R. A. pagal BK 140 str. 2 d., 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-66-878/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20074-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.1; 1.1.4.5.1; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.4; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,

sekretoriaujant G. N., L. J.,

dalyvaujant prokurorui I. V.,

kaltinamiesiems R. A., D. R., jų gynėjams advokatams V. P., J. V.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. A., jo įgaliotam atstovui advokatui E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teistas:

1. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);

2. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 400 MGL dydžio (20 000 eurų) bauda (nustatyta sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, praeityje teistas ir užsienio valstybėse,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. balandžio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1065),

D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės apribojimu 1 metams ir 110 MGL dydžio (4142,60 eurų) bauda, bausmė atlikta – baudą sumokėjo (duomenys neskelbtini), išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro (duomenys neskelbtini);

2. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio (2 000 eurų) bauda, sumokėta (duomenys neskelbtini); teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. balandžio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1065) ir 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamieji R. A. ir D. R. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: jie neteisėtai per neužrakintas namo duris įėjo į nukentėjusiojo D. A. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpas, kur R. A. tyčia davė nurodymą D. R. paimti, o D. R., vykdydamas šį nurodymą, pagrobė D. A. priklausantį turtą – du benzininius pjūklus „(duomenys neskelbtini)”, kurio vieno vertė 350 eurų, bendros 700 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam D. A. bendrą 700 eurų turtinę žalą. Taip jie padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamieji R. A. ir D. R. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu dar ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, smurtavo prieš R. A. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) D. A., tai yra veikdami kartu, tyčia bendrais veiksmais D. A. sudavė teleskopine lazda į kairę kūno pusę, mėtė į nukentėjusįjį įvairius daiktus, metė kastuvą, kuris pataikė nukentėjusiajam į kairę koją, tuo abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais su dar ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nukentėjusiajam D. A. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl poodinių kraujosruvų kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairio raktikaulio srityje, juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimo kairio klubo pusėje bei sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o D. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamieji savo kaltės nepripažino visiškai.

Kaltinamasis R. A. parodė, kad jis D. R. buvo leidęs naudotis savo butu (duomenys neskelbtini), įregistruotu R. A. (duomenys neskelbtini) vardu. Dieną prieš įvykį į tą butą atvykęs kaltinamojo R. A. (duomenys neskelbtini) S. norėjo iškeldinti D. R. iš buto. Sekmadienį dėl to D. R. su nepažįstamu asmeniu baltu „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu atvažiavo pas R. A. į namus (duomenys neskelbtini). R. A. jam pasakė, kad važiuoja pas S. išsiaiškinti, nes jis neturi teisės D. iš ten iškeldinti. Skambino jam telefonu, (duomenys neskelbtini) neatsiliepė. Jie nuvažiavo pas S. į namus, R. A. rodė, kur važiuoti, vairavo D. R. Tą dieną R. A. vilkėjo baltais marškinėliais, D. R. dėvėjo raudoną striukę, tas kitas asmuo vilkėjo pilką ar juodą džemperį. Nuvažiavus R. A. liko sėdėti automobilyje, o tas nepažįstamas asmuo nuėjo paklausti. Nežino, kodėl tas asmuo pas S. lipo per namų tvorą, ko jis ten ėjo, R. A. tam asmeniui jokios užduoties nedavė, jokio daikto, lazdos tą asmenį turint nematė. Tas asmuo buvo tiesiog pakelta džemperio apykakle, kodėl jis taip slepia veidą, R. A. neklausė. S. nebuvo, (duomenys neskelbtini) A. A. pasakė, kad ji nieko nežino, kad jie važiuotų pas (duomenys neskelbtini). Tada jie išvažiavo aiškintis pas R. A. (duomenys neskelbtini). Pas (duomenys neskelbtini) pirmas nuėjo R. A., jam iš paskos atėjo tie du kiti. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. L. sėdėjo prie stalo pavėsinėje. R. A. paklausė (duomenys neskelbtini), kokią teisę jie turi išvaryti D. R. iš buto. V. L. įsikišo į pokalbį, todėl R. A. jam pasakė patylėti. R. A. buvo ramus, D. R. ir tas kitas asmuo stovėjo šalia, jo, nieko nedarė, rankose nieko neturėjo, jokių žirklių nebuvo, joks sužalojimas V. L. nebuvo padarytas, niekas prieš jį nesmurtavo. (Duomenys neskelbtini) sakė važiuoti aiškintis pas D. A., nes ji nieko nežino. Tuomet jie išvyko pas D. A. Atvažiavęs pas nukentėjusįjį, R. A. iš karto per neužrakintas duris užėjo į namą, ieškodamas D. A., ir iškart išėjo. Namo išdaužytų langų nematė, nieko dūžtant negirdėjo. D. R. gal įėjo kartu ar iškart paskui jį. D. R. jis pasakė paimti du benzopjūklus, kurie tuo metu buvo verandoje, tie daiktai buvo R. A., pasakė D. R., kad tai jo pjūklai. Trečiojo asmens tuo metu nematė, nematė, ar šis asmuo rankose turėjo lazdą. R. A. tame name gyveno prieš dvejus metus, ten yra daug jo daiktų: staklės, benzopjūklai, kurie stovėjo sandėliuke, negali pasakyti, kieno jie gamybos. Tuose namuose praktiškai niekas negyveno. Jis pats tuo metu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą tuo adresu, bet gyveno (duomenys neskelbtini). Daiktai ten liko, nes jam D. A. gal prieš metus iki įvykio nebeleido įeiti į tuos namus pasiimti daiktų. Dėl to jis į policiją nesikreipė. Benzopjūklus, kuriuos liepė paimti D. R., jis buvo įsigijęs tuomet, kai gyveno tuose namuose, jie atrodė taip, kaip R. A. įsigyti pjūklai, nepamena, ar pats juos buvo į tuos namus atgabenęs, ar D. A. Turėjo mintį juos grąžinti, kai (duomenys neskelbtini) atiduos skolą. D. R. pjūklus padėjo mašinos gale. Nepamena, ar D. R., po įvykio jį parvežęs į namus, pjūklus iš automobilio iškrovė. Pjūklais nesinaudojo, ji stovėjo gal garaže, kažkur automobilyje. D. R. tuo metu (duomenys neskelbtini) R. A. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jie ruošėsi pjauti malkas, patikrino pjūklus, ar jie aštrūs, todėl jis sakė D. R. tuos pjūklus pagaląsti. Nepamena, kur galando, bet dar keitė tiems pjūklams grandines. Malkas jais pjovė pas save, naudojosi jais labai mažai, nes R. A. naudojo kitus savo pjūklus. Vėliau, kai pamatė, kad tai ne jo pjūklai, juos savo iniciatyva po savaitės ar dviejų grąžino, D. R. juos pristatė. R. A. anksčiau turėjo (duomenys neskelbtini), daug daiktų, bet iš jo D. A. viską paėmė, dalį turto perrašė įmonei (duomenys neskelbtini), iki šiol pas D. A. stovi R. A. įmonės šaldytuvai. Dėl to jiedu ir pykosi. Tuos paimtus benzopjūklus R. A. buvo įsigijęs uždarosios akcinės bendrovės vardu, bet visus tos įmonės dokumentus jo (duomenys neskelbtini) paėmę. Išėjęs tuomet iš namo, R. A. pro garažą nuėjo pas (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti dėl buto, iš paskos ėjo tas nepažįstamas žmogus, o D. R. iš pradžių buvo automobilyje. Kai atėjo pas (duomenys neskelbtini), R. A. nesakė, kad paėmė (duomenys neskelbtini) pjūklus, nes D. A. juos iš karto puolė, pradėjo į jį pūsti vandenį, rėkė, kad užmuš. (Duomenys neskelbtini) į R. A. pylė kanistrą su druskos rūgštimi (plovimo tirpalu), apdegino krūtinę ir šoną, plovėjo lazda prakirto antakį. R. A. pas (duomenys neskelbtini) ėjo pas aiškintis ir dėl buto, ir dėl įmonės, norėjo pasikalbėti, vedėsi kitus žmones tam, kad jie girdėtų, ką (duomenys neskelbtini) kalba, nėjo vienas, nes anksčiau jau buvo užpultas. R. A. rankose nieko neturėjo, jokių daiktų į (duomenys neskelbtini) nemėtė, gali būti, kad metė tik „gruzą“. Neprisimena, kas į jo (duomenys neskelbtini) metė tuščią kibirą, laužtuvą ir kastuvą, jo kompanija rankose nieko neturėjo. Kodėl tas trečias asmuo slėpė veidą, nežino, nematė, ar tas asmuo sudavė (duomenys neskelbtini). D. atėjo vėliau, rankose nieko neturėjo, jis buvo priėjęs arti, jam (duomenys neskelbtini) srove išmušė akį. Kai (duomenys neskelbtini) juos pradėjo pulti, jie gynėsi, iškart išėjo. Tikslo sužaloti (duomenys neskelbtini) neturėjo. Draugams pasakė važiuoti iš ten, nes viskas blogai baigsis, ir jie visi išvažiavo. Nežino, kaip (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas petys. Nematė, kas išdaužė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stiklus, gal buvo prieš tai išdaužyti, jis nurodymų išdaužti niekam nedavė.

Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino. Parodė, kad iki įvykio jis apie pusmetį gyveno R. A., pas kurį ir dirbo, bute. R. A. (duomenys neskelbtini) S. paskambino ir pradėjo grasinti, kad jį išmes iš buto. Tuomet D. R. tą pačią dieną paskambino R. A., paklausė, kas čia yra. R. A. pasakė jam atvažiuoti pasikalbėti. Kitą rytą, apie (duomenys neskelbtini) val. D. R. (duomenys neskelbtini), šventėje „(duomenys neskelbtini)“, sutiko iš matymo pažįstamą jaunuolį, kurio vardo nežino, bet pats jį vadina „(duomenys neskelbtini)“, jaunuolis gyvena (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs pas draugus. D. R. jam pasakė, kad važiuoja asmeniniais reikalais, tas jaunuolis paprašė pavažinėti kartu su D. R. Šis sutiko. „(Duomenys neskelbtini)“ važiuodamas gal kažką ir pasakojo dėl buto. Jie D. R. baltu autobusiuku nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į darbovietę, R. A. įsėdo, rodė kelią, kur važiuoti, o D. R. vairavo. Nuvažiavo prie S. A. namo, D. R. buvo už tvoros, „(duomenys neskelbtini)“ perlipo per tvorą, kalbėjo su R. giminaite. Nežino, kodėl tas jaunuolis lipo, jis buvo „užsidegęs“, užsidėjo ant veido šalikėlį (užmaunamą apykaklę), pasislėpė lūpas ir nuėjo. Kaltinamieji aiškintis nėjo. R. A. kažką tik kalbėjo. Ten jie nieko nesužinojo, sėdo į mašiną ir nuvažiavo pas R. (duomenys neskelbtini). Ten iš mašinos išlipo ir D. R. Atėjo (duomenys neskelbtini), jų (duomenys neskelbtini), su ja pasišnekėjo ir viskas. Prieš (duomenys neskelbtini) ateinat, R. su (duomenys neskelbtini) pakeltu balsu apsižodžiavo dėl buto ir viskas. Kur buvo „(duomenys neskelbtini)“, nepamena, jie tiesiog iš šalies žiūrėjo, kaip R. aiškinosi su (duomenys neskelbtini), jokio smurto nebuvo. V. L. išlėkė, nes gal išsigando, kai R. parėkė, bet prieš jį niekas rankos nekėlė, žirklių jokių nebuvo. Paskui jis išvažiavo pas D. Nuėjo į R. A. (duomenys neskelbtini) namus, kur R. A. buvo registruotas, tą D. R. žinojo dar iš anksto. D. R. ten anksčiau nebuvo lankęsis. Tuo metu R. A. gyveno ten, kur yra jo įmonė. D. R. pirmas per atrakintas duris įėjo į namą, R. A. įėjo iš paskos ir pasakė D. R. paimti benzopjūklus, smulkmenų tuo metu neaiškino. Šis paklausė nurodymo, paėmė benzopjūklus ir įdėjo į automobilį, pats įsėdo ir klausėsi muzikos. Išgirdęs triukšmą, riksmą, nuėjo į garažus pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad R. A. įspaustas prie ekskavatoriaus ir į jį pila karšto vandens srove. D. R. bandė R. A. patraukti nuo srovės, tuomet jį patį tuo vandeniu nokautavo. „(Duomenys neskelbtini)“ tuomet nematė. Tada D. R. bandė apeiti iš kitos traktoriaus pusės, bet jį nuplovė vandens srovė, pataikė tiesiai į akį. Jis išbėgo per tas pačias duris, per kurias atėjo, bandė apibėgti aplinkui ir išjungti vandens purškimo įrenginį, kad nebūtų daugiau aukų. Jam nepavyko išjungti, tada su plovėjo lazda jam prakirto galvą. Ką darė R. ir „(duomenys neskelbtini)“, nematė, nes tuo metu matė jau tik viena akimi. Nematė naudojant jokių daiktų, pats prieš D. A. jokio smurto nenaudojo, jo nepuolė. Nematė jokios lazdos pas „(duomenys neskelbtini)“, nematė, kas metė kastuvą. Krovininio automobilio stiklo neišmušė. Pjūklus ėmė, nes manė, kad jie R. A. Jis pastoviai būdavo tose patalpose, daug kartų buvo tuos pjūklus matęs, tai buvo 100 procentų įsitikinęs, kad jie R. A. Pas šį jis dirbo pusantrų ar pustrečių metų. Pjūklai nuo jų paėmimo iki grąžinimo buvo pas D. R., jis jų nenaudojo. Pjūklus jis laikė net ne pas save, o pas meistrus. Pjūklai pas R. A. atsidūrė iš karto, nes D. R. išvežė į ligoninę, po ligoninės jis tuos pjūklus pasiėmė, padavė juos I., ir nuvežė į servisą, kur juos išvalė, D. R. iniciatyva pakeitė sudėvėtą grandinę. Kai paskui dėl pjūklų vagystės pradėjo D. R. kaltinti, jis geranoriškai tuos pjūklus nuvežė į policiją. Po įvykio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir daugiau jo nematė.

Nors kaltinamieji visiškai nepripažino kaltės, jų kaltę dėl D. A. nežymaus sužalojimo bei fizinio skausmo jam sukėlimo, taip pat dėl jo turto vagystės patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio chronologines aplinkybes ir detales. Jis su (duomenys neskelbtini) R. A. jau keletą metų nebendravo. Nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini) vardu registruotame name (duomenys neskelbtini), ten dar yra angaras ir garažas. (Duomenys neskelbtini) R. kažkada irgi ten gyveno, vėliau buvo tik registruotas, bet nebegyveno. Po (duomenys neskelbtini) m. jokių (duomenys neskelbtini) R. daiktų tame name nebuvo. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) dienos metu prie angaro plovė traktorių aukšto slėgio plovėju, kurio vandens temperatūra buvo apie 80 laipsnių. Plovėjo žarna yra apie 25 metrų ilgio, ant jos tvirtinama lazda, ant kurios uždėtas apie metro ilgio antgalis. Plovėjas garsiai burzgia, buvo triukšmas, bet D. A. staiga išgirdo, kad kažkas šaukia, girdėjo žodžius „davai mušam“. Atsisuko ir pamatė, kad atlekia dviese su lazda. Tai buvo R. A. ir dar vienas asmuo, užsidėjęs ant veido kaukę. Šie asmenys atėjo per garažą, kuris prasideda nuo gyvenamojo namo, R. šį praėjimą žinojo ir rodė kelią. Asmenys buvo apie 2-3 m atstumu, šaukė vienas per kitą, jį iškart puolė. D. A. labai išsigando, pasimetė, tuomet suprato, kad reikia gintis, nes galvojo, kad jį nori užmušti. Kai D. A. atsisuko su vandeniu, kurio srovė purškia iki 3 m, jie kažkiek atsitraukė. Kaukėtas asmuo puolė su teleskopine lazda, jis užsimodavo, smūgio metu lazda išsitiesdavo, jis ta lazda kirto kelis kartus. Tas asmuo pataikė D. A. į kairį petį, į klubą, į šlaunį ir į blauzdą. R. stovėjo šone traktoriaus ir, kol D. A. bandė purkšti vandenį ant priešais buvusio kaukėto asmens, R. A. iš nugaros jam kažkuo kirto. Po kelių minučių per lauko pusę, keliu atėjo dar ir D. R. R. buvo apsirengęs šviesiai, D. apsirengęs raudonu džemperiu, trečias asmuo – tamsiau. Visi trys puolė D. A., šis į rankas net negalėjo nieko pasiimti. Gynėsi nuo jų purkšdamas vandenį keletą minučių. Kai asmuo su kauke mušė teleskopine lazda, R. su D. stovėjo šone traktoriaus, kai nukentėjusysis pradėjo purkšti į juos vandenį, R. žodžiu davė komandą, kad visi D. A. apsuptų iš angaro pusės. Tada D. A. atsistojo garažo ir angaro kampe, kad nereikėtų iš visų pusių gintis. Asmenys pasidavė ir į traktoriaus pusę, ir į garažo pusę, kur stovėjo išardytas sunkvežimis, sudėta kastuvas, metalinis vamzdis, tada kažkuris iš jų davė komandą ir jie pradėjo mėtyti visus įrankius į D. A. Kastuvas prašokdamas pataikė nukentėjusiajam į kairę koją, vamzdis pataikė į kairį klubą. Kuris ką konkrečiai metė, negali pasakyti, tuo metu pats gynėsi, purkšdamas vandens srove. D. R. metė į D. A. kumščio dydžio ar didesniu akmeniu ar „gruzu“, pataikė. Konflikto eigoje visi tie asmenys į nukentėjusįjį mėtė išardyto sunkvežimio dalis, bet ką kuris tiksliai metė, negali pasakyti, nes tiesiog žiūrėjo, kad į jį nepataikytų. Į jį mėtė ir skutiko noragus, bet jais nepataikė. Kai papurškė vandeniu į D. R., šis atšoko, o po kelių minučių kovos, kažkuriam davus komandą, išvažiavo. D. A., palaukęs keletą minučių, kai viskas aprimo, paskambino numeriu 112 ir nuo plovėjo nesitraukė dar 15-20 minučių, kad prireikus galėtų apsiginti. Dar paskambino savo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) E. N., nes tie asmenys sudaužė garaže stovėjusių tos įmonės vilkiko (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą ir nukentėjusiojo vilkiko „(duomenys neskelbtini)“ priekinį stiklą. Kuris iš jų sudaužė stiklus, nematė. Dar tie asmenys praeidami garaže sudaužė ten stovėjusio savaeigio žemės ūkio purkštuvo elektrinį valdymo bloką. Teritorijos dalis buvo filmuojama vaizdo kameromis, peržiūrėjęs jų vaizdo įrašus, pamatė, kad pavogti jo pjūklai „(duomenys neskelbtini)“, kurie sunerti stovėjo ant žemės namo prieangyje. Šiuos pjūklus D. A. buvo įsigijęs prieš kelerius metus, juos visą laiką prižiūrėjo ir remontuodavo. Pjūklus atgavo po pusės metų sulaužytus, sugadintus, prieš tai jie veikė, iš vakaro jais dirbo. Kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl pjūklų remonto. Kaltinamiesiems anksčiau niekada nebuvo davęs šių pjūklų, nežadėjo jiems jų paskolinti. Įvykio dieną namas nebuvo užrakintas. Po įvykio pats buvo apibrozdintas, buvo mėlynė raktikaulyje, klube, kairėje blauzdoje. Policija jam iškvietė medikus, šie išvežė į ligoninę, suleido vaistų nuo skausmo, po to dar 3 dienas gėrė tabletes nuo skausmo. Raktikaulį, kuris prieš tai buvo operuotas ir jau užgijęs, skaudėjo visą vasarą. Prieš įvykį jokių konfliktų su kaltinamaisiais neturėjo, nežino, kodėl šie jį užpuolė. Atvažiavęs (duomenys neskelbtini) Č. A. A. papasakojo, kad jie buvo ir pas (duomenys neskelbtini), apstumdė, žirklėmis sužeidė ranką (duomenys neskelbtini) V. Prieš tai R. A. buvo (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis iš savo (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) eurų (duomenys neskelbtini). Kai jam grąžino (duomenys neskelbtini), R. reikalavo, kad nukentėjusysis jam grąžintų pinigus, bet šis juos sumokėjo iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Šis konfliktas buvo prieš kokius metus iki įvykio. Butas (duomenys neskelbtini), A. J. g. yra pirktas R. A., užregistruotas (duomenys neskelbtini) vardu, nes (duomenys neskelbtini) yra prasiskolinęs, jo visas turtas areštuotas. Dėl šio buto tarp nukentėjusiojo ir R. A. konfliktų nebuvo.

Teismo posėdyje peržiūrint vaizdo įrašus, D. A. paaiškino, kad antrame vaizdo įraše yra (duomenys neskelbtini) sodyba, matėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V., o prieš tai bėgęs žmogus, dėvintis dryžuotus marškinėlius – V. L. Pirmame vaizdo įraše matyti (duomenys neskelbtini) sodyba, žmogus, kuris nubėgo į krūmus, yra V. L. Trečiame vaizdo įraše yra namas (duomenys neskelbtini), asmenys eina į gyvenamąjį namą. Ten, kur nuėjo du asmenys, yra garažas, matosi jo kampas. Geltonas krovininis automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Ketvirtame vaizdo įraše yra kita namo pusė nuo gatvės. Krovininis automobilis, šalia kurio sustojo atvažiavęs autobusiukas, tas pats geltonas automobilis, kurio galas matėsi trečiame vaizdo įraše. Penktame vaizdo įraše, dešiniame kampe yra garažas, prie sienos stovi plovėjas, jo žarna siekia iki kelio.

Liudytoja R. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji išgirdo triukšmą pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) K. V. nubėgo pažiūrėti, kas vyksta, liudytoja su vaikais nuėjo iš paskos. Pamatė kieme, šalia pavėsinės sėdinčius R. A., Č. A., R. A. ir du nepažįstamus asmenis. R. su savo (duomenys neskelbtini) kivirčijosi, visi buvo susijaudinę, o vienas iš nepažįstamų asmenų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vilkėjęs raudonu džemperiu, priėjo prie liudytojos ir sakė, kad jį išmetė iš kažkokio buto. Kitas asmuo stovėjo nuošaliau ir nieko nesakė, šis buvo kokių (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apsirengęs juodai, veidą slėpė po kaklaskare, kurią galima nešioti kaip šaliką, rankoje laikė kažkokį juodą daiktą. Paskui R. su tais dviem vyriškiais išvažiavo. (Duomenys neskelbtini) pasakė, kad tie vyriškiai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas D. A., norėjo paskambinti 112, bet (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) amžiaus, buvo susijaudinę, jų rankos drebėjo ir to padaryti negalėjo, tai liudytoja paskambino ir perdavė informaciją, kurią jai (duomenys neskelbtini) pasakė – pranešė, kad reikia policijos (duomenys neskelbtini), D. A. sodyboje, nes galbūt ten vyksta smurtinis konfliktas. Po įvykio jai kažkas sakė, kad A. sėdėjo su (duomenys neskelbtini), bet ji to (duomenys neskelbtini) nematė. Jai sakė, kad atvažiavo trys vyriškiai, kažkuris iš jų mėgino ar grasino (duomenys neskelbtini) nupjauti pirštą, ir tas (duomenys neskelbtini) pasislėpė.

Liudytojas V. L. parodė, kad prieš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. užsuko į svečius pas (duomenys neskelbtini) R. A. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Su A. sėdėjo prie stalo pavėsinėje kieme. Besikalbant įėjo R. A. su dviem nepažįstamaisiais. R. A., pamatęs kampe sėdintį liudytoją, užšoko jam ant kelių ir pasakė, kad reikia pjauti liudytojui pirštus. Prieš tai jie jokių konfliktų neturėjo. Asmuo su kauke iš kažkur paėmė dideles sodo žirkles, pradėjo jomis mosuoti, o R. laikė apkabinęs liudytoją. Šis jam sakė, kad yra (duomenys neskelbtini), bet R. nieko negirdėjo, gal 5 kartus pasakė, kad „pjaunam pirštus“. Tas asmuo žirklėmis perrėžė V. L. kairę ranką ties krumpliais, įpjovė, bėgo kraujas. Kai kartą bedė žirkles, liudytojas bandė pasitraukti į kampą, jo viena pusė buvo užspausta, laisva tik kairė ranka. Kai jis pakėlė ranką, tas asmuo tuo metu buvo žirkles suspaudęs ir liudytojui keliant ranką, suleido žirkles, ją perrėždamas. Kitas žmogus irgi kažką turėjo rankose. Pamatęs, kad viskas gali baigtis labai liūdnai, liudytojas iš paskutinių jėgų nustūmė R. ir nubėgo į kaimą. Kai tie asmenys išvažiavo, liudytojas grįžo pas A., apsivyniojo ranką ir išvažiavo.

Liudytoja E. N. parodė, kad jai paskambinęs D. A. paprašė greitai kviesti policiją, nes jį užpuolė. Sakė, kad atvažiavo (duomenys neskelbtini), kaukėtas vyriškis ir dar kažkoks nepažįstamas asmuo. Jis buvo šoko būsenoje, gal todėl skambino pirmu rastu numeriu. Liudytoja labai greitai grįžo namo, viską susidėjo ir važiavo pas D. A. į (duomenys neskelbtini), važiuodama skambino policijos pareigūnams numeriu 112, informavo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta užpuolimas. BPC sakė, kad jau žino šį įvykį ir pareigūnai jau važiuoja į vietą. Ji skambino D., šis neatsiliepė, ji skambino (duomenys neskelbtini), paprašė irgi važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jai atvykus, D. sėdėjo susiėmęs už šono, buvo išsigandęs, drebantis, papasakojo, kad plovė techniką, pamatė ateinantį (duomenys neskelbtini) ir du vyrus, vienas vyras buvo su kauke, o kitas be kaukės, jie jį užpuolė, atėję asmenys turėjo laužtuvą ir kažkokią ilgą lazdą. Sakė, kad jei rankoje nebūtų turėjęs plovimo aparato, nežino, ar būtų gyvas išėjęs, iš to ji suprato, kad D. gynybai panaudojo vandenį. Bekalbant atvyko policijos pareigūnai, D. papasakojo situaciją, jie apėjo (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į angarus rado numestą laužtuvą, kastuvą, trejus akinius – vieni buvo D., o kitus pasiėmė policijos pareigūnai. D. buvo negera, todėl pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, ši jį išsivežė. Prieš išvežant D. persirengdamas skundėsi, kad skauda kairį petį, o kairiame šone iš nugaros buvo nubrozdinimas. (Duomenys neskelbtini) stovėjo liudytojos transporto įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantys gal 5 vilkikai, tentinės puspriekabės, dalis jų buvo laikoma lauke, dalis įvaryta į angarą, taip pat kieme netoli kluonelio stovėjo jos asmeninis automobilis. Jos įmonė sudariusi sutartį su Č. A. A. dėl aikštelės laikyti techniką nuomos, o D. A. įmonėje dirba (duomenys neskelbtini), jis ten automobilius ir remontuodavo. Teritorija, kurioje įvyko įvykis, buvo stebima vaizdo kameromis. Eidama angaru, ji pastebėjo, kad buvo sudaužytas vilkiko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas. Pati sodyba yra Č. A. A.. R., atvažiuojantį į sodybą, yra mačiusi apie porą kartų per kokius 7-8 metus, vaikščiojančio po patalpas nematė. Pati ten nuvyksta dažniausiai savaitgalį, 8-9 kartus per mėnesį. Vėliau D. sakė, kad buvo pavogti du pjūklai, kurie, kiek ji žino, stovėdavo sandėliuke, esančiame atsidarius namo duris.

Liudytoja A. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) į jos namus (duomenys neskelbtini), liudytojai esant prie namo įėjimo, atvažiavo autobusiukas, sustojo prie pat namų valdą juosiančios tvoros, išlipo vienas asmuo su juoda medžiagine kauke, kuri dengė veidą iki akių, gal buvo užsidėjęs ir tamsaus džemperio gobtuvą. Jis paklausė, ar S. namie. Liudytoja atsakė, kad nėra, tada tas asmuo perlipo tvorą per stumdomus vartus, lipdamas sulaužė ir sulenkė tvorlentes, įėjo į namus, vaikščiojo pirmame aukšte, per koridorių įėjo į svetainę, apsidairė ir išėjo. Rankose jis nieko neturėjo, bet į kelnių užpakalinę kišenę buvo įsikišęs teleskopinę lazdą. Išėjusi paskui tą asmenį, ji pamatė už tvoros stovintį R. A., šis gal irgi klausė, kur S. Buvo dar ir kažkoks trečias asmuo. Ji iškvietė policiją. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dar gerai prisiminė aplinkybes. Patvirtina teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 98 – 101), tuomet viską nurodė teisingai. Namuose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašą ji pateikė tyrėjui.

Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo savo namų (duomenys neskelbtini), kieme, kai apie (duomenys neskelbtini) val. atvažiavo baltas autobusiukas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) šio automobilio su valstybinio numerio ženklu nuotrauką yra pateikusi kitame ikiteisminiame tyrime. Iš autobusiuko išlipo nepažįstamas vyriškis, kuris veidą dengė kaklamaute, jis perlipo metalinius kiemo vartus, sulankstydamas jų konstrukcijos dalis, ir įėjo į namą, ieškodamas liudytojos (duomenys neskelbtini) S. A., bet šio nerado. Klausiamas, kodėl ieško (duomenys neskelbtini), tik atsakydavo, klausdamas, kur S., ir, ją koneveikdamas, įnirtingai jo ieškojo po visus namus. Kai vyriškis išėjo iš jos namo, liudytoja jį nusekė iš paskos ir pamatė, kad iš autobusiuko išlipo R. A., kuris jai pasakė: „visi būsit supisti ir tu būsi supista“ (5 t., b. l. 98 – 101). Apklausiama pagal jos (duomenys neskelbtini) pareiškimą (5 t., b. l. 48 – 56) pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodė analogiškai, be to, tuomet parodė mačiusi su kauke buvusio asmens priekinėje kelnių kišenėje ir peilį, teigė, jog matėsi šio rankena, šis asmuo irgi jai grasino (5 t., b. l. 48 – 49, 57 – 60).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. A. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kurio medžiagos dalis prijungta šioje baudžiamojoje byloje, pateikė vaizdo įrašą ir fotonuotrauką (5 t., b. l. 69 – 70), kurių apžiūra užfiksuota Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 87 – 88). Vaizdo įrašas ir nuotrauka peržiūrėti teisiamajame posėdyje. Jų apžiūros protokole nurodyta, kad pateiktoje fotonuotraukoje matyti sulinkusi kiemo tvoros vartų dalis – 4 apatinės juostos, per ją matyti dviejų asmenų kojos, vieno iš jų, vilkinčio mėlynais džinsais, dalis ties keliu atvira, automobilio priekinė dalis su apsauginiais lankais, matyti jo valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše matomas datos ir laiko fragmentas „(duomenys neskelbtini)“, jame matomas kiemas, aptvertas tvora, kiemo vartai, keliukas, kuriuo atvažiuoja baltas autobusiukas tamsintais galiniais langais, ant priekinės jo dalies uždėti apsauginiai lankai. Laiku (duomenys neskelbtini) matoma, kaip, sustojus autobusiukui, iš priekinės keleivio sėdynės išlipa vyriškis, ant veido iki nosies užsidėjęs kaukę, vilkintis juodą džemperį su užrašu. Jis įrašo laiku (duomenys neskelbtini) prieina prie kiemo vartų, kaire ranka veido kaukę visiškai nuleidžia žemyn, matomas jo veidas, vyriškis kažką kalba, paskui kaukę užsideda iki nosies ir laiku (duomenys neskelbtini) uždeda rankas ant vartų, dešine koja remiasi į vartų penktą nuo apačios lentelę, taip sulenkdamas kitas esančias apačioje lenteles, užkelia kitą koją ir perlipa vartus, (duomenys neskelbtini) laiku matyti, kad šis vyriškis vilki mėlynus džinsus, kurių dešinės kojos dalis ties keliu atvira, rankose jis nieko nelaiko, (duomenys neskelbtini) jis eina tolyn ir matyti, jo galinėje dešinėje kišenėje turi įsikišęs kažkokį juodą daiktą, kuris išlindęs iš kišenės, vyriškis išeina iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. Tuo pat metu iš autobusiuko vairuotojo vietos išlipa (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų vyriškis, vilkintis raudona striuke ir mėlynomis kelnėmis, jis prieina prie autobusiuko dešinėje pusėje esančių galinių durelių, kurios tuo metu atidaromos kitos asmens iš vidaus. Matyti, kad autobusiuke sėdintis vyriškis yra (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vilki šviesius marškinėlius, ant galvos užsidėjęs akinius skaidriais lęšiais. Įrašo laiku (duomenys neskelbtini) šis vyriškis išlipa iš autobusiuko, matyti, jog mūvi juodas kelnes, jis prieina prie kiemo vartų, tuo metu iš vidinės kiemo pusės grįžta pirmiau minėtas vyriškis su gobtuvu ant galvos, toje pačioje džinsų galinėje kišenėje matomas tas pats juodas daiktas. Raudona striuke vilkintis vyriškis eina iš paskos vyriškiui šviesiais marškinėliais. Vyriškis su gobtuvu ant galvos perlipa kiemo vartus ir įrašo laiku (duomenys neskelbtini) prie vartų prieina moteris, o trys vyriškiai sulipa į autobusiuką ir atbulomis išvažiuoja.

D. A. (duomenys neskelbtini) protokole-pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. nepažįstamas vyriškis su kauke ant veido praeidamas teleskopine lazda išdaužė jo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stiklą (20 eurų vertės), suskaldė dviejų vilkikų stiklus, vilkiko (duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo vertė 200 eurų, vilkiko „(duomenys neskelbtini)“ priekinio stiklo vertė 100 eurų, kažkuris iš jį užpuolusių asmenų sudaužė savaeigio purkštuvo „(duomenys neskelbtini)“ elektrinį vandens valdymo bloką. D. R., kuris vilkėjo raudoną džemperį su gobtuvu, iš jo gyvenamojo namo pagrobė du benzininius grandininius pjūklus „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieno vertė yra 350 eurų. Dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo jis patyrė 310 eurų turtinę žalą, dėl vagystės patyrė 700 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 48 – 54).

(Duomenys neskelbtini) O. Ž. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, kad apie įvykį pranešė E. N., smurtą patyręs asmuo yra D. A., jam užfiksuoti įdrėskimas, nubrozdinimas, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, asmuo paaiškino, kad, jam būnant technikos angare ir plaunant traktorių, atvyko (duomenys neskelbtini) R. A. su dviem draugais, kurių nepažįsta, staiga užpuolė ir pradėjo mušti D. A., jam sudavė kastuvu ir laužtuvu. Asmuo skundėsi kairio peties, kairės kojos skausmais, šalia kairės akies matomas nubrozdinimas (1 t., b. l. 92 – 94).

(Duomenys neskelbtini) A. M. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), patruliuojant su (duomenys neskelbtini) O. Ž., apie (duomenys neskelbtini) val. gavus budėtojo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje D. A. paaiškino, kad, dirbant namuose, jį užpuolė baltu automobiliu atvykę trys asmenys, vienas jį užpuolusių asmenų – (duomenys neskelbtini) R. A., kitų asmenų D. A. neatpažino, jie buvo su kaukėmis. D. A. paaiškino, kad, atvykus nepageidaujamiems asmenims, jis dirbo angare, iškart įvyko grumtynės. Jų eigos D. A. negalėjo nuosekliai paaiškinti, nes buvo susijaudinęs, nurodė, kad grumtynių metu jam buvo trenkta metaliniu laužtuvu ir kastuvu, tiksliai nurodyti, kiek kartų ir kur jam trenkė, negalėjo, tačiau skundėsi kairės kojos, peties ir akies skausmais. D. A. nurodė, kad grumtynių metu vienam iš užpuolikų akmeniu prakirto galvą. D. A. nurodė, kad su R. A. konfliktai vyksta nebe pirmą kartą; nurodė, kad visa teritorija filmuoja vaizdo kameromis, dėl to įvykis užfiksuotas. Atvykusi pranešėja E. N. nurodė, kad jai paskambinęs D. A. paaiškino, kad jį užpuolė, ir paprašė kuo skubiau iškviesti policiją. Atvykusi GMP po apžiūros D. A. pristatė į priėmimo skyrių (1 t., b. l. 95 – 96).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad įvykio vieta yra sodyboje (duomenys neskelbtini), kurioje esančio gyvenamojo namo vieno lango su mediniu rėmu vienas iš trijų stiklų (vidurinis) yra išdaužtas. Sodyboje yra technikos angaras, jo kairėje – geltonas traktorius; ant žemės guli metalinis laužtuvas ir kastuvas metaline apatine dalimi, netoli įvykio vietos rasti akiniai juodomis kojelėmis, pilku rėmeliu prie lęšių. Gyvenamojo namo ir angaro aplinkoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 74 – 76).

Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) aprašyti įvykio vietoje paimti daiktai – 130 cm ilgio kastuvas, kurio medinio koto su rankena ilgis – 104 cm, jo metalinė mentė 33,5 x 35 cm dydžio; 106 cm ilgio metalinis laužtuvas, kurio skersmuo 4 cm; bei akiniai (2 t., b. l. 18 – 20).

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: D. A. poodinės kraujosruvos kairės blauzdos viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 8x6 cm, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 7x6 cm, kairio raktikaulio srityje 2,5x2 cm, juosmens kairėje pusėje 8x6 cm galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 4).

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: D. A. apžiūra (duomenys neskelbtini) atlikta (duomenys neskelbtini), šios apžiūros duomenys detaliai aprašyti specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje. Iš papildomai pateiktos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. A. apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini): pacientą apie (duomenys neskelbtini) val. sumušė (duomenys neskelbtini) ir dar keli asmenys. Sumušė kairį petį, smūgiavo į veidą ir kairį klubą. Skundžiasi kairės rankos skausmu ties petimi, sunku judinti, kairės veido pusės ir kairio klubo skausmu. Objektyviai: bendra būklė patenkinama. Sąmoningas, orientuotas, ties kaire veido puse skruostas paraudęs, krepitacijos nečiuopia. Ties kaire puse dubens skausminga palpuojant, stebimi paviršiniai nubrozdinimai ties kairiu klubu. Skausminga palpuojant ties kairiu raktikauliu, rankos riboti judesiai. Įvertinus papildomai pateiktus dokumentus, be pirminėje specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, nurodytas ir sužalojimas – odos nubrozdinimai kairiame klube, taip pat nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo mastas nesikeis, sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 14 – 15).

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: konkrečiai nustatyti, kurie sužalojimai D. A. buvo padaryti suduodant smūgius teleskopine lazda, laužtuvu, kastuvu, kumščiu, nėra galimybės, kadangi sužalojimuose nėra užsifiksavę žalojančio daikto individualios savybės; tiek lazda, tiek laužtuvas, tiek kastuvo bukos dalys, tiek ir kumštis gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas; sužalojimai kairėje kūno pusėje galėjo būti padaryti tiek ir vienmomentiškai, tiek ir trumpame laiko tarpe vienas po kito; D. A. poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairio raktikaulio srityje, juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairiame klube galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (4 t., b. l. 27 – 28).

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad D. A. pateikė (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašus, 6 vnt. (2 t., b. l. 27 – 29).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) aprašyti D. A. pateikti vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose užfiksuoti įvykiai (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ kamera „(duomenys neskelbtini)“ nukreipta į važiuojamąją kelio (žvyro-smėlio pagrindu) dalį, šalia auga želdiniai. (duomenys neskelbtini) val. užfiksuotas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinio Nr. ženklas neįžiūrimas), kuris važiuoja keliu atbulas. (Duomenys neskelbtini) val. užfiksuotas važiuojantis baltas busiukas „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinio Nr. ženklas neįžiūrimas) tamsintais stiklais, jo priekyje yra apsauginis lankas, virš jo sumontuotas led žibintas, asmenys automobilyje neįžiūrimi, kuriam (duomenys neskelbtini) val. sustojus, įrašo dešiniame apatiniame kampe matyti tik jo galinės dalies fragmentas. (duomenys neskelbtini) val. pro busiuko galinę dalį bėga ir į krūmus įbėga vyriškis, vilkintis tamsios spalvos kelnes ir maikutę horizontaliais dryžiais, trumpomis rankovėmis. (duomenys neskelbtini) val. busiukas pradeda judėti atbulas ir išvažiuoja iš vaizdo stebėjimo kameros aprėpties zonos. (duomenys neskelbtini) val. užfiksuotas (duomenys neskelbtini) vyriškis. (duomenys neskelbtini) val. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis universalo kėbulu išvažiuoja, jį vairuojančio asmens ar kitų asmenų jame nematyti, valstybinio numerio ženklas neįžiūrimas.

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ kamera „(duomenys neskelbtini)“ nukreipta į laiptus, kurių dešinėje yra baltų plytų mūro siena su langu, laiptų apačioje, priešais juos, yra aikštelė, jos kairėje – šulinys. (duomenys neskelbtini) val. 2 vyriškiai praeina aikštele iš kairės į dešinę, tarp šulinio ir sienos. Vienas vyriškis vilki baltą maikutę ir tamsios spalvos kelnes, užsidėjęs akinius. Kitas vyriškis vilki mėlynus džinsus, tamsios spalvos džemperį su gobtuvu, dešinėje rankoje nešasi juodą daiktą, panašų į suskleistą teleskopinę lazdą. (duomenys neskelbtini) val. ta pačia kryptimi eina vyriškis, vilkintis mėlynus džinsus ir raudoną džemperį su gobtuvu. (duomenys neskelbtini) val. vyriškis, vilkintis tamsios spalvos kelnes ir dryžuotą maikutę trumpomis rankovėmis, bėga tarp šulinio ir namo sienos, iš dešinės (iš ten, kur nuėjo minėti trys vyriškiai) į kairę – tai yra vyriškis, aprašytas vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) val. užfiksuotas vyriškis mėlynais džinsais, tamsios spalvos gobtuvu ant galvos, kairėje rankoje nešantis juodą daiktą, ir paskui jį einantis vyriškis su raudonu džemperiu bei vyriškis su balta maikute. (duomenys neskelbtini) val. priešais laiptus, veidu į juos, stovi vyriškis tamsios spalvos džemperiu, su gobtuvu ant galvos, kairėje rankoje laikantis juodą daiktą, panašų į suskleistą teleskopinę lazdą, – vyriškio veido apatinę dalį iki nosies dengia tamsios spalvos dangalas, vyriškis mūvi raudonas pirštines. (duomenys neskelbtini) val. užfiksuotas vyriškis balta maikute trumpomis rankovėmis, kuris dedasi ant galvos akinius. Toliau vaizdo įraše užfiksuotas asmenų judėjimas pirmyn-atgal.

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ trukmė 13 s, pradžios data ir laikas „(duomenys neskelbtini)“; vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ trukmė 1 val. 15 min. 14 s, pradžios data ir laikas „(duomenys neskelbtini)“. Juose užfiksuota medinio gyvenamojo namo aplinka – įraše kairėje, galu į kamerą yra gyvenamasis medinis namas, už jo – medis ir geltono vilkiko priekinė dalis, į dešinę yra ūkiniai pastatai ir kiemas, jame stovi automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinio registracijos numerio raidės (duomenys neskelbtini), o skaičiai neįžiūrimi. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) val. užfiksuoti iš už namo kampo tarp vilkiko išeinantys 3 vyriškiai – pirmas eina vyriškis (Nr. 1), vilkintis tamsios spalvos kelnes ir baltą maikutę trumpomis rankovėmis, antras – vyriškis (Nr. 2), vilkintis raudoną džemperį su gobtuvu ir mėlynus džinsus, trečias – vyriškis (Nr. 3), vilkintis tamsios spalvos džemperį su gobtuvu ir mėlynus džinsus, ant veido užsidėjęs kaukę. Vyriškis Nr. 2, vilkinis raudoną džemperį, (duomenys neskelbtini) val. prieina prie gyvenamojo namo lauko durų, jas atidaręs, užeina į namo vidų. Jam iš paskos į namo vidų užeina vyriškis Nr. 3, dėvintis veido kaukę. Vėliau į namo vidų užeina ir vyriškis Nr. 1, vilkintis baltą maikutę. (Duomenys neskelbtini) val. iš namo išeina minėti vyriškiai. Vyriškis Nr. 1 (matomi akiniai ant galvos) išeina ir pasuka į dešinę ir išeina iš vaizdo stebėjimo kameros aprėpties zonos. Jam iš paskos išeina vyriškis Nr. 3 (su veido kauke), kuris pasuka į dešinę pusę, jis dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į teleskopinę lazdą, bei išeina iš vaizdo stebėjimo kameros aprėpties zonos. Iš namo išėjęs vyriškis Nr. 2 (raudonu džemperiu) pasuka į kairę, eina link vilkiko priekinės dalies, dešinėje rankoje nešasi daiktą, panašų į grandininį pjūklą. (duomenys neskelbtini) val. vyriškis Nr. 2 (raudonu džemperiu) ateina, rankose nieko neturėdamas, ir nueina vyriškių Nr. 1 ir Nr. 3 nuėjimo kryptimi. (duomenys neskelbtini) val. grįžta vyriškis Nr. 2, jis nueina tarp vilkiko ir namo. 15:40:08 val. vyriškis Nr. 3, eidamas pro automobilį „Nissan“, kairėje rankoje laikomu daiktu, panašiu į teleskopinę lazdą, atlieka smūgį į automobilio stogą dešinėje pusėje. Jam iš paskos eina vyriškis Nr. 1. Abu asmenys nueina už namo, tarp vilkiko ir namo.

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ trukmė 9 min. 59 s, pradžios data ir laikas „(duomenys neskelbtini)“ jame kairėje pusėje matoma baltas vilkikas ir dalis prie jo prikabintos puspriekabės, priešais jį yra važiuojamoji kelio dalis ir stovinčios penkios puspriekabės, dešinėje pusėje yra gyvenamojo namo siena, šalia namo, lygiagrečiai su juo stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. užfiksuotas važiuojamąja kelio dalimi (iš kairės į dešinę) greitai atvažiuojantis baltas busiukas „(duomenys neskelbtini)“, ant kurio priekinės dalies yra apsauginis metalinis lankas ir led žibintas, šoniniai stiklai tamsinti. (duomenys neskelbtini) val. busiukas sustoja tarp vilkiko puspriekabės ir gyvenamo namo. (duomenys neskelbtini) val. prasidaro šoninės (galinės) busiuko dešinės pusės durys. (duomenys neskelbtini) val. užfiksuota, kad atbulomis išvažiuojantį autobusiuką vairuoja asmuo raudonu rūbu. (duomenys neskelbtini) val. užfiksuotas išeinantis vyriškis juodu džemperiu, kuris kairėje rankoje laiko daiktą, panašų į teleskopinę lazdą, o jam iš paskos eina vyriškis, vilkintis baltą maikutę trumpomis rankovėmis. Vėliau šie vyriškiai pasišalina iš vaizdo stebėjimo kameros aprėpties zonos.

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ trukmė 10 min. 1 s, pradžios data ir laikas „(duomenys neskelbtini)“, fiksuojami įvykiai teritorijoje, kurioje sukrautas įvairus metalo laužas, betoniniai blokai, kuro bakai ir kiti daiktai, už jų stovi 2 geltonos ir mėlynos spalvos vikšriniai ekskavatoriai, geltoną ekskavatorių aukšto slėgio plovimo įtaisu plauna vyriškis, už šio ekskavatoriaus stebimos teritorijos dešinėje yra atviras angaras, kuriame yra įvairiais daiktais apkrautas pilkas vilkikas „(duomenys neskelbtini)“, geltonas ratinis traktorius, kita technika, įvairūs metaliniai daiktai, talpyklos. (duomenys neskelbtini) val. užfiksuoti iš angaro ateinantys du vyriškiai – jau minėtas vyriškis Nr. 1 balta maikute trumpomis rankovėmis ir vyriškis Nr. 3 juodu džemperiu, su gobtuvu ir kauke ant veido, rankoje už nugaros laikantis daiktą, panašų į teleskopinę lazdą (Foto Nr. 18). Šie du vyriškiai eina link dirbančio vyriškio. (duomenys neskelbtini) val. užfiksuota, kad vandens srovė yra nukreipiama į vyriškius Nr. 1 ir Nr. 3. Vėliau vyriškis Nr. 3 užsimoja ir suduoda smūgį daiktu, panašiu į teleskopinę lazdą, nematyti, ar pataiko, nes asmenis užstoja ekskavatorius. Vyriškis Nr. 1 atsitraukia. (duomenys neskelbtini) val. su plovimo įtaisu dirbęs vyriškis vejasi vyriškius Nr. 1 ir Nr. 3, nukreipęs vandens srovę į juos. (duomenys neskelbtini) val. dirbęs vyriškis užsimoja ir bando suduoti aukšto slėgio plovimo įtaiso pistoleto galine dalimi vyriškiams Nr. 1 (balta maikute) ir Nr. 3 (su veido kauke). (duomenys neskelbtini) val. užfiksuotas iš angaro išeinantis vyriškis Nr. 2 (raudonu džemperiu). Dirbęs vyriškis pučia vandens srovę į minėtus tris vyriškius. Vyriškis Nr. 3 (su kauke) paima kastuvą ir juo mosuoja. Vyriškis Nr. 2 (raudonu džemperiu) į vyriškį, kuris rankose laiko aukšto slėgio plovimo įtaiso pistoleto rankeną, meta daiktą, panašų į kibirą, bet vyriškiui nepataiko. Tuomet vyras su plovimo įtaisu rankoje paima į dešinę ranką daiktą, panašų į pagalį. Vėl į dirbusį vyrą yra metamas daiktas, panašus į kibirą, kurį galimai metė vyras Nr. 1 (balta maikutė). Vyriškis Nr. 3 (su kauke) meta kastuvą, šis pataiko į žemę, o ne į vyriškį. Vyriškis iš rankų paleidžia daiktą, panašų į pagalį, tačiau jis taip pat niekam nepataiko. Vyriškis Nr. 2 (raudonu džemperiu) bando apsupti asmenį su aukšto slėgio plovimo įtaisu, eidamas iš už geltono ratinio traktoriaus. (duomenys neskelbtini) val. vyriškiui Nr. 2 (raudonu džemperiu) į veidą yra purškiama vandens srovė iš aukšto slėgio plovimo įtaiso. Vyriškis Nr. 2 atsitraukia. Metamas kažkoks tamsus daiktas, tačiau jis niekam nepataiko. (duomenys neskelbtini) val. vyriškis, rankose laikydamas aukšto slėgio plovimo įtaiso rankeną, kita ranka nuo žemės paima bakelį, jį atsuka ir pila iš jo skystį link vyriškio Nr. 3 (su kauke). Užfiksuota mėtomi kastuvai ir kiti daiktai, purškiama vandens srovė iš aukšto slėgio plovimo įtaiso. (duomenys neskelbtini) val. vyriškis Nr. 1 (balta maikute) bando pagriebti nuo žemės aukšto slėgio plovimo įtaiso žarną, tačiau tai padaryti jam nepavyksta, ir vyriškis su aukšto slėgio plovimo įtaiso pistoletine rankena jį pradeda vytis, mosikuoja pistoletine rankena, tačiau ar pataiko ja asmeniui į kūną, nėra įžiūrima dėl vaizdo įrašo filmavimo kampo ir didelio atstumo. Užfiksuota, kad su aukšto slėgio plovimo įranga dirbęs vyriškis bando skambinti mobiliuoju telefonu. Vyriškis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 išeina iš vaizdo stebėjimo kameros aprėpties zonos. (duomenys neskelbtini) val. važiuojama kelio dalimi ateina vyriškis Nr. 2 (raudonu džemperiu), o vyriškis, laikęs aukšto slėgio plovimo įtaisą, padeda jį ant žemės ir nusiveja vyriškį Nr. 2 keliu, į dešinę, už angaro. Po to parbėga dirbęs vyras, vyriškis Nr. 2 ir vyriškis Nr. 3, jie pradeda mėtytis nuo žemės imamais daiktais. Ar metami daiktai pataiko į asmenis, nematyti. (duomenys neskelbtini) val. keliu pravažiuoja baltas autobusiukas tamsintais šoniniais stiklais, už kurio vairo sėdi vyriškis raudonu rūbu (2 t., b. l. 30 – 46).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 152 – 162) užfiksuota papildoma D. A. (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros metu ((duomenys neskelbtini)) vaizdo įrašuose užfiksuotiems asmenims buvo suteikiami numeriai: vyriškis Nr. 1 (balta maikutė), vyriškis Nr. 2 (raudonas džemperis), vyriškis Nr. 3 (su veido kauke), atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad vyriškis Nr. 1 yra R. A., vyriškis Nr. 2 yra D. R., o vyriškis Nr. 3 yra iki šiol nenustatytas asmuo, todėl nėra identifikuotas. Apžiūros metu detalizuota failų pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Nurodyta, kad vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros metu ((duomenys neskelbtini)), tačiau papildomai užfiksuota, kad vaizdo įrašo laiku (duomenys neskelbtini) šalia vilkikų puspriekabių stovėjęs baltas busiukas pajuda atbuline eiga ir laiku (duomenys neskelbtini) išvažiuoja, pasukdamas ant važiuojamosios dalies, už autobusiuko vairo yra matomas raudonu viršumi apsirengęs vairuotojas, apžiūrint aukščiau pateiktus įrašus, buvo nustatyta, kad konflikte dalyvavęs tokį apsirengimą atitinkantis asmuo yra D. R. Vaizdo įraše matomas stovėjęs pilkas automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bei ekrano kairėje pusėje stovėjęs vilkikas baltu kėbulu su puspriekabe. Vaizdo įrašo laiku (duomenys neskelbtini) yra matomi aukščiau aprašyti asmenys, tai pirmas einantis vyriškis Nr. 3 (tapatybė nenustatyta) bei paskui jį einantis R. A. (balta maikute). Asmenys išeina ant važiuojamosios kelios dalies, jokių turtą gadinančių veiksmų neatlieka ir apsidairę nueina važiuojamąja kelio dalimi link D. R. nuvažiuotos pusės.

Šios apžiūros metu failo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ papildoma apžiūra patikslinta Kitų objektų apžiūros protokolu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 163 – 167), nurodant, kad jame matoma, kaip (duomenys neskelbtini) val. prie vikšrinio ekskavatoriaus su vandens aukšto slėgio plovimo įtaisu darbuojasi D. A. (Duomenys neskelbtini) val. iš angaro ateina du vyriškiai, baltą maikutę vilki R. A., jam iš dešinės juodais rūbais ir su gobtuvu bei veido kauke yra nenustatytas asmuo. (Duomenys neskelbtini) val. R. A. ir nenustatytas asmuo eina link tos vietos, kur darbuojasi D. A. su aukšto slėgio plovimo įtaisu. (Duomenys neskelbtini) aukšto slėgio plovimo įtaiso purškiama vandens srovė yra nukreipiama į R. A. ir nenustatytą asmenį, dėl to R. A. ir nenustatytas asmuo išsisklaido į šalis: R. A. eina į kairę pusę, o nenustatytas asmuo – į dešinę pusę. Laiku nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. nėra matoma, kas tiksliai vyksta, kadangi R. A. ir nenustatytas asmuo užeina už ekskavatoriaus, prie kurio buvo D. A. (Duomenys neskelbtini) val. nenustatytas asmuo dešinėje rankoje laiko teleskopinę lazdą iškėlęs į viršų ir smūgiuoja, kur pataiko nėra matyti, tačiau D. A. rankose laikomo aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdos galas yra arti nenustatyto asmens. (Duomenys neskelbtini) val. R. A. bėga nuo D. A. D. A., bėgdamas nuo ekskavatoriaus, kaire ranka suima už savo maikutės dešinės pusės ties krūtine. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. mojuoja aukštyn-žemyn su aukšto slėgio plovimo įtaiso lazda, per kurią yra purškiama vandens srovė, su ta pačia lazda bėga paskui R. A. ir nenustatytą asmenį, nuolat bandydamas jiems suduoti į nugarą. Įraše nepastebima, ar D. A. su aukšto slėgio plovimo įtaiso lazda suduoda, tai yra pataiko ar ne, tačiau (duomenys neskelbtini) R. A. ir nenustatytas asmuo pristabdo bėgimą, atsisuka į D. A. Nenustatytas asmuo gindamasis bando suduoti teleskopine lazda į D. A. laikomą aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą, nes D. A. pučia nenustatytam asmeniui vandens srovę į veidą. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. pučia aukšto slėgio plovimo įtaiso vandens srove R. A. ir nenustatytam asmeniui į veidą, o vaizdo įraše pasirodo D. R. raudonu džemperiu, jis stovi R. A. ir nenustatytam asmeniui už nugarų. Matoma, kad visi trys asmenys, tai yra R. A., D. R. ir nenustatytas asmuo, yra užvejami. (Duomenys neskelbtini) val. nenustatytas asmuo rankose laiko kastuvą, o (duomenys neskelbtini) val. D. R. meta kibirą į D. A. pusę, tuo tarpu R. A. stovi tarp D. R. ir nenustatyto asmens. D. A. toliau rankose laiko aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą, nukreipęs vandens srovę į šiuos asmenis. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. pakelia nuo žemės lentą-pagalį, ją paima į dešinę ranką, toliau laikydamas kairėje rankoje aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą, eina link trijų asmenų, tai yra R. A., D. R. ir nenustatyto asmens. Nenustatytas asmuo rankose laiko kastuvą, tačiau D. A. pučia vandens srove jam į veidą. (Duomenys neskelbtini) val. nenustatytas asmuo, gindamasis nuo purškiamos vandens srovės į veidą, rankose laikytu kastuvu bando numušti D. A. laikomą aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą ir meta kastuvą į aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą, tačiau nenustatytam asmeniui išmušti plovimo įtaiso lazdos iš D. A. rankų nepavyksta, nes kastuvas pataiko į žemę ir nieko nekliudydamas nukrenta. (Duomenys neskelbtini) val. R. A. meta į D. A. kibirą, tačiau kibiras nepataiko į D. A. ir jo nekliudydamas nukrenta. D. R. apibėga ratinį traktorių ir išlindęs už jo stebi situaciją. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. pradeda bėgti link D. R. (pastarasis greitai paima kanistrą nuo žemės) ir (duomenys neskelbtini) val. iš labai artimo atstumo D. A. pučia aukšto slėgio plovimo įtaiso vandens srove D. R. į veidą, o pastarasis gindamasis ir stovėdamas per ištiestos rankos atstumą meta laikytą kanistrą į jį. D. A., mosikuodamas aukšto slėgio plovimo įtaiso lazda, nukreipia vandens srovę ir į įvarius objektus, tarp jų ir į vaizdo įraše matomą ratinį traktorių stovintį angare. Matoma angare stovintys įvairūs daiktai, tarp jų pilkas vilkikas „(duomenys neskelbtini)“, geltonas ratinis traktorius, tamsesnėje angaro dalyje įžiūrimas iš bendrų objekto detalių rausva (raudona) purkštuvo dalis ir kita technika, tačiau jokių purkštuvo ar kitos technikos bei kito turto gadinimo veiksmų neužfiksuota. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. laiko kairėje rankoje aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą, per kurią purškia vandens srovę ir artinasi prie atsitraukusių asmenų, tai yra nenustatyto asmens (kuris laiko rankose kastuvą) ir R. A. Tuo tarpu D. R. šalinasi iš angaro. Nenustatytas asmuo užsimoja kastuvu, rodydamas, kad D. A. nesiartintų prie jo, į tai sureagavo D. A. ir šiek tiek atsitraukė atgal, o nenustatytas asmuo nuleido kastuvą žemyn. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. iš kelnių kišenės išsitraukė daiktą panašų į telefoną, tačiau link jo pradėjo artėti nenustatytas asmuo kartu su R. A., todėl pastarasis įsikišo telefoną atgal į kišenę. (Duomenys neskelbtini) val. D. A., atsitraukęs nuo asmenų, prieina prie aukšto slėgio plovimo įtaiso bloko ir atsuka kamštelį nuo šalia stovėjusio balto bakelio, jį paima į ranką ir bėga link R. A. ir nenustatyto asmens, bėgdamas laisto skystį iš bakelio, vėliau atsitraukia prie to pačio plovimo įtaiso bloko ir, išsiėmęs iš dešinės kelnių kišenės telefoną, kažkam skambina. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. nusiveja R. A., vydamasis kairėje rankoje laiko to paties aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą su purškiama vandens srove, tuo tarpu nenustatytas asmuo stovi priešingo pusėje ir rankoje laiko kastuvą užsidėjęs ant peties, o kairėje rankoje teleskopinę lazdą. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. vandens srovę pučia į nenustatytą asmenį. Nenustatytas asmuo kastuvą perima į dvi rankas ir užsimoja, pagąsdindamas D. A. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. dešine koja spiria ant žemės gulėjusį kibirą į nenustatytą vyriškį. Šis bando atmušti kibirą, mesdamas turėtu kastuvu į jį. Skrisdamas kibiras pataiko nenustatytam vyriškiui į ranką, o vyriškis išmeta kastuvą į D. A. pusę, tačiau kastuvas krenta metaline dalimi ant žemės. Tuo tarpu atsimušęs kibiras keičia skriejimo trajektoriją, nuo susidūrimo su nenustatyto asmens kūno dalimi pakyla į viršų ir leidžiasi, atsitrenkdamas į ratinio geltono traktoriaus galinę dalį ir nukrenta ant žemės. Nenustatyto asmens mestas kastuvas atsitrenkia metaline dalimi į žemę, atšoka nuo jos ir toliau skrieja kotu link D. A. kairės kojos ir galimai koto dalimi pataiko D. A. į koją ties blauzda. (Duomenys neskelbtini) val. D. A., toliau kairėje rankoje laikydamas aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą, užveja nenustatytą asmenį, o šis, atsisukęs į D. A. ir gaudamas vandens srovę į veidą, teleskopine lazda bando numušti D. A. rankose laikomą aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą. Matyti, kad nenustatytas asmuo nors ir mosikuoja teleskopine lazda, tačiau ja jokių smūgių D. A. į kūną nesuduoda. Konfliktinė situacija vyksta toliau. (Duomenys neskelbtini) val. D. A., kairėje rankoje laikydamas plovimo įtaiso lazdą, dešine ranka paėmęs prieš tai į jį mestą ir ant žemės gulintį kastuvą, juo užsimojęs, bėga link nuo kelio ateinančio R. A., kuris tuomet apsisuka ir vėl bėga link kelio. (Duomenys neskelbtini) val. nenustatytas vyriškis meta į D. A. daiktą, panašų į metalinį strypą, tačiau į jį nepataiko. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. yra nusisukęs į R. A., o nenustatytas vyriškis link D. A. meta kastuvą, kuris skrieja virš D. A., jo nekliudydamas, ir atsitrenkia į padangas, sukrautas ekskavatoriaus gale. (Duomenys neskelbtini) val. nenustatytas vyriškis meta kažkokį daiktą, tačiau juo niekam nepataiko. (duomenys neskelbtini) val. D. A. užsiveja R. A., pasilenkusį kažką paimti nuo žemės, jam bando 3 kartus suduoti plovimo įtaiso lazda per nugarą, tačiau R. A. nubėga į angaro gilumą. Nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. D. A., būdamas tarp ekskavatoriaus ir angaro, naudojasi telefonu, kitų asmenų nematyti, (duomenys neskelbtini) val. iš angaro gilumos nenustatytas asmuo link D. A. meta kažkokį daiktą ir pasitraukia tolyn į angaro gilumą, D. A. atšoka, nematyti, kad mestas daiktas jam pataikytų. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. numeta ant žemės plovimo įtaiso lazdą, bėga į angaro gilumą ir dešine ranka meta kažkokį daiktą į angaro gilumą. Tuo metu kitų asmenų angare nematyti. (Duomenys neskelbtini) val. per eglės, kuri yra tarp kelio ir angaro, šakas matyti, kad keliu iš dešinės privažiavo ir kelio kitoje pusėje sustojo balta transporto priemonė. (Duomenys neskelbtini) val. iš angaro gilumos grįžęs D. A. išjungia plovimo įtaisą. (Duomenys neskelbtini) val. keliu iš dešinės pusės ateina D. R. (raudonu džemperiu), kurį pastebėjęs, D. A. pradeda eiti link jo. Toliau vaizdą užstoja ekskavatorių strėlės. (Duomenys neskelbtini) val. matyti, kad D. R. apsisukęs eina keliu atgal. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. padeda aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą ant žemės, pasilenkęs kažką paima nuo žemės ir bėga paskui keliu nueinantį D. R. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. pasiveja D. R., per eglės šakas matyti, kad jis rankomis užsimoja link D. R. Kas tiksliai vyksta, nematyti, nes vaizdą užstoja angaro siena ir eglė, bet ant kelio matyti galimai besimušančių ar besistumdančių asmenų šešėliai. (Duomenys neskelbtini) val. D. A. atsitraukia, tai yra grįžta prie tos vietos, kur padėjo aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą, ir meta kažkokį daiktą į atbėgusį D. R., tuo metu yra pastebimas atbėgantis nenustatytas asmuo. Įraše matoma, kad D. R. ir nenustatytas asmuo meta į D. A. daiktus, panašius į akmenis, tačiau į jį nepataiko. D. A. bando kažkam skambinti, o nuo važiuojamosios kelio dalies pajuda baltas autobusiukas tamsintais galiniais langais, stovėjęs toje pusėje, į kurią nuėjo D. R. ir nenustatytas asmuo. Per pravirą autobusiuko vairuotojo pusės langą matoma, kad jį vairuoja raudoną džemperį dėvėjęs vyriškis – D. R. (duomenys neskelbtini) val. autobusiukas išvažiuoja.

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrėti trys pokalbių garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro (5 t., b. l. 117 – 118), padarytos pokalbių stenogramos pridėtos prie bylos medžiagos, nustatyta:

- įraše „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ (duomenys neskelbtini))“ užfiksuotas E. N. pranešimas, jog „Skambino vyras iš (duomenys neskelbtini), atvažiavę muša jį, vos vos iššneka, vos gyvas. (duomenys neskelbtini), D. A.“, „Va ką tik atskambino, liepė greitai skambint policijai, sakė atvažiavęs <...> A. R. su chebra muša jį baisiausia“; į operatoriaus klausimą, ar medikai reikalingi, E. N. atsakė „nežinau“;

- įraše „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ (duomenys neskelbtini))“ užfiksuotas D. A. prašymas iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), nes jį užpuolė žinomi asmenys; į operatoriaus klausimą „ką jie jum daro dabar? Užpuolė ir muša jus?“, D. A. atsakė „puolė, apdaužė mane, tai vienam pataikiau akmeniu“;

- įraše „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ (duomenys neskelbtini))“ užfiksuotas R. V. pranešimas – nurodo turinti informacijos, kad (duomenys neskelbtini) mušamas žmogus; ji yra su žmogaus, kuris mušamas, (duomenys neskelbtini), kurie gavo informacijos per trečius asmenis, kad jų (duomenys neskelbtini) yra sumuštas ir mušamas, tačiau jie yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl ji jiems padeda ieškoti pagalbos; pokalbio metu fone girdimas balsas sako „čia S. nulėkė, čia S.“ ir R. V., sakanti „va dabar, va S. nuvažiavo, va dabar, va, į ten nuvažiavo ar dabar į ten?“; į operatoriaus klausimą „iš kur (duomenys neskelbtini) žino, kad jį ten muša?“, fone girdimas moters balsas sako „pirmiausia atvažiavo mūs mušt“ (5 t., b. l. 119 – 126).

Liudytojas Č. A. A. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) namuose su (duomenys neskelbtini) R. A. sėdėjo pavėsinėje, kuomet atvyko (duomenys neskelbtini) R. A. ir kiti du anksčiau nematyti asmenys, vienas vyriškis dėvėjo veido kaukę, kitas buvo (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, be kaukės. Šie asmenys ieškojo (duomenys neskelbtini) D. A. Jie sakė, kad jo čia nėra. Visų aplinkybių tiksliai neprisimena ir detaliau papasakoti negali. Neradę D. A., tie asmenys išvyko. Jiems išvažiavus, atėjo (duomenys neskelbtini) K. V. lyg su (duomenys neskelbtini) R.(4 t., b. l. 185 – 187).

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) pas ją ir (duomenys neskelbtini) Č. A. A. į namus (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini) R. A. su dviem nepažįstamais vyriškiais. Tuo metu ji sėdėjo lauko pavėsinėje, kartu buvo ir (duomenys neskelbtini) V. L. Viskas vyko labai greitai. Negali pasakyti, kokiu tikslu R. A. atvyko su tais dviem vyriškiais, ko jie ieškojo. Jie nieko neklausė, tiesiog užėjo į pavėsinę. Vėliau įvyko konfliktas tarp V. L. ir vieno vyriškio, buvusio su veido kauke. Tuomet ji pradėjo rėkti, ir R. bei du kiti vyrai išėjo iš pavėsinės. Jai nuosavybės teise iki (duomenys neskelbtini) priklausė butas (duomenys neskelbtini), kurio raktus ji buvo palikusi R., šis buvo sakęs, kad į butą įleidęs nuomininką. Žino, kad R. iš jos važiavo pas D., kuris gyvena apie 2 km atstumu (4 t., b. l. 173 – 180).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad įtariamasis D. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė du benzininius pjūklus „(duomenys neskelbtini)“, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paaiškindamas, kad juos įsigijo R. A. nurodymu (2 t., b. l. 48 – 55).

Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrėti D. R. pateikti du benzininiai grandiniai pjūklai „(duomenys neskelbtini)“. Abu pjūklai yra oranžiniu korpusu, ant jų yra juodi lipdukai, ant kurių užrašytas modelis ir serijos numeris – ant vieno „(duomenys neskelbtini)“, ant kito „(duomenys neskelbtini)“. Ant pjūklo su lipduku „(duomenys neskelbtini)“ pjovimo juostos yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, ant kito pjūklo pjovimo juostos užrašai nėra matomi (2 t., b. l. 56 – 58).

Akistatos protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad D. R. nurodė negalintis atsakyti, kokiu tikslu su R. A. ir „(duomenys neskelbtini)“ vyko pas D. A., nes jis buvo tiesiog vairuotojas, kiek žino, vyko R. A. asmeniniu tikslu, prieš tai buvo pas (duomenys neskelbtini) S. A. R. A. nurodė, kad vyko išsiaiškinti dėl buto (duomenys neskelbtini), kadangi D. norėjo iš ten išvyti S. R. A. nurodė, kad du benzininius pjūklus jis nurodė paimti D., nes galvojo, jog tie pjūklai priklausė R. A., kuriuos (duomenys neskelbtini) D. buvo paėmęs iš anksčiau su kitais jam priklausančiais daiktais, kuriuos jis nurodęs (duomenys neskelbtini) apklausos metu, iš R. A. gyvenamojo adreso ir įmonės (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 38 – 39).

(Duomenys neskelbtini) L. M.-V. (duomenys neskelbtini) nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį dėl D. R. sveikatos sunkaus sutrikdymo ir R. A. sveikatos nežymaus sutrikdymo (duomenys neskelbtini), nustačius D. A. baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, šis nutarimas įsiteisėjęs, D. R. skundą dėl jo galutinai atmetus Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (6 t., b. l. 97 – 108, 111 – 114, 115 – 122, 123 – 130).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Dėl BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto nusikaltimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Tai, jog D. A. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairės blauzdos viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje (8x6 cm dydžio), kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje (7x6 cm dydžio), kairio raktikaulio srityje (2,5x2 cm dydžio), juosmens kairėje pusėje (8x6 cm dydžio), odos nubrozdinimai kairiame klube – objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šios (duomenys neskelbtini) specialisto išvados kartu su (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. A. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; tiek lazda, tiek laužtuvas, tiek kastuvo bukos dalys, tiek ir kumštis gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas; konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

D. A. buvo apžiūrėtas tiek specialisto (duomenys neskelbtini), tiek iškart po įvykio, tai yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. A. skundėsi kairės rankos skausmu ties petimi, sunku judinti, kairės veido pusės skausmu, kairio klubo skausmu, medikai nurodė, kad D. A. ties kaire veido puse skruostas paraudęs, ties kaire puse dubens skausminga palpuojant, stebimi paviršiniai nubrozdinimai ties kairiu klubu, skausminga palpuojant ties kairiu raktikauliu, rankos riboti judesiai. Taigi įrodyta, kad D. A. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata dėl specialisto išvadose konstatuotų sužalojimų.

Pats nukentėjusysis teisme parodė, kad jis po įvykio buvo visas apibrozdintas, buvo mėlynė raktikaulio srityje, klube, kairėje blauzdoje. Susiėmusį už šono, nukentėjusįjį įvykio vietoje parodė radusi ir liudytoja E. N., ji parodė, kad D. A. jautėsi blogai, todėl buvo medikų išvežtas į ligoninę, jis skundėsi, kad skauda kairį petį, kairiame šone iš nugaros ji matė nubrozdinimą. Policijos pareigūnai O. Ž., A. M. savo tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodė, kad jiems pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, D. A. buvo matomi įdrėskimas, nubrozdinimas šalia kairės akies, jis skundėsi kairio peties, kairės kojos, akies skausmais. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos E. N. parodymai, vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti duomenys, Bendrojo pagalbos centro pateikti trijų pokalbių garso įrašai patvirtina, kad pagalbą nukentėjusysis kvietėsi iškart po užpuolimo, bandė skambinti pagalbos dar ir puolamas kaltinamųjų.

Taigi, remiantis nukentėjusiojo, liudytojos E. N. parodymais, specialisto išvadomis, policijos pareigūnų tarybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, kitų objektų apžiūrų protokoluose užfiksuotais duomenimis, nėra pagrindo abejoti, kad D. A. sužalojimai padaryti (duomenys neskelbtini).

Liudytoja E. N. parodė, tą nurodė ir policijos pareigūnė O. Ž. savo tarnybiniame pranešime, jog jiems atvykus D. A. buvo labai susijaudinęs, akivaizdžiai išsigandęs.

Kaltinamieji neigė padarę sužalojimus D. A. Kaltinamasis R. A. teisme teigė pas (duomenys neskelbtini) D. A. atvykęs pasikalbėti dėl įmonės ir pasiaiškinti dėl buto, bet D. A. juos iš karto puolė, pradėjo į jį pūsti vandenį, rėkė, kad užmuš, į R. A. pylė kanistrą su plovimo tirpalu) apdegino krūtinę ir šoną, plovėjo lazda prakirto antakį, tuo tarpu R. A. rankose nieko neturėjo, jokių daiktų į (duomenys neskelbtini) nemėtė, nebent tik „gruzą“, nematė, kas į (duomenys neskelbtini) metė tuščią kibirą, laužtuvą ir kastuvą, su R. A. atvykę asmenys rankose nieko neturėjo, jie nuo D. A. gynėsi, kai šis pradėjo juos pulti, iškart išėjo.

Kaltinamasis D. R. teisme parodė, kad jis į garažą nuėjo tik tuomet, kai, automobilyje klausydamas muzikos, išgirdo triukšmą, riksmą, atėjęs matė R. A. įspaustą prie ekskavatoriaus ir pilamą karšto vandens srove, bandė jį patraukti nuo srovės, tačiau buvo pats tuo vandeniu nokautuotas, tuomet bandė apeiti iš kitos traktoriaus pusės, bet jam vandens srove pataikė į akį, tada jis išbėgo pro duris, pro kurias buvo atėjęs, bandė apibėgti aplinkui ir išjungti vandens purškimo įrenginį, kad nebūtų daugiau aukų, bet jam nepavyko išjungti, jam plovėjo lazda prakirto galvą, jis matė jau tik viena akimi, todėl nematė, ką darė su juo atvykę R. A. ir „(duomenys neskelbtini)“, pas „(duomenys neskelbtini)“ jokios lazdos nematė, nematė, kas metė kastuvą, nematė naudojant jokių kitų daiktų, prieš D. A. jokio smurto nenaudojo, jo nepuolė.

Dėl šio įvykio aplinkybių R. A. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 86 – 89), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 90 – 93), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 94 – 96), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 30 – 33), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 58 – 61), (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 127 – 131). Vertinant jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, akivaizdu, kad jie nenuoseklūs, prieštaringi tarpusavyje ir su kito kaltinamojo D. R. parodymais. R. A. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) teigė, kad, atvažiavęs su nepažįstamu asmeniu, D. R. paprašė parodyti, kur gyvena S. A., nes norėjo su šiuo pakalbėti, kodėl išvaromas iš buto, nuvykus pas šį (duomenys neskelbtini), D. R. su nepažįstamu asmeniu prie vartų kalbėjosi su A. A., į jos kiemą niekas iš jų nėjo, paskui visiems nuvykus pas R. A. (duomenys neskelbtini), niekas iš jų (duomenys neskelbtini) negrasino, o apie ten buvusį (duomenys neskelbtini) R. A. nė neužsiminė. Parodė, kad nuvažiavus pas D. A., R. A. nuėjo pas (duomenys neskelbtini), o tuo metu D. R. su kitu asmeniu apvažiavo autobusiuku iš kitos pusės, R. A. priekaištavo (duomenys neskelbtini), kad šis liepė D. R. išsikraustyti iš buto, kilo žodinis konfliktas, tuomet (duomenys neskelbtini) medine lazda sudavė jam smūgį į kairį žastą, paskui dar ir smūgį aukšto slėgio plovimo įtaiso lazda į galvos kairę pusę ir ėmė pūsti vandens srovę į veidą R. A., paskui pagriebė bakelį, iš kurio skysčiu užpylė R. A. ant dešinės kūno pusės. Teigė, kad jis prieš (duomenys neskelbtini) nesmurtavo, gynėsi nuo jo bėgdamas, teigė, kad D. R. su kitu asmeniu įvykio greičiausiai nematė, nes jie autobusiuku privažiavo prie kitos pastato pusės nuo pagrindinio kelio. Tačiau apklausiamas (duomenys neskelbtini), R. A. jau parodė, kad į (duomenys neskelbtini) mėtė akmenis ir „gruzą“, tik nepataikė, o su D. R. buvęs asmuo teleskopine lazda sudavė smūgius D. A., šis asmuo, dar prieš jiems visiems įeinant į gyvenamąjį namą, išdaužė teleskopine lazda namo langą. Šios apklausos metu R. A. jau parodė ir apie benzininių pjūklų paėmimą iš namo. Apklausiamas (duomenys neskelbtini), patvirtino mėtęs į (duomenys neskelbtini) akmenis ir „gruzą“. Apklausiamas (duomenys neskelbtini), jis jau vėl aiškino nematęs, kad su D. R. atvykęs asmuo turėtų teleskopinę lazdą ar veido kaukę, jau nurodė prie (duomenys neskelbtini) aiškintis ėjęs su tuo nepažįstamu asmeniu ir (duomenys neskelbtini) nieko nesakęs, šis iškart atsisukęs pradėjo į juos pūsti vandens srovę, patvirtino į (duomenys neskelbtini) mėtęs akmenis ir „gruzą“, bet teigė nematęs, ar D. R. su tuo kitu asmeniu ką nors į jo (duomenys neskelbtini) mėtė ar kažkaip fiziškai prieš jį smurtavo, teigė tiksliai prisimenantis, kad konflikto metu D. A. ant žemės nebuvo nukritęs ir taip susižaloti negalėjęs. Apklausiamas (duomenys neskelbtini), jis jau parodė vykęs pas (duomenys neskelbtini) S. A., pats norėdamas užtarti savo (duomenys neskelbtini) D. R. (taigi jau ne dėl paties D. R. noro su S. pasikalbėti), dėl vykimo pas (duomenys neskelbtini) jau parodė ten buvus ir (duomenys neskelbtini) V. L., parodė, kad tarp šio ir to nepažįstamo vyriškio įvyko konfliktas, esą šie asmenys susistumdė (su tampa tik su D. R. parodymais, duotais rytojaus dieną po R. A. apklausos, taigi galimai tuo metu jie suderinti, nes apie šių asmenų susistumdymą byloje daugiau visiškai niekas neparodė, o vėliau ir kaltinamieji to nebenurodė), patvirtino ankstesnius parodymus, kad, einant į D. A. namą, tas nepažįstamas vyriškis turėta teleskopine lazda išdaužė namo lango stiklą (tai sutampa ir su nukentėjusiojo parodymais), vėlgi parodė, kad, eidamas prie techniką plovusio (duomenys neskelbtini), jam kažką sakė (tai iš dalies patvirtina nukentėjusiojo parodymus), o kai (duomenys neskelbtini) nutaikė plovimo įtaiso vandens srovę į juos, gindamasis nuo jo bėgo ir nesmurtavo, nematė, ar kas nors iš su juo atvykusių sudavė smūgius (duomenys neskelbtini).

Taigi tokie nenuoseklūs parodymai prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek teisme duotiems kaltinamojo parodymams, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų A. A., V. L. parodymams bei vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms. R. A. dėl šių aplinkybių buvo apklausiamas taip pat ir pagal jo paties (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl jo sužalojimo (6 t., b. l. 85 – 90) pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), tuomet jis pareiškime nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. A. lazda du kartus trenkė per kairį žastą, purkštuvo „(duomenys neskelbtini)“ metaliniu kotu trenkė į kairę kaktos pusę ir purkštuvu purškė link veido, nudegindamas dešinę krūtinės pusę. Tuomet parodė, kad, nuvažiavus aiškintis pas (duomenys neskelbtini) S., D. R. su kartu atvykusiu nepažįstamu asmeniu buvo nuėję iki (duomenys neskelbtini) namo, dėl vykimo pas (duomenys neskelbtini) parodė, kad tuo metu pas pastaruosius buvo (duomenys neskelbtini) V. L., bet apie jokį nepažįstamo vyriškio konfliktą su šiuo neužsiminė, taip pat parodė, kad nuvykus pas D. A., R. A. vienas nuėjo pas jį, o D. R. su nepažįstamu vyriškiu liko automobilyje, teigė, jog, paklaustas dėl buto, D. A. jį iškart užpuolė, kirto lazda per kairį žastą ne mažiau kaip du kartus, paskui paėmė plovimo įrenginio kotą ir juo trenkė ne mažiau kaip kartą R. A. į kairę kaktos pusę, leido vandens srovę į jį, paėmęs bakelį, iš šio pylė skystį R. A., pataikydamas į dešinę krūtinės pusę. Teigė, kad viso įvykio metu D. R. ir to trečiojo asmens šalia nebuvo. Apklausiamas (duomenys neskelbtini), jau parodė, kad tas nepažįstamas asmuo lipo per tvorą į S. A. kiemą, dėl nuvykimo pas (duomenys neskelbtini) parodė, kad ten jis prašė (duomenys neskelbtini), kad šie perrašytų butą (duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) R., parodė, kad nuvykus jiems visiems trims pas D. A., D. R. liko sėdėti automobilyje, o R. A. su tuo nepažįstamu asmeniu ėjo tiesiai iki garažo, net nespėjus nieko pasakyti, D. A. juos puolė, purkšdamas vandenį iš plovimo įrenginio, iš bakelio skysčiu apipylė R. A., nudegindamas odą, o kaip buvo sužalotas D. R., teigė nematęs (6 t., b. l. 91 – 93).

Apklausiamas (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtame pagal A. A. (duomenys neskelbtini) pareiškimą, R. A. parodė, kad į šios namus vyko, D. R. paprašytas parodyti, kur gyvena (duomenys neskelbtini) S., nes D. R. turėjo kažkokių reikalų dėl buto nuomos, tuomet parodė, kad su jais vykęs nepažįstamas vyriškis perlipo A. A. namų tvorą, sulankstydamas vartų dalis, teigė nežinantis, ko tas vyriškis ten ėjo (5 t., b. l. 61 – 64). Apklausiamas (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. parodė pas savo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. nuvykęs su jais išsiaiškinti, kodėl jo (duomenys neskelbtini) S. liepė D. R. išsikraustyti iš buto. Parodė pas (duomenys neskelbtini) radęs (duomenys neskelbtini) V. L., kuris, kaltinamajam priekaištaujant (duomenys neskelbtini), kišosi į jų pokalbį, kaltinamojo įspėtas nesikišti, vis tiek trukdė jam kalbėtis su (duomenys neskelbtini), todėl D. R. pasakė: „kirpk pirštą, gal tada apsiramins“, tuomet tas su jais atvykęs nepažįstamas asmuo, D. R. vadintas „(duomenys neskelbtini)“, paėmė nuo stalo kažkokias žirkles ir jomis sugriebė V. L. ranką, matė, kad šie abu asmenys muistėsi (5 t., b. l. 79 – 82). Šie parodymai jau iš dalies netgi patvirtina liudytojo V. L. parodymus dėl su kaltinamaisiais atvykusio nepažįstamo asmens veiksmų.

Kaltinamojo D. R. parodymai irgi nebuvo nuoseklūs, jie nelogiški ir prieštaringi. Jis ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 157 – 160) parodė, kad tai R. A., kai D. R. su „(duomenys neskelbtini)“ pas šį užsuko, paprašė jį pavežėti jo paties nurodytu adresu, apie jokį konfliktą su R. A. (duomenys neskelbtini) S. D. R. nė neužsiminė (taip prieštarauja tiek jo vėlesniems parodymams, tiek R. A. parodymams), nurodė nuvykę į (duomenys neskelbtini) (nė neužsiminė apie nuvykimą dar ir pas R. A. (duomenys neskelbtini)), parodė užėję į gyvenamąjį namą, iš kur R. A. nurodymu paėmė du benzininius pjūklus, tuomet R. A. vienas nuėjo ieškoti (duomenys neskelbtini) D. (neatitinka vaizdo įrašo), išgirdęs triukšmą, į angarą nuėjo ir D. R., teigė nežinantis, ar ten buvo ir „(duomenys neskelbtini)“ (neatitinka vaizdo įrašo, kur aiškia matomi visi kartu stovintys), bet D. A. į R. A. pūtė vandens srovę, D. R., norėdamas jį apginti, apėjo traktorių ir ėjo link D. A., bet šis nukreipė vandens srovę į D. R. Apklausiamas (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 132 – 135), jau parodė, kad įvykio dieną jam paskambinęs S. A. liepė išsikraustyti iš buto, todėl D. R. paskambino R. A., kuris supyko ir sakė, kad reikia pakalbėti su S., D. R. su „(duomenys neskelbtini)“ atvykus pas R. A. į (duomenys neskelbtini), jie R. A. iniciatyva vyko pas S. Šios paklausos metu D. R. parodė, kad jiems paskui nuvykus pas R. A. (duomenys neskelbtini), pas kuriuos buvo dar kažkoks vyriškis, tarp pastarojo ir „(duomenys neskelbtini)“ kilo žodinis konfliktas, jie susistumdę ar įvyko dar kažkoks fizinės jėgos naudojimas ar asmens žalojimas (tai iš dalies patvirtina V. L. parodymus dėl „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų). Kaltinamasis parodė ir tai, kad nuvykus pas D. A., „(duomenys neskelbtini)“ vadinamas asmuo išdaužė teleskopine lazda namo lango stiklą. Teigė, kad konflikto su D. A. metu nematė, kad R. A. su „(duomenys neskelbtini)“ suduotų smūgius D. A., nepamena, ar kas nors mėtė kokius daiktus. Apklausiamas (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 148 – 151), D. R. jau parodė konflikto metu į D. A. metęs tuščią kanistrą, akmenį ar grumstą, matęs, kad ir „(duomenys neskelbtini)“ į D. A. metę akmenį, bet nė vienas iš jų nepataikė niekuo D. A., patvirtino matęs, kad „(duomenys neskelbtini)“ teleskopine lazda išdaužė gyvenamojo namo lango stiklą. Apklausiamas (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), parodė apie S. A. skambutį dėl iškraustymo iš buto, taip pat teigė, kad pas S. A. vyko R. A. prašymu kažkur pavežėti, teigė, kad nuvykus prie kažkokio dviaukščio namo, aptverto tvora, jis pats buvo išlipęs iš autobusiuko, bet nepamenantis, kad būtų išlipę kartu vykę R. A. ir „(duomenys neskelbtini)“, teigė to nematęs, neprisimenantis, ar buvo koks pokalbis su dar kitais asmenimis, tiesiog pabuvo 3 minutes ir išvažiavo (5 t., b. l. 65 – 68). Apklausiamas (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), D. R. parodė, kad pas R. A. (duomenys neskelbtini) vyko išsiaiškinti dėl naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), teigė neprisimenantis, kad ten, R. A. kalbantis su (duomenys neskelbtini), D. R. būtų sakęs kirpti pirštą, negalėjo pasakyti, ar ten buvo koks susistumdymas, negirdėjo jokių grasinimų ir pats negrasino.

Taigi akivaizdu, kad D. R. parodymai ne tik nenuoseklūs, prieštaringi tarpusavyje, tačiau prieštarauja ir R. A. parodymams bei liudytojų, nukentėjusiojo parodymams bei neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių.

Tuo tarpu nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vienodai ir nuosekliai nurodė, kad jį sužalojo kartu atvykę R. A., D. R. ir trečiasis nenustatytas asmuo. Teisme jis parodė, kad, prie angaro aukšto slėgio plovėju plaudamas traktorių, staiga išgirdo šaukiant, girdėjo žodžius „davai mušam“, atsisukęs pamatė 2-3 m atstumu atlekiant R. A. su dar vienu asmeniu, užsidėjusiu ant veido kaukę ir laikančiu rankoje lazdą, šie asmenys, atėję per garažą, jį puolė, tuomet D. A. į juos atsuko purškiamo vandens srovę ir ja gynėsi, asmenys kiek atsitraukė, bet kaukėtas asmuo jį puolė su teleskopine lazda, kelis kartus ja kirto, tas asmuo pataikė D. A. į kairį petį, į klubą, į šlaunį ir į blauzdą, tuo metu R. A. stovėjo šone traktoriaus ir, D. A. purškiant vandenį ant kaukėto asmens, kirto kažkuo D. A. iš nugaros. Paskui per lauką atėjo ir D. R., visi trys asmenys puolė D. A. R. A. nurodė kitiems apsupti D. A., asmenys išsisklaidė, kažkuriam davus komandą, jie pradėjo į nukentėjusįjį mėtyti įvairius daiktus, mestas kastuvas pataikė D. A. į kairę koją, vamzdis pataikė į kairį klubą, D. R. metė ir pataikė kumščio dydžio ar didesniu akmeniu ar „gruzu“, asmenys mėtė į D. A. išardyto sunkvežimio dalis, skutiko noragus, o gindamasis nuo užpuolikų, D. A. į juos purškė karštu plovėjo vandeniu. Tokį nukentėjusiojo nurodytą sužalojimų jam padarymo mechanizmą atitinka ir specialisto išvadose nurodytas jų padarymo būdas. Iš BPC pateikto įrašo matyti, jog D. A. nurodė, kad jį asmenys užpuolė ir apdaužė, iškart po įvykio jis policijos pareigūnams nurodė, kad jį užpuolė R. A. su dar dviem asmenimis, pradėjo jį mušti, tam trenkė kastuvu ir laužtuvu. Apklausiamas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101 – 104), parodė iš esmės analogiškai, kaip ir teisme – kad išgirdęs žodžius „davai, daužom“, atsisuko ir pamatė (duomenys neskelbtini) R. su nepažįstamu asmeniu, vėliau atėjo ir D. R., teigė buvęs mušamas kastuvu, teleskopine lazda, kurią turėjo vyriškis su kauke, laužtuvu, skutiko kojos noragais, suduoti smūgiai į kojas, kairį petį, kairį klubą, smūgių buvo bent 10 (iš esmės labai panašiai parodė ir ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiamas specialiuoju liudytoju (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 94 – 96)). Papildomai apklausiamas (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis jau detaliau nurodė aplinkybes: po išgirstų žodžių, jog „mušam, daužom“, atsisukęs iškart gynėsi vandens srove, o jam vyriškis su kauke teleskopine lazda sudavė dukart į raktikaulį ir kairį šoną ties juosmeniu, į jį buvo mestas kibiras, kuris nepataikė, asmenys išsisklaidė, bandydami jį apsupti, nurodė tas pačias aplinkybes, kaip gindamasis buvo paėmęs medinę lazdą, pylė į asmenis plovimo skysčiu iš bakelio, gynėsi plovėjo purškiama srove, bandė telefonu išsikviesti pagalbą, bet šoko būsenoje neprisiskambino, į jį kažkuris iš asmenų metė kastuvą, bet nepataikė, tuomet vėl vyriškis su kauke metė kastuvą, kuris atšoko nuo žemės ir kliudė nukentėjusiojo kairę blauzdą ir šlaunį, asmenys bandė jį apsupti ir mėtė į jį akmenis, „gruzą“, bet nepataikė, jis juos vijo vandens srove ir irgi metė į juos „gruzą“. Papildomai apklausiamas (duomenys neskelbtini), parodė, kad smūgius lazda jam sudavė vyriškis su kauke, jis metė ir kastuvą, pataikiusį nukentėjusiajam į koją, D. R. smūgių nesudavė, tik mėtė akmenis ir „gruzą“, o R. A. konflikto pradžioje priėjęs sudavė kumščiu į kairį petį (1 t., b. l. 145 – 148). Taigi parodymai iš esmės buvo tokie pat, tik buvo patikslinami ir sukonkretinami. Atsižvelgtina ir tai, kad nukentėjusysis buvo netikėtai užpultas trijų asmenų, tiek buvo puolamas, tiek gynėsi intensyviai, dėl patirto išgąsčio, didelio susijaudinimo jis galėjo tiksliai ir neįsiminti ar nesuvokti, kuriuo daiktu ir kuriuo momentu kas jam pataikė. Tačiau tai jo parodymų nepatikimais nedaro, nes visumoje jo parodymai atitinka ir vaizdo įrašuose matomas aplinkybes bei specialisto nustatytus sužalojimus ir jų padarymo mechanizmą.

Nukentėjusiojo nurodyti kaltinamųjų bei su jais buvusio trečio asmens veiksmai matyti ir iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“, kurio apžiūros protokoluose jie detaliai aprašyti. Šiame vaizdo įraše užfiksuota būtent tai, kad prie su aukšto slėgio plovėju dirbančio nukentėjusiojo jam iš nugaros sparčiai prisiartino R. A. su kartu atvykusiu nenustatytos tapatybės asmeniu, šis veidą jau buvo užsidengęs kauke, ant galvos užsidėjęs gobtuvą, rankoje laikė teleskopinę lazdą. Vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusysis į juos nukreipė plovėjo vandens srovę, tačiau šie asmenys nepasitraukė iš nukentėjusiojo teritorijos, o tik išsisklaidė į priešingas šalis, užėjo už ekskavatoriaus, prie kurio buvo nukentėjusysis, tuomet minėtas nenustatytas asmuo smūgiavo dešinėje rankoje iškelta lazda, nors įraše nematyti, kur jis pataiko, tačiau matyti, kad šis asmuo yra arti D. A. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl jam to asmens teleskopine lazda suduotų smūgių. Užfiksuota, kad R. A. bėga nuo D. A., nukentėjusysis jį ir tą nenustatytą asmenį veja, mojuodamas aukšto slėgio plovimo įtaiso lazda, purkšdamas į juos vandenį, bandydamas jiems suduoti į nugaras, tačiau R. A. sustojęs atsisuka į nukentėjusįjį, o nenustatytas asmuo bando suduoti teleskopine lazda į D. A. laikomą aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą. Tuo metu į įvykio vietą ateina ir D. R., stovi R. A. ir nenustatytam asmeniui už nugarų, nukentėjusysis juos visus tris veja, bet šie vis dėlto iš įvykio vietos nepasišalina, nors R. A. teisme teigė, kad jie, D. A. juos puolant, iškart išėjo. Atitinkamai, įvertinus ir objektyvius šio vaizdo įrašo bei vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, kad D. R. įvykio vietoje pasirodo vos po 20 s nuo to momento, kai į ten atėjo R. A. su kaukėtu asmeniu, nėra pagrindo tikėti kaltinamojo D. R. parodymais, kad jis, padėjęs automobilis pjūklus, sėdėjo jame ir klausėsi muzikos, iki išgirdo triukšmą – vaizdo įrašai patvirtina, kad jis, padėjęs pjūklus, iškart ėjo kitiems kartu atvykusiems asmenims iš paskos, taip prie jų labai greitai vėl prisijungdamas.

Vaizdo įrašas patvirtina, kad paskui nenustatytas asmuo pasiėmė kastuvą, D. R. į nukentėjusįjį metė kibirą, R. A. tuo metu stovint tarp šių abiejų asmenų, o nukentėjusiajam paėmus nuo žemės pagalį ir su juo bei plovėjo lazda einant link atvykėlių, purškiant į juos vandenį, nenustatytas asmuo kastuvu bandė numušti plovėjo lazdą, į ją metė kastuvą, kuris pataikė į žemę ir nukrito, tuomet R. A. į (duomenys neskelbtini) metė kibirą, bet šis nukentėjusiojo nekliudė. Tuomet D. R. apibėgo ratinį traktorių ir išlindo iš už jo, bet link jo pradėjus bėgti nukentėjusiajam, D. R. nuo žemės greitai paėmė kanistrą, nukentėjusiajam iš arti pradėjus aukšto slėgio plovimo įtaiso vandens srove pūsti D. R. į veidą, šis iš labai arti metė kanistrą į D. A. Vaizdo įrašas patvirtina, kad atvykę asmenys vis tiek iš įvykio vietos nesitraukė, D. A., purkšdamas vandens srovę, artinosi prie toje teritorijoje tebestovinčių nenustatyto asmens, rankose laikančio kastuvą ir R. A., tik D. R. tuo metu šalinosi iš angaro. Nenustatytam asmeniui užsimojus kastuvu, D. A. šiek tiek atsitraukė atgal, nenustatytam asmeniui nuleidus kastuvą, D. A. iš kelnių kišenės išsitraukė telefoną, bet nenustatytas asmuo kartu su R. A. pradėjo link jo artėti, todėl D. A. telefoną vėl įdėjo į kišenę ir, priėjęs prie aukšto slėgio plovimo įtaiso bloko, atsuko šalia buvusio bakelio kamštelį, bėgo link R. A. ir laistė skystį iš to bakelio, vėl atsitraukė prie plovimo įtaiso bloko, skambino telefonu, vėl vijosi R. A., laikydamas plovėjo lazdą su purškiama vandens srove, tuo tarpu nenustatytas asmuo stovėjo priešingoje pusėje, ant peties užsidėjęs kastuvą, kitoje rankoje laikydamas teleskopinę lazdą. D. A. pučiant į jį vandens srovę, tas asmuo abiem rankomis užsimojo kastuvu prieš jį, tuomet D. A. spyrė link jo kibirą, o nenustatytas asmuo į kibirą metė kastuvą, bandydamas jį atmušti, kibiras pataikė tam asmeniui į ranką, o nenustatytas asmuo kastuvą numetė į D. A., kastuvas atsitrenkė į žemę ir atšokęs nuo jos, kotu pataikė nukentėjusiajam į kairę blauzdą. D. A. su laikoma aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą, užvijus nenustatytą asmenį, šis atsisukęs teleskopine lazda bandė numušti D. A. rankose laikomą aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą, bet tuo metu teleskopine lazda smūgių D. A. į kūną nesudavė. D. A., vienoje rankoje laikydamas plovimo įtaiso lazdą, kitoje paėmęs į jį mestą kastuvą, juo užsimojęs, bėgo link nuo kelio ateinančio R. A., tuomet šis apsisukęs vėl bėgo link kelio, o nenustatytas vyriškis metė į D. A. daiktą, panašų į metalinį strypą, bet juo nepataikė, D. A. nusisukus į R. A., nenustatytas vyriškis link D. A. metė kastuvą, kuris praskriejo virš D. A., jo nekliudydamas, paskui tas pats vyriškis vėl metė kažkokį daiktą, tik nepataikė. Tuomet nukentėjusysis užsivijo R. A., pasilenkusį kažką paimti nuo žemės, bandė jam 3 kartus suduoti plovimo įtaiso lazda per nugarą, tačiau R. A. nubėgo į angaro gilumą. Tada D. A., būdamas tarp ekskavatoriaus ir angaro, vėl naudojosi telefonu, bet link jo iš angaro gilumos nenustatytas asmuo metė kažkokį daiktą, D. A. atšoko, kad mestas daiktas jam pataikytų, o asmuo atsitraukė į angaro gilumą. Įraše užfiksuota, kad tuomet D. A. numetė ant žemės plovimo įtaiso lazdą, bėgo į angaro gilumą ir į ten metė kažkokį daiktą. Tuomet keliu privažiavo baltas automobilis, iš angaro gilumos grįžęs D. A. išjungė plovimo įtaisą. Tačiau tuo metu vaizdo įraše matyti keliu iš dešinės pusės vėl ateinantis D. R., kurį pastebėjęs, D. A. pradėjo eiti link jo, tada D. R. apsisukęs nuėjo keliu atgal, o D. A., padėjęs aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą ant žemės, nuo jos kažką pasiėmęs, bėgo paskui D. R., pasivijęs užsimojo, tačiau vaizdą užstojo kiti objektai, tik ant kelio buvo matomi galimai besimušančių ar besistumdančių asmenų šešėliai. Po kelių sekundžių D. A. grįžo prie vietos, kur padėjo aukšto slėgio plovimo įtaiso lazdą, ir metė kažkokį daiktą į atbėgusį D. R., taip pat tuo metu matyti ir atbėgantis nenustatytas asmuo, D. R. ir tas asmuo metė į D. A. pusę daiktus, panašius į akmenis, tačiau į jį nepataikė. D. A. bandė kažkam skambinti, tuo metu baltas autobusiukas tamsintais galiniais langais, stovėjęs toje pusėje, į kurią nuėjo D. R. ir nenustatytas asmuo, pajudėjo, matyti, kad jį vairuoja D. R.

Taigi šis vaizdo įrašas iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kas ir kuo jam sudavė smūgius, kaip jis buvo puolamas. Vaizdo įrašas kartu su paties nukentėjusiojo parodymais patvirtina ir smūgių sudavimą į tas vietas, kur D. A. ir nustatyti sužalojimai. Taigi šie duomenys įrodo kaltinime išvardintus kaltinamųjų ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens veiksmus, kuriais padaryti sužalojimai D. A. – sudavimą teleskopine lazda nukentėjusiajam į kairę kūno pusę, pataikymą mestu kastuvu į nukentėjusiojo kairę koją, įvairių daiktų mėtymą į nukentėjusįjį. Atitinkamai vaizdo įrašas paneigia kaltinamųjų parodymus, esą jie ir su jais atvykęs nenustatytos tapatybės asmuo neturėjo jokių daiktų, niekuo į nukentėjusįjį nemėtė, esą nematė vienas kito veiksmų ir panašiai. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad visi trys asmenys veikė kartu, vienas kitą aiškiai matė, įvairiais įvykio epizodais vienas šalia kito stovėjo ir derino savo veiksmus, bandydami nukentėjusįjį apsupti, atimti galimybę jam gintis, bandant išjungti plovėją ir pan. Jie visi akivaizdžiai nesitraukė, nors nukentėjusysis į juos purškė karštą vandenį ir bandė nuo jų gintis ir kitais nuo žemės paimtais atsitiktiniais ar į jį prieš tai netgi mestais daiktais ir juos iš savo gyvenamosios sodybos išvyti, abu kaltinamieji ir su jais atvykęs nenustatytas asmuo nuolat bandė vėl grįžti į vietą, kurioje buvo nukentėjusysis, ir prie jo prisiartinti iš vienos ar kitos pusės, nukentėjusiajam vis bandant pasinaudoti telefonu, kad išsikviestų pagalbą, kaltinamieji ir su jais buvęs nenustatytas asmuo vėl pradėdavo prie D. A. artintis, taip jam sukliudydami išsikviesti pagalbą. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam besiginant, D. R. karšto vandens srove buvo sužalota akis, R. A. padaryti kiti sužalojimai, taigi šios aplinkybės ir tai, kad kaltinamiesiems ir nenustatytam asmeniui nepavyko prisiartinti prie nukentėjusiojo ar bent išjungti plovimo įtaisą, kad šis nebegalėtų jo srove gintis, iki kol buvo padaryti sužalojimai puolantiems asmenims ir nulėmė konflikto pabaigą. Tokie kaltinamųjų veiksmai, teismo vertinimu, neabejotinai rodo bendrą kaltinamųjų tyčią bent jau sukelti fizinį skausmą D. A. ir jį nežymiai sužaloti.

Bylos duomenys patvirtina, kad į nukentėjusiojo sodybą abu kaltinamieji ir nenustatytas asmuo atvyko jau nusiteikę agresyviai, pasiruošę fizinio smurto panaudojimui – nenustatytas asmuo, D. R. įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, atvyko užsidengęs veidą kauke, užsidėjęs ant galvos gobtuvą, kad nebūtų atpažintas, jis rankoje nešėsi teleskopinę lazdą, kuria, kaip matyti iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“, eidamas į ten, kur kaltinamieji rado dirbantį nukentėjusįjį, lazda suduoda smūgį į kieme stovėjusio automobilio stogą, be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, būtent šiems asmenims atvykus, buvo išdaužtas ir jo gyvenamojo namo langas, tą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Dar prieš šiems kaltinamiesiems su nenustatytu asmeniu atvykstant pas nukentėjusįjį, šis nenustatytas asmuo bei R. A. agresyviai elgėsi atvykę pas A. A., kuri parodė, jog iš balto autobusiuko išlipęs asmuo su kauke, su teleskopine lazda kelnių galinėje kišenėje, įsibrovė į jos namus, perlipdamas per namų valdą juosiančios tvoros vartus, sulenkdamas ir sulaužydamas vartų lenteles, namo pirmame aukšte savavališkai vaikščiodamas ir ieškodamas jos (duomenys neskelbtini) S, kaltinamojo R. A. (duomenys neskelbtini), o R. A. grasino, kad ir ji, ir visi kiti bus sumušti. Toks nenustatyto asmens elgesys užfiksuotas ir A. A. pateiktame įvykio vaizdo įraše. Teismas nenustatė jokio pagrindo netikėti liudytojos A. A. parodymais, jie buvo detalūs ir nuoseklūs, nurodytą nenustatyto asmens ir R. A. agresyvumą, nusiteikimą smurtauti prieš kitus A. A. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patvirtina tolesni kaltinamųjų ir nenustatyto asmens veiksmai, atlikti tą pačią dieną. Nors R. A. teigė nieko negrasinęs A. A., vis dėlto iš vaizdo įrašo, užfiksuoto prie šios liudytojos kiemo vartų, matyti, jog R. A., kalbėdamas su šia liudytoja, prieš įsėsdamas į autobusiuką, graso jai pirštu.

Visiškai nelogiška ir neįtikima kaltinamųjų versija, kad kartu su jais nenustatytas asmuo buvo tik atsitiktinai – nelogiški ir nenuoseklūs D. R. parodymai dėl to, kaip jis tą asmenį, kurio nei vardo, nei kitų duomenų netgi nežino, atsitiktinai susitiko (duomenys neskelbtini) šventėje ir kad šį esą tik iš matymo žinomą asmenį jis kažkodėl vežėsi pas R. A. ir vėliau pas pastarojo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o paskui po įvykių R. A. netgi pasirūpino, kad tas jam esą nepažįstamas asmuo būtų nuvežtas atgal į (duomenys neskelbtini). Neįtikima ir tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto šventėje dar apie vidurdienį toks asmuo būtų jau vaikščiojęs su teleskopine lazda, pasiruošęs kaklamautę ar kaukę veidui uždengti (diena, kaip matyti iš vaizdo įrašų, buvo tikrai šilta, todėl nelogiška, kad kaklamautė būtų buvusi reikalinga dėl oro sąlygų). Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuoto šiems asmenims atvykus pas R. A. (duomenys neskelbtini), matyti, kad tas asmuo buvo netgi ir su pirštinėmis, o vasaros metu tikrai tokia aprangos detalė nereikalinga. Jei tas asmuo būtų visiškai atsitiktinai vykęs kartu su kaltinamaisiais, tikrai nelogiški būtų vaizdo įrašuose stebėti ir nukentėjusiojo bei liudytojų nurodyti to asmens itin aktyvūs ir agresyvūs veiksmai tiek pas A. A., tiek pas R. A. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) D. A., be to, būtų logiška, kad tuo atveju, jei kaltinamieji nusiteikę ramiai ir nekonfliktiškai, kaip patys teigė, imtis tokį neadekvatų to esą nepažįstamo asmens elgesį nutraukti ar to asmens tiesiog kartu nesivežti ar nesivesti. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji jo niekaip nedrausmino ir kaip tik visur su juo kartu ėjo.

Iš liudytojų R. V., V. L. parodymų teisme, atitinkančių ir jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. A. ir Č. A. A. parodymų matyti, kad prieš atvykdami pas nukentėjusįjį, abu kaltinamieji ir nenustatytas asmuo atvyko pas R. A. ir nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) į šių namus, kur sukėlė konfliktą. Liudytojas V. L. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai ir detaliai parodė, kad R. A. atsisėdo jam ant kelių, taip suvaržydamas jo judėjimo laisvę, ir liepė su kauke buvusiam nenustatytam asmeniui pjauti V. L. pirštus, šis sodo žirklėmis sužalojo V. L. ranką. Teismas nenustatė pagrindo netikėti liudytojo V. L. parodymais – šie nuoseklūs ir detalūs, nenustatytas joks jo suinteresuotumas neteisingai apkalbėti R. A. ir su šiuo buvusį nenustatytos tapatybės asmenį. Vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad liudytojas V. L. bėgo iš A. kiemo labai greitai po kaltinamųjų atvykimo baltu autobusiuku ir, kaip pats parodė, grįžo tik šiems išvykus, taip pat vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad su kaltinamaisiais atvykęs asmuo užsidėjo kaukę ant veido, o rankoje jau laikė suskleistą teleskopinę lazdą, taigi buvo akivaizdžiai pasiruošęs bent jau ja grasinti ar ir smurtauti fiziškai. Tai, kad nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini)kieme, atvykus kaltinamiesiems, kilo triukšmas, patvirtino ir liudytoja R. V., kuri į A. kiemą atėjo būtent sunerimusi dėl šio triukšmo, matė su (duomenys neskelbtini) konfliktuojantį R. A., kauke veidą užsidengusį nepažįstamą asmenį, laikiusį rankoje kažkokį juodą daiktą, (duomenys neskelbtini) A. buvo susijaudinę, drebėjo jų rankos. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ (duomenys neskelbtini))“ matyti, kad liudytojai R. V. telefonu, esant dar pas A., pagalbos tarnybai pranešant apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mušamas žmogus, į operatoriaus klausimą „iš kur (duomenys neskelbtini) žino, kad jį ten muša?“, fone girdimas moters (ne pranešėjos R. V., taigi, atsižvelgiant į liudytojų parodymus apie tai, kas tuo metu buvo pas A., tikėtina, jog R. A. (duomenys neskelbtini)) balsas sako „pirmiausia atvažiavo mūs mušt“. Taigi visi šie duomenys patvirtina liudytojo V. L. parodymus apie agresyvų ir smurtinį kaltinamojo R. A. ir su juo atvykusio nenustatyto asmens elgesį. Tai, kad D. R. nei pas A. A., nei pas nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) jokių fizinių smurtinių veiksmų neatliko, nepaneigia to, kad jis matė, kokius smurtinius ar bent jau agresyvius veiksmus atliko, kokius grasinimus išsakė kiti kartu su juo buvę asmenys – R. A. ir jo vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, sprendžiant pagal vaizdo įrašus, neabejotinai matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ veidą slėpė po juoda kauke, su savimi turėjo teleskopinę lazdą. Tačiau ir toliau D. R. buvo su šiais asmenimis, kaip jau aptarta, vyko pas nukentėjusįjį D. A. į šio gyvenamąją vietą, kur kartu su R. A. ir nenustatytos tapatybės asmeniu ėjo pas D. A. ir jį puolė, bandė jį apsupti kartu su kitais asmenimis, kaip pats, parodė, norėjo išjungti plovimo aparatą, taip atimdamas galimybę puolamam D. A. apsiginti nuo į jo gyvenamąją vietą atvykusių trijų konfliktiškai nusiteikusių asmenų.

Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini)L. M.-V. (duomenys neskelbtini)nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį dėl D. R. sveikatos sunkaus sutrikdymo ir R. A. sveikatos nežymaus sutrikdymo (duomenys neskelbtini), nustačius D. A. baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį (BK 28 straipsnis), šis nutarimas įsiteisėjęs, D. R. skundą dėl jo galutinai atmetus Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (6 t., b. l. 97 – 108, 111 – 114, 115 – 122, 123 – 130). Šia Kauno apygardos teismo nutartimi D. R. veiksmai, kaip ir R. A. bei nenustatyto asmens veiksmai, atvykus jiems į D. A. gyvenamosios vietos teritoriją, be kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos ištyrimo, peržiūrėjus ir tuos pačius šioje baudžiamojoje byloje ištirtus vaizdo įrašus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, įvertinti būtent kaip bendrininkavimas jiems puolant D. A.

Kaip matyti iš vaizdo įrašo ir nukentėjusiojo parodymų, didumą sužalojimų padarė, teleskopine lazda jam suduodamas ir kastuvą į nukentėjusįjį mesdamas nenustatytos tapatybės asmuo, vis dėlto teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, tuo atveju, jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI2LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-126-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-126-495/2021">2K-126-495/2021</a>, 9 punktas).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, spontaniškas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

Taigi nagrinėjamu atveju nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas D. A. buvo sukeltas bendrais R. A., D. R. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens veiksmais, nes, kaip matyti iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ bei nukentėjusiojo parodymų, pirmiausia prie jo kartu sparčiu žingsniu priėjo R. A. su nenustatytu asmeniu, rankoje jau laikančiu teleskopinę lazdą, nenustatytas asmuo sudavė smūgius nukentėjusiajam, nukentėjusiajam ginantis nuo jį užklupusių R. A. ir nenustatyto asmens, prie šių prisijungė ir D. R., šis metė į nukentėjusįjį kibirą, paskui kibirą į nukentėjusįjį metė R. A., D. R. į jį metė kanistrą, nenustatytas asmuo mestu kastuvu, šiam atšokus nuo žemės, pataikė nukentėjusiajam į kairę blauzdą, paskui metė į jį metalinį strypą, vėl kastuvą, dar kažkokį daiktą, D. R. ir nenustatytas asmuo į nukentėjusįjį mėtė akmenis ir „gruzą“. Taigi visų kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į tą patį objektą – D. A., siekiant to paties tikslo – šį sužaloti ar bent sukelti jam fizinį skausmą, savo veiksmus jie atliko tuo pačiu metu. Tačiau būtent dėl šio abiejų kaltinamųjų ir nenustatyto asmens bendrai panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir jam sukeltas fizinis skausmas, taigi nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių.

Nėra abejonės, kad kaltinamieji įvairiais daiktais mesdami į nukentėjusįjį, matydami ir kartu su jais atvykusio nenustatyto asmens veiksmus suduodant nukentėjusiajam teleskopine lazda ir metant į nukentėjusįjį metalinius daiktus, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jo sveikatai, tai yra, kad mažiausiai sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą arba dar ir sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą. Kiekvienas iš kaltinamųjų suvokė, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kad smurtas naudojamas trijų asmenų bendrais veiksmais, smurtą kaltinamieji naudoja vienas po kito ir netgi tuo pačiu metu. Kaltinamieji kartu su nenustatytu asmeniu smurtavo prieš vieną nukentėjusįjį, matė, kad į nukentėjusįjį metami metaliniai, didelius sužalojimus galintys sukelti daiktai ar akmenys, tačiau buvo visiškai abejingi galintiems kilti padariniams. Vadinasi, nusikaltimo padarinių atžvilgiu juos tenkino bet koks jų nusikalstamų veiksmų rezultatas. Kaltinamieji su nenustatytu asmeniu matė vieni kitų veiksmus, jiems pritarė, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, nė vienas iš bendrininkų nepareiškė prieštaravimo dėl kitų atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Taigi tai rodo kaltinamųjų tyčios sužaloti D. A. bendrumą, o nukentėjusiajam apsigynus, kaltinamieji kartu iš nusikaltimo vietos pasišalino.

Kaltinamųjų bendras elgesys sužalojant nukentėjusįjį leidžia spręsti, kad jie galimybę atsirasti nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams numatė bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų. Kaltinamieji veikė išvien, turėdami bendrą tikslą sumušti D. A., jų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, jie matė vienas kito ir kartu atvykusio nenustatyto asmens veiksmus, jiems pritarė, taigi kiekvienas bendrininkas suvokė, jog jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, jog kėsinasi į tą pačią vertybę – nukentėjusiojo sveikatą. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog kaltinamieji buvo susitarę ir siekė konkrečių padarinių – būtent nežymiai sutrikdyti sveikatą D. A., todėl sprendžiama, kad jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų sudavė smūgį, nulėmusį sužalojimų D. A. padarymą.

Kaltinamieji kaltinami smurtavę prieš D. A., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu dar ir su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu. Nors iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu pirmiausia ieškojo S. A. tiek pastarojo namuose, tiek pas šio (duomenys neskelbtini) ir tik neradę jo, dėl D. R. nuomojamo buto vyko pas D. A., vis dėlto matyti, kad jie dar pas A. A. išsakė grasinimus sumušti „visus“, taigi jų vykimas pas (duomenys neskelbtini), paskui pas D. A., visur elgiantis agresyviai, konfliktiškai, ėjimas pas D. A. su agresyviai nusiteikusiu nenustatytu asmeniu, veidą slepiančiu po kaklamaute ar kauke, su jau su paruošta panaudojimui teleskopine lazda, išdaužiant namo lango stiklą, objektyviai suponuoja išvadą, jog kaltinamieji turėjo išankstinį susitarimą bent jau sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam.

Tarp kaltinamųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo jam sukėlimo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, abu kaltinamieji laikomi bendravykdžiais, kurie savo veiksmais realizavo objektyviąją bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties pusę.

Byloje pagal pačių kaltinamojo R. A. ir nukentėjusiojo D. A. parodymus akivaizdu, kad jie yra – (duomenys neskelbtini), kurie kartu negyvena, taigi jie nelaikytini (duomenys neskelbtini), bet yra (duomenys neskelbtini) (BK 248 straipsnio 1, 2 dalys), todėl kaltinimas dėl šios aplinkybės patikslinamas, tačiau jis jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi, o R. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. balandžio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1065), numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. BK 178 straipsnio atitinkamose dalyse įtvirtinti kvalifikuotos arba privilegijuotos vagystės požymiai.

Pagal kaltinamiesiems inkriminuotą BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. balandžio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1065) atsakė tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Vagystės dalykas gali būti tik svetimas turtas, o tokiu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUxLTYyOC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-151-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-151-628/2018">2K-151-628/2018</a>, 2K-211-511/2023). Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228/2013">2K-228/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-746/2016">2K-118-746/2016</a>). Svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108/2013">2K-108/2013</a>, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-746/2016">2K-118-746/2016</a>, 2K-147-511/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUxLTYyOC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-151-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-151-628/2018">2K-151-628/2018</a>, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019).???

Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116/2007">2K-116/2007</a>, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).

Kaltinamajame akte R. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kad jis (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia davė nurodymą D. R. paimti, o pastarasis vykdydamas pagrobė D. A. priklausantį turtą – du benzininius pjūklus „(duomenys neskelbtini)”, kurio vieno vieneto vertė 350 eurų, bendros 700 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. A. bendrą 700 eurų turtinę žalą, D. R. pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kad jis (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su R. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia pagrobė D. A. priklausantį turtą – du benzininius pjūklus „(duomenys neskelbtini)”, kurio vieno vieneto vertė 350 eurų, bendros 700 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. A. bendrą 700 eurų turtinę žalą.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pateikė prašymus dėl kaltinimo pakeitimo (7 t., b. l. 56, 113), nurodant, jog R. A. kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai, per neužrakintas namo duris įsibrovė į nukentėjusiojo D. A. gyvenamo namo (duomenys neskelbtini)patalpas, tyčia davė nurodymą D. R. paimti, o pastarasis, vykdydamas šiuos nurodymus, pagrobė D. A. priklausantį turtą – du benzininius pjūklus „(duomenys neskelbtini)”, kurio vieno vertė 350 eurų, bendros 700 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. A. bendrą 700 eurų turtinę žalą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. balandžio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1065), o D. R. kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini) val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su R. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai, per neužrakintas namo duris įsibrovė į nukentėjusiojo D. A. gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) patalpas, tyčia, vykdydamas R. A. nurodymus, pagrobė D. A. priklausantį turtą – du benzininius pjūklus „(duomenys neskelbtini)”, kurio vieno vertė 350 eurų, bendros 700 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. A. bendrą 700 eurų turtinę žalą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. balandžio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1065).

Nukentėjusysis D. A. (duomenys neskelbtini) protokole-pareiškime nurodė, kad D. R. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš jo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagrobė du benzininius grandininius pjūklus „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieno vertė yra 350 eurų. Nukentėjusiojo D. A. parodymai, vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pačių kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. pro neužrakintas duris įėjo į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidų ir iš ten paėmė du benzininius pjūklus, kuriuos D. R. nusinešė į savo mikroautobusą, vėliau juos išsivežė. Jau pačiose pirminėse apklausose (1 t., b. l. 101 – 104, 133 – 137, 145 – 148) nukentėjusysis konkrečiai apibūdino šiuos pjūklus, nurodydamas jų gamintoją „(duomenys neskelbtini)“, teisme parodė, kad šie pjūklai sunerti stovėjo namo prieangyje. Kaltinamasis R. A. pripažino, kad jis nurodė D. R. paimti verandoje buvusius du benzopjūklus, D. R. juos paėmęs padėjo savo automobilyje ir vėliau parsivežė. Kaltinamasis D. R. taip pat parodė, kad, pirmas įėjęs į namą, R. A. nurodymu paėmė ten stovėjusius du benzopjūklus ir įsidėjo į automobilį, vėliau ikiteisminio tyrimo metu juos grąžino. Kaip matyti iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo, D. R. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė du benzininius grandininius pjūklus „(duomenys neskelbtini)“, paaiškindamas, kad juos įsigijo R. A. nurodymu. Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad D. R. grąžinti pjūklai yra gamintojo „(duomenys neskelbtini)“. Taigi nėra abejonių, kad D. R. R. A. nurodymu iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo paėmė nei jam, nei R. A. nepriklausančius du benzininius grandinius pjūklus.

Nėra abejonių ir dėl to, kad kaltinamieji suprato, jog įeina ne į savo namus ir paima ne jiems priklausančius daiktus. Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ bei kaltinamųjų parodymų matyti, kad į namą pirmas įėjo D. R., jam iš paskos – kartu atvažiavęs nenustatytas asmuo, paskutinis įeina R. A. Nors, bylos duomenimis, kaltinamasis R. A. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) tuo pačiu adresu, tačiau tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš paties kaltinamojo R. A. parodymų akivaizdu, kad R. A. tuose namuose nebegyveno jau labai ilgą laiką, o tai, kad R. A. gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra ir (duomenys neskelbtini), D. R., kaip matyti iš jo paties parodymų, buvo žinoma, jis teisme teigė netgi jau iš anksto žinojęs, kad tai R. A. (duomenys neskelbtini) namas. Taigi D. R. neabejotinai žinojo, kad namas, į kurį jis įėjo ir iš kur paėmė benzininius pjūklus, nėra nei R. A. nuosavybė, nei jo gyvenamoji vieta. Nėra abejonių, kad šios aplinkybės buvo žinomos ir pačiam R. A., kuris žinojo ir tai, kad tuo adresu gyvena (duomenys neskelbtini) D. A., nes, kaip pats parodė, būtent pas šį (duomenys neskelbtini) ir vyko aiškintis dėl buto, be to, parodė ir tai, kad su (duomenys neskelbtini) santykiai jau gana ilgą laiką buvo priešiški, (duomenys neskelbtini) jo į tuos namus nebeįleido.

Nors R. A. teigė, kad benzininiai pjūklai, kuriuos nurodė paimti D. R., buvo jo, juos buvo įsigijęs tuomet, kai dar gyveno tuose namuose, o, kaip nurodė, juose jis esą gyveno prieš dvejus metus iki įvykio, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti pjūklai priklausė jam ar, kaip pats teigė, jo uždarajai akcinei bendrovei, nepateikė, aiškino, kad jo įmonės turtą bei dokumentus buvo (duomenys neskelbtini) paėmę, tačiau vėlgi nurodė dėl to į policiją nesikreipęs. Be to, parodė netgi nepamenantis, kas į tuos namus pjūklus atgabeno – jis pats ar nukentėjusysis, negalėjo netgi nurodyti, kokio gamintojo buvo tie iš namo įvykio metu paimti pjūklai. Vėlgi prieštaringai aiškino, kad nurodė paimti pjūklus, nes turėjo mintį juos grąžinti (duomenys neskelbtini), kai šis atiduos R. A. skolą, kurios, be paties deklaratyvaus teiginio, kaltinamasis taip pat nei tiksliai nurodė, nei kuo nors pagrindė, – tai rodo, kad kaltinamasis žinojo, jog pjūklai jam nepriklauso. Be to, kaltinamasis, vėlgi prieštaraudamas pats sau, parodė, kad jis, pamatęs, jog paimti pjūklai yra ne jo, po savaitės ar dviejų juos savo iniciatyva grąžino – pjūklus ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu pateikė D. R. tik (duomenys neskelbtini), taigi praėjus daugiau nei pusei metų nuo pjūklų pagrobimo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas (duomenys neskelbtini), R. A. parodė, kad jis, visiems trims įėjus į D. A. namo vidų, pastebėjo ant žemės du benzininius pjūklus, kuriuos liepė D. R. paimti, priežasties jam neaiškino, pjūklai R. A. nepriklausė, bet jis galvojo, kad paims pjūklus ir grąžins juos tik po to, kai (duomenys neskelbtini) jam grąžins skolą, ir šiuos pjūklus D. R. visą laiką laikė savo žinioje (3 t., b. l. 90 – 93). Apklausiamas (duomenys neskelbtini), R. A. jau aiškino pagalvojęs, kai tai jo pjūklai, kuriuos buvo paėmęs (duomenys neskelbtini) D. A. iš anksčiau, nes (duomenys neskelbtini) buvo paėmęs ir daugiau jo daiktų – įvairių staklių, presą (4 t., b. l. 30 – 33). Apklausiamas (duomenys neskelbtini) jau aiškino sumaišęs pas (duomenys neskelbtini) buvusius pjūklus su savo anksčiau turėtais, pripažino, kad iš D. A. namo paimti pjūklai buvo ne R. A., teigė, kad D. R. šiuos pjūklus laikė savo gyvenamuoju adresu, R. A. nesakė pjūklus grąžinti jam, jam jų fiziškai naudoti nereikėjo, o ar D. R. juos naudojo, nežino (4 t., b. l. 58 – 61).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. R., apklausiamas (duomenys neskelbtini), parodė, kad R. A. pasakius paimti du benzininius pjūklus, suprato, kad tie pjūklai R. A. ir nieko nesiaiškino, tiesiog juos paėmė ir iki apklausos laikė pas save, R. A. jam liepė paruošti pjūklus naudojimui, kad būti tinkami pjauti malkas (3 t., b. l. 157 – 160). (Duomenys neskelbtini) apklausiamas jau parodė, kad jam R. A., nurodydamas paimti du benzininius pjūklus, pasakė, kad pjūklai yra jo (5 t., b. l. 132 – 135). Taigi D. R. parodymai nebuvo nuoseklūs ir netgi prieštaravo kito kaltinamojo – R. A. parodymams tiek dėl to, ar šis paimant pjūklus sakė, kad jie priklauso jam, tiek dėl vėlesnių nurodymų paruošti pjūklus naudojimui.

Dėl R. A. versijos, kad jis tame name gyveno prieš dvejus metus, pastebėtina, jog bylos medžiaga (ĮKNR duomenys) patvirtina, kad kaltinamasis tuo adresu negyveno netgi kur kas ilgesnį laiką – jis dar (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo teismo Nr. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui, iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą perduotas (duomenys neskelbtini) ir iki (duomenys neskelbtini) atliko realią laisvės atėmimo bausmę, paleistas lygtinai, gyventi išvyko į (duomenys neskelbtini), kitame ikiteisminiame tyrime jam (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ši kardomoji priemonė, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, galiojo iki (duomenys neskelbtini), o jau (duomenys neskelbtini) jis buvo suimtas iki (duomenys neskelbtini), kai šią dieną skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ši kardomoji priemonė panaikinta tik (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 61 – 68).

Tuo tarpu kaltinamasis D. R. teisme teigė, kad buvo visiškai įsitikinęs, jog tie pjūklai yra R. A., nes jis tuos pjūklus buvo daug kartų matęs R. A. patalpose, kuriose pastoviai pats būdavo (nes dirbo pas R. A.). Tokie D. R. parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiojo parodymams, bet ir kito kaltinamojo – R. A. parodymams, kad šiuos pjūklus buvo įsigijęs, kai dar gyveno namuose (duomenys neskelbtini), dėl to tame name ir buvo likę jo daiktų. Pastebėtina, kad D. R. teisme parodė, jog anksčiau nebuvo lankęsis tame name. Sodros duomenimis, abu kaltinamieji dirbo tik vienoje toje pačioje įmonėje – (duomenys neskelbtini), tačiau D. R. toje įmonėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 111), o R. A. – nuo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 12 – 14). Taigi nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. R. iki vagystės būtų galėjęs matyti šiuos pjūklus būtent R. A. nuosavybėje.

Taigi šie duomenys, nukentėjusiojo parodymai, paties kaltinamojo R. A. parodymų prieštaringumas teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad R. A. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) negyveno mažiausiai ketverius metus iki įvykio, atitinkamai nėra pagrindo tikėti jo versija, kad jis tame name laikė savo pjūklus ir D. R. būtent nurodė paimti kaltinamojo R. A. pjūklus. Taip pat dėl kaltinamųjų parodymų prieštaringumo ir nelogiškumo nėra pagrindo tikėti kaltinamojo D. R. versija, jog jis pjūklus paėmė, būdamas visiškai įsitikinęs, kad jie priklauso R. A.

Tai, jog kaltinamieji net pusę metų šiuos pjūklus laikė savo žinioje, juos naudojo – tai patvirtina pačių parodymai, jog tais pjūklais pjovė malkas, juos remontavo, teikia pakankamą pagrindą išvadai, jog pjūklus pagrobė tyčia, siekdami juos pasisavinti ir naudoti kaip savo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas R. A. ir D. R., veikiant bendrai, tyčia pagrobus svetimą – D. A. turtą iš jo gyvenamojo namo,– yra pagrįstas ir įrodytas. Pagrobto turto vertė yra 700 eurų, todėl didesnė nei 10 MGL, taigi šio pagrobto turto vertė nėra nedidelė (BK 90 straipsnio 1 dalis).

Tačiau šioje byloje svarbus aspektas yra tai, ar nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis, tiek be kliūčių (kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti), todėl įsibrovimas inkriminuotas ir tais atvejais, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. Taip pat tai, kad kaltininkas neturėjo teisės į patalpą laisvai (dėl giminystės ryšių, pagal sutartį ar kt.) įeiti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. balandžio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1065) turi būti nustatyta, kad asmuo į patalpą pateko siekdamas pagrobti svetimą turtą. Jei asmens tyčia pagrobti svetimą turtą susiformuoja jau po patekimo į patalpas, jo veiksmuose nėra vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpas.

Teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad byloje neįrodytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. balandžio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1065) numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos sudėties papildomas požymis – įsibrovimas į patalpą, kuris buvo nurodytas prokuroro prašymuose dėl kaltinimo pakeitimo. Nors byloje pirmiau jau aptartų ir nurodytų duomenų pagrindu nustatyta, kad abu kaltinamieji į D. A. gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam priklausančius benzininius pjūklus, pateko neteisėtai, vis dėlto nenustatytas kaltinamųjų tikslas į minėtą patalpą neteisėtai patekti būtent turint tikslą iš jos pagrobti svetimą turtą.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji pas D. A. atvyko tuo pačiu tikslu, kaip ir prieš tai vyko pas nukentėjusiojo kitą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – išsiaiškinti, kodėl S. A. ar galimai kiti R. A. (duomenys neskelbtini)siekia iš faktiškai jam priklausančio buto išvaryti ten laikinai gyvenantį D. R. Apie tai, kad būtent dėl to buvo kilęs konfliktas pas R. A. (duomenys neskelbtini), parodė ir liudytoja R. V. Duomenų, kad kaltinamieji žinojo, jog D. A. gyvenamajame name yra benzininiai pjūklai, ir kad būtent jie į namą įėjo šių daiktų pagrobti, byloje nėra. Kaip matyti, vos atvykę, jie visi (o pirmas ėjo netgi ten niekada anksčiau nesilankęs D. R.) įėjo į namą ir kone iškart išėjo, tai, bendrame bylos duomenų apie jų vykimą pas S. A., pas nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) kontekste, patvirtina, jog atvykę asmenys tiesiog ieškojo paties D. A., o ne jo namuose esančio turto. Būtent noras surasti D. A. ir sąlygojo kaltinamųjų patekimą į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą ir sumanymas pagrobti svetimą turtą kilo spontaniškai, jau esant svetimoje patalpoje. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamieji įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pavogti ten laikomą turtą. Abejonės dėl kaltinamųjų tyčios pagrobti svetimą turtą buvimo turi būti vertinamos jų naudai. Nenustačius, kad kaltinamieji R. A. ir D. R. (duomenys neskelbtini) įsibrovė į nukentėjusiojo D. A. gyvenamąjį namą, turėdami tikslą pagrobti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį, turtą, kaltinamųjų veiksmai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti nepagrįstai, nes nėra vagystę kvalifikuojančio požymio. Todėl R. A. ir D. R. veiksmai dėl D. A. dviejų benzininių pjūklų, kurių bendra vertė yra 700 eurų, tai yra 14 MGL, nesant kvalifikuojančio BK 178 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. balandžio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1065) nustatytą nusikalstamą veiką požymio, kvalifikuotini kaip paprasta vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pašalinant iš kaltinimo neįrodytą aplinkybę dėl išankstinio susitarimo.

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, už to paties straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamieji padarė po du nesunkius tyčinius nusikaltimus.

Kaltinamasis R. A. anksčiau teistas (3 t., b. l. 55 – 74), šias nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, vėliau dar buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 400 MGL dydžio (20 000 eurų) bauda, bausmės neatlikęs. Jis per 1 metus daug kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 24 – 54), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 12 – 14), į (duomenys neskelbtini) tarpą neįrašytas ir nesigydė (3 t., b. l. 23). Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje. Be to, šias naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kai ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteistas irgi už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą. Jis ir jau pradėjus šį ikiteisminį tyrimą buvo nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas R. A. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į kaltinamojo akivaizdų polinkį nusikalsti, tai, kad jam anksčiau už iš esmės analogiško, tai yra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymą skirta laisvės apribojimo bausmė teigiamo poveikio neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo jo nesulaikė, kaip matyti iš bylos duomenų, jis ir toliau darė įvairias nusikalstamas veikas, nagrinėjamu atveju padarytos dvi nusikalstamos veikos, R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Šis kaltinamasis buvo nusikaltimų iniciatorius, tačiau vis dėlto jo paties veiksmai nagrinėjamu atveju dideliu agresyvumu nepasižymėjo, nukentėjusiajam nebuvo sukeltos ilgalaikės pasekmės, pagrobtų daiktų vertė vėlgi nebuvo didelė, todėl bausmės dydis abiejų nusikalstamų veikų atvejais nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatyto dydžio vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant daugiau nei pusę švelnesnės bausmės.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį R. A. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant neeliminuoti galimybės jam dirbti ir, gaunant pajamas, atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, sprendžiama, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), kontroliuojant kaltinamojo elgesį laisvėje. Todėl kaltinamajam R. A. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, paskiriant jam pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 8 punktai).

Kaltinamasis R. A. šias nusikalstamas veikas padarė iki jo atžvilgiu priimant ankstesnį Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį, kuriuo jis nuteistas 400 MGL dydžio (20 000 eurų) bauda už apysunkių nusikaltimų padarymą. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu skiriama bausme, jas visiškai sudedant, į galutinę bausmę įskaitant bausmę, iš dalies ar visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaltinamasis D. R. anksčiau teistas (3 t., b. l. 128 – 142), per 1 metus tris kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 124 – 127), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 12 – 14, 7 t., b. l. 29), į (duomenys neskelbtini) neįrašytas (3 t., b. l. 123). Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje. Be to, šias naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas vos prieš pusantro mėnesio atlikęs jam už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtą laisvės apribojimo bausmę, be to, netgi ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas D. R. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu D. R. paskirtos laisvės apribojimo ir baudos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų padarymo, jis naujus nusikaltimus padarė, būdamas vos atlikęs laisvės apribojimo bausmę, padarytos dvi nusikalstamos veikos, D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Šio kaltinamojo veiksmai dideliu agresyvumu nepasižymėjo, o vagystę padarė ne savo paties iniciatyva, pagrobtų daiktų vertė nebuvo didelė, bausmės dydis abiejų nusikalstamų veikų atvejais nustatomas mažesnis nei sankcijoje numatyto dydžio vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant daugiau nei pusę švelnesnės bausmės.

Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį D. R. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant neeliminuoti galimybės jam dirbti ir, gaunant pajamas, atlyginti padarytą žalą, sprendžiama, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), kaltinamojo elgesį laisvėje kontroliuojant. Todėl kaltinamajam D. R. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, paskiriant jam pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 8 punktai).

Kaltinamasis D. R. šias nusikalstamas veikas padarė iki jo atžvilgiu priimant ankstesnį Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis nuteistas 40 MGL dydžio (2 000 eurų) bauda už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausme, jas visiškai sudedant, į galutinę bausmę įskaitant bausmę, jau visiškai atliktą pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Abiem kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, trys kompaktinės laikmenos su vaizdo įrašais, nuotrauka ir Bendrojo pagalbos centro pateiktais skambučių garso įrašais palikti saugoti kartu su byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusysis D. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7388,20 eurų turtinės ir 5 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 57 – 58). Nurodė, kad iš jo pagrobti benzininiai pjūklai atiteko kaltinamajam D. R., kuris jais intensyviai naudojosi kaip savais nuo (duomenys neskelbtini) iki kol pjūklai buvo pas jį rasti, tai yra ne anksčiau nei (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam grąžinti pjūklai buvo sugadinti, jų remontas kainavo 318,25 Eur. Be to, bendrais kaltinamųjų veiksmais sugadintas purkštuvo elektrinis valdymo blokas ir sudaužytas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stiklas, naujas purkštuvo elektrinio valdymo blokas nukentėjusiajam kainavo 6 769,95 Eur, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stiklo pakeitimas kainavo 300 eurų. Dėl vagystės patyrė 500 eurų neturtinę žalą, nes daugiau nei pusę metų negalėjo naudotis savo pjūklais, buvo priverstas prireikus ieškoti ir prašyti trečiųjų asmenų leisti pasinaudoti jų benzininiais pjūklais, ieškojo meistrų grąžintiems sugadintiems pjūklams remontuoti, teko jiems vežti pjūklus ir vėliau parsivežti, dėl to patyrė nepatogumus, negalėjo dirbti įprastų darbų. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 eurų, nes dėl sužalojimų buvo laikinai nedarbingas, jautė fizinį skausmą, buvo priverstas vartoti vaistus, stipriai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, visiškai sutriko gyvenimas, negalėjo, būdamas (duomenys neskelbtini), dirbti (duomenys neskelbtini).

Pateikė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią 318,25 Eur už dviejų grandininių pjūklų remontą ir jos apmokėjimo kvitus (7 t., b. l. 59, 60). Taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio stiklo keitimą ir 300 eurų mokėjimo pavedimą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą už elektrinį valdymo bloką purkštuvui 6 769,95 eurų sumai bei tokios sumos sumokėjimo pavedimą, kvitą, banko sąskaitos išrašą (7 t., b. l. 61 – 64, 143 – 150).

Teisme nukentėjusysis nurodė, kad patyrė nepatogumus, dėl peties skausmo ilgiau nei mėnesį buvo laikinai nedarbingas. Užpuolimo metu galvojo, kad jie pasirengę jį užmušti, todėl paskui labai išgyveno, nemiegojo, nes buvo labai išsigandęs, manė, kad jie vėl gali ateiti. Savaitę laiko buvo dideli pergyvenimai, nemiga, o stresas truko kelias savaites.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.248 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Kaltinamieji nesutinka atlyginti prašomą žalą nukentėjusiajam.

Pripažintina, kad D. A. pagrįstai reikalauja turtinės žalos dėl dviejų benzininių pjūklų apgadinimo, nes žala jo turtui padaryta kaltinamųjų tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamiesiems tenka pareiga tą žalą atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusiojo parodymai ir jo pateikti pjūklų remonto išlaidų apskaitos dokumentai patvirtina, kad jis turėjo 318,25 eurų išlaidų už dviejų grandininių pjūklų remontą. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad pjūklai buvo apgadinti, juos po vagystės daugiau nei pusę metų valdant ir naudojant kaltinamiesiems. Todėl ši turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų neteisėtais veiksmais, pagrobiant iš nukentėjusiojo minėtus benzininius pjūklus, jos dydis nustatytas, remiantis šių pjūklų remontui turėtas išlaidas patvirtinančiais apskaitos dokumentais, jis, teismo vertinimu, atitinka ir teisingumo bei protingumo principus. Todėl civilinio ieškinio reikalavimas dėl 318,25 eurų turtinės žalos tenkinamas visa apimtimi, nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteistina 318,25 eurų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Tačiau šioje baudžiamojoje byloje kaltinamuoju aktu kaltinamiesiems nebuvo inkriminuoti nusikalstami veiksmai dėl purkštuvo elektrinio valdymo bloko sugadinimo ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stiklo sudaužymo. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad ši reikalaujama atlyginti turtinė žala (300 eurų dėl automobilio stiklo pakeitimo ir 6 769,95 Eur dėl purkštuvo naujo elektrinio valdymo bloko įsigijimo) yra susijusi priežastiniu ryšiu su šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems inkriminuotais ir teismo nustatytais jų kaltais veiksmais, nežymiai sužalojant nukentėjusįjį ir pagrobiant jo turtą – du benzininius pjūklus. Tai reiškia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 7 069,95 eurų žala su R. A. ir D. R. kaltais veiksmais šioje baudžiamojoje byloje nėra susijusi, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2012">3K-3-202/2012</a>), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp R. A. ir D. R. nusikalstamų veiksmų ir dėl D. A. sužalojimo bei jo turto pagrobimo atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei, nekelia abejonių, jog D. A. dėl užpuolimo ir sužalojimų patyrė išgąstį, fizinį skausmą, kurie turi būti atlyginti. Taip pat neabejotinai jis patyrė nepatogumus dėl negalėjimo naudotis pagrobtais daiktais. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad D. A. padarytos keturios pakankamai didelės kraujosruvos, odos nubrozdinimas, tačiau joks gydymas iš esmės nebuvo reikalingas. Neneigiant, jog dėl šių sužalojimų buvo juntamas fizinis skausmas, nėra pagrindo spręsti, kad dėl šio sužalojimo, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, nukentėjusiajam kilusios pasekmės buvo labai rimtos, kad padaryti sužalojimai kėlė stiprų fizinį skausmą, didelius ar ilgalaikius nepatogumus. Jokie liekamieji reiškiniai po sužalojimo nekilo. Tačiau neabejotina, kad trijų asmenų netikėtas užpuolimas nukentėjusiajam sukėlė stiprų išgąstį, kurį matė ir iškart po įvykio atvykę policijos pareigūnai bei liudytoja E. N., kurį laiką dar kėlė ir nesaugumo jausmą. Tuo tarpu dėl benzininių pjūklų vagystės buvo pasikėsinta į nuosavybę, kuri nėra tiek saugoma vertybė, kaip sveikata ar, juo labiau, žmogaus gyvybė, todėl ja sukelta neturtinė žala tikrai nelaikoma labai reikšminga. Be to, pjūklai buvo grąžinti nukentėjusiajam.

Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, tai yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Juo labiau, tai neturi būti būdas praturtėti kaltinamojo sąskaita.

Kaltinamųjų turtinė padėtis yra (duomenys neskelbtini), jie abu (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti svyruoja apytiksliai nuo 100 eurų iki 2 000 eurų (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LTMwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188-303/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188-303/2023">2K-188-303/2023</a>, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023, vagystės bylose – priklausomai nuo pagrobto turto vertės), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo prašoma jam atlyginti neturtinės žalos suma – iš viso 5 500 eurų yra tikrai neadekvati ir neproporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, pagrobto turto vertei bei kilusiems padariniams (vagystės atveju – turtas grąžintas). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamųjų nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti solidariai priteistina 100 eurų neturtinei žalai dėl vagystės ir 1 500 eurų neturtinei žalai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, iš viso 1 600 eurų suma, kuri yra proporcinga jo dėl visų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patirtoms neigiamoms pasekmėms (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiajam ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu advokatas E. J. teikė teisinę pagalbą. Prašo priteisti 1 936 eurus už civilinio ieškinio, skundo surašymą ir atstovavimą teisme (7 t., b. l. 115, 138). Pateikė šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – sąskaitas ir sąskaitų išrašus (484 + 242+1210 eurų) (7 t., b. l. 116 – 119, 139 – 142).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019 ir kt.).

Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji savo kaltę neigė visiškai, nukentėjusiojo interesai jo įgalioto atstovo buvo aktyviai ginami ikiteisminiame procese ir teisme, nagrinėjant bylą, teko atlikti pilną įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus, pateiktas ir civilinis ieškinys, todėl nukentėjusysis buvo atstovaujamas įgalioto atstovo, kuris visapusiškai užtikrino nukentėjusiojo atstovavimą, taigi teisinė pagalba šioje byloje jam buvo neabejotinai reikalinga, o dėl bylos nagrinėjimo buvo keturi teismo posėdžiai.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo rezultatą – dviejų kaltinamųjų pripažinimą kaltais dėl dviejų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalinį patenkinimą, taip pat advokato darbą ir laiko sąnaudas, nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo, taip pat bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principais, konstatuoja, jog D. A. priteistina jo atstovavimo išlaidų suma pilna apimtimi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo, kuris šiuo atveju buvo ir civilinis ieškovas, patirtos 1 936 eurų atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse ir baudžiamosiose bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl D. A. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai, 1 936 eurų išlaidos už įgalioto atstovo advokato E. J. šiame baudžiamajame procese teiktą teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos nukentėjusiajam (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini)pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 159) patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam D. R. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjos advokatės J. V. užmokestis – yra 782,91 eurai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėja buvo paskirta, esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindui, ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. R.išieškojimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, todėl jos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. A. pripažinti kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams,

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir R. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), R. A. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. A. skiriamą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme – 400 MGL dydžio (20 000 eurų) bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių ir 400 MGL dydžio (20 000 eurų) baudą, į galutinę bausmę įskaityti bausmę, iš dalies ar visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant jam pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudos priverstinį išieškojimą iš R. A. tęsti pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. R. pripažinti kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams,

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir D. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), D. R. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu D. R. skiriamą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 40 MGL dydžio (2 000 eurų) bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą devyniems mėnesiams ir 40 MGL dydžio (2 000 eurų) baudą, į galutinę bausmę įskaityti bausmę, jau visiškai atliktą pagal ankstesnį Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant jam pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš R. A. ir D. R. solidariai priteisti D. A. 318,25 eurų (tris šimtus aštuoniolika eurų 25 ct) turtinei žalai bei 1 600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dalyje dėl 7 069,95 eurų turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš R. A. ir D. R. po 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) eurus proceso išlaidų D. A.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. R. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, tris kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Inga Liubinienė