Civilinė byla Nr. e2YT-9477-558/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03245-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2;
2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 16 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė po motinos A. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos motina A. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas ir palikėjos sutuoktinis J. V. mirė anksčiau už savo sutuoktinę – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra vienintelis palikėjos vaikas ir įstatyminė pirmos eilės įpėdinė, per įstatymo nustatytą terminą nepriėmusi jos palikimo notaro biure, tačiau priėmusi palikimą faktiniu valdymu. A. J. V. nebuvo sudariusi testamento, visą savo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dar būdama gyva padovanojo pareiškėjai dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėja septynerius metus gyveno kartu su pareiškėjos šeima šiai dovanotuose ir anksčiau jai priklausiusiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vėliau labai pablogėjus sveikatai ji apsigyveno su pareiškėja jos šeimos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėja rūpinosi palikėja iki pat jos mirties. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos motina, be aukščiau aptarto, neturėjo jokio registruotino turto, tik šeimos relikvijas, nuotraukų ir dokumentų archyvą, nedideles lėšas grynųjų pinigų, kurie buvo namuose, nes pensiją jai nešdavo į namus grynaisiais. Tokiu būdu visą minėtą palikimą pareiškėja priėmė nežinodama, kad A. J. V. dar turėjo banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje iki šiol yra saugomos mirusiajai priklausančios lėšos. Pareiškime taip pat pažymima, kad buvusius A. J. V. drabužius pareiškėja perdavė (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centrui, ją palaidojo savo lėšomis ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos bei Sodros skirtomis laidojimo pašalpomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos teigimu, ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikėjos asmeninius daiktus (rožinį, maldaknygę, prie jos lovos buvusį kryžių ir kt.) bei šeimynines relikvijas (šeimos nuotraukas), dokumentų archyvą (tėvų, brolių, vaikų dokumentus), jos įvairius namų apstatymo daiktus ir rakandus, o jos geresnius drabužius padovanojo kitiems asmenims (2025-08-18, CBP-4250).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą išreiškė poziciją neprieštarausiantis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (2025-09-15, DOK-36161).
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju, nuo A. J. V. mirties momento – (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. J. V., kurios deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja D. P. yra mirusiosios A. J. V. dukra, šį faktą pagrindžia byloje esanti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini). Kitų vaikų, be pareiškėjos, mirusioji neturėjo bei mirė būdama našle (sutuoktinis J. V. mirė (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenų (2025-03-03 išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad nėra įregistruotų palikėjos A. J. V. sudarytų testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ar atsisakymo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2025-06-30) palikėjos A. J. V. vardu nėra registruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėja nurodė, kad palikėja A. J. V. turi sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys Mokesčių mokėtojo registro duomenys (2025-06-13) patvirtina, kad minėtame banke A. J. V. vardu nuo (duomenys neskelbtini) yra atidaryta atsiskaitomoji banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQwLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-340-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-340-378/2020">e3K-3-340-378/2020</a>). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2007">3K-3-171/2007</a> dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
Šiuo atveju vertinant, ar pareiškėja priėmė mirusios motinos palikimą, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Pareiškėja nurodė, kad priėmusi likusius palikėjos daiktus, nežinojo apie jos turėtą banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nesikreipė į notarą įstatymo nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog vienintelė palikėjos A. J. V. pirmos eilės įpėdinė yra pareiškėja D. P. (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja mirus motinai, visą palikėjos turėtą kilnojamąjį turtą, t. y. asmeninius daiktus, įsimintinus suvenyrus, nuotraukas, dokumentus, namų apyvokos daiktus, paveldėjo pradėdama juos valdyti ir jais naudojasi bei disponuoja kaip savininkė savo nuožiūra, jokių ginčų dėl palikėjos A. J. V. palikimo nebuvo ir nėra, išskyrus pareiškėją niekas kitas į palikėjos palikimą nepretendavo ir nepretenduoja. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjos reikalavimui ir jos nurodomoms aplinkybėms.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, suinteresuoto asmens atsiliepimą, daroma išvada, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad pareiškėja po savo motinos A. J. V. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo valdyti palikėjos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi bei disponuodama. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ar duomenų apie ginčus dėl palikėjos palikimo tarp pareiškėjos ir kitų asmenų byloje nėra, teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (CPK 177-178, 185 straipsniai). Tokiu būdu atsižvelgiant į tai bei CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias negalimumą palikimą priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos A. J. V. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėja D. P., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nepatirtos, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos D. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė
