Baudžiamoji byla Nr. e1-791-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24538-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;
1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2;
1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.16.1.10;
2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 28 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 6 punktą – paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, 2024 m. rugsėjo 19 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. J. 2025 m. liepos 12 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. liepos 12 d., 7.45 val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas).
Šiais savo veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad yra išsilaikęs vairuotojo pažymėjimą, t. y. turi teisę vairuoti transporto priemones. Pats vairuotojo pažymėjimas sudegė gaisro metu 2008 m. ar 2009 m. 2010 m. jis buvo suimtas ir vėliau nuteistas už nužudymą. Į laisvę išėjo 2024 m. sausio mėnesį. Kadangi jam vairuotojo pažymėjimo per tą laikotarpį nereikėjo, dėl to jis ir nesidomėjo, ar teisė vairuoti yra jam pasibaigus, ar ne. 2025 m. liepos 11 d. vėlai vakare, pas jį namuose atvyko pažįstami I. K. ir A. M. Jis su A. M. išgėrė vieną butelį degtinės. A. M. nuėjo miegoti. Jis išgėrė dar kelis alaus butelius. Kelinta valanda buvo kai nuėjo miegoti, negali pasakyti. Prisimena, kad nubudo 2025 m. liepos 12 d., apie 5 val. Pas I. K. namuose (duomenys neskelbtini) buvo likęs krepšys su maisto produktais. Sugalvojo nuvažiuoti pas I. K. į namus pasiimti savo krepšį. A. M. pas jį buvo atvažiavęs su savo automobiliu Nissan Micra, valstybinio Nr. neprisimena, mėlynos spalvos. Šio automobilio rakteliai buvo padėti ant stalo. Jis A. M. paklausė, ar gali paimti jo automobilį nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad gali. Jis suprato, kad yra galimai neblaivus, kad dar negali vairuoti, tačiau jautėsi gerai. Suprato, kad, jei sustabdys policijos pareigūnai, jam dar nustatys neblaivumą, bet vis tiek važiavo. A. M. automobiliu Nissan Micra atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo ne pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), o kaimais, t. y. per (duomenys neskelbtini) kaimą, per (duomenys neskelbtini) kaimą. I. K. namuose pasiėmė savo krepšį ir po to vėl važiavo į savo namus. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), žvirkelyje, (duomenys neskelbtini) kaime, pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį. Prasilenkus su šiuo automobiliu, jo vairuojamą automobilį pradėjo „mėtyti“. Jis jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu nei jis, nei I. K. nesusižalojo. Kas pranešė trumpuoju pagalbos telefonu apie įvykį, jis nežino. I. K. iš įvykio vietos išėjo pėsčiomis, o jis liko įvykio vietoje. Netrukus į įvykio vietą atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnams paklausus, ar yra vartojęs alkoholio, jis jiems prisipažino, kad yra gėręs alkoholio. Prisimena, kad jam buvo nustatytas apie 2,7 promilių neblaivumas. Su neblaivumo tikrinimo rezultatais sutiko ir sutinka. Prisipažįsta visiškai, kad 2025 m. liepos 12 d., apie 07.30 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, vairavo automobilį Nissan Micra. Dėl šių savo nusikalstamų veiksmų labai gailisi. Šiuo metu yra nedirbantis. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą, taip pat užsidirba papildomai padėdamas žmonėms. Sutinka su arešto bausme, kadangi baudą sumokėti jam būtų sudėtinga dėl pinigų trūkumo (b. l. 96–99).
Liudytojas L. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 12 d. nuo 7 val. iki 19 val., pagal iš anksto patvirtintą grafiką, dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu K. D. (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone. Buvo atsakingi už reagavimą į įvykius, o nesant įvykių – patruliavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) rajone vykdant prevenciją. Apie 07.30 val. iš Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nuo kelio nuvažiavęs automobilis, vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus į nurodytą įvykio vietą, įvykio vietoje jau rado atvykusius priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus. Kelio dešinėje pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini), rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį Nissan Micra. Automobilis buvo atsitrenkęs į krūmus, priekine dalimi nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę. Prie automobilio stovėjo akivaizdžiai neblaivus vyras. Paklausus, kas vairavo automobilį, šis vyras atsakė, kad jis. Klausė, ar jis važiavo vienas šiuo automobiliu. Vyras atsakė, kad važiavo dar moteris, vardu I., bet ji išėjo. Automobilio Nissan Micra vairuotojo paprašė, kad pateiktų dokumentus. Jis atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Paklausus, ar jis yra vartojęs alkoholio, vyras atsakė, kad taip, gėrė apie 4 val. ryto. Paklausė šio asmens vardo, pavardės. Jis pasisakė esąs S. J. Pagal policijos duomenų bazes nustatė, kad S. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Vyr. patrulis K. D. alkoholio matuokliu patikrino S. J. neblaivumą. Pirmo tikrinimo metu alkoholio matuoklis parodė 2,76 promilių girtumą (b. l. 44–47).
Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 11 d. vakare atvažiavo pas S. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas S. J. važiavo pasikalbėti, ar jis galėtų jam pagelbėti ūkio darbuose. Pas S. J. atvažiavo jam priklausančiu automobiliu Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su S. J., išgėrė vieną butelį degtinės. Kadangi buvo jau gėręs alkoholio ir buvo stipriai pavargęs, dėl to liko pas S. J. permiegoti. Kelinta buvo valanda, kai jis nuėjo miegoti, negali pasakyti, nes nekreipė dėmesio, bet jau tikrai buvo tamsu. Einant miegoti, jo automobilio Nissan Micra užvedimo rakteliai liko ant stalo. Paryčiais jį pažadino S. J.. Jis jo paklausė, ar gali paimti jo automobilį, nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kadangi pas I. namuose likęs jo krepšys su maisto produktais. Tuo metu buvo apie 5 val. Kadangi jis buvo tik ką pažadintas, apsnūdęs, todėl neatkreipė dėmesio, kad S. J. būtų neblaivus. Jis kalbėjo adekvačiai. Jis leido S. J. pasiimti automobilio Nissan Micra raktelius ir nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jam S. J. buvo sakęs, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Maždaug apie 10 val. į namus sugrįžo S. J.. Jis jam pasakė, kad su jo automobiliu padarė avariją. Taip pat pasakė, kad jis jam priklausantį automobilį vairavo neblaivus, dėl to automobilis yra sulaikytas ir išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Automobilį Nissan Micra jis įsigijo 2024 m. kovo mėnesį. Už jį sumokėjo 7 000 Eur. Automobilis Nissan Micra priklauso jam, juo naudojasi darbiniais ir asmeniniais tikslais, kito pakaitinio, važiuojančio automobilio neturi, todėl norėtų, kad automobilis Nissan Micra būtų jam grąžintas, kad galėtų jį susiremontuoti ir toliau naudotis (b. l. 49–52).
Tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su I. K. užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, jog kartu automobilyje važiavo I. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Siekiant ikiteisminiame tyrime apklausti I. K., 2025 m. liepos 17 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bendrauta su ja. I. K. paaiškino, kad atvykti į apklausą negali dėl darbo. Paaiškino, kad 2025 m. liepos 12 d., apie 7.30 val. ji važiavo kartu su S. J. automobiliu Nissan Micra. Automobilį vairavo S. J.. Ar jis buvo neblaivus, ji tvirtai negali nei paneigti, nei patvirtinti. Ji pati buvo neblaivi. S. J. žvyrkelyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu ji sužalota nebuvo (b. l. 53–54).
Įvykio vietos apžiūros protokolu 2025 m. liepos 12 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra atvira vietovė adresu (duomenys neskelbtini). Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), žvyro danga. Kelias šlapias. Įvykio vieta tiesiame kelio ruože. Žiūrint nuo kelio pradžios, dešinėje kelio pusėje auga medžiai, krūmai, pakelėje didelė žolė. Žiūrint nuo kelio pradžios, dešinėje kelio pusėje griovyje matomas mėlynos spalvos automobilis Nissan Micra. Įvykiui reikšmingų daiktų nepaimta (b. l. 11–14, 15–24).
Neblaivumo nustatymo akte 2025 m. liepos 12 d. užfiksuota, kad S. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs gali, atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0696, patikros sertifikato Nr. 2361195, pirmuoju tikrinimu 07.45 val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 08.04 val. nustatytas 2,83 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais S. J. sutiko (b. l. 42).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte 2025 m. liepos 12 d. užfiksuota, kad iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), priverstinai vilkiku išvežta transporto priemonė Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pristatyta į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Santaikos g. 31D, Alytus (b. l. 25).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio Nissan Micra vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. liepos mėn. yra 5 749 Eur (su PVM) (b. l. 27).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis S. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. M. vardu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,76 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad 2025 m. liepos 11 d. vėlai vakare savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus su A. M. – išgėrė vieną butelį degtinės. A. M. nuėjus miegoti, kaltinamasis dar išgėrė kelis butelius alaus ir nuėjo miegoti. Prabudo 2025 m. liepos 12 d., apie 5 val. Kadangi pas jo pažįstamą I. K. buvo likęs krepšys su maisto produktais, jis sugalvojo nuvažiuoti į jos namus ir tą krepšį pasiimti. Jis suprato, kad yra galimai neblaivus, kad dar negali vairuoti, tačiau jautėsi gerai. Suprato, kad jeigu jį sustabdytų policijos pareigūnai, jam būtų nustatytas neblaivumas, tačiau vis tiek važiavo. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – liudytojų L. R., A. M. parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0696, patikros sertifikato Nr. 2361195, tikrinimo rezultatai – 2025 m. liepos 12 d. 07.45 val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, 08.04 val. nustatytas 2,83 promilių neblaivumas. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi S. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. J. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi, dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad S. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. S. J. prisipažino padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nedirba, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 69–70), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 78). Teismas, įvertinęs nustatytas įtariamąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta S. J. paskyrus prokuroro siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymų leidėjo numatytas šios bausmės vidurkis – 45 parų arešto bausmę. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, kartu su savimi vežėsi kitą asmenį, sukėlė eismo įvykį ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Teismo vertinimu, skirtina arešto bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nors kaltinamajam S. J. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, tačiau pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas nenustatė. Kaip jau minėta, S. J. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, asmuo anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką S. J. padarė nepraėjus nei metams nuo to, kai buvo išregistruotas ir probacijos tarnybos, pasibaigus lygtinio paleidimo terminui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad S. J. savo nusikalstamo elgesio nekeičia, teismas sprendžia, kad tik realus arešto bausmės vykdymas padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir S. J. skirtina galutinė 30 parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnis).
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga S. J. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi S. J. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,76 promilių etilo alkoholio koncentracija, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, jis automobilyje besiveždamas kitą asmenį sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio poelgio padarinių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, S. J. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 14 d., t. y. nuo dienos, kai S. J. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis S. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų priteisia konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, faktiškai priklauso trečiajam asmeniui A. M., kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo, kad jo automobilis bus naudojamas įstatymu uždraustai veikai daryti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, S. J. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant automobilio Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 749 Eur.
Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos I. Ž. 2025 m. liepos 18 d. nutarimu automobilis Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu bei registracijos liudijimas grąžinti A. M. (b. l. 28–30).
V. Kiti klausimai
S. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikintinos.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. J. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos – 2025 m. liepos 14 d.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones S. J. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš S. J. konfiskuotino automobilio Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 5 749 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus).
Išaiškinti S. J., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 749 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt devyni eurai), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu [email protected]. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.
S. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.
Išaiškinti S. J., kad:
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje, kurią parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras;
2) nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija;
3) nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai atvyksta į Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8A, 62505 Alytus, tel. 0 315 53542, el. p.: [email protected]). Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės.
Taip pat išaiškinti S. J., kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agneta Bulakė
