Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00057-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.6.2.
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vantana“, atstovaujamos bankroto administratorės V. V., ieškinį atsakovams R. Š. ir G. Š. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Vantana“, atstovaujama bankroto administratorės V. V., ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei BUAB „Vantana“ 53 932 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „Vantana“ iškelta bankroto byla, pagrindinė įmonės veikla buvo transporto paslaugos, prekyba transporto priemonėmis. Jau 2016 metais UAB „Vantana“ finansinė padėtis buvo itin sunki, įmonė turėjo pradelstų skolų, negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis UAB „Vantana“ direktoriaus pareigas atsakovas R. Š. ėjo nuo 2017-01-10 iki bankroto bylos iškėlimo; nuo 2014-08-25 iki 2017-01-09 įmonės vadovo pareigas ėjo atsakovė G. Š., kuri taip yra vienintelė įmonės akcininkė, valdanti 100 procentų UAB „Vantana“ akcijų. Atsakovai R. Š. ir G. Š. yra sutuoktiniai. Paskutinis įmonės apskaitą tvarkantis asmuo buvo buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų įmonė UAB „Deimega“, kuri nurodė, kad UAB „Vantana“ buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti nuo 2016 metų spalio mėnesio, tačiau pradiniai apskaitos likučiai apskaitą tvarkančiai įmonei nebuvo perduoti, todėl jie neatsispindi apskaitoje. Pagal UAB „Deimega“ sudarytą įmonės apskaitą už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-01-31, įmonės turtas 2017-01-31 sudarė 23 123,29 Eur ir ši suma apskaityta visiškai neįvertinant pradinio įmonės turto vertės, kuris tiesiog neatsispindi įmonės apskaitoje. Iš nurodytos 23 123,29 Eur sumos transporto priemonės sudarė 3000 Eur, atsargos – 9 623,89 Eur, gautinos sumos – 10 499,40 Eur. Bendra gautino trumpalaikio įmonės turto vertė sudaro 53 932 Eur (pagal įmonės apskaitos dokumentus 2016-08-31: 4 280 Eur vertės prekės, skirtos perpardavimui, 15 663,44 Eur vertės gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas - 5 965,54 Eur, pinigai kasoje – 7 899,73 Eur, pagal įmonės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-01-31: atsargos 9 623,89 Eur, gautinos sumos 10499,40 Eur). Ieškovės teigimu, šio turto atgauti faktiškai nėra galimybių: iš skolininkų atgauti jų skolas trūksta pirminių skolas patvirtinančių dokumentų, už įmonės atsargų, turto apskaitą bei finansinių lėšų apskaitą atsakingi įmonės vadovai, todėl būtent jie privalėjo pateikti šio turto apskaitos dokumentus, kurių jie administratorei nepateikė, perduoti šį turtą bankroto administratorei. Po 2017-01-31 UAB „Vantana“ apskaita apskritai nebuvo tvarkoma, įmonė tiesiog neturėjo buhalterio.
Ieškovė teigia, jog atsakovai nesilaikė imperatyviųjų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 7, 12 ir 14 punktai) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų) vykdydami savo, kaip įmonės valdymo organo, - įmonės vadovo, funkcijas, t. y. laiku nesudarė įmonės finansinės atskaitomybės, tinkamai nevykdė įmonės apskaitos tvarkymo funkcijos, nesikreipė į akcininkus dėl įmonės metinės finansinės atskaitomybės, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui, laiku neinicijavo įmonės bankroto bylos, nesilaikė mokesčių administravimo ir apskaitymo taisyklių, buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių (kas priskirtina viešosios teisės normoms, kurios turi imperatyviosios teisės normų paskirtį). Atsakovai žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį, nes būtent vadovas žino įmonės finansinę padėtį geriausiai. Dėl tokių vadovo veiksmų nėra galimybių nustatyti įmonės finansinės padėties, jos turto ir įsipareigojimų. Įmonės vadovui neužtikrinant tinkamo apskaitos tvarkymo, padaroma žala įmonės kreditoriams, nes tampa neįmanoma atgauti skolas teisėtomis priemonėmis.
Nurodo, jog bendras žalos dydis, kurį patyrė įmonė ir jos kreditoriai, sudaro 53 932 Eur, kuris susidarė neperdavus įmonės trumpalaikio turto, nepateikus dokumentų dėl skolų iš įmonės debitorių susigrąžinimo, negrąžinus įmonės lėšų, kurios buvo įmonės kasoje. Ši suma susidarė dėl negrąžintų 4280 Eur vertės prekių, skirtų perparduoti, 15 663,44 Eur debitorinių skolų, 5 965,54 Eur neperduoto kito trumpalaikio turto ir 7 899,73 Eur piniginių lėšų, buvusių įmonės kasoje, taip pat 9 623,89 Eur neperduotų atsargų bei gautinų debitorinių skolų 10 499,40 Eur sumai. Iki 2017-01-09 įmonės vadovės pareigas ėjo atsakovė G. Š. ir jos įmonės valdymo laikotarpiu įmonės apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai, todėl nėra galimybių nustatyti įmonės turto vertės, atlyginti kreditoriams padarytą žalą. Atsakovo R. Š. įmonės valdymo laikotarpiu po 2017-01-31 įmonės apskaita apskritai nebuvo tvarkoma, todėl dėl jo valdymo pasekmių taip pat neįmanoma nustatyti įmonės turto vertės, atlyginti kreditoriams padarytos žalos, todėl žala iš atsakovų turi būti priteista solidariai.
Ieškovė, pateikusi ieškinį, prašo, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į ieškinį, esant ieškovės prašymui, šioje byloje yra procesinis pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-847-440/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Vantana“. Pagal UAB „Deimega“ paskutinę sudarytą įmonės atskaitomybę už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-01-31, įmonės turtas 2017-01-31 dienai sudarė 17 358,86 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 3000 Eur, trumpalaikis turtas – 14 358,86 Eur.
Pažymėtina, kad atsakovas R. Š. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus pilnai neįvykdė – nepateikė visų įmonės apskaitos dokumentų, nesudarė įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, o perdavė bankroto administratorei tik dalį įmonės dokumentų.
Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo metu esantys bendrovės valdymo organai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Ši pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, iš specialiųjų ABĮ ir BAĮ nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį, ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai, kvalifikuotai, apdairiai ir rūpestingai dalyvauti bendrovės valdyme, kad būtų visapusiškai užtikrinti bendrovės interesai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik už įstatymų pažeidimą, bet ir už bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir apdairiai nesilaikymą.
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. Š. UAB „Vantana“ vadovu buvo nuo 2017 m. sausio 10 d. iki pat bankroto bylos BUAB „Vantana“ iškėlimo 2017 m. liepos 3 d., G. Š. įmonės vadovės pareigas ėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. sausio 9 d. G. Š. taip pat yra ir vienintelė įmonės akcininkė, turinti 100 procentų UAB „Vantana“ akcijų. Atsakovas R. Š., kaip paskutinis įmonės vadovas, bankroto administratoriui neperdavė bankrutuojančios įmonės viso turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, o perdavė tik dalį dokumentų. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėti, pasireiškiantys neveikimu, t. y. nevykdant ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte bei Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir dokumentus. Atsakovės G. Š. vadovavimo laikotarpiu įmonės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės turto vertės. CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Teismo vertinimu, žala bankrutuojančios įmonės kreditoriams padaryta buvusių jos vadovų R. Š. ir G. Š. bendrais veiksmais, todėl laikytina, kad prievolė atlyginti padarytą žalą yra solidari. Paskutiniais duomenimis (2017 m. sausio 31 d.) UAB „Vantana“ ilgalaikis turtas sudarė 3000 Eur (transporto priemonės), trumpalaikis turtas – 14 358,86 Eur (žaliavos, atsargos, prekės – 9 623,89 Eur, pirkėjų įsiskolinimas – 10 499,40 Eur, pinigai banke ir kasoje (-5764,43 Eur), iš viso 17 358,86 Eur, tačiau šis turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, ir tokiu būdu atsakovai padarė 17 358,86 Eur žalą BUAB „Vantana“, kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduotas turtas, iš kurio turėtų būti tenkinami kreditoriniai reikalavimai.
Nustačius, kad atsakovai tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovų, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jų kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovai kalti.
Tarp atsakovų R. Š. ir G. Š. neveikimo, pasireiškusio viso bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų neperdavimu bankroto administratoriui, ir įmonei padarytos 17 358,86 Eur žalos, pasireiškusios turto neperdavimu bankroto administratoriui, yra priežastinis ryšys. Taigi, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog atsakovai neatsakingais veiksmais įmonei ir jos kreditoriams padarė 17 358,86 Eur žalą, kurią privalo atlyginti. Ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies (CK 6.245-6.249 straipsniai). Dalinį ieškinio reikalavimo tenkinimą lemia tai, jog ieškovė gautino trumpalaikio turto vertę skaičiuoja ne tik 2017-01-31 dienai, bet ir 2016 m. rugpjūčio 31 d., tokiu būdu sudvigubindama turto vertę, kai tuo tarpu teismas turimą turtą vertina likutine verte 2017 m. sausio 31 dienai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų R. Š. ir G. Š. priteisiama po 260,50 Eur (iš viso 521 Eur) žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė BUAB „Vantana“ yra atleista.
Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 2,42 Eur, ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
priimti sprendimą už akių atsakovų R. Š. ir G. Š. atžvilgiu ir ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vantana“, juridinio asmens kodas 303375072, solidariai iš atsakovų R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 358,86 Eur (septyniolika tūkstančių trys šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 86 centai) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 358,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 260,50 Eur (du šimtai šešiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.
Išaiškinti atsakovams R. Š. ir G. Š., dėl kurių yra priimtas sprendimas už akių, kad jie negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apygardos teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vantana“, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
