teisę atlikti šių pastatų rekonstrukciją neviršijant rekonstruojamų statinių bendro 23,83 kv. m užstatymo ploto be žemės sklypo bendraturčio sutikimo; įpareigojo ieškovą nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; nurodė, kad ieškovui neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos suteikta teisė savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius tam reikiamas išlaidas išieškant iš ieškovo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovui iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 3042,17 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo – 76,57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 13,08 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai; priteisė iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos po 76,57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir po 13,08 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Teismas nenustatė pagrindo naikinti Trakų rajono valdybos 1994 m. lapkričio 25 d. potvarkį, nurodydamas, kad atsakovas nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įgijo jau po nurodyto potvarkio priėmimo, todėl potvarkio priėmimas negalėjo pažeisti atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Ieškovo prašymu, teismas dėl 1994 m. lapkričio 25 d. potvarkio naikinimo taikė ieškinio senatį ir nurodė, kad atsakovas 1/3 dalies gyvenamojo namo įgijo 1994 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu, žemės sklype esančius ginčo statinius matė, taigi apie jo subjektyviai pažeidžiamas teises ir interesus sužinojo ar turėjo sužinoti nuo 1994 m. gruodžio 2 d., tačiau savo teisių negynė. Teismas, netenkinęs reikalavimo panaikinti potvarkį, netenkino ir reikalavimų dėl malkinės ir ūkinio pastato teisinės registracijos bei 2009 m. spalio 8 d. dovanojimo sutarties dėl šių statinių panaikinimo, įvertinęs šiuos kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo – potvarkio – panaikinimo. Teismas įpareigojo ieškovą nugriauti tik ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), nes viršytas maksimaliai leistinas žemės užstatymo plotas, todėl tokio ūkinio pastato įteisinimas negalimas. Teismas taip pat įvertino, kad, siekiant rekonstruoti pastatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), malkinę, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ieškovas turėtų taip pat pertvarkyti prašomą nugriauti palėpę. Teismas pripažino ieškovui teisę atlikti statinių, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją neviršijant rekonstruojamo statinių bendro 23,83 kv. m užstatymo ploto be žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčio sutikimo, nurodęs, kad atsakovo neveikimas pažeidė ieškovo teisę disponuoti savo turtu, o atsakovas Č. Č. neįrodė, kad sutikimo išdavimas ir ieškovo statinių (dviejų ūkinių pastatų ir malkinės) rekonstrukcija pažeidžia arba galbūt gali pažeisti jo teises ir teisėtus interesus. Be to, net ir pripažinus ieškovo teisę atlikti jam priklausančių statinių rekonstrukciją be žemės sklypo bendraturčio atsakovo sutikimo, ši aplinkybė dar nereiškia, jog suderinus reikalingą projektinę dokumentaciją bus gautas statybos leidimas, kurio pagrindu statiniai liks nepakitę ir bus įteisinti tokie, kokie yra šiuo metu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, atsižvelgęs į ieškovui ir atsakovui priklausančias gyvenamojo namo dalis, konstatavo, jog ieškovas turi teisę į 24,53 kv. m ploto ūkinį pastatą, o atsakovas – į 12,26 kv. m ploto ūkinį pastatą; nustatė, kad ieškovo teisė į 35,88 kv. m ploto ūkinį pastatą negali būti ginama, nes viršija teismo nustatytą ir proporcingai ieškovui priklausantį užstatytino ploto dydį, todėl negalėjo pripažinti ieškovo teisės atlikti jo statinių rekonstrukciją pagal byloje pateiktą 2006 metais Personalinės projektavimo įmonės A-1 įstatymų nustatyta tvarka parengtą ūkinio pastato projektinį pasiūlymą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovų Č. Č. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinius skundus, 2013 m. vasario 1 d. nutartimi juos atmetė ir paliko iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinant teismo sprendimo dalį dėl rekonstruojamų statinių ploto. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, vadovavosi CK 4.103 straipsnio 3 dalimi (įstatymo 2011 m. sausio 1 d. redakcija) ir savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančia Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, nurodė, kad ši įstatymo nuostata leidžia teismui priimti alternatyvius sprendimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl ieškovas, kaip statinių, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), savininkas, gali juos pertvarkyti (rekonstruoti), parengdamas pagal įstatymų reikalavimus projektinę dokumentaciją, suderintą su atitinkama institucija, sumokėjus įstatyme nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gavus statybą leidžiantį dokumentą be žemės sklypo bendraturčio atsakovo Č. Č. sutikimo. Nors atsakovai Č. Č. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo nugriauti palėpę kaip savavališkai pastatytą statinį, tačiau Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies nuostata suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkai pastatyta patalpa gali būti įteisinama ar turi būti griaunama. Kolegijos teigimu, ieškovas yra pradėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūras, palėpė ne tik neužima jokio papildomo žemės sklypo užstatymo ploto, nes yra virš ūkinių pastatų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), bet ir toje vietoje yra galima, tik turi būti pertvarkyta pagal suderintą projektą. Ieškovas dėl žemės sklypo bendraturčio nepagrįsto neveikimo neturėjo galimybės įteisinti statybos.
Kolegija, atsakydama į atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad prieštaravimus dėl ieškinio reiškė visi trys atsakovai, todėl, sprendžiant dėl išlaidų ieškovui atlyginimo, visi atsakovai jas turi padengti lygiomis dalimis.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas Inspekcijos priešieškinio reikalavimas ir priteista bylinėjimosi išlaidų, ir Inspekcijos priešieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl CK 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 28 straipsnio netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Įstatymo 28 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokie gali būti priimami teismo sprendimai sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą, taip pat įtvirtinta teismo pareiga sprendime nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis (9 dalis). Tokio teisinio reglamentavimo nuosekliai laikosi ir kiti teismai, nagrinėjantys bylas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apeliacine tvarka (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius v. R. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzg3LTY1Ny8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-387-657/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-387-657/2012">2A-387-657/2012</a>; Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. A. J. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTExLTIzMC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-511-230/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-511-230/2012">2A-511-230/2012</a>; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. J. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNjM5LTE2MC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-639-160/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-639-160/2012">2A-639-160/2012</a>). Taigi nors bylos nagrinėjimo metu įsigaliojusi Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija nustatė ne tik teismo teisę įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje) įpareigoti nustatyta tvarka statytoją per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šios nuostatos, aiškiai nustatančios teismo veiksmus konkrečiu atveju, nereiškia, jog yra galima tokia situacija, kad teismui pripažinus teisės pažeidimą, t. y. imperatyviųjų statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą vykdant savavališkas statybas, nebūtų išspręstas klausimas dėl tokio pažeidimo pašalinimo. Teismai turėjo pareigą, vadovaudamiesi imperatyviosiomis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, išspręsti savavališkos palėpės statybos padarinių šalinimo klausimą, priimdami vieną iš alternatyvių sprendimų. Teismams nustačius savavališkos statybos faktą, tačiau atmetus Inspekcijos reikalavimą nugriauti palėpę virš ūkinių pastatų, pripažinus ieškovo teisę atlikti ginčo statinių rekonstrukciją, savavališkos statybos padarinių pašalinimas išimtinai susiejamas tik su asmens valia įgyvendinti teismo sprendimu jam suteiktą teisę atlikti rekonstrukcijos darbus arba jos neįgyvendinti, o ne su įpareigojimu, gauti statybą leidžiantį dokumentą, kaip to reikalaujama pirmiau nurodytose viešosios teisės normose. Kasatorius pažymi, kad ūkinio pastato ir palėpės savavališka statyba vyko Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, Trakų senamiestyje, 2004 metais buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o negavus statybą leidžiančio dokumento tokia statyba ir išliko savavališka bylos nagrinėjimo metu. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ginčo šalims. Kasatoriaus teigimu, byloje yra neginčijamai nustatytas ūkinio pastato, pažymėto indeksais 611ž, ir virš ūkinių pasatų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), pastatytų statinių statybos savavališkumas. Teismui net ir nusprendus suteikti galimybę ieškovui įteisinti savavališką statybą, Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga savo sprendimu įpareigoti asmenį, per nustatytą terminą neįvykdžiusį teismo reikalavimo, įteisinti statinius arba juos nugriauti. Tai atitinka Inspekcijos priešieškinio reikalavimą. Juolab kad bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apskrities viršininko administracijos nustatytas savavališkos statybos faktas nebuvo neigiamas, o pagrindinis ginčas vyko tarp ieškovo ir žemės sklypo bendraturčio, kurio eigos Inspekcija neturėjo galimybės paveikti. Be to, ieškinio dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus pripažinimo reikalavimai tiesiogiai nukreipti atsakovui Č. Č., o Inspekcija pagal ieškinį apskritai įtraukta tik trečiuoju asmeniu.
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinio skundo prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas Inspekcijos priešieškinio reikalavimas ir priteista bylinėjimosi išlaidų, ir Inspekcijos priešieškinį tenkinti.
Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad įvykdė Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendime nustatytą pareigą nugriauti ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkė statybvietę. Dėl kitų statinių, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), 2004 m. gegužės 20 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad griauti statinį nebūtina, statyba gali būti tęsiama pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą projektą, tačiau ieškovas negalėjo gauti statybą leidžiančių dokumentų dėl žemės sklypo bendraturčio atsakovo kaltės. Teismai teisingai įvertino atsisakymo duoti sutikimą argumentus ir pagrįstai pripažino tokį atsisakymą nemotyvuotu. Kasatoriaus keliami reikalavimai ieškovui yra neproporcingi padarytam pažeidimui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad sprendimas įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statomą (pastatytą) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, turi būti proporcingas padarytam pažeidimui ir atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Nagrinėjamoje byloje ūkinių pastatų, dėl kurių vyksta ginčas, statyba nebuvo pripažinta nelegalia, buvo nustatytas terminas statybai įteisinti. Taigi ieškovo elgesys, siekiant įteisinti galimą statybą, yra atsakingas ir pagrįstas, todėl turi būti išlaikyta asmens ir visuomenės interesų pusiausvyra, ieškovo teisės negali būti apribotos tiek, kiek prašo kasatorius. Teismai pagrįstai iš kasatoriaus priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes Inspekcija byloje pateikė priešieškinį, atsakovu nurodydama ieškovą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl savavališkos statybos padarinių
Kasatorius skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai formaliai taikė Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalį, priimdami vieną iš alternatyvių sprendimų nevykdė pareigos pagal imperatyviąsias teisės normas išspręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.
CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) ir negali priimti kito sprendimo tiek tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, tiek tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio. Pagal CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalį teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisėtumo, visais atvejais turėjo priimti vieną iš dviejų šioje nuostatoje nurodytų sprendimų ir neturėjo galimybės priimti kito sprendimo dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių.
CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.) expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 71 dalyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) pateikta savavališkos statinio statybos apibrėžtis – statyba, pastatyta neturint galiojančio statinio statybą leidžiančio dokumento arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės įgyvendinimo teisinius santykius; teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2007">3K-3-46/2007</a>; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2008">3K-3-58/2008</a>). Savavališkos statybos padarinių išsprendimo alternatyvos pateiktos Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), taip pat tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje) leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatos įsigalios 2013 m. sausio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apskrities viršininko administracija v. A. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-538/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-538/2011">3K-3-538/2011</a>).
Nagrinėjamoje byloje teismai iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūros departamento 2004 m. gegužės 20 d. pažymos nustatė, kad 1993 metais pastatytas ūkinis pastatas ir įrengta palėpė virš pirmiau nurodytų gyvenamojo namo priklausinių (dviejų ūkinių pastatų ir malkinės) buvo pastatyti savavališkai, tačiau Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius nepripažino būtinu nugriauti ūkinį pastatą ir nurodė statybą tęsti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją, t. y. buvo palikta galimybė, šalims ginčą išsprendus teismine tvarka, neteisėtos statybos vykdytojui susitvarkyti dokumentus, reikalingus statiniams įteisinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas nebūtinai visada reiškia neteisėto statinio nugriovimą ar įpareigojimą jį nugriauti. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje pateiktas savavališkos statybos padarinių šalinimo alternatyvas, darytina išvada, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti sprendimą, įpareigojantį esant atitinkamoms sąlygoms gauti projektinę dokumentaciją ar statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas), ir tik neįvykdžius šio reikalavimo teismui toliau palikta teisė spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, kad ieškovas dėl nepagrįsto atsakovo Č. Č. atsisakymo duoti sutikimą atlikti ūkinių pastatų ir malkinės rekonstrukciją neturėjo galimybių tinkamai ir laiku susitvarkyti dokumentų, sprendžia, kad teismams nebuvo pagrindo spręsti kito klausimo, susijusio su savavališkos statybos padarinių šalinimu statinį nugriaunant, kai ieškovui tinkamai nebuvo suteikta galimybė parengti ir pateikti projektinę dokumentaciją. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, išnagrinėję bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai ir teisingai pripažino ieškovo teisę atlikti statinių rekonstrukciją neviršijant rekonstruojamo statinių bendro užstatymo ploto be gretimo žemės sklypo bendraturčio Č. Č. sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus skunde nurodytus kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo sprendimus, kaip, pvz., nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, teismai galėtų spręsti tik tada, kai ieškovas per nustatytą terminą, nesant akivaizdžių ar subjektyvių trukdžių, nepateiktų reikalaujamos projektinės dokumentacijos. Be to, kaip teisingai sprendė teismai, šioje stadijoje net ir pripažinus ieškovo teisę atlikti jam priklausančių statinių rekonstrukciją be žemės sklypo bendraturčio sutikimo, nereiškia, jog suderinus reikalingą projektinę dokumentaciją bus gautas statybos leidimas, kurio pagrindu statiniai liks nepakitę ir bus įteisinti.
Taigi, teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju esant aptartam teisiniam reglamentavimui, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su galimybe ieškovui parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą, pagrįstai aiškino aplinkybes, ar žemės sklypo bendraturčio veiksmai atsisakant duoti sutikimą atlikti pastatų rekonstrukciją buvo teisėti, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio dokumento kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktu, papildo apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nustatydama ieškovui šešerių mėnesių terminą nuo šios nutarties paskelbimo dienos projektinei dokumentacijai dėl statomo ūkinio pastato ir palėpės įrengimo virš gyvenamojo namo priklausinių parengti ir Trakų rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai pateikti, kad būtų sprendžiamas statybos leidimo išdavimo klausimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasatorius nesutinka su teismų priteistu bylinėjimosi išlaidų ieškovui dydžiu, nurodo, kad buvo pažeistos šį klausimą reglamentuojančios proceso teisės normas. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorius šioje byloje buvo atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas (T. 6, b. l. 22), ginčijo ieškovo reikalavimus, taip pat reiškė ieškinį J. T. dėl įpareigojimo nugriauti statinius kitoje civilinėje byloje, kuri vėliau buvo sujungta su šia byla (T. 2, b. l. 71), todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pagrįstai buvo vadovautasi CPK 93 straipsniu, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš kasatoriaus ieškovui priteisė 3042,17 Lt, valstybei – 76,57 Lt, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai – 13,08 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, priteisdami bylinėjimosi išlaidas turi vadovautis ne tik CPK normomis, bet taip pat remtis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgdama į nurodytas Rekomendacijas bei bylos aplinkybes, pripažįsta, kad ieškovui iš kasatoriaus teismų priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 2000 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kasaciniame teisme
Kasacinis teismas patyrė 103,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš esmės netenkinus atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 1000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį ir nustatant ieškovui E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šešių mėnesių terminą nuo šios nutarties paskelbimo dienos projektinei dokumentacijai dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos parengti ir Trakų rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai pateikti, kad būtų sprendžiamas statybos leidimo išdavimo klausimas.
Sumažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovui E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 3042,17 Lt bylinėjimosi išlaidas iki 2000 (dviejų tūkstančių) Lt.
Priteisti ieškovui E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103,14 Lt (vieną šimtą tris litus 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Rimvydas Norkus
Janina Stripeikienė
