Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-37-696/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14386-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.12.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. (M. D.) ir jo atstovų advokatų Mindaugo Kiškio bei Gyčio Kuncevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujinti M. D. administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu M. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21414 straipsnio 1 dalį ir 21417 straipsnį nubaustas už tai, kad, būdamas UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras vadovas, 2014 m. liepos 31 d. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija) atliekant neplaninį patikrinimą, UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras nevykdė teisėtų Inspekcijos pareigūnų nurodymų, nurodytu laiku nepateikė Inspekcijai jos prašytos informacijos bei patvirtintų dokumentų kopijų, taip trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, jis būdamas UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras vadovas, kuri (UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras) automatiniu būdu tvarkė asmens duomenis, tikrino, ar elektroninio parašo sertifikate yra įrašytas asmens kodas, nepranešus Inspekcijai. M. D. pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį paskirta 144 Eur bauda, pagal ATPK 21417 straipsnį – 28 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 144 Eur bauda.

2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi M. D. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimas pakeistas: panaikinta nutarimo dalis, kuria M. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 21417 straipsnyje, padarymą paskirta 28 Eur bauda subendrinta su bauda, paskirta pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį, ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 21417 straipsnį M. D. nutraukta, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu atnaujinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimas dėl M. D. nubaudimo pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apygardos teismui. Kita Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalis palikta nepakeista.

4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo dalis dėl M. D. nubaudimo pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį ir M. D. įgaliotų atstovų advokatų M. Kiškio bei G. Kuncevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

5. Vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu atnaujinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikinta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

6. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo dalis dėl M. D. nubaudimo pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalies palikta nepakeista ir M. D. įgaliotų atstovų advokatų M. Kiškio ir G. Kuncevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. vasario 23 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. ir jo atstovų advokatų M. Kiškio bei G. Kuncevičiaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

8. Pareiškėjai, vadovaudamiesi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo dalį, kuria M. D. pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį nubaustas 144 Eur dydžio bauda, bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. D. nutraukti.

9. Pareiškėjai nurodo, kad ši byla jau du kartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo atnaujinta ir gražinta nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, konstatavus, jog nagrinėjant šią bylą žemesnės instancijos teismuose buvo padaryti esminiai teisės pažeidimai – byla išnagrinėta iš esmės pažeidžiant Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnyje įtvirtintas procesines garantijas. Pažymima, kad pakartotinai, ketvirtą kartą nagrinėjant šią bylą, apeliacinės instancijos teismas ir vėl neužtikrino M. D. EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintų garantijų, be to, padarė akivaizdžias ir šiurkščias materialiosios ir proceso teisės aiškinimo ir taikymo klaidas. Dėl bylos trukmės ir besikartojančių sisteminių šiurkščių procesinių garantijų pažeidimų žemesnių instancijų teismuose, prašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šią bylą išnagrinėti iš esmės. Teigiama, kad bylos nagrinėjimas žemesnių instancijų teismuose parodė, jog šie teismai nesuprato itin specializuotų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) ir Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo (toliau – ir EPĮ) normų, nustatančių taisykles, už kurių pažeidimą numatyta atsakomybė pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį, ir faktiškai neleido rinkti įrodymų bei gilintis į šioje byloje susiklosčiusius specifinius teisinius santykius. Pasak pareiškėjų, tai lėmė, kad visais atvejais byla buvo nagrinėta paviršutiniškai; M. D. buvo pripažintas kaltu remiantis akivaizdžiai neteisėtu protokolu; kaltinimą byloje suformulavo tam įgaliojimų neturintis asmuo; patikrinimas, kurio rezultatai buvo vienintelis suformuluoto kaltinimo pagrindas, buvo atliktas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką (tą pripažino ir pats apeliacinės instancijos teismas); M. D. pripažintas kaltu neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties ir administracinio teisės pažeidimo įvykio. Pareiškėjai teigia, kad minėti teismų padaryti esminiai proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimai lėmė neteisėtų ir nepagrįstų nutarimo ir nutarties priėmimą.

10. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodyta, kad, vadovaujantis bendruoju proceso teisės principu, administracinio teisės pažeidimo protokolui yra keliamas teisėtumo reikalavimas, reiškiantis, jog šiame protokole gali būti užfiksuoti ir apibendrinti tik teisėtai surinkti įrodymai, o šis protokolas turi būti surašytas išimtinai tik įstatymų tam įgalioto asmens. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1996 m. gruodžio 30 d. nutarimu aprobuodamas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. lapkričio 7 d. nutartį konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas asmens, neturinčio tam teisės, yra niekinis ir nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (,,Teismų praktika“, 1996, Nr. 5-6, p. 145-148). Šiuo išaiškinimu iki šiol yra grindžiama administracinių teisės pažeidimų bylų praktika, o reikalavimas pripažinti teisėtu tik tokį protokolą, kurį įstatymų nustatyta tvarka surašė įstatymų įgaliotas asmuo, yra viena svarbiausių atsakomybėn traukiamo asmens procesinių garantijų. Pareiškėjai teigia, kad sistemiškai vertinant byloje esančius įrodymus galima daryti pagrįstą išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas iš esmės klaidingai aiškino ir taikė teisės normas, apibrėžiančias administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus teisėtumo reikalavimus ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog patikrinimas, kurio pagrindu buvo surašytas protokolas ir grindžiamas kaltinimas, atliktas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, tačiau vertino, kad šis pažeidimas nesudaro pagrindo laikyti jį neteisėtu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. S. atlikto patikrinimo teisėtumą, kalba ne apie patį patikrinimą, kuris buvo protokolo surašymo pagrindas, o apie 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo ataskaitą. Taip tarsi buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad ne pats patikrinimas, kaip teisiškai reikšmingas veiksmas, buvo atliktas pasibaigus pavedimo galiojimo terminui, o tik šio patikrinimo rezultatai įforminti pavėluotai. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ir pats 2014 m. spalio 15 d. patikrinimas, kuris traktuotinas kaip įrodymų byloje rinkimo veiksmas, atliktas neturint galiojančio pavedimo, nes pavedimo galiojimas buvo pasibaigęs dar 2014 m. rugsėjo 30 d. Dėl šios priežasties apskritai neaišku, ar apeliacinės instancijos teismas pakankamai įsigilino į patikrinimo, kaip įrodymų rinkimo veiksmo, atlikimo aplinkybes. Be to, iš nutarties visiškai neaišku, kokio šiurkštumo procesinis pažeidimas renkant įrodymus byloje, teismo nuomone, yra pakankamas konstatuoti, kad neteisėtai surinktais įrodymais negali būti grindžiamas kaltinimas. Anot pareiškėjų, svarbiausia tai, kad faktinės aplinkybės, jog protokolas surašytas įstatymų neįgalioto, t. y. tam teisės neturinčio asmens, apeliacinės instancijos teismas apskritai nelaikė reikšminga, jos netyrė ir dėl jos nutartyje nepasisakė, nors M. D. gynėjas 2016 m. gruodžio 7 d. posėdyje prašė teismo įvertinti šią esminę bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybę (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. posėdžio garso įrašo 17:15 –18:02 min.). Pareiškėjai tvirtina, kad šios teismo klaidos lėmė, jog M. D. buvo pripažintas kaltu vadovaujantis protokolu, suformuotu remiantis išimtinai neteisėto patikrinimo rezultatais ir, kas yra svarbiausia, surašytu įstatymų tam neįgalioto asmens.

11. Pasak pareiškėjų, teisinį argumentą dėl protokolo surašymo, remiantis neteisėtai atlikto patikrinimo rezultatais, patvirtina tokios bylos aplinkybės ir motyvai: 1) iš protokolo turinio matyti, kad jame M. D. suformuluotas kaltinimas dėl ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo grindžiamas išimtinai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) specialisto A. S. 2014 m. spalio 15 d. atlikto patikrinimo rezultatais. Be to, būtent šia aplinkybe, pripažindamas kaltinimą pagrįstu, nutartyje rėmėsi ir patraukimo atsakomybėn termino skaičiavimą grindė apeliacinės instancijos teismas; 2) VDAI veiksmams renkant įrodymus atliekamų patikrinimų metu ir surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus taikomas teisėtumo kriterijus, kurį apibrėžia ne ATPK (kuris nereglamentuoja VDAI veiklos renkant įrodymus patikrinimų metu), o VDAI veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai; 3) VDAI, kaip viešojo administravimo subjekto, teisę atlikti patikrinimus ir šios teisės įgyvendinimo tvarką imperatyviai reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnis ir šio straipsnio pagrindu VDAI direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1T-1 (1.12.) patvirtintos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės); 4) Taisyklių 36 punkte imperatyviai nustatyta, kad VDAI valstybės tarnautojas atlieka faktinio asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimą tik turėdamas VDAI direktoriaus ar jo tam įgalioto asmens pasirašytą pavedimą. VDAI specialistas A. S. 2014 m. spalio 15 d. patikrinimą atlikti galėjo tik turėdamas galiojantį VDAI direktoriaus pavedimą; 5) byloje esančiame rašytiniame įrodyme – VDAI direktoriaus 2014 m. liepos 8 d. pavedime atlikti neplaninį patikrinimą nurodyta, kad šis pavedimas galioja ir patikrinimas gali būti atliktas iki 2014 m. rugsėjo 30 d.; 6) tai, kas pirmiau išdėstyta, patvirtina, kad VDAI tarnautojas A. S. 2014 m. spalio 15 d. patikrinimą atliko neturėdamas galiojančio pavedimo, t. y. viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus; 7) tokiomis aplinkybėmis atlikto patikrinimo rezultatai negali būti pripažįstami leistinais įrodymais byloje, nes iš neteisėto veiksmo negali atsirasti teisėti padariniai. Todėl ir protokolas, kaip kaltinimą formuluojantis bei bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiantis procesinis dokumentas, negalėjo būti surašomas remiantis neteisėtai atlikto patikrinimo rezultatais.

12. Prašyme nurodyta, kad teisinį argumentą dėl protokolo pripažinimo niekiniu ir nepatvirtinančiu administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, patvirtina tokios bylos aplinkybės ir motyvai: 1) pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką „viešojoje teisėje priimta, kad administravimo subjektų veikla yra tiksliai sureglamentuota, o galimybės pasirinkti elgesio modelį, nenumatytą teisės aktų, nėra“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1537/2010). Tai reiškia, kad teisėtais gali būti laikomi tik tokie VDAI valstybės tarnautojų atlikti veiksmai (aktai), įskaitant ir protokolo surašymą, kurie atlikti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintais pagrindais bei tvarka; 2) Taisyklių 35 punkte administracinio teisės pažeidimo protokolą įvardija kaip patikrinimo baigiamąjį dokumentą. Tai reiškia, kad VDAI tarnautojui A. S. atlikus 2014 m. spalio 15 d. patikrinimą ir nustačius pažeidimą, šis patikrinimas galėjo būti baigtas A. S. surašant protokolą, jeigu šiam VDAI specialistui būtų buvę suteikti tokie įgaliojimai; 3) Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad,,administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo patikrinimą atlikęs Inspekcijos valstybės tarnautojas, kuriam suteikti tokie įgaliojimai“; 4) bylos duomenys patvirtina, kad protokolą, kuriuo grindžiamas kaltinimas M. D. padarius ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, surašė ir pasirašė ne 2014 m. spalio 15 d. patikrinimą atlikęs VDAI specialistas A. S.. o šiame patikrinime jokia apimtimi ir jokia forma nedalyvavusi VDAI vyriausioji specialistė V. P.; 5) tai, kas pirmiau išdėstyta, patvirtina, kad protokolas M. D. dėl ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo yra surašytas įstatymų tam neįgalioto, t. y. tokios teisės neturinčio asmens, todėl yra niekinis ir nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apibendrinant pareiškėjai daro išvadą, kad įvertinus bylos aplinkybių visumą ir teisingai įvertinus protokolui, kaip pagrindiniam įrodymui, keliamus teisėtumo reikalavimus, protokolas turėjo būti pripažintas niekiniu ir nepatvirtinančiu administracinio teisės pažeidimo sudėties, o byla M. D. dėl ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo turėjo būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

13. Prašyme teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė M. D. procesines garantijas, nes: 1) nemotyvuotai atmetė M. D. prašymus dėl liudytojo A. S. apklausos ir eksperto (specialisto) paskyrimo; 2) neleido M. D. užduoti klausimų kaltintojui, nors pats kaltintojas rišliai nesuformulavo ir nepaaiškino kaltinamajam, kokios teisės normos ir kokiais veiksmais buvo pažeistos; 3) tikslingai ar dėl aplaidumo nesurašė tikrovę (posėdžio garso įrašą) atitinkančio teismo posėdžio protokolo – protokole praleista dalis, kurioje Vilniaus apygardos teismas neleidžia M. D. užduoti klausimų kaltintojui būtent dėl pareikšto kaltinimo; 4) ignoravo esminius proceso pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

14. Prašyme nurodyta, kad A. S. 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo ataskaita ir 2015 m. balandžio 13 d. tarnybinis pranešimas (kurį kaltintojas vadina specialisto išvada) yra vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis A. S. grindė būtiną atsakomybės sąlygą – M. D. neteisėtus veiksmus – asmens duomenų tvarkymą per jo vadovaujamos įmonės valdomą tinklalapį www.asmenskodas.lt. Atkreiptas dėmesys į tai, kad 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje buvo pateikti M. D. atstovo prašymai (žr. šio teismo posėdžio įrašo 5:16-7:32 min. ir 15:35-19:13 min.): (a) išsiaiškinti A. S. tarnybinio rašto teisinį statusą; (b) išsiaiškinti A. S. kompetenciją, ar jis turi specialių žinių, leidžiančių pateikti išvadas pagal bylos aplinkybes; (c) skirti nešališką specialistą ar ekspertą, kuris galėtų pateikti paaiškinimus byloje dėl svetainės www.asmenskodas.lt techninio veikimo (prašymas teiktas raštu). Tačiau, kaip nurodo pareiškėjai, visi prašymai buvo ignoruoti be jokių motyvų, o raštu teiktas prašymas net neįtrauktas į bylos medžiagą. Pažymima, kad minėti prašymai nebuvo užfiksuoti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole, tačiau yra aiškiai girdimi įraše. Pasak pareiškėjų, šie ir kiti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai lėmė nutarimo neteisėtumą ir yra išsamiai atskleisti 2016 m. balandžio 19 d. prašyme Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atnaujinti bylą (žr. 5 Priedą 6-9 psl.). Nurodoma, kad M. D. 2016 m. gruodžio 2 d. pakartotinai pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl liudytojo iškvietimo ir eksperto (specialisto) skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas minėtus M. D. prašymus 2016 m. gruodžio 7 d. posėdyje, nurodė, kad teismas laiko, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti klausimą, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir ar skundas yra pagrįstas. Be to, nutartyje teismas pareiškė, kad laikytinas nepagrįstu ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo įsigilinta į bylos esmę, nebuvo išsamiai ištirtos ir įvertintos visos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, nes tokie advokatų teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Pareiškėjų nuomone, tokia teismo pozicija nėra motyvas, rodo nepagarbą proceso dalyviams, nedera su proceso teisėtumo ir rungtyniškumo principu, nes: 1) traukiamas atsakomybėn asmuo ir kaltintojas turėjo akivaizdžiai nelygias galimybes analizuoti ir atsikirsti į bylos medžiagą – ignoruojant M. D. prašymus byloje buvo tenkinami analogiški kaltintojo prašymai, pvz., 2015 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje pareikštas kaltintojo prašymas prijungti prie bylos vos prieš dieną iki posėdžio surašytą A. S. 2015 m. balandžio 13 d. tarnybinį pranešimą su priedais (labai svarbu, kad A. S. 2015 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime analizuoja ir atsikerta į byloje esančią dr. R. B. specialisto išvadą, tuo tarpu M. D. tokį atsikirtimą pateikti apskritai nebuvo leista); 2) kaltinimas remiasi išimtinai A. S. atliktu patikrinimu ir techninių klausimų vertinimu, dėl to turėjo būti išsklaidytos visos abejonės dėl A. S. kompetencijos, nešališkumo, jo veiksmų teisinio pagrindo (teisėtumo), tačiau M. D. tai padaryti nebuvo leista; 3) A. S. surašytuose dokumentuose pateikta nuomonė yra priešinga byloje pateiktoms dr. R. B. ir prof. dr. R. P. specialisto išvadoms (kaip minėta, pats A. S. į pirmąją išvadą atsikerta), todėl šis prieštaravimas turėjo būti išsiaiškintas bei pašalintas arba motyvuotai atmestas, tačiau M. D. tai padaryti procesinėmis priemonėmis taip pat nebuvo leista.

15. Pareiškėjai nurodo, kad baudžiamojo pobūdžio teisminis procesas, koks yra administracinio teisės pažeidimo procesas, negali būti laikomas rungtynišku, jeigu atsakomybėn traukiamam asmeniui užkertamos galimybės ginčyti įrodymus (A. S. išvadas), išsiaiškinti bylos aplinkybes (techninius aspektus) ir gauti ekspertų (specialistų) paaiškinimus dėl esminių techninių bylos klausimų. Pažymima, kad M. D. sutiko dengti visas reikiamas šio procesinio veiksmo išlaidas. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ištyrė rašytinius įrodymus, išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos paaiškinimus, atliko išsamią įrodymų analizę – visiškai neatitinka tikrovės ir pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 14 d. posėdžio garso įrašo. Pareiškėjai teigia, kad šiame posėdyje M. D. buvo nuolat šiurkščiai nutraukiamas, jo prašymai nemotyvuotai atmesti, raštiški prašymai net neįtraukti į bylą, M. D. teiginiai visiškai neteisingai įrašyti į posėdžio protokolą, protokole įrašyti teiginiai, kurių nebuvo, ir t.t. Pasak pareiškėjų, apeliacinės instancijos teismo atmestiną požiūrį į rungtyniškumą parodo ir šiurkštūs bendrųjų proceso taisyklių pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas neleido M. D. užduoti klausimų kaltintojui (žr. 2016 m. gruodžio 7 d. posėdžio garso įrašo 45:44 min.) ir tai nėra fiksuota teismo posėdžio protokole (žr. protokolo 5 psl.). Klausimai buvo ypač svarbūs, nes pats kaltintojas rišliai nesuformulavo, kokios teisės normos ir kokiais veiksmais buvo pažeistos (žr. protokolo 5 psl.). Anot pareiškėjų, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas nesiekė pašalinti ankstesnių rungtyniškumo pažeidimų ir iš esmės siekė užglaistyti grubius teismų padarytus proceso teisės normų pažeidimus byloje. Apibendrinant daroma išvada, kad teismo procesas, kuriame ribojamos asmens galimybės užduoti klausimus, tirti įrodymus ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, kuriame asmeniui išvis neleidžiama pasisakyti (2015 m. balandžio 14 d. posėdyje), fiksuojami tikrovės neatitinkantys asmens teiginiai, visiškai nedera su fundamentaliomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmogaus teisėmis, procesinėmis garantijomis, šiurkščiai pažeidžia proceso normas ir praktiką.

16. Prašyme teigiama, kad ATPK 21414 straipsnio 1 dalies sudėtis nėra objektyvaus pakaltinimo sudėtis. Pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį turi būti nustatytas konkretus pažeidimas, tačiau byloje konkretus pažeidimas nėra nustatytas. Pareiškėjai nurodo, kad pats kaltintojas raštu, pateikdamas atsiliepimą į M. D. 2016 m. balandžio 19 d. prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atnaujinti bylą ir 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje, pripažino, jog tyrimo metu A. S. naudojo tarnybinius duomenis, kuriems ADTAĮ apskritai netaikomas, nes šie duomenys nėra susiję su privačiu asmens gyvenimu. Taigi, A. S. nenustatė jokio konkretaus fakto, kad būtų tvarkomi realūs asmens duomenys, o kaltinimą grindė tik analogija ir prielaida, jog panašiai gali būti tvarkomi ir kiti duomenys, kurie būtų laikomi privačiais asmens duomenimis. Pažymima, kad nutartyje teigiama, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras teikdama asmens kodo tikrinimo paslaugą atliko asmens duomenų tvarkymo veiksmus, t. y. per interneto svetainę www.asmenskodas.lt bendrovė gaudavo asmens duomenis iš asmenų, kurie pageidauja pasitikrinti savo sertifikatus, gautus duomenis naudodavo juos patikrindama ir pateikdama atsakymą asmeniui, tačiau nenurodoma, kokiais konkrečiais bylos duomenimis yra remiamasi darant tokią išvadą. Pareiškėjų teigimu, tokių duomenų nėra nei protokole, nei 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo ataskaitoje, nei 2015 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime. To nepatvirtino ir kaltintojo atstovė 2016 m. gruodžio 7 d. posėdyje. Pareiškėjai tvirtina, kad šie teiginiai akivaizdžiai prieštarauja dr. R. B. ir prof. dr. R. P. specialisto išvadoms. Anot pareiškėjų, kuo remiantis nustatytas apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuotas duomenų gavimas, naudojimas, teikimas, yra neaišku ir šie teismo teiginiai yra ne tik nepagrįsti, bet ir neatitinka tikrovės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje analogiškose bylose laikosi nuostatos, jog, inkriminuojant ATPK 21414 straipsnio normą, joje numatytas administracinis teisės pažeidimas turi būti aiškiai įvardytas, nurodant objektyviuosius ir subjektyviuosius šio pažeidimo požymius (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-324- 487/2013). Tačiau šioje byloje iki šiol nė vienas teismas to nepadarė, nenustatė objektyviųjų ir subjektyviųjų šio pažeidimo požymių, administracinio teisės pažeidimo įvykio ir būtinų ATPK 21414 straipsnio 1 dalies sudėties elementų. Pažymima ir tai, kad teismai iš esmės klaidingai aiškino ir taikė ADTAĮ, EPĮ ir ATPK 21414 straipsnio 1 dalies normas, ypač nesuprato EPĮ 9 straipsnio normų, kurios įtvirtina nebaigtines sertifikavimo paslaugų teikėjų teises (ne pareigas). Tai lėmė, kad M. D. buvo patrauktas atsakomybėn ne tik nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau apskritai nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio, nes: 1) byloje remiamasi ir kaltinimas grindžiamas tik neprivačių tarnybinių duomenų tvarkymu, nors tokiems duomenims ADTAĮ apskritai netaikomas (ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalis), nes šie duomenys nėra susiję su privačiu asmens gyvenimu; 2) svetainė www.asmenskodas.lt, kaip techninis įrankis, neatlieka ir negali atlikti veiksmų, kurie pagal ADTAĮ laikomi asmens duomenų tvarkymu – duomenų tvarkymo veiksmus atlieka tik pats svetainės vartotojas, besinaudojantis šia svetaine; 3) UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras (kurios vadovas yra M. D.) nuo 2004 m. yra įregistruota asmens duomenų valdytoju visiems EPĮ 9 straipsnyje nustatytiems tikslams, kurie apima visų el. parašo sertifikato duomenų tvarkymą. Todėl net ir pripažinus, kad svetainėje buvo tvarkomi asmens duomenys iš el. parašo sertifikatų, toks tvarkymas kvalifikuotinas kaip teisėtas.

17. Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, jog administracinė nuobauda būtų skinama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laika, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014). Prašyme pažymima, kad šioje byloje administracinės nuobaudos už ATPK 21414 straipsnyje numatytą pažeidimą skyrimo klausimas sprendžiamas jau daugiau kaip dvejų metus. Anot pareiškėjų, tokia situacija susiklostė išimtinai dėl teismų padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, kurie buvo konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šios bylos proceso trukmė yra nepagrįstai ilga, o tai ne tik pažeidžia M. D. procesinę teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, bet ir apskritai kelia abejonių, ar sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą šioje byloje galima pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

18. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus funkcijas Rita Vaitkevičienė, atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo jį atmesti.

19. Inspekcija nesutinka su pareiškėjų prašymu, laiko, kad jame išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Atsiliepime teigiama, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė pareiškime nurodomų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui. Atsiliepime pateikti išsamūs teisiniai argumentai ir išdėstyta argumentuota Inspekcijos nuomonė, kodėl patikrinimas UAB Skaitmeninio sertifikavimo centre buvo atliktas teisėtai ir kodėl administracinio teisės pažeidimo protokolas M. D. buvo surašytas tokią teisę turinčio asmens. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad M. D., kaip UAB Skaitmeninio sertifikavimo centro direktorius, iki šios dienos Inspekcijai nepateikė informacijos apie 2013 m. gegužės 13 d. Inspekcijos pateikto nurodymo Nr. 2R-1688(2.14) 1 punkto įvykdymą (Inspekcijos nurodymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui neapskundė), t. y. nepateikė Inspekcijai pranešimo apie asmens duomenų tvarkymą interneto svetainėje www.asmenskodas.lt asmens kodo tikrinimo tikslu arba informacijos, kad tokios paslaugos nebeteikia.

20. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. (M. D.) ir jo atstovų advokatų Mindaugo Kiškio bei Gyčio Kuncevičiaus prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą netenkintinas.

Dėl M. D. nubaudimo pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu M. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21414 straipsnio 1 dalį ir 21417 straipsnį nubaustas už tai, kad, būdamas UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras vadovas, 2014 m. liepos 31 d. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija) atliekant neplaninį patikrinimą, UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras nevykdė teisėtų Inspekcijos pareigūnų nurodymų, nurodytu laiku nepateikė Inspekcijai jos prašytos informacijos bei patvirtintų dokumentų kopijų, taip trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, jis, būdamas UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras vadovas, kuri (UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras) automatiniu būdu tvarkė asmens duomenis, tikrino, ar elektroninio parašo sertifikate yra įrašytas asmens kodas, nepranešus Inspekcijai. M. D. pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį paskirta 144 Eur bauda, pagal ATPK 21417 straipsnį – 28 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 144 Eur bauda.

22. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi M. D. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimas pakeistas: panaikinta nutarimo dalis, dėl M. D. nubaudimo pagal ATPK 21417 straipsnį, paliekant nubaudimą pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai skundžia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimas ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimas dėl M. D. nubaudimo pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalies paliktas nepakeistas. Pareiškėjai prašo panaikinti teismų nutarimus dėl M. D. nubaudimo pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį 144 Eur dydžio bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. D. nutraukti.

23. ATPK 21414 straipsnio (Neteisėtas asmens duomenų tvarkymas) 1 dalis numato, kad asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė. Pagrindinis teisės aktas, kuriame išdėstyti reikalavimai dėl asmenų duomenų apsaugos institucijoms ir asmenims, valdantiems ir tvarkantiems tokius duomenis, yra 1996 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (2008 m. vasario 1 d. redakcija).

24. ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Vadovaujantis ADTAĮ 2 straipsnio 5 dalimi, duomenų tvarkymas automatiniu būdų, tai duomenų tvarkymo veiksmai, visiškai ar iš dalies atliekami automatinėmis priemonėmis. ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi automatiniu būdu tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas arba jo atstovas (pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą) Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys tvarkomi: 1) vidaus administravimo tikslais; 2) politiniais, filosofiniais, religiniais ar su profesinėmis sąjungomis susijusiais tikslais, jeigu asmens duomenis tvarko savo veikloje fondas, asociacija ar kita ne pelno organizacija, kai tvarkomi asmens duomenys yra susiję tik su šios organizacijos nariais arba su asmenimis, kurie nuolat kitaip dalyvauja jos veikloje dėl šios organizacijos siekiamų tikslų; 3) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytais atvejais; 4) Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

25. Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio mėnesį Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tikrino UAB Skaitmeninio sertifikavimo centrą ir nustatė ADTAĮ 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio pažeidimus, todėl 2013 m. gegužės 13 d. buvo surašytas ir išsiųstas nurodymas bendrovei pateikti Inspekcijai pranešimą apie asmens duomenų tvarkymą iki 2013 m. liepos 5 d. Tačiau nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl 2014 m. liepos 8 d. Inspekcijos direktoriaus pavedimu buvo nutarta atlikti neplaninį UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras patikrinimą. Patikrinimas įvyko 2017 m. liepos 31 d. UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras patalpose. Tačiau tikrintojams nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad 2013 m. gegužės 13 d. VDAI reikalavimas yra įvykdytas. Nepavyko gauti nurodymo įvykdymo patvirtinimo ir vėliau bendraujant su įmonės direktoriumi M. D.. 2014 m. rugsėjo 3 d. inspekcija pakartotinai raštu Nr. 4409(2.14) prašė UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras iki rugsėjo 19 d. pateikti informaciją ir dokumentų patvirtintas kopijas apie nurodymo Nr. 2R-1688(2.14) įvykdymą, tačiau iki nurodyto laiko inspekcija jokios informacijos iš UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras direktoriaus negavo. 2014 m. spalio 15 d. Inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas A. S. UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras svetainėje www.asmenskodas.lt patikrino savo elektroninio parašo sertifikatą ir nustatė, kad automatiniu būdu tvarkomi šie jo duomenys: vardas, pavardė, darbovietė, elektroninio pašto adresas, šalis, tačiau apie jų tvarkymą nėra pranešta Inspekcijai.

26. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad procesas, kurio metu duomenys įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis bei tokiu būdu patvirtinamas parašo autentiškumas ir (arba) identifikuojamas pasirašantis asmuo, neabejotinai laikomas duomenų tvarkymu automatiniu būdu, o apeliacinės instancijos teismas patvirtino teismo nutarimo teisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, kad byla net tris kartus buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme ir vieną karta apylinkės teisme, visais atvejais teismai patvirtino ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo buvimą, o teismų sprendimai visais atvejais buvo panaikinami ne dėl netinkamo materialiosios teisės įstatymo pritaikymo, o dėl padarytų administracinio proceso pažeidimų. Kaip pagrįstai konstatavo teismai, ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Todėl elektroninio parašo sertifikatuose įrašyti duomenys – vardas, pavardė, darbovietė, elektroninio pašto adresas, šalis – yra informacija, susijusi su fiziniu asmeniu ir neabejotinai laikytina asmens duomenimis.

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 262 patvirtintų Asmens duomenų valdytojų valstybės registro nuostatų ir Duomenų valdytojų pranešimo apie duomenų tvarkymą taisyklių 5 punkte numatyta, kad jeigu duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis keliais asmens duomenų tvarkymo tikslais ir pranešime apie duomenų tvarkymą nurodomi duomenys tvarkant asmens duomenis skirtingais tikslais yra skirtingi, duomenų valdytojas pagal kiekvieną asmens duomenų tvarkymo tikslą turi pateikti atskirą pranešimą.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog elektroninio parašo sertifikatuose įrašyti duomenys – vardas, pavardė, darbovietė, elektroninio pašto adresas, šalis yra informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, todėl neabejotinai laikytini asmens duomenimis, nes, vadovaujantis ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalimi, asmens duomenys, tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenis, kaip asmens kodas, vienas ar keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

29. Kaip jau minėta, UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras Asmens duomenų valdytojų valstybės registre duomenų valdytoju yra registruotas nuo 2004 m. lapkričio 9 d. (b. l. 36-37). M. D., būdamas UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras direktoriumi, yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą. ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi automatiniu būdu tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas arba jo atstovas (pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą) Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. M. D. ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie automatiniu būdu tvarkomus duomenis neįvykdė. Taigi akivaizdu, kad M. D. neabejotinai buvo žinoma apie pareigą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikti pranešimą apie asmens duomenų tvarkymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. piktybiškai šios pareigos nevykdė – nenurodė Inspekcijai jokių priežasčių, kodėl šis pranešimas nebuvo pateiktas ir kodėl yra delsiama jį pateikti. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad M. D. veikė tyčia, o jis pats, kaip įmonės direktorius, yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog M. D. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliacinį skundą.

Dėl UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras tikrinimo ir protokolo surašymo teisėtumo

31. Pareiškėjai teigia, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) specialisto A. S. 2014 m. spalio 15 d. atliktas patikrinimas buvo neteisėtas, nes VDAI direktoriaus 2014 m. liepos 8 d. pavedime atlikti neplaninį patikrinimą nurodyta, kad patikrinimas turi būti atliktas iki 2014 m. rugsėjo 30 d., taigi VDAI tarnautojas A. S. 2014 m. spalio 15 d. patikrinimą atliko neturėdamas galiojančio pavedimo, t. y. viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus. Tokiomis aplinkybėmis atlikto patikrinimo rezultatai negali būti pripažįstami leistinais įrodymais byloje, nes iš neteisėto veiksmo negali atsirasti teisėti padariniai.

32. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimai vykdomi vadovaujantis Inspekcijos vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1T-1 (1.12.). Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, patikrinimą pradeda Inspekcijos valstybės tarnautojas, gavęs užduotį iš savo skyriaus vedėjo. Taisyklių 36 punktas numato, kad Inspekcijos valstybės tarnautojas gali atlikti patikrinimą asmens duomenų tvarkymo vietoje, t. y. tikrinamo asmens patalpose ir (ar) teritorijoje, tik turėdamas Inspekcijos direktoriaus ar jo tam įgalioto asmens pasirašytą pavedimą.

33. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014 m. liepos 8 d. buvo pasirašytas Inspekcijos direktoriaus pavedimas Nr. 2R-3516(2.14.) atlikti neplaninį patikrinimą UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras, adresu Jogailos g. 8, Vilnius, nustatant jo atlikimo terminą nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Šiame pavedime buvo nurodyta, kad neplaninį patikrinimą pavesta atlikti Inspekcijos Prevencijos skyriaus vyriausiajai specialistei V. P. ir Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiajam specialistui A. S.. Vykdydami minėtą pavedimą, Inspekcijos specialistai 2014 m. liepos 31 d. bandė atlikti asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimą duomenų tvarkymo vietoje, t. y. UAB Skaitmeninio sertifikavimo centro patalpose, tačiau šis patikrinimas realiai neįvyko, nes UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras nesudarė galimybių atlikti patikrinimą. Inspekcijos specialistai, siekdami nustatyto tikslo, t. y. išsiaiškinti ar yra įvykdytas UAB Skaitmeninio sertifikavimo centrui 2013 m. gegužės 13 d. Inspekcijos pateiktas nurodymas Nr. 2R-1688(2.14), tikrinimą atliko analizuodami viešai UAB Skaitmeninio sertifikavimo centro interneto svetainėje pateiktą informaciją ir 2014 m. spalio 15 d. Inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas A. S. UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras svetainėje www.asmenskodas.lt patikrino savo elektroninio parašo sertifikatą savo darbo vietoje. Skirtingai nei teigia pareiškėjai, vadovaujantis Taisyklių 36 punktu, pavedimas yra išrašomas tik tada, kai patikrinimas atliekamas asmens duomenų tvarkymo vietoje, t. y. duomenų valdytojo patalpose ar teritorijoje. Taigi šiuo konkrečiu atveju atlikti A. S. veiksmai, t. y. savo elektroninio parašo sertifikato patikrinimas viešai nurodytais būdais interneto svetainėje, esant savo darbo vietoje, nereikalauja Taisyklių 36 punkte numatytos sąlygos – turėti Inspekcijos direktoriaus ar jo tam įgalioto asmens pasirašytą pavedimą. Net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad A. S. minėto pobūdžio veiksmus atliko jau pasibaigus 2014 m. liepos 8 d. Inspekcijos direktoriaus pavedime Nr. 2R-3516(2.14.) nustatytam terminui, o patikrinimo ataskaita pateikta pavėluotai – nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog tokiomis aplinkybėmis atlikto patikrinimo rezultatai negali būti pripažįstami leistinais įrodymais byloje. Blogiausiu atveju tai galėtų būti traktuotina tik kaip Inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, kuris jokia apimtimi nepanaikina pažeidėjo atsakomybės.

34. Pareiškėjai tvirtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog protokolą, kuriuo grindžiamas kaltinimas M. D. padarius ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, surašė ir pasirašė ne 2014 m. spalio 15 d. patikrinimą atlikęs VDAI specialistas A. S., o šiame patikrinime jokia apimtimi ir jokia forma nedalyvavusi VDAI vyriausioji specialistė V. P..

Vadovaujantis Taisyklių 19 punktu, patikrinimus pagal kompetenciją atlieka Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus, Prevencijos skyriaus bei Informacijos ir technologijų skyriaus valstybės tarnautojai. Kaip minėta pirmiau, 2014 m. liepos 8 d. pavedimu Nr. 2R-3516(2.14.) atlikti patikrinimą UAB Skaitmeninio sertifikavimo centre buvo nurodyta dviejų skyrių specialistams – Prevencijos skyriaus vyriausiajai specialistei V. P. ir Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiajam specialistui A. S.. Taisyklių 50.2–50.3 punktuose nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas atlikus patikrinimą šių Taisyklių 3.2 punkte nustatytu pagrindu ir nustačius, kad duomenų valdytojas neįvykdė Inspekcijos duoto nurodymo arba kai tai yra būtina. Inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus specialistams nėra suteikta teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, tačiau V. P., kaip specialistė, kuriai buvo pavesta kartu su A. S. atlikti UAB Skaitmeninio sertifikavimo centro patikrinimą, turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje, 21417 straipsnyje numatytus pažeidimus. Bylos duomenys patvirtina, kad tokia teisė V. P. yra suteikta vadovaujantis Inspekcijos direktoriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1T-50(1.12) 1 punkte suteiktais įgaliojimais bei Prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2010 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. IT- 26(1.12), 7.4 punktu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas specialisto, neturinčio tam teisės.

35. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjų argumentai dėl UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras tikrinimo ir protokolo surašymo neteisėtumo, neatitinka tikrovės, todėl negali būti tenkinami.

Dėl M. D. procesinių teisių pažeidimo

36. Prašyme teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė M. D. procesines garantijas, nes: 1) nemotyvuotai atmetė M. D. prašymus dėl liudytojo A. S. apklausos ir eksperto (specialisto) paskyrimo; 2) neleido M. D. užduoti klausimų kaltintojui, nors pats kaltintojas rišliai nesuformulavo ir nepaaiškino kaltinamajam, kokios teisės normos ir kokiais veiksmais buvo pažeistos; 3) tikslingai ar dėl aplaidumo nesurašė tikrovę (posėdžio garso įrašą) atitinkančio teismo posėdžio protokolo – protokole praleista dalis, kurioje Vilniaus apygardos teismas neleidžia M. D. užduoti klausimų kaltintojui būtent dėl pareikšto kaltinimo; 4) ignoravo esminius proceso pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi grąžinus šią administracinę bylą antrą kartą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, ši byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka. 2016 m. gruodžio 7 d. posėdžio metu M. D. atstovas advokatas M. Kiškis pateikė du prašymus: 1) iškviesti liudytoju A. S. ir paskirti ekspertą-specialistą; 2) pridėti papildomus rašytinius paaiškinimus prie bylos. Teismas, pasitaręs vietoje, pareikštus prašymus tenkino iš dalies. Rašytinius paaiškinimus nusprendė pridėti prie bylos, o dėl liudytojo A. S. ir eksperto iškvietimo prašymas netenkintas, nes teismas laikė, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog būtų galima spręsti klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo ir apeliacinio skundo pagrįstumo. Tokio pobūdžio veiksmai atitinka teismo diskreciją procese ir neprieštarauja administracinio proceso nuostatoms. Tai, kad teismas nusprendė neatlikti tam tikrų procesinių veiksmų, nereiškia, jog tyrimas buvo neišsamus ar kad buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą. Pažymėtina, kad papildomų proceso veiksmų atlikimas būtinas tada, kai byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Kaip matyti iš surinktos bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje teismams užteko duomenų išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti byloje esančius įrodymus ir dėl jų padaryti atitinkamas išvadas, todėl nebuvo būtina rinkti papildomos informacijos.

37. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad byla išnagrinėta dalyvaujant pačiam asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, jo atstovams advokatams ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei. Bylos proceso metu teisme buvo laikomasi rungtyniškumo principo reikalavimų, tiek M. D., kaip administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek jo atstovams advokatams teismo procesų metu buvo sudarytos sąlygos ginčyti įrodymus, kuriais remiantis buvo daromos išvados dėl M. D. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, nebuvo varžoma teisė aiškintis svarbias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas proceso eigą vertina iš posėdžio protokolo, surašyto ATPK 300 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne iš garso įrašo. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjų argumentą, dėl tam tikrų detalių nefiksavimo posėdžio protokole, susipažinta ir su apeliacinės instancijos teismo posėdžio garso įrašu. Iš 2016 m. gruodžio 7 d. posėdžio protokolo turinio matyti, kad po VDAI atstovės V. P. pasisakymo M. D. noras atstovei pateikti klausimą dėl pažeidimo esmės iš tiesų nefiksuotas, tačiau, kaip girdima iš posėdžio garso įrašo ir matoma iš šio posėdžio protokolo, M. D. buvo suteiktas žodis replikuoti į V. P. pasisakymą, o tai nesuteikia pagrindo daryti išvadų apie suvaržytas procesines teises ar kitus teismo procesinius pažeidimus, turėjusius galimos įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. D. procesinės teisės nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme nebuvo pažeistos ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo dalį, kuria M. D. (M. D.) pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį nubaustas 144 Eur dydžio bauda, bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistas.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė

Vytautas Piesliakas