Kasacinio skundo Nr. DOK-6484/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49106-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Edmundo Kisieliaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 27 d. nutarties, prašymu sustabdyti šios nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. Valys ir jo gynėjas advokatas E. Kisielius prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kasacinio skundo Nr. DOK-6484/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49106-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Edmundo Kisieliaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 27 d. nutarties, prašymu sustabdyti šios nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. Valys ir jo gynėjas advokatas E. Kisielius prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kasatoriai nurodo, kad abiejų instancijų teismai tinkamai, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos, nepakankamai ištyrė įrodymus, neįvertino visų bylos duomenų, įrodymų ir reikšmingų faktinių aplinkybių (ignoravo, kad būtent nukentėjusysis V. B. iš esmės išprovokavo konfliktą), pažeidė nuteistojo teisių į gynybą visumą ir galimybę aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese (padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai); tinkamai nenustatę objektyviųjų bei subjektyviųjų inkriminuotos veikos požymių ir jų nepagrindę teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais, nepagrįstai bei neteisingai V. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė nuosprendžio klaidų, liudytojų parodymus įvertino selektyviai, nepagrįstai rėmėsi liudytojos L. V. parodymais, netinkamai įvertino šios liudytojos, taip pat M. K. suinteresuotumo, nevertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu, buvo šališkas, apribojo nuteistojo teisę į gynybą, atmesdamas prašymą apklausti įvykio vietoje neva buvusius antrojo policijos ekipažo pareigūnus, nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, pažeidė in dubio pro reo (abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė realių padarinių kilimo, t. y. kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, konflikto aplinkoje buvę pašaliniai žmonės patyrė pažeminimą, išgąstį.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatoriai nesutikimą su V. V. nuteisimu už padarytą inkriminuotą nusikalstamą veiką grindžia savu byloje surinktų ir teismų ištirtų įrodymų vertinimu ir savaip pateikiama įvykio versija (tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad žodinis konfliktas ir susistumdymas tarp tiesioginių konflikto dalyvių kilo tik dėl asmeninių nesutarimų ir tarpusavio pretenzijų; nukentėjusysis V. B. nepatyrė jokios traumos dėl fizinio kontakto su V. V., o jam galėjo įkąsti jo paties šunys; nukentėjusysis atvykus policijai bei ligoninėje nesiskundė dėl jo sumušimo; visuomenės tvarka nebuvo sutrikdyta, nė vienas pašalinis asmuo nepatyrė jokių nepatogumų). Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų netinkamą baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimą ir taikymą.
Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė padarytų įrodymų vertinimo klaidų, apribojo kasatoriaus gynybos teises, buvo šališkas, tinkamai neišnagrinėjo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, yra iš esmės deklaratyvūs. Pažymėtina, kad kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde teisinių argumentų, kurie patvirtintų galimai apeliacinės instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, nepateikta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams, išsamiai ir motyvuotai atsakyta. Antai dėl įrodymų įvertinimo, taip pat nukentėjusiojo ir nurodomų liudytojų parodymų patikimumo pasisakyta skundžiamos nutarties 14–17 punktuose, veikos kvalifikavimo – 22–25 punktuose. Apeliacinės instancijos teismo protokoline nutartimi gynybos prašymas dėl pakartotinės liudytojų M. K. bei L. V., taip pat neapklaustų policijos pareigūnų apklausos buvo motyvuotai atmestas (3 t., b. l. 168). Pagal kasacinio skundo argumentus abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumu nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Edmundo Kisieliaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Audronė Kartanienė
Artūras Ridikas