Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-21-628/2022
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00111-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.13.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Giedriaus Almino 2020 m. birželio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 70-ANR_N-525-2020 T. D. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 1000 Eur bauda ir poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trylikai mėnesių už tai, kad 2020 m. birželio 16 d. 15.27 val. Druskininkų sav. kelio Druskininkai–Leipalingis–Seirijai 4 kilometre neblaivus vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kai nustatytas 0,42 promilės girtumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu atsakomybėn patraukto T. D. skundas tenkintas iš dalies. Pakeistas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūno 2020 m. birželio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 70-ANR_N-525-2020 ir T. D. paskirta švelnesnė nuobauda – 1000 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.
3. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas ir T. D. atstovės advokatės G. Leškevičienės apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. atstovės advokatės G. Leškevičienės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. atstovė advokatė G. Leškevičienė prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2020 m. birželio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 70-ANR_N-525-2020, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną T. D. nutraukti. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Šią administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija (pareigūnas), taip pat apylinkės teismas, nagrinėdamas T. D. skundą, bei apygardos teismas, nagrinėdamas T. D. atstovės advokatės G. Leškevičienės apeliacinį skundą, pažeidė proceso reikalavimus, įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ANK 2 straipsnio 3, 4 dalyse, 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 617 straipsnio 1 dalyje, 641 straipsnyje, 652 straipsnio 1 dalyje, 563, 566, 567, 569 straipsniuose, 618 straipsnio 2 dalyje, 635 straipsnio 1 dalyje, ANK 636 straipsnio 4 dalyje, neįvertino visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei akivaizdžių abejonių dėl T. D. neblaivumo laipsnio (fakto) ir, jais remdamiesi, padarė in dubio pro reo (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principo pažeidimą (ANK 567 straipsnis, 569 straipsnio 5 dalis, 566 straipsnio 1 dalis), apylinkės teismas nepatikrino institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (ANK 641 straipsnis), apygardos teismas nepatikrino institucijos bei pirmosios instancijos teismo priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo (ANK 652 straipsnio 1 dalis), neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą analogiško pobūdžio bylose, tai lėmė netinkamą materialiosios teisės normų – ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymą T. D.
5.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos turinio, 2020 m. birželio 16 d. T. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2020 m. birželio 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo T. D. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas 0,42 promilės girtumas.
5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 2.3 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija) nurodyta, kad, nustatant neblaivumą metrologiškai patikrinta specialiąja technine priemone, turi būti įvertinta šios priemonės paklaida. Tai, kad matavimų paklaidų įvertinimas gali turėti esminę įtaką veikos kvalifikavimui ir turi būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y. iš nustatyto neblaivumo laipsnio skaitinės reikšmės turi būti atimama matavimo prietaiso paklaida, ne kartą pasisakyta ir teismų praktikoje.
5.4. T. D. surašytame protokole nurodyta, kad nusižengimui nustatyti buvo naudotas alkotesteris „Drager 7510“ Nr. ARCK-0039, metrologinės patikros liudijimo Nr. 1203334, prietaiso rodmenys 0,42, galima paklaida apie 0,01 promilės. Tačiau prie bylos pridėtame alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0039 patikros sertifikate Nr. 1203334 nurodyta, kad minimo alkotesterio, kai diapazonas – nuo 0,01 promilės iki 1,00 promilės, paklaida yra apie 0,017 promilės (sertifikate naudojamas promilės ženklas), tai suapvalinus reiškia 0,02 promilės, bet ne 0,01 promilės, kaip nurodyta protokole. Tokiu atveju, protokole klaidingai nurodžius ir neteisingai suapvalinus alkotesterio paklaidą, policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, neįvertino realios alkotesterio paklaidos ir nepagrįstai nurodė, kad T. D. vairavo automobilį neblaivus, kai buvo nustatytas 0,42 promilės girtumas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnui, pildant protokolą ar nutarimą Administracinių nusižengimų registre, teisingai įvedus alkotesterio paklaidą 0,017 promilės, sistema automatiškai paklaidą būtų suapvalinusi iki 0,02 promilės. Tai reikštų, jog T. D. nustatytas neblaivumo laipsnis, atėmus šią paklaidą, būtų buvęs 0,4 promilės, t. y. neviršytų įstatyme nustatytos leidžiamos ribos ir neužtrauktų administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
5.5. Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad T. D. pirmu tikrinimu buvo nustatytas ne 0,42 promilės, bet (0,42 – 0,017) 0,403 promilės neblaivumas, ir atsižvelgdamas į tai, kad nustatytas 0,403 promilės neblaivumas, kaip pažymėjo teismas, minimaliai viršija straipsnio dispozicijoje nustatytą neblaivumo lygį, sušvelnino T. D. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki minimalios sankcijoje nustatytos ribos – dvylikos mėnesių. Apylinkės teismo išvada, kad 0,403 promilės girtumas viršija straipsnio dispozicijoje nurodytą neblaivumo lygį, yra nepagrįsta, nes toks girtumas neviršija leistinos ribos, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones, ir neužtraukia jam administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
5.6. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, 8 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog šiame straipsnyje nurodytas veikas padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 2811 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, nė viename teisės akte asmens neblaivumas nėra nustatomas tūkstantųjų dalių tikslumu, teisės aktuose nustatant promiles nurodoma tik šimtoji promilės dalis, todėl pritaikius alkotesterio paklaidą gautas rezultatas taip pat turi būti apvalinamas iki šimtosios dalies, tai yra iki dviejų skaitmenų po kablelio. Tokios apvalinimo taisyklės išplaukia ir iš tarptautinių teisės aktų. Pažymėtina, kad Lietuva yra Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos (OIML) narė. Ši organizacija rengia teisės aktus, gaires ir rekomendacijas, kurių pagrindu OIML nariai rengia nacionalinius ir regioninius reikalavimus, susijusius su matavimo priemonių gamyba ir naudojimu teisinės metrologijos srityje. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nacionalinis metrologijos institutas ir paskirtieji institutai nacionalinius etalonus išlaiko ir metrologinę sietį su išlaikomais nacionaliniais etalonais susijusiose matavimų srityse laiduoja atsižvelgdami į tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų rekomendacijas. Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos Rekomendacijos OIML R 126 „Evidential breath analysers“ („Įrodomieji iškvepiamo oro matuokliai“) 5.3 punkte nurodyta, kad alkoholio matuoklio skalės intervalas pagal matavimo režimą yra mažiausiai 0,01 mg/L. Tačiau, atliekant priežiūrą, turi būti galima rodyti skalės intervalą iki 0,001 mg/L. Šis skalės intervalas yra naudojamas metrologiniam patikrinimui. Matavimo rezultatas iki trijų dešimtųjų tikslumu turi būti suapvalinamas iki dviejų skaičių po kablelio (pvz., esant matavimo rezultatui 0,427 mg/L, apvalinama žemyn iki 0,42 mg/L). Iš tokios OIML pateiktos rekomendacijos akivaizdu, jog, alkotesteriui išmatuotą alkoholio koncentraciją iškvėptame ore perskaičiuojant į promiles kraujyje, turi būti laikomasi tokių pačių apvalinimo taisyklių, t. y. apvalinama iki šimtųjų promilės dalių arba dviejų skaičių po kablelio, tuo labiau kad, kaip matyti iš alkotesterio „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijos, šis alkotesteris neblaivumą rodo taip pat tik šimtųjų dalių tikslumu, t. y. iki dviejų skaičių po kablelio. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda asmeniui tik tuo atveju, kai jam nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. D. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 0,403 promilės neblaivumas ir kad toks neblaivumo laipsnis užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, yra neteisėta, prieštaraujanti tarptautiniu mastu pripažintoms apvalinimo taisyklėms bei teismų praktikai. Akivaizdu, jog, įvertinus galimą matavimo prietaiso paklaidą bei apvalinimo taisykles, T. D. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 0,40 promilės neblaivumas, tai neviršijo įstatyme nustatytos ribos, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones ir kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
5.7. Apygardos teismas nutartyje neišdėstė jokių motyvų dėl skundo argumentų, kad asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis privalo būti apvalinamas iki šimtųjų promilės dalių arba dviejų skaičių po kablelio ir negali būti apvalinamas iki tūkstantųjų promilės dalių arba trijų skaičių po kablelio, dėl to pirmosios instancijos teismas, pritaikęs alkotesterio paklaidą, neteisingai nustatė, jog T. D. neblaivumo laipsnis siekė 0,403 promilės ir už tokį neblaivumą jau kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes administracinė atsakomybė pagal nurodytą straipsnį kyla tik nuo 0,41 promilės. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 47287/99, § 80; Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, § 91) ir neatitinka ANK 652 straipsnio 1 dalyje, 636 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, iš kurių kyla teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą, padaryti pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė T. D. teisę į teisingą bylos procesą, sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
5.8. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, T. D. neblaivumas alkotesteriu buvo tikrintas du kartus. Pirmasis patikrinimas buvo atliktas 2020 m. birželio 16 d. 15.45 val. ir jo metu užfiksuotas rezultatas 0,42 promilės (su paklaida 0,40 promilės). T. D. paaiškinus, kad jis prieš dešimt minučių išgėrė bokalą alaus, po 17 minučių, tai yra 16.02 val., pareigūnas patikrino jo neblaivumą antrą kartą ir buvo nustatyta 0,39 promilės (su paklaida 0,37 promilės). Apylinkės teisme apklaustas patikrinimą atlikęs policijos pareigūnas D. Laurinaitis negalėjo paaiškinti, kodėl jis vadovavosi pirmojo patikrinimo rezultatais ir surašė administracinio nusižengimo protokolą T. D. Apylinkės teismas nesutiko su T. D. argumentais, kad turėjo būti vadovaujamasi antrojo patikrinimo rezultatais, ir nutarime nurodė, kad pareigūnas laikėsi alkotesterio naudojimo instrukcijos, kad alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimas turi būti atliktas ne trumpesniu nei 15 minučių laiko tarpu nuo paskutinio alkoholio vartojimo, dėl to pripažinti alkoholio patikrinimo rezultatą netinkamu nėra pagrindo. Kaip pažymėjo teismas, to negalima pasakyti apie antrąjį patikrinimą, kurį pareigūnas atliko nepagrįstai, nes nuo paskutinio alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau nei 15 minučių, be to, peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą aiškiai matyti, kad prieš antrąjį matavimą T. D. vartoja kažkokį gėrimą, ir tai, tikėtina, iškreipė matavimo duomenis, nes, pagal alkotesterio naudojimo instrukciją, rodmenims įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir lašai. Dėl to apylinkės teismas nusprendė, kad pareigūnas pagrįstai nesivadovavo antruoju alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimu, kadangi duomenys gauti pažeidžiant alkotesterio „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijos reikalavimus. Tačiau teismas netinkamai vertino alkotesterio naudojimo instrukciją ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad antrasis patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas nesilaikant instrukcijos. Teismas nutarime citavo alkotesterio „Alcotest 7510“ instrukciją, kurioje aiškiai nurodyta, kad kai asmuo yra išgėręs alkoholio, būtina palaukti ne trumpiau nei 15 minučių nuo paskutinio alkoholio vartojimo, nes burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti rodmenis. Rodmenims įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir lašai. Pažymėtina, kad išvardytų produktų vartojimas gali turėti įtakos nustatant didesnį, nei yra iš tikrųjų, o ne mažesnį, kaip nusprendė apylinkės teismas, neblaivumą. Teismas neįvertino, kad minėtoje instrukcijoje toliau nurodyta, jog visais šiais atvejais, kai buvo vartoti išvardyti produktai, taip pat turi būti išlaukta 15 minučių, o burnos skalavimas vandeniu, nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo laiko, t. y. neturės įtakos ir nepanaikins pirmiau minėtų skysčių ir kitų preparatų, galinčių iškreipti rodmenis, poveikio iškreipiant objektyvius rezultatus, todėl, net ir po jų vartojimo atsigėrus vandens ar nealkoholinių gėrimų arba praskalavus jais burną, vis tiek reikia palaukti 15 minučių. Pažymėtina ir tai, kad instrukcijoje taip pat nėra nuorodų į tai, jog kokio nors gėrimo vartojimas prieš tikrinimą gali iškreipti matavimo duomenis ar kitaip paveikti tikrinimo rezultatus mažesnio neblaivumo laipsnio nustatymo aspektu. Taigi, alkotesterio naudojimo instrukcijoje nenustačius reikalavimo prieš patikrinimą nevartoti jokio nealkoholinio gėrimo, priešingai, esant aiškiai nuorodai, kad tokių gėrimų vartojimas arba burnos skalavimas jais nesutrumpina nurodyto laukimo laiko iki galimo tikrinimo, apylinkės teismas, vertindamas antrojo alkotesterio patikrinimo rezultatus, be jokio teisinio pagrindo aplinkybę, kad T. D. prieš antrąjį patikrinimą vartojo „kažkokį gėrimą“, vertino kaip alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų nesilaikymą. Apylinkės teismas taip pat nusprendė, kad antrąjį tikrinimą alkotesteriu pareigūnas atliko nepagrįstai, nes nuo paskutinio alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau nei 15 minučių. Iš tokios formuluotės neaišku, ar pareigūnas, kaip pažymėjo teismas, antrąjį patikrinimą atliko nepagrįstai dėl to, kad praėjus daugiau kaip 15 minučių tokio tikrinimo apskritai negalima atlikti, ar dėl to, kad iki pirmojo patikrinimo buvo praėję daugiau kaip 15 minučių, todėl atlikti antrojo tikrinimo nebuvo būtina. Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai teismas citavo alkotesterio instrukcijos reikalavimus, jog po alkoholio vartojimo privalo praeiti ne mažiau kaip 15 minučių, manytina, kad, teismo vertinimu, pareigūnas antrąjį patikrinimą nepagrįstai atliko dėl to, kad iki pirmojo patikrinimo buvo praėjęs reikiamas laiko tarpas, todėl antrasis patikrinimas nebuvo būtinas.
5.9. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų veiksmus nustatant asmens neblaivumą apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės bei Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintas Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas. Pažymėtina, kad nė viename iš šių teisės aktų nėra nustatytas draudimas policijos pareigūnui atlikti pakartotinį tikrinimą, o prie bylos pridėtoje alkotesterio „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kad jeigu matavimo rezultatas yra teigiamas, matavimo rezultatui patvirtinti po 10–15 minučių rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimą. Taigi, atlikdamas pakartotinį tikrinimą, policijos pareigūnas tinkamai vadovavosi instrukcijoje nurodytomis rekomendacijomis, todėl teismo išvada, kad antrąjį tikrinimą pareigūnas atliko nepagrįstai, neturi teisinio pagrindo.
5.10. Apygardos teismo išvada, kad toks alkoholio kiekis per nurodytą laiko tarpą galėjo natūraliai ar dirbtinai sumažėti, nes T. D. neva jaudinosi, jautė stresą ir panašiai, nėra pagrįsta bylos duomenimis ar kitais leistinais įrodymais bei protingumo ir akivaizdumo kriterijais, be to, toks teiginys yra susijęs su medicinos, t. y. specifinėmis mokslinėmis, žiniomis, tai nėra tokią išvadą padariusio teismo kompetencijos sritis. Pažymėtina, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Tačiau apygardos teismas nesiėmė priemonių šioms byloje esančioms objektyvioms abejonėms ir akivaizdiems prieštaravimams pašalinti, nutartyje tiesiog padarė jo kompetencijos ribas aiškiai peržengiančią išvadą. Teismas taip pat nurodė, kad antrojo neblaivumo patikrinimo rezultatai savaime nepaneigia pirmojo testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai, tuo labiau kad pareigos atlikti antrąjį patikrinimą policijos pareigūnai analizuojamu atveju neturėjo. Vien tik faktas, kad vertinamu atveju buvo atlikti du patikrinimai alkotesteriu, nėra pakankamas pirmojo alkotesterio rezultatams nuginčyti. Tokia apygardos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja asmenų lygybės principui bei suformuotai teismų praktikai.
5.11. Pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (2019 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 redakcija), galiojusių nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu, 4 punkte buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Ta pati nuostata įtvirtinta Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5 punkte, pagal kurį policijos pareigūnas, per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Nors nagrinėjamu atveju T. D. situacija neatitiko nė vieno iš pirmiau taisyklių ar apraše nurodytų atvejų, bylos duomenys patvirtina, kad pareigūnai T. D. neblaivumą antrą kartą patikrino (praėjus 17 minučių po pirmojo patikrinimo) ir buvo nustatytas 0,39 promilės, tai yra neviršijantis ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytos ribos, neblaivumas.
5.12. 2020 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1375 buvo pakeistas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktas, nurodant, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
5.13. Teismai privalėjo vadovautis suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, bet to nepadarė ir nemotyvavo, kodėl, nors apeliaciniame skunde buvo nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-176-417/2020. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad T. D. neblaivumas alkotesteriu buvo tikrintas du kartus ir nustatyti skirtingi duomenys (15.45 val. be paklaidos buvo nustatyta 0,42 promilės, o 16.02 val. – 0,39 promilės), turi būti laikoma, kad per tikrinimą nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, t. y. kad T. D. buvo nustatytas 0,39 promilės (arba su paklaida 0,37 promilės) neblaivumas, kuris neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio dalį, todėl T. D. veikoje nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties.
5.14. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. atstovė advokatė G. Leškevičienė 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą priteisti T. D. iš valstybės išlaidas advokato paslaugoms apmokėti už prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą parengimą, šios išlaidos pagal pridėtus 2021 m. balandžio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų mokėjimo kvitą sudaro 800 Eur.
6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas Gintaras Krasnickas atsiliepimu į pareiškėjos administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. atstovės advokatės G. Leškevičienės prašymą prašo prašymą atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Pagal bylos duomenis, 2020 m. birželio 16 d. T. D. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis: 15.45 val. 0,42 promilės (įvertinus paklaidą 0,403 promilės), kuris nedaug (0,003 promilės, įvertinus paklaidą 0,017 promilės) viršijo įstatymais leistiną normą, o 16.02 val. 0,39 promilės (įvertinus paklaidą 0,373 promilės), kuris neviršijo įstatymais leistinos normos (0,027 promilės). Pažymėtina, kad T. D. po įvykio nebuvo nuvažiavęs į ligoninę pasitikrinti neblaivumo.
6.2. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus.
6.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose nustatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
6.4. Minėtų taisyklių 4 straipsnyje (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad policijos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
6.5. Nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje minėtų taisyklių 4 punkte nurodytų aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl policijos pareigūnas pareigos atlikti privalomą pakartotinį neblaivumo tikrinimą neturėjo. Paprastai pareigūnai patikrinimą alkotesteriu atlieka tik vieną kartą ir tokio tikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Patikrinimas antrą kartą atliekamas paprastai tik tuo atveju, kai dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių arba tai yra privaloma padaryti. Taisyklė, kad turi būti vadovaujamasi to neblaivumo tikrinimo, kurio metu nustatyta mažiausia asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, rezultatu, taikoma tik tais atvejais, kai nustačius minėtų taisyklių 4 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. kai privaloma antrą kartą tikrinti, buvo pakartotinai tikrintas transporto priemonės vairuotojo neblaivumas. Nagrinėjamu atveju, nesant šių taisyklių 4 punkte nurodytų aplinkybių, vertinant pirmojo ir antrojo neblaivumo patikrinimo rezultatus minėta taisyklė netaikytina.
6.6. Sutiktina su Kauno apygardos teismo išvadomis, kad alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikate nurodyta, jog jo patikra buvo atlikta 2020 m. birželio 16 d. 15.45 val., patikros sertifikatas galiojo iki 2020 m. liepos 27 d., o administracinis nusižengimas, dėl kurio atsakomybėn patrauktas T. D., buvo padarytas 2020 m. birželio 16 d., tai leidžia daryti išvadą, kad blaivumo nustatymo testas buvo atliktas tinkamu naudoti alkoholio kiekio matuokliu. Be to, šią išvadą tiesiogiai patvirtino ir antrojo neblaivumo patikrinimo, atlikto 2020 m. birželio 16 d. 16.02 val. (t. y. praėjus 17 minučių nuo pirmojo testo), rezultatai, kai šio patikrinimo metu buvo nustatytas 0,39 promilės neblaivumas (t. y. mažesnis 0,03 promilės).
6.7. Kauno apygardos teismas taip pat nurodė, kad praėjus daugiau nei 15 minučių po pirmojo patikrinimo alkoholio koncentracija sumažėjo 0,03 promilės, tai atitinka teismų praktikoje nustatytą vidutinį alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tokį laikotarpį. Šiame kontekste buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl antrojo neblaivumo patikrinimo testo rezultatai savaime nepaneigia pirmojo testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
6.8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiu, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, buvo pagrindas remtis jam palankesniu antrojo patikrinimo rezultatu ir pan.
6.9. Pažymėtina, kad T. D. veiksmų kvalifikavimui ANK 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta neblaivumą lemianti minimali riba įtakos neturi, nes ANK 422 straipsnio 5 dalis nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas. Nors įvertinus paklaidą T. D. neblaivumas buvo 0,403 promilės, jis yra didesnis nei 0,4 promilės ir patenka į ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje įtvirtintą draudžiamą neblaivumo skalę. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad T. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus – lengvo neblaivumo laipsnio (didesnio nei 0,4 promilės, bet ne didesnio nei 1,5 promilės), ir tokie jo veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtį. Tokias išvadas pagrįstai padarė tiek institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek ir apylinkės ir apygardos teismai.
6.10. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš ANK 11 straipsnio 3 dalies, t. y. šiame straipsnyje nustatyta kita neblaivumo riba – 0,4 promilės (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Kadangi įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 5 dalyje nenustatė šimtosios promilės dalies, laikytina, kad buvo šiek tiek sugriežtinta atsakomybė už administracinį nusižengimą vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, skirtingai nei iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, kurioje buvo nustatyta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai buvo nustatomas neblaivumas nuo 0,41 promilės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje ANK 11 straipsnio 3 dalis nelaikytina aktualia ar turėjusia reikšmę sprendžiant dėl administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties požymių buvimo.
6.11. Bylos įrodymų visumos ir nustatytų faktinių aplinkybių analizė nekelia abejonių dėl T. D. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kartu nesudaro pagrindo teigti, kad padarytas in dubio pro reo principo pažeidimas, ar nesutikti su institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės ir apygardos teismų padarytomis išvadomis dėl administracinę atsakomybę patraukto asmens kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu. Pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas nutraukti jam administracinio nusižengimo bylą, atmestini kaip nepagrįsti.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. atstovės advokatės G. Leškevičienės prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatų ir joje vartojamos sąvokos „daugiau negu 0,4 promilės“ aiškinimo
8. Šioje byloje T. D. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,42 promilės neblaivumas. Pritaikius alkotesterio, kuriuo buvo matuotas neblaivumas, matavimo paklaidą, T. D. nustatytas 0,403 promilės neblaivumas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekyla, paklaidos dydis nėra kvestionuojamas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl T. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, konstatavo, kad pagal šią teisės normą atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. kam nustatytas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas. T. D., kai jam buvo nustatytas 0,403 promilės neblaivumas, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą teisės normą. Pareiškėja pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nesutinka su tokia teismų išvada ir teigia, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas tas, kuriam nustatytas bent jau minimalus 0,41 promilės (o ne 0,403 promilės) neblaivumas.
9. Pareiškėjos teigimu, apylinkės teismo nutarimu nustačius, kad T. D. pirmu tikrinimu buvo nustatyta ne 0,42 promilės, bet (0,42 – 0,017) 0,403 promilės neblaivumas, padaryta nepagrįsta išvada, kad šis neblaivumas viršija ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nurodytą neblaivumo lygį, nes administracinė atsakomybė pagal nurodytą straipsnio dalį kyla tik nuo 0,41 promilės, o asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis privalo būti apvalinamas iki šimtųjų promilės dalių arba dviejų skaičių po kablelio ir negali būti apvalinamas iki tūkstantųjų promilės dalių arba trijų skaičių po kablelio.
10. Šie pareiškėjos argumentai pagrįsti. Pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje keliamas ir nagrinėtinas klausimas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatų ir joje vartojamos sąvokos „daugiau negu 0,4 promilės“ aiškinimo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMjgtNDk1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-28-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-28-495/2021">2AT-7-28-495/2021</a>.
11. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia administracinę atsakomybę. Analogiška gramatinė konstrukcija („daugiau negu 0,4 promilės“) vartojama ir to paties straipsnio 3 dalyje, taip pat ANK 28, 420, 423, 424, 427, 428, 602 straipsniuose. Vis dėlto ANK 11 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad, jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, ANK įtvirtintas reglamentavimas nėra nuoseklus ir, sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, būtina, remiantis sisteminiu teisės normos turinio aiškinimo metodu, nustatyti objektyviojo nusižengimo sudėties požymio,,daugiau negu 0,4 promilės“ turinį.
12. ANK 605 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esant įtarimui, jog asmenys vairuoja neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jie tikrinami vietoje ir (arba) siunčiami neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatyti ir tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši ANK 605 straipsnio 3 dalies nuostata įgyvendinta 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (nagrinėjamai bylai aktuali šio nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.). Minimose taisyklėse kaip minimali neblaivumo riba nurodoma 0,41 promilės (4 punktas). Šio Vyriausybės nutarimo preambulėje, be kita ko, nurodyta pavesti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos suderinti su šio nutarimo 1 punktu patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką (preambulės 2.1 punktas).
13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (bylai aktuali 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymo redakcija). Pagal šią metodiką alkoholio koncentracija kraujyje žymima promilėmis (‰), nurodant du skaičius po kablelio (8.10 punktas). Metodikos 10.4.1 punkte lengvo neblaivumo laipsnio riba nurodoma nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės.
14. Neblaivumo dydžio nustatymo šimtųjų tikslumu reikalavimas taikomas ir kyla ne tik iš pirmiau nurodytų teisės aktų, bet ir iš Baudžiamojo kodekso nuostatų. BK 281 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse nurodytas veikas padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Atskiruose ANK straipsniuose taip pat nėra nurodoma, kad neblaivumas gali būti vertinamas tūkstantųjų promilės dalių tikslumu. Matyti, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs reikalavimo nustatyti neblaivumą tūkstantųjų tikslumu, todėl išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl asmens neblaivumo (jį konstatuojant) turi būti vertinama jo kraujyje esančio alkoholio koncentracija promilėmis tik iki šimtųjų promilės dalių (t. y. nurodant tik du skaičius po kablelio).
15. Remiantis pirmiau padaryta išvada bei sistemine minėtų teisės aktų ir ANK nuostatų analize, konstatuotina, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 promilės neblaivumas, nes mažesnėmis promilės dalimis išreikštas neblaivumas (pvz., 0,403, 0,401 promilės ir t. t.) neatitiktų iš įstatymo reikalavimų kylančio išraiškos būdo. Toks ANK nuostatų aiškinimas atitinka ir bendrąją ANK įtvirtintą taisyklę, pagal kurią, jeigu konkrečiame ANK straipsnyje nenustatyta kitaip, ANK prasme neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas (ANK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ gramatinė konstrukcija iš esmės vartojama tik ANK specialiojoje dalyje aprašant administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (XXII skyrius). Vis dėlto, aprašant kitus administracinius nusižengimus, vartojama sisteminiu požiūriu aiškesnė gramatinė išraiška „nuo 0,41 promilės“ (ANK 227 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 9 dalis) arba, priklausomai nuo neblaivumo dydžio, „nuo 1,51 promilės“ (ANK 227 straipsnio 2 dalis, 290 straipsnio 11 dalis) ir pan. BK 281 straipsnio 8 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje neblaivumo riba taip pat išreikšta nurodant promilės šimtąsias dalis (atitinkamai 0,41 ir 1,51 promilės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMjgtNDk1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-28-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-28-495/2021">2AT-7-28-495/2021</a>).
16. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje T. D. pirmu tikrinimu buvo nustatyta ne 0,42 promilės, bet (0,42 – 0,017) 0,403 promilės neblaivumas. Taigi atėmus alkotesterio matavimų paklaidą galutinis, teisiškai reikšmingas T. D. nustatytas neblaivumas jau tapo išreikštas tūkstantosiomis promilės dalimis – 0,403 promilės – ir 0,003 viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą 0,4 promilės ribą. Kaip konstatuota pirmiau nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMjgtNDk1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-28-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-28-495/2021">2AT-7-28-495/2021</a>, asmens neblaivumas turi būti nustatomas, taigi ir išreiškiamas, šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio. Tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis. Būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo. Taip pat tokiu atveju yra negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę (t. y. negalima apvalinti 0,409 promilės neblaivumo į 0,41 promilės neblaivumą). T. D. nustačius 0,403 promilės neblaivumą, teismai turėjo atsižvelgti tik į sveikas šimtąsias promilės dalis, kurios šiuo atveju yra 0,40 promilės. Taigi konstatuotina, kad T. D. yra nustatytas 0,40 promilės neblaivumas, kuris nėra lygus (ir neviršija) 0,41 promilės – ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalies pagrindu.
17. Apibendrinant šiame nutarime išdėstytas išvadas konstatuotina, kad T. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas nepagrįstai, nes teismai, konstatuodami jo neblaivumą, vertino tūkstantąsias promilės dalis, o ne sveikas šimtąsias promilės dalis, kaip tai nustatyta įstatyme. Esant šioms aplinkybėms, naikintini skundžiami teismų sprendimai ir administracinio nusižengimo teisena T. D. nutrauktina nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
18. Atsižvelgiant į byloje padarytą išvadą administracinio nusižengimo teiseną T. D. nutraukti nepadarius jam veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, kiti pareiškėjos prašymo argumentai, t. y. dėl T. D. neblaivumo tikrinimo alkotesteriu du kartus, paliktini nenagrinėti.
Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo
19. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. atstovė advokatė G. Leškevičienė 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą priteisti T. D. iš valstybės išlaidas advokato paslaugoms apmokėti už prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą parengimą, šios išlaidos pagal pridėtus 2021 m. balandžio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų mokėjimo kvitą sudaro 800 Eur.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a>, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-25-303/2021).
21. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a> ir kt.). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pareiškėjos prašymo reikalavimai yra pagrįsti, skundžiami teismų sprendimai (nutarimas bei nutartis) naikintini ir administracinio nusižengimo teisena T. D. nutrauktina nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), darytina išvada, kad T. D. turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
22. Pagal pateiktus įrodymus, T. D., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti už prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą parengimą sudaro 800 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas bendrąsias Konstitucijos nuostatas, turi būti tenkinamas, T. D. priteisiant 800 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu, 591 straipsnio 1 punktu, 666 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną T. D. nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Priteisti T. D. iš valstybės 800 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti atlyginti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Pažarskis
Sigita Jokimaitė
