A. D. pagal BK 182 str., 369 str., 368 str., 376 str., 367 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-6434/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29224-2017-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo A. D. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. D. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad teismų spendimai naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, in dubio pro reo principo (abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) pažeidimų. Kasatorius savaip interpretuoja nukentėjusiosios V. R. parodymus ir teigia, kad: teisme apklausti liudytojai nedavė parodymų, jog kasatorius davė nurodymus išvežti grūdus iš nukentėjusiojo Č. L. ūkio; nenustatytas jo ryšys su UAB „V“; nepašalintos abejonės dėl jo balso atpažinimo, o apeliacinės instancijos teismas apsiribojo formaliu skundo argumentų dėl balso atpažinimo tyrimu; nenustatytas asmuo, naudojęsis abonento Nr. 8 638 11231, kuriuo buvo bendraujama su V. R.; nėra neginčytinų įrodymų, kad šis abonento numeris, kuris jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų Maišiagaloje ir Vilniuje, priklauso kasatoriui. Be to, kasatoriaus teigimu, iš V. R. parodymų matyti, kad per keturis paskutinius kartus buvo išvežta ne 100 tonų, bet mažesnis kviečių kiekis (pvz., apie 99 t.), kurių tona buvo vertinama 100 Eur, galimai nukentėjusieji patyrė mažesnį nuostolį nei 250 MGL dydžio suma (šiuo metu didelis mastas yra 10 000 Eur), kylanti abejonė vertinama kaltinamojo naudai, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo veiką.

Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismui buvo teikiami duomenys, kad kasatorius globoja vienišą, senyvo amžiaus, ligotą motiną D. M. D., kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, jai 2021 m. vasario 17 d. nustatytas pirmojo lygio specialusis priežiūros poreikis; pats kasatorius yra onkologinis ligonis; šios aplinkybės turėjo būti teismų aptartos, o bausmė turėtų būti švelninama.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčija jo pripažinimą kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisinių argumentų dėl teismų padarytų baudžiamojo įstatymo aiškinimo bei taikymo klaidų ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų kasaciniame skunde neišdėstyta.

Kasaciniame skunde kasatorius taip pat teikia argumentus dėl galimai nukentėjusiajam padarytos mažesnės nei 10 000 Eur žalos, nesiekiančios 250 MGL dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytas objektyvusis požymis – apgaule įgyto turto vertė, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, – turi būti nustatomas pagal veikos padarymo metu nustatytą MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-64/2011, 2K-2-693/2019). Tai nurodoma ir nuosprendyje (10 lapas).

Be to, kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio, veikos kvalifikavimo pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 1 dalį) klausimas apelianto nebuvo keliamas ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, minėtas klausimas negali būti ir apskundimo pagrindas bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kaip jau minėta, kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. dėl BK 59 straipsnio nuostatų taikymo (argumentuojant nuteistojo motinos ir jo paties sveikatos būkle), tačiau pažymėtina, kad apeliaciniame skunde šios aplinkybės nurodytos nebuvo ir apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo, todėl remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, minėtas klausimas negali būti ir apskundimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasacinio skundo teiginiai dėl bausmės švelninimo nepagrindžia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas