Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-575/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00043-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 43.2; 126.2; 126.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ir atsakovės antstolės A. P. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Promsta“ ieškinį atsakovams UAB „Aliuminio konstrukcijos“, antstolei A. P. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. O., „BTA Insurance Company“ SE (buvęs pavadinimas – UAB „BTA draudimas“), dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalies, restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų taikymo klausimai.

Ieškovas BUAB „Promsta“ prašė teismo priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos be pagrindo įgytus 14 944,75 Lt, taip pat 1166,92 Lt palūkanų ir 5 procentus procesinių palūkanų, iš atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ – be pagrindo įgytus 55 886,38 Lt, taip pat 3873,77 Lt palūkanų ir 6 procentus procesinių palūkanų bei iš atsakovės antstolės A. P. – be pagrindo įgytus 8461,73 Lt, taip pat 611,95 Lt palūkanų bei 5 procentus procesinių palūkanų.

Ieškovas nurodė, kad atsakovams lėšos buvo pervestos po to, kai Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo, kas prieštaravo ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 1 d. pareiškėjas UAB „Bobkatoma“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2009 m. birželio 17 d. pašalinti pareiškimo trūkumus. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. pranešimu UAB „Promsta“ vadovui dėl būtinų įrodymų pateikimo konstatuota, kad 2009 m. birželio 22 d. teisme priimtas pareiškėjo UAB „Bobkatoma“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Promsta“. Bankroto byla UAB „Promsta“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Iš UAB „Promsta“ 2009 m. gegužės 27 d. išieškota 332,18 Lt, 2009 m. birželio 3 d. – 74 430,19 Lt, 2009 m. birželio 4 d. – 4530,49 Lt, iš viso 79 292,86 Lt. 2009 m. birželio 5 d. antstolės A. P. patvarkymu išieškotos lėšos paskirstytos taip: 2009 m. birželio 8 d. pavedimu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pervesta 14 944,75 Lt skolai ir 2009 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimu – 2900,07 Lt bylos vykdymo išlaidoms padengti. Antstolės depozitinėje sąskaitoje saugoti 61 448,04 Lt paskirstyti taip: vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00313 pervesta išieškotojui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 328,80 Lt grąžintinoms vykdymo išlaidoms padengti, 127,47 Lt papildomoms patirtoms vykdymo išlaidoms padengti ir 100,96 Lt atlyginimo antstoliui; vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00493 pervesta UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 55 557,58 Lt, 5333,23 Lt vykdymo išlaidoms padengti, iš jų 4000 Lt atlyginimo antstoliui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2009 m. birželio 1 d. gautas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo ir pareiškimas priimtas 2009 m. birželio 22 d. Teismas sprendė, kad ginčo atveju ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis netaikytina. Ši įstatymo norma skirta bankroto procedūroms užtikrinti ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendruosius bankroto procedūrų principus bei tikslus. Vienas pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Atsiskaitymas su bankrutuojančios įmonės kreditoriais, pažeidžiant šiuos įstatyme nustatytus draudimus, yra neteisėtas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo netaikytos, tai antstolė objektyviai neturėjo galimybės iš viešo Turto arešto registro sužinoti apie vyksiantį tokios civilinės bylos teisminį nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teismo tinklalapyje tik nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėta skelbti informacija apie gautus ir priimtus pareiškimus dėl bankroto bylų iškėlimo. Teismas vadovavosi CK 6.248 straipsnio 3 dalimi, Antstolių įstatymo 22 straipsniu ir nurodė, kad norminiais aktais nebuvo nustatyta tvarka dėl informacijos apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą paskleidimo; informacija nustatyta tvarka buvo skleidžiama tik po bankroto bylos iškėlimo, todėl antstolė objektyviai neturėjo galimybės gauti informacijos apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009, ir pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodinėjamas išieškotojų nesąžiningumas ir nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atsakovus pripažinti nesąžiningais. Teismas konstatavo, kad antstolė ginčijamus vykdymo veiksmus 2009 m. birželio 5 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 173-31000 ir lėšų pervedimu užbaigė iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, 2009 m. rugpjūčio 10 d. išieškotojams lėšas paskirstė (užbaigė vykdymo veiksmus) iki objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie ieškinio priėmimą dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo. Išieškotojai vykdomosiose bylose vertintini kaip sąžiningi lėšų įgijėjai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą – tenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 55 886,38 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 3873,77 Lt palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo antstolės A. P. – 5561,66 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 385,51 Lt palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl pareiškimo iškelti UAB „Promsta“ bankroto bylą priėmimo momento apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį teisiškai reikšmingi padariniai yra siejami su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimu. Pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo teisme buvo gautas ir įregistruotas 2009 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2009 m. birželio 17 d. pašalinti pareiškimo trūkumus. Trūkumai buvo pašalinti, 2009 m. birželio 19 d. pateikiant atitinkamus dokumentus, ir pradėtas pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui teisme. Tokiu atveju nuo pradėto pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui momento laikytina, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra priimtas. Tuo atveju, kai pareiškimui nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jie pašalinami, pareiškimas laikomas paduotu jo pradinio pateikimo dieną, o priimtu jis laikomas tik nuo tos dienos, kurią atlikti pirmiau išvardyti veiksmai, t. y. priimta teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo ar pradėtas pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui teisme. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas; tik atsisakius iškelti bankroto bylą išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinami.

Dėl antstolės pareigos domėtis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimu teismas nurodė, kad Antstolių įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos plačios antstolio teisės gauti reikalingo pobūdžio informaciją iš visų juridinių ir fizinių asmenų. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nenustatyta mechanizmo, kaip yra pateikiama teismo informacija apie priimtus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo; remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia teismas nedelsdamas ir viešai. Informacija turi būti skelbiama nedelsiant po teisėjo rezoliucijos (nutarties) priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ji skelbiama viešai apygardos teismo internetiniame puslapyje. Suinteresuotiems asmenims (pvz., skolininkui, išieškotojui, antstoliui, kreditoriui) gali būti išduodamas teismo atitinkamo procesinio dokumento nuorašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009). Nors Vilniaus apygardos teisme gauti pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo teismo internetiniame puslapyje skelbiami tik nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau tokia nustatyta skelbimo tvarka nesudaro pagrindo spręsti, jog antstolė nagrinėjamu atveju negalėjo kitais būdais sužinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą. Pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ĮBĮ 5 straipsnio 3 dalis). Taigi, žinant įmonės buveinės vietą, buvo galima pasidomėti, ar atitinkamame apygardos teisme nėra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, juolab kad teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vykdydamas pareigą tai paskelbti viešai, tokį pranešimą galbūt paskelbė teismo skelbimų lentoje ir pan. Taigi antstolė, nors ir galėjo, tačiau nepasidomėjo, ar įmonei, iš kurios vykdė skolos išieškojimą, yra pateiktas ir priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė reikiamų priemonių vykdymo veiksmų teisėtumui užtikrinti.

Dėl išieškojimo teisinio vertinimo ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ v. UAB „Bajorkiemis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2009, išaiškinimais, nustatė, kad ginčo atveju lėšų išieškotojams pervedimo metu vykdomoji byla nebuvo užbaigta, o pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį išieškojimas ir realizavimas turėjo būti sustabdyti. Dėl to tokie antstolės veiksmai, t. y. išieškotų lėšų paskirstymas bei pervedimas, atlikti jau po pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo, laikytini neteisėtais (CPK 632 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Teismas, remdamasis CK 6.237 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. T. firma „Meditalika“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-111/2009), nurodė, kad spręstinas klausimas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Teismas nurodė, kad ieškinio dalies tenkinimas CK 6.237 straipsnio pagrindu nereiškia, kad antstolės veiksmai buvo teisėti ir ji yra atleidžiama nuo atsakomybės.

Dėl palūkanų priteisimo teismas, remdamasis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ir antstolė, būdami apdairūs ir rūpestingi teisinių santykių dalyviai, turėjo vykdymo procese domėtis skolininko teisine padėtimi, ar teismas nėra priėmęs pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui.

III. Kasacinių skundų, pareiškimų dėl prisidėjimo prie kasacinių skundų ir

atsiliepimų į kasacinius skundus esmė

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CK 6.237 straipsnio taikymo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. T. firma „Meditalika“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-111/2009). Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai reiškė ieškinį be pagrindo įgyto turto instituto pagrindu, nes šiuo atveju tam nėra būtinų sąlygų. Esant galiojančiam Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimui, kuriuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ iš ieškovo priteista 172 313,20 Lt skolos, 7408,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 15,21 proc. procesinių palūkanų, ieškovas turėjo teisinį pagrindą gauti šiuos pinigus. Išieškojimas buvo įvykdytas pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas. Antstolės veiksmai turėjo būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms ir turėjo būti sprendžiamas restitucijos klausimas (CK 1.80 straipsnis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Utvilsta“ v. UAB „Schindler-Liftas“, bylos Nr. 3K-3-75/2011). Apeliacinės instancijos teismas, būdamas aktyvus bankroto byloje, nepaisant pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko, ex officio turėjo vertinti atsakovų veiksmus ir esant pagrindams pripažinti atsakovo įvykdytą atsiskaitymą niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, o ne taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Dėl netinkamai pasirinkto ieškinio tenkinimo pagrindo atsakovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsirado neigiamų padarinių – priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį. Be to, tenkinant ieškinį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu turėjo būti vertinamos ir įrodinėjamos ne tokios pačios aplinkybės, kaip tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo CK 6.237 straipsnio pagrindu.

2. Dėl CK 1.80, 4.96 straipsnių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas ex officio turėjo tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius (CK 1.78 straipsnio 5 dalis; niekinio sandorio teisinius padarinius ir faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva) ir esant sąlygoms tenkinti ieškinį CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją, pasisakyti dėl atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“, kuris tokiu atveju laikytinas turtą įgijusiu trečiuoju asmeniu, sąžiningumo (CK 4.96 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta nesąžiningumo prezumpcija, todėl, neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, išreikalauti vykdymo procese gautus pinigus negalima (CK 1.80 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo sąžiningumo tik spręsdamas dėl palūkanų pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį priteisimo. UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atliko UAB „Promsta“ aliuminio konstrukcijų gaminimo–montavimo darbus, skolą prisiteisė teisme, gavo vykdomąjį raštą, kurį pateikė antstoliui. Atsakovo pareigą domėtis ir žinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą teismas prilygino antstolio pareigoms, kas prieštarauja Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 daliai. Atsakovas neturi pareigos abejoti valstybės įgaliotų asmenų veiksmų teisėtumu. Pažymėtina, kad 2009 m. spalio 21 d. atsakovas siuntė ieškovui raštą dėl įsiskolinimo padengimo ir pats sprendė klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ko nebūtų daręs, jei būtų žinojęs apie paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių UAB „Aliuminio konstrukcijos“ nesąžiningumą. Teismo išvados prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir teisingumo principams. UAB „Aliuminio konstrukcijos“ net negali paduoti ieškinio dėl nuostolių (priteistų palūkanų, žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų), patirtų dėl neteisėtų antstolio veiksmų, atlyginimo. Atsakovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ laikytinas sąžiningu lėšų įgijėju, todėl jos negali būti išieškotos arba bent jau iš atsakovo negali būti priteisiamos palūkanos pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį. Atsakovas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kasacinį skundą tenkinti, panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Procesiniame dokumente nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai pagrįsti, abejojama, ar iki 2010 m. sausio 1 d. antstolis, vykdęs išieškojimą, turėjo pareigą nuolat domėtis teisme, ar nėra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kasacinio skundo atsakovė antstolė A. P., ne visiškai sutikdama su kasacinio skundo argumentais, prašo skundą tenkinti – panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, antstolės patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CK 6.237 straipsnio taikymo. Antstolė, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. VĮ Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2012; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos kariuomenė v. UAB „Eisiga“, bylos Nr. 3K-3-230/2013), teigia, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „Utvilsta“ v. UAB „Schindler-Liftas“, bylos Nr. 3K-3-75/2011, nes nurodytos ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo kvestionuojamas atsiskaitymas tarp dviejų juridinių asmenų, kai buvo priimtas antstolio patvarkymas, draudžiantis atlikti tokius veiksmus. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vykdymo teisinių santykių išieškojimo procese; išieškotos lėšos nustatyta tvarka buvo paskirstytos išieškotojams iki pareiškimo teisme dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo priėmimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuomonės, kad lėšų paskirstymas ir pervedimas yra išieškojimo vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ v. UAB „Bajorkiemis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2009). Atsakovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Tai, kad šioje ginčo situacijoje taikytinos nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą be pagrindo reglamentuojančios teisės normos, patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009). Iš išieškotojo išreikalavus antstolės pervestas (išieškotas) lėšas, išieškotojui neužkertama galimybė skolininko bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą.

2. Dėl antstolio pareigos domėtis, ar nėra teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ir neįrodytas nė vieno iš atsakovų nesąžiningumas. Antstolė nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais ir išvada, kad ji nepasinaudojo turimomis priemonėmis atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad: 1) UAB „Promsta“ bankroto byla buvo iškelta tik 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi, iki tol netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo lėšų išieškojimo momentu (2009 m. rugpjūčio 10 d.) informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo paskelbta; 2) jokiais norminiais aktais tuo metu nebuvo nustatyta tvarka dėl šios informacijos paskleidimo ir ji nebuvo skleidžiama; visa informacija iki 2010 m. sausio 1 d. buvo skleidžiama tik po bankroto bylos iškėlimo. Taigi nesąžiningumo antstolės veiksmuose nebuvo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių antstolės žinojimą apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar galėjimą sužinoti; ieškovas to neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ne objektyviais duomenimis, o iš esmės tik prielaidomis apie galimą informacijos skelbimą lentoje.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies taikymo. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ skundą, bylos Nr. 3K-3-438/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009) ir nurodo, kad UAB „Bobkatoma“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo Vilniaus apygardos teisme priimtas 2009 m. birželio 22 d., o antstolės depozitinėje sąskaitoje saugoti 61 448,04 Lt 2009 m. rugpjūčio 10 d. paskirstyti ir pervesti atsakovams UAB „Aliuminio konstrukcijos“ bei antstolei, kai vykdomoji byla dar nebuvo užbaigta. Taigi vykdomieji veiksmai atlikti jau po pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ priėmimo, todėl laikytini neteisėtais. Nagrinėjamu atveju pagrįstai išspręstas klausimas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, nes atsakovai, neturėdami teisinio pagrindo, įgijo ieškovo BUAB „Promsta“ pinigus. Atsakovai privalėjo vykdymo procese domėtis skolininko teisine padėtimi ir galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą, taigi jie vertinami kaip nesąžiningi lėšų įgijėjai ir iš jų gautos lėšos gali būti išieškomos.

2. Dėl CK 6.237 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai teikė šią teisės normą, ir tai patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009). Atsakovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „Utvilsta“ v. UAB „Schindler-Liftas“, bylos Nr. 3K-3-75/2011, kurios aplinkybės negali būti traktuojamos kaip tapačios šios bylos aplinkybėms.

3. Dėl CK 1.80, 4.96 straipsnių taikymo. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-213/2013). Nors CK neįtvirtintas baigtinis sandorių sąrašas, tačiau antstolės 2009 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo pavedimais paskirstytos ir pervestos jos depozitinėje sąskaitoje buvusios lėšos negali būti laikomos sandoriais, nes buvo atliekami vykdymo veiksmai (nors ir neteisėti) pagal teismo sprendimą. Taigi šiuo atveju CK 1.80 straipsnis netaikytinas. Ieškovo nuomone, UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ir antstolė negali būti laikomi sąžiningais lėšų įgijėjais, nes jie, būdami apdairūs ir rūpestingi teisinių santykių dalyviai, turėjo vykdymo procese domėtis skolininko teisine padėtimi, ar teisme nėra priimto pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje netaikytinas ir CK 4.96 straipsnis, ką patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-413/2007).

Ieškovas nurodo, kad atsakovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ iš esmės sutinka su ieškinio pagrįstumu, tačiau kelia klausimą dėl ieškinio tenkinimo pagrindo, nors prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas. Taigi kasacinio skundo pagrindas neatitinka jo dalyko.

Kasaciniu skundu atsakovė antstolė A. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad taikant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį būtina įvertinti, ar asmuo, kuriam yra pervestos lėšos, žinojo, jog teismui yra pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, t. y. ar asmuo buvo sąžiningas; ar antstoliui buvo prieinama informacija apie teismui pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009). Antstolė nurodo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. J. ir kt. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-456/2008. Antstolės nuomone, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė prielaida, nes nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apie teismui pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo buvo paskelbta Vilniaus apygardos teismo skelbimų lentoje. Tokie teismo sprendimo motyvai neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas tokiu argumentu suabsoliutino antstolio atsakomybės ribas ir pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojanti antstolio teisę gauti informaciją, negali būti aiškinama pažeidžiant protingumo principą. Teismas iš esmės įtvirtino absoliučią antstolio atsakomybę už veiksmus, dėl kurių nėra nei tyčinės, nei neatsargios jo kaltės. Be to, išieškotojas turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese (CPK 640 straipsnio 1 punktas). Antstolė nebuvo informuota išieškotojų apie UAB „Promsta“ bankroto bylą, todėl neturėjo absoliučiai jokios galimybės sužinoti iš viešų registrų apie pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo; tokia informacija tuo metu nebuvo skelbiama ir Vilniaus apygardos teismo tinklalapyje. Byloje nėra duomenų, kad šią informaciją žinojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“.

Prisidėjimu prie atsakovės antstolės A. P. kasacinio skundo trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE pritaria kasacinio skundo reikalavimams.

Prisidėjimu prie atsakovės antstolės A. P. kasacinio skundo atsakovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ sutinka su skundo argumentais ir prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies taikymo

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Nurodytame straipsnyje išdėstytų nuostatų paskirtis – galimos bankroto bylos procedūrų užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus. Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.

Skolininko lėšų paskirstymas ir pervedimas išieškotojams yra išieškojimo vykdymas, todėl kol po turto realizavimo į antstolio depozitą gautos lėšos nepaskirstytos ir nepervestos, tol vyksta išieškojimas. Ar dar vyksta išieškojimas, sprendžiama pagal tai, ar yra užbaigta vykdomoji byla dėl visiško įvykdymo. Jeigu pagal CPK 632 straipsnyje nustatytus pagrindus nėra užbaigta vykdomoji byla, tai lėšų pervedimas išieškotojui pagal antstolio patvarkymą, kai jį priimant ar jau jį priėmus prasidėjo išieškojimo ir (ar) turto realizavimo sustabdymas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, yra negalimas, o jų gavimas, pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, traktuojamas kaip neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ v. bankrutuojanti UAB „Bajorkiemis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „VSA Vilnius“ skundą, bylos Nr. 3K-3-220/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 1 d. pareiškėjas UAB „Bobkatoma“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2009 m. birželio 17 d. pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti teismui įrodymus, kad atsakovui buvo įteiktas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais. Bankroto bylos Nr. B2-2119-661/2011 duomenimis, nurodyti trūkumai buvo ištaisyti, į bylą pateikti duomenys apie nurodytos informacijos skelbimą 2009 m. birželio 17 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“; pradėtas pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui teisme. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. pranešimu UAB „Promsta“ vadovui dėl būtinų įrodymų pateikimo konstatuota, kad 2009 m. birželio 22 d. teisme priimtas pareiškėjo UAB „Bobkatoma“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Promsta“; bankroto byla UAB „Promsta“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi. 2009 m. rugpjūčio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 173-4788 antstolės depozitinėje sąskaitoje saugoti UAB „Promsta“ 61 448,04 Lt paskirstyti taip: vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00313 mokėjimo pavedimu pervesta išieškotojui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 328,80 Lt grąžintinoms vykdymo išlaidoms padengti, 127,47 Lt papildomoms patirtoms vykdymo išlaidoms padengti ir 100,96 Lt atlyginimo antstoliui; vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00493 mokėjimo pavedimu pervesta UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 55 557,58 Lt, 5333,23 Lt vykdymo išlaidoms padengti, iš jų – 4000 Lt atlyginimo antstoliui. Taigi antstolio depozitinėje sąskaitoje buvusios UAB „Promsta“ lėšos buvo pervestos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ir antstolei jau teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais antstolės kasacinio skundo argumentus, kad ji neturėjo galimybės sužinoti apie pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo.

Iki Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio naujos redakcijos (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1867) įsigaliojimo 2012 m. kovo 1 d. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nebuvo nustatyta mechanizmo, kaip yra pateikiama teismo informacija apie priimtus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis kasacinio teismo praktika tokiu atveju teismas turėjo spręsti šį klausimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) ir pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti nedelsdamas ir viešai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad informacija turi būti skelbiama nedelsiant po teisėjo rezoliucijos (nutarties) priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ji skelbiama viešai apygardos teismo internetiniame puslapyje. Suinteresuotiems asmenims (pvz., skolininkui, išieškotojui, antstoliui, kreditoriui) gali būti išduodamas teismo atitinkamo procesinio dokumento nuorašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad informacija apie pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo būtų skelbta Vilniaus apygardos teismo internetiniame puslapyje, tačiau, kaip jau minėta, bankroto bylos Nr. B2-2119-661/2011 duomenimis, vykdant teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartį, informacija apie tai, kad BUAB „Bobkatoma“ kreipiasi su pareiškimu į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Promsta“, buvo skelbiama viešai 2009 m. birželio 17 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“. Taigi antstolė galėjo (turėjo) sužinoti šią informaciją ir atitinkamai prieš toliau vykdydama išieškotų lėšų paskirstymą ir pervedimą pasidomėti Vilniaus apygardos teisme, ar nėra priimto BUAB „Bobkatoma“ pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo (Antstolių įstatymo 22 straipsnis). Dėl šios priežasties atmestini ir išieškotojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kasacinio skundo argumentai dėl jo sąžiningumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, kuriam pervestos lėšos, žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, tai jis vertinamas kaip nesąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos gali būti išieškomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ v. bankrutuojanti UAB „Bajorkiemis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „VSA Vilnius“ skundą, bylos Nr. 3K-3-220/2010; kt.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vykdomajai bylai esant dar neužbaigtai, lėšų pervedimas išieškotojui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ir antstolei pagal jos 2009 m. rugpjūčio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 173-4788, kai jau buvo prasidėjęs išieškojimo sustabdymas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pagrindu, nebuvo negalimas, o lėšų gavimas traktuotinas kaip neteisėtas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų taikymo

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino CK 6.237 straipsnio pagrindu, konstatuodamas, kad antstolės pervestos lėšos yra be pagrindo įgytas turtas, todėl grąžintinas ieškovui. Kasatorius UAB „Aliuminio konstrukcijos“ nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada. Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualus teisės taikymas ir aiškinimas dėl restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų konkurencijos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dipozityviškumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas taikant skirtingus teisinius mechanizmus (pvz., restituciją, išreikalaujant be teisinio pagrindo gautą turtą, vindikaciją).

Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK šeštosios knygos I dalies,,Bendrosios nuostatos“ X skyriaus normų; restitucijos esmė – asmens (asmenų) grąžinimas į buvusią padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą restitucijos pagrindu gali būti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grąžinti kitam asmeniui turtą: restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.). Pažymėtina, kad tai, koks įstatymas turi būti taikomas, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).

Kaip jau minėta, bylos duomenimis, 2009 m. rugpjūčio 10 d. antstolės depozitinėje sąskaitoje saugoti UAB „Promsta“ 61 448,04 Lt paskirstyti ir pervesti išieškotojui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ir antstolei 2009 m. rugpjūčio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. 173-4788 pagrindu, taigi pinigų gavimas buvo grindžiamas antstolės patvarkymu. Dėl to remiantis CK 6.327 straipsnio dispozicija ir nurodyta kasacinio teismo praktika be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas, nes ieškovo teisės gali būti apgintos ir pervesti išieškotojui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ir antstolei pinigai ieškovui grąžintini taikant restituciją reglamentuojančias teisės normas. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai [...]. Šioje nutartyje nurodyta, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. 173-4788 pagrindu atliktas lėšų pervedimas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ir antstolei buvo neteisėtas, nes taip buvo pažeistas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies vykdymo veiksmų draudimas teismui 2009 m. birželio 22 d. priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi toks antstolės patvarkymas, kaip prieštaraujantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai, ex officio pripažintinas neteisėtu ir tokiu atveju taikytina restitucija CK 6.145 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasatoriaus UAB „Aliuminio konstrukcijos“ argumentus dėl CK 1.80 straipsnio 4 dalies taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas (bet ne asmens sąžiningumas) yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį įgijėjo sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. UAB,,Pelėda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2013). CK 1.80 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas draudimas išreikalauti turtą, buvusį pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens (išskyrus CK 4.96 straipsnio 1–3 dalis), t. y. tuo atveju, kai tokio sandorio pagrindu įgytas turtas yra dar kartą perleidžiamas, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

Nepriklausomai nuo to, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo atveju nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai neteikia pagrindo naikinti viso apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš esmės tinkamai išspręstas šalių ginčas – teisėtai ieškovui priteistos antstolės vykdymo procese išieškotos ir nepagrįstai paskirstytos lėšos. Išdėstytų argumentų pagrindu dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo instituto nepagrįsto taikymo ginčo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad naikintina tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria, taikant CK 6.240 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymus grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą, 1 dalį ieškovui priteista iš UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 3873,77 Lt, o iš antstolės – 385,51 Lt palūkanų; priimtinas naujas sprendimas – šią dalį ieškinio atmesti, nes teisinis pagrindas priteisti nurodytas palūkanas iš atsakovų UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ir antstolės nenustatytas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo atgręžtinio vykdymo

Atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsakovai UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ir antstolė A. P. yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo dalį, kuria iš atsakovų yra priteistas žyminis mokestis į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu atsakovams grąžintinas ir sumokėtas žyminis mokestis už paduotus kasacinius skundus (atsakovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ – 1793 Lt, atsakovei antstolei A. P. – 178 Lt).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 14 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 151,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš kasatorių po 75,50 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Teisėjų kolegija perskirsto bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio 1, 5 dalių pagrindu; CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio pagrindu sprendžia priteisti atsakovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ iš ieškovo BUAB „Promsta“ 136,50 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Aliuminio konstrukcijos“ yra įvykdžiusi apeliacinės instancijos teismo dalį, kuria iš jos priteista 3873,77 Lt palūkanų, o kasacinis teismas sprendžia šią teismo sprendimo dalį panaikinti, CPK 762 straipsnio 1 dalies pagrindu BUAB „Promsta“ įpareigotina grąžinti nurodytą sumą UAB „Aliuminio konstrukcijos“. Dėl iš antstolės A. P. apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteistų 385,51 Lt palūkanų grąžinimo CPK 762 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėjų kolegija nepasisako, nesant byloje tikslių duomenų dėl naikintinos sprendimo dalies įvykdymo. Atsakovei antstolei A. P. grąžintinas 178 Lt žyminis mokestis, sumokėtas vykdant apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Naikintina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 363 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui BUAB „Promsta“ priteista iš atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 3873,77 Lt (trys tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt trys Lt 77 ct), o iš atsakovės antstolės A. P. – 385,51 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt penki Lt 51 ct) palūkanų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria valstybei priteistas iš atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 1792 (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt dviejų) Lt žyminis mokestis, o iš atsakovės antstolės A. P. – 178 (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių) Lt žyminis mokestis, panaikinti.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Įpareigoti ieškovą BUAB „Promsta“ (į. k. 301698582) grąžinti atsakovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 123354322) 3873,77 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris Lt 77 ct) palūkanų, priteistų Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu.

Priteisti atsakovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 123354322) iš ieškovo BUAB „Promsta“ (į. k. 301698582) 156 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt šešis) Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, 117 (vieną šimtą septyniolika) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 136,50 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis Lt 50 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovų UAB „Aliuminio konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 123354322) ir antstolės A. P. po 75,50 Lt (septyniasdešimt penkis Lt 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Grąžinti atsakovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 123354322) 1793 (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris) Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. balandžio 10 d. Danske Bank A/S Lietuvos filiale už kasacinį skundą.

Grąžinti atsakovei antstolei A. P. 178 (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio, priteisto Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu ir 2013 m. balandžio 23 d. sumokėto AB „Swedbank“, ir 178 (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. birželio 28 d. AB „Lietuvos paštas“ už kasacinį skundą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą BUAB „Promsta“ bankroto administratoriui atsiskaityti su kreditoriais, išsimokėti bankroto administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė