Byla Nr. TS-27-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00051-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.15.2; 2.1.10.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 16 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;
2. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, skirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir E. M. paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi nuteistojo E. M. gynėjo skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį – E. M. nusikalstamą veiką dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis perkvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu už BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskyrė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šią paskirtą bausmę subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda ir paskyrė galutinę subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 MGL (753,01 Eur) dydžio baudą. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi nutrauktas jo atžvilgiu priimto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam paskirta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, vykdymas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
Bausmės pradžia – 2021 m. kovo 10 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugsėjo 10 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) 2 metai 11 mėnesių 23 dienos.
Komisija 2025 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendė, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje numatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir nėra tikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis E. M. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Komisijos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, pirmenybę suteikė jo istorinei veikai, o ne dabartiniams resocializacijos rezultatams ir rizikai, be to, oficialios išvados neįvertintos sistemiškai ir nepaneigtos argumentais – nepagrįsta, kodėl, esant nuosekliai teigiamoms kalėjimų specialistų oficialioms išvadoms, daromos priešingos išvados dėl lygtinio paleidimo netikslingumo. Pasak nuteistojo, Komisijos išvados prieštarauja oficialiems vertinimams – socialinio tyrimo, psichologės ir „OASys“ vertinimuose jau dvejus metus nuosekliai fiksuojama akivaizdi pažanga ir aktyvus dalyvavimas užsiėmimuose, o Komisija nenurodo iš kur gauti duomenys, kurie leistų teigti priešingai (kad dalyvavimas yra tik „fasadinis“).
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nuteistojo E. M. skundą atmesti. Nurodo, kad Komisija, spręsdama nuteistojo E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, teisingai įvertino visus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos veiksnius – nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, asmenybę, kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo įvykdyti nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra itin sunkūs, keliantys didelę žalą visuomenei bei kitų asmenų interesams, gerai suplanuoti ir organizuoti, o tai parodo nuteistojo antivisuomenines pažiūras, jo netinkamai susiformavusią vertybių sistemą, kurias ir tikslinga koreguoti laisvės atėmimo metu. Nuteistasis antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš viso yra teistas keturis kartus, o šios aplinkybės rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis laikėsi nenuosekliai, tris kartus buvo baustas drausmine tvarka ir, nors nuobaudos negaliojančios bei jis buvo skatintas vieną kartą, tačiau tai rodo, kad nuteistasis negebėjo ir nenorėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir jas ignoravo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo kriminogeniniai poreikiai yra valdomi sėkmingai, tačiau ir toliau turėtų būti kontroliuojami bei valdomi, siekiant sėkmingesnės integracijos į visuomenę. Be to, nuteistojo E. M. likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė – nuo paskirtos 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, likusi neatliktas bausmės dalis yra beveik 3 metai, todėl nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, o tai gali formuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką. Įvertinus nuteistojo E. M. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų ir sėkmingai probacijai, nėra pagrindo.
Nagrinėjant bylą teisme, E. M. pateikė Rizikos priemonių valdymo įgyvendinimo planą.
Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galėtų keisti teigiama linkme būnant neizoliuotu nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pabrėžtina, kad formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – specifinis teisės institutas, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, t. y. vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjctMjA5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-27-209/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-27-209/2019">1S-27-209/2019</a>).
Teismas, susipažinęs su nuteistojo E. M. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad skundžiamu Komisijos nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad E. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, o tai iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nusiteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Vis tik, nagrinėjamu atveju sutinkamai su Komisijos nutarime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas, dėl ko lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikomas, o tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso 5 kartus, laikotarpyje nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d. Visų vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesys neigiama linkme nekito, manytina, kad nuteistasis šiuo metu daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika viso pataisos metu nekito ir išliko vidutinė, konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, jog E. M. pažanga yra akivaizdi.
Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Lygtinio paleidimo komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, pagrindiniais tokio sprendimo argumentais nurodė šias aplinkybes: vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tai, kad nuteistasis nusikalto ne pirmą kartą, yra linkęs minimizuoti nusikaltimų padarinius, išliekančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, susijusius su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis nesutikdamas su Komisijos nutarimu, tvirtina, kad jis deklaratyvaus pobūdžio, tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
Darant šią išvadą, pažymėtina, kad pagal 2025 m. rusėjo 2 d. surašytą Socialinio tyrimo išvadą nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių – keitė gyvenamosios vietos adresus, slapstėsi nuo teisėsaugos; nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą; sunkumai atpažinti problemas; neteisėti problemų sprendimo būdai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; impulsyvus elgesys; orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą; būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus; tam tikro lygmens neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu – kurie turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai, vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu. Neabejotina, jog nustatyti kriminogeniniai rizikos veiksniai paskatino E. M. praeityje nusikalsti, kadangi jam yra būdingas nusikaltimų modelis, o padaryti nusikaltimai vis sunkėjo, dėl ko, minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai turi būti kuo labiau sumažinti, taip užkertant kelią kartoti nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad minėti dinaminiai veiksniai išliko nepakitę nuo paskutinio vertinimo atlikto 2025 m. vasario 27 d. Atsižvelgiant į tai, Komisija teisingai pažymėjo, kad išlikę dinaminiai veiksniai turi būti koreguojami. Visa tai leidžia teigti, kad nors nuteistasis daro, tačiau dar nėra neabejotino pagrindo išvadai, kad padarė akivaizdžią pažangą. Tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. M. palaiko ryšius su šeima, jam leidžiama nustatytu laiku parvykti į namus, jis dirba, buvo vieną kartą skatintas. Teismas teigiamai vertina pozityvius nuteistojo pokyčius, jo darbinę veiklą ir kitas vykdomas iniciatyvas, kurios nurodytos rizikos priemonių valdymo plane, tačiau pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti koreguotini tęsiant darbą ir vykdant finansinius įsipareigojimus bei tęsiant priemones, nukreiptas į pasekmių suvokimo, neigiamų pasekmių visuomenės atžvilgiu analizės įgūdžių lavinimą. Šią aplinkybę vertino ir Komisija nutarime akcentuodama, kad nuteistasis stokoja dalyvavimo tęstinėse į mąstymą ir nuostatas nukreiptose programose, dalyvauja tik pavienėse veiklose. Kriminogeniniai poreikiai, impulsyvumas, problemų atpažinimas ir jų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo ypatumai, polinkis rizikuoti, tikslų siekimas neteisėtu būdu, buvo vieni labiausiai su nusikalstamo elgesio raiška susiję veiksniai. Aptartos ir įvertintos skundžiamame nutarime aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą Komisijos išvadai, jog šiuo metu dar nėra pasiekta reikšminga pažanga valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, o bausmės tikslai dar nepasiekti. Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nemato pagrindo nesutikti su tokia Komisijos išvada. Teismo vertinimu, iš turimų duomenų galima konstatuoti, kad nuteistasis E. M. padarė pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jos nepakanka, kad būtų pagrindas manyti, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kaip tolesnė bausmės įgyvendinimo forma. Teismo vertinimu, nuteistasis, nors pripažįsta padaręs pažangą, tačiau ji padaryta po ilgo laiko kuomet nebuvo daromi pokyčiai, dinaminiai veiksniai, susiję su netinkamu problemų sprendimu, impulsyvumu, kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis išlieka ir gali būti mažinami tęsiant resocializacijos priemonių vykdymą. Komisijos nutarime rekomenduojama nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, išlaikyti teigiamą dinamiką dėl vidaus tvarkos laikymosi, išlaikyti motyvaciją nustatytiems teigiamiems elgesio ir mąstymo pokyčiams, tęsti darbą, dengti įsiskolinimus koreliuoja su dinaminiais kriminogeniniais veiksniais ir siekiu juo mažinti. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu bei tęsdamas aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse.
Minėtų aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo, vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.
Kartu aptariant nuteistojo skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtOTktNDg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-99-485/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-99-485/2023">1S-99-485/2023</a>).
Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, E. M. veiksmuose yra pastebimos pastangos keičiant savo nusikalstamas nuostatas, tačiau jos nėra pakankamos, kad būtų vertinamos kaip pagrindas lygtiniam paleidimui, kadangi nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai ji išlieka vidutinė, negalima daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam individualiai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apibendrinant konstatuotina, kad teismas dar negali daryti išvados, jog E. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo E. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo E. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
