Dėl duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę bei orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-392/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

26.6, 44.5.2.2, 114.8.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šilo bitė“, uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas laikraštis“, V. K., A. D. dėl duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę bei orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti, kad savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ paskelbti teiginiai, pacituoti ieškinio pareiškime, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą; įpareigoti atsakovus UAB „Šilo bitė“ ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ išspausdinti šių teiginių paneigimą; priteisti ieškovui solidariai iš UAB „Šilo bitė“ V. K. ir A. D. neturtinės žalos atlyginimą – 9100 Lt; priteisti ieškovui solidariai iš UAB „Šilo bitė“ ir A. D. neturtinės žalos atlyginimą – 4200 Lt; priteisti ieškovui solidariai iš UAB „Laisvas laikraštis“, V. K. ir A. D. neturtinės žalos atlyginimą – 3900 Lt; priteisti ieškovui solidariai iš UAB „Laisvas laikraštis“ ir A. D. neturtinės žalos atlyginimą – 2800 Lt.

Ieškovas nurodė, kad atsakovai savaitraščio „Laisvas laikraštis“ straipsniuose skleidė melagingus teiginius, spausdindami tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą ir daro jam žalą.

Kasaciniu skundu byloje keliami klausimai dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės civilinėje byloje ir visuomenės informavimo priemonės valdytojo, leidinio vyriausiojo redaktoriaus bei asmens, nurodyto kaip informacijos šaltinis, solidariosios atsakomybės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ dalis paskleistų duomenų neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo A. S. garbę bei orumą, įpareigojo šio savaitraščio valdytoją, atsakovą UAB „Laisvas laikraštis“ išspausdinti paneigimą bei priteisė ieškovui A. S. neturtinės žalos atlyginimą: iš atsakovų V. K., A. D. ir UAB „Šilo bitė“ solidariai - 8450 Lt; iš atsakovų A. D. ir UAB „Šilo bitė“ solidariai - 3900 Lt; iš atsakovų V. K., A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ solidariai - 3900 Lt; iš atsakovų A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ solidariai - 2275 Lt; kitus ieškovo A. S. ieškinyje pareikštus reikalavimus atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė paskleistų teiginių atitikties tikrovei. Ieškovas, net ir būdamas viešasis asmuo, turi būti apgintas nuo nepagrįstai skleidžiamų duomenų apie tariamus jo nusikaltimus. Kai kurie teiginiai pateikti kaip nuomonė, tačiau šiais atvejais išreiškiant ją apie įvykius, buvo paskelbtos naujos žinios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir garbę bei orumą žeminančiais dalį ieškinyje nurodytų duomenų, nes jie neturi visų CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatytų savybių: jie nežemina ieškovo garbės ir orumo, aprašyta informacija nėra diskredituojamojo pobūdžio.

Nors Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžiu teiginys „A. S. padarė nusikaltimus, jų tarpe ir sunkius - taikos metu padėjo Rusijai ir tarptautinių nusikaltėlių naudai veikti prieš Lietuvos Respubliką - jos konstitucinę santvarką, suverenitetą teritorijos vientisumą gynybos ar ekonomikos galią, t. y. įvykdė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 118 straipsnyje“ kvalifikuotas kaip V. K. nuomonė, nagrinėjamoje civilinėje byloje analizuojamo iš esmės tokio pat teiginio „<...> A. S.... įvykdė sunkų nusikaltimą - padėjo kitoms valstybėms, jų interesams atstovaujančioms kompanijoms, tarptautiniams organizuotiems nusikalstamiems susivienijimams veikti prieš Lietuvos Respubliką - jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ir ekonomikos galią“ pirmosios instancijos teismas nepripažino nuomone. Teismas pabrėžė, kad nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, V. K. veiksmai buvo vertinami baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už šmeižimą aspektu, o vertinant šiuos veiksmus civilinių įstatymų, ginančių asmens garbę ir orumą, aspektu, nuosprendyje išdėstyti veiksmų vertinimai prejudicinės galios neturi.

Teismas pažymėjo, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas už visuomenės informavimo priemonės turinį atsako viešosios informacijos rengėjo ar jo dalyvio paskirtas asmuo (vyriausiasis redaktorius, redaktorius, laidos vedėjas). CK 2.24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Teismas sprendė, kad šios įstatymų nuostatos yra pagrindas konstatuoti, jog už savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ išspausdintą informaciją solidariai atsako viešosios informacijos skleidėjas, visuomenės informavimo priemonės (savaitraščio „Laisvas laikraštis“) valdytojas (atitinkamai UAB „Šilo bitė“ arba UAB „Laisvas laikraštis“), šio leidinio vyriausiasis redaktorius ir asmuo, nurodytas kaip informacijos šaltinis. Šių asmenų atsakomybė yra solidari, nes jie bendrais veiksmais paskleidė neatitinkančius tikrovės, žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas niekuo nemotyvuodamas diferencijavo atlygintinos neturtinės žalos, padarytos skirtingais savaitraščio straipsniais, dydį, juos suvienodino, laikydamas, kad kiekvienas straipsnis, kuriame paskleisti tokie duomenys, padarė ieškovui 1300 Lt neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovai nepateikė į bylą pakankamų įrodymų, pagrindžiančių paskleistų teiginių teisingumą ir su teismo pasisakymu dėl teismo nuosprendžiu nustatytų faktų prejudicinės galios civilinėje byloje. Dėl solidariosios atsakomybės taikymo teismas pažymėjo, kad solidarioji atsakomybė yra tarp leidėjo ir autoriaus, bet ne tarp skirtingų straipsnių autorių ir leidėjo. Savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, kurio leidėjas yra atsakovas UAB „Šilo bitė“, paskelbtų straipsnių autoriai yra du skirtingi asmenys, tai – V. K. ir A. D., todėl teismas turėjo atriboti skirtingų autorių atsakomybę. Kadangi ieškovas prašė tiek leidėją, tiek abu autorius patraukti būtent solidariojon atsakomybėn, nurodė, jog sunku yra nustatyti kiekvieno iš autorių padarytą žalą atskirai, nes jų kaltė yra maždaug vienoda, kolegija vertino abiejų autorių padarytą žalą vienoda pinigine išraiška, taigi tiek atsakovas V. K., tiek atsakovas A. D. kartu su leidėju turi atsakyti vienodai, t. y. po lygiai pagal piniginę išraišką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 3 d. nutarties dalis, kuriomis:

iš kasatoriaus solidariai su kitais atsakovais tenkinant ieškinį ieškovui priteista bendra 18 525 Lt suma ir 627,25 Lt suma bylinėjimosi išlaidoms padengti;

pripažinta, kad neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo A. S. garbę ir orumą 2006 m. vasario 9 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Kas nužudė G. K.?“ paskleisti duomenys: „<...> A. S.... įvykdė sunkų nusikaltimą - padėjo kitoms valstybėms, jų interesams atstovaujančioms kompanijoms, tarptautiniams organizuotiems nusikalstamiems susivienijimams veikti prieš Lietuvos Respubliką - jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ir ekonomikos galią <...>“ bei solidariai iš atsakovų V. K. A. D. ir UAB „Šilo bitė“ priteista 1300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti prejudicinę galią šioje byloje turinčiu faktu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendyje konstatuotą aplinkybę, kad 2006 m. vasario 9 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Kas nužudė G. K.?“ teiginiai „<...> A. S.... įvykdė sunkų nusikaltimą- padėjo kitoms valstybėms, jų interesams atstovaujančioms kompanijoms, tarptautiniams organizuotiems nusikalstamiems susivienijimams veikti prieš Lietuvos Respubliką- jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ir ekonomikos galią <...>“ yra V. K. nuomonė. Ši teisės taikymo klaida lėmė kasatoriaus solidariąją atsakomybę už nurodytus teiginius. Teismas neįvertino to, kad tiek civilinės, tiek baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybę suponuoja ta pati esminė aplinkybė – konkrečią publikacijos dalį yra pagrindas pripažinti paskleistais duomenimis, kuriems taikomas tiesos kriterijus, o ne nuomonė.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio 5 dalį ir neteisingai nustatė civilinės atsakomybės subjektus bei jiems netinkamai taikė solidariosios atsakomybės institutą. Pagal CK 2.24 straipsnio 5 dalį, tikrovės neatitinkančius duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskleidus jos darbuotojui, civilinės atsakomybės subjektas yra ne darbuotojas, o tik visuomenės informavimo priemonė (jos valdytojas). Apeliacinės instancijos teismas šios teisės taikymo klaidos neištaisė. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas“ ir VšĮ „Pūko kūrybinis centras“, bylos Nr. 3K-3-205/2005; 2005 m. spalio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. G. v. V. P., UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2005">3K-3-447/2005</a>; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. L. ir A. L., v. UAB,,Roventa“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2008">3K-3-394/2008</a>).

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

1. Baudžiamojoje ir civilinėje bylose nustatyti faktai a priori nėra vertinami identiškai, nes jų vertinimui taikoma skirtinga teisė. Baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo teismas neturi pareigos nustatyti, ar yra civilinės atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnį pagrindai, todėl nuosprendyje išdėstytas atsakovo V. K. veiksmų vertinimas civilinėje byloje prejudicinės galios neturi.

2. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas už visuomenės informavimo priemonės turinį atsako viešosios informacijos rengėjo ar jo dalyvio paskirtas asmuo (vyriausiasis redaktorius, redaktorius, laidos vedėjas). Pagal CK 2.24 straipsnio 5 dalį turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo. Šios įstatymų nuostatos yra pagrindas konstatuoti, kad už savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ išspausdintą informaciją solidariai atsako viešosios informacijos skleidėjas: visuomenės informavimo priemonės – nurodyto savaitraščio – valdytojas UAB „Šilo bitė“ ir UAB „Laisvas laikraštis“ šio leidinio vyriausiasis redaktorius ir asmuo, nurodytas kaip šaltinis (autorius). Šių asmenų atsakomybė yra solidari, nes jie bendrais veiksmais paskleidė neatitinkančius tikrovės, žeminančius ieškovo garbę ir orumą duomenis. Solidarioji atsakomybė kyla ir CK 6.6 straipsnio 3 dalies pagrindu. Esant kelių asmenų bendriems veiksmams, tokia atsakomybė preziumuojama. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį kasatorius yra atsakingas už leidinio turinį ir publikacijų viešinimą kaip vyriausiasis redaktorius ir straipsnių autorius, todėl jis solidariai ir tiesiogiai atsako su duomenų autoriumi bei skleidėju (V. K. ir leidiniu). Kasatoriaus, kaip leidėjo įmonės vadovo, leidinio vyriausiojo redaktoriaus ir autoriaus veiksmai buvo vieningi ir bendri su V. K., todėl jo atsakomybė neturi būti vertinama kaip darbuotojo, nes jis šiuo atveju veikė kaip sprendimus priimantis ir atsakingas už leidinio turinį asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01OTYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-596/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-596/2005">2K-7-596/2005</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-408/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-408/2007">2K-7-408/2007</a> taikė solidariąją atsakomybę.

k o n s t a t u o j a :

I. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prejudicinių faktų

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso tvarka įrodinėti nereikia. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo išimtis gali būti nustatyta įstatymo, tačiau nepriklausomai nuo to, kam tenka įrodinėjimo našta, taisyklė dėl neįrodinėtinų aplinkybių galioja.

Išsamus neįrodinėjamų aplinkybių sąrašas pateiktas CPK 182 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje aktualus šio straipsnio 3 punktas, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

Kasatoriaus nuomone, prejudiciniu faktu turėjo būti pripažinta Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr.1-913/2006, išvada, kad teisiamojo V. K. teiginiai, jog A. S. padarė nusikaltimus, taip pat ir sunkius – taikos metu padėjo Rusijai ir tarptautinių nusikaltėlių naudai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, t. y. įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 118 straipsnyje, yra autoriaus nuomonė, o ne žinia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>). Tačiau Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant minėtą proceso teisės normą, taip pat ne kartą konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi.

Analogiško pobūdžio kaip ir nurodytieji minėtoje baudžiamoje byloje teiginiai (apie nusikalstamus A. S. veiksmus) buvo nagrinėjimo dalykas ir šioje civilinėje byloje. Bylą nagrinėję teismai išvados dėl paskelbtos informacijos kvalifikavimo (nuomonė ar žinia) baudžiamojoje byloje nepripažino prejudiciniu faktu civilinėje byloje ir atliko jų vertinimą civilinės teisės aspektu.

Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Atribojant žinią ir nuomonę visų pirma remiamasi šių sąvokų („žinia“ ir „nuomonė“) samprata. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žinia laikomi visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (2 straipsnio 41 dalis), o nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius (2 straipsnio 18 dalis). Taigi vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Tačiau atribojant žinią nuo nuomonės įvertinti vien ginčijamą teiginį nepakanka, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S., M. V. ir V. J. v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142/2006">3K-3-142/2006</a>; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individualiai įmonei „Uola“ bylos Nr. 3K-3-667/2006). Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, t. y. duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš visos publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės išraiškos formų. Įvertinimas pagal šiuos kriterijus gali lemti išvadą, ar pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, ar žinia.

Kasaciniame skunde nenurodoma, kad ginčijamos informacijos vertinimas atliktas nesilaikant šių kriterijų ir yra neteisingas, tačiau teigiama, kad jis turėjo būti toks pats, kaip ir minėtoje baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje.

Nagrinėjamu atveju, be to, kas prieš tai pasakyta dėl nuosprendžiu nustatytų faktų prejudicijos civilinėje byloje, pažymėtina, kad teiginiai apie ieškovo nusikalstamą veiklą, kurie buvo nagrinėjami baudžiamojoje byloje, ir tie, kurie nagrinėjami šioje byloje, išspausdinti skirtinguose straipsniuose ir leidiniuose, straipsniai savo turiniu nesutampa, taigi skiriasi jų pateikimo kontekstas. Skiriasi ir ginčijamos informacijos tekstinė išraiška, ji perteikta kitais žodžiais, kitokia sakinio konstrukcija. Dėl to skirtingoms teismų išvadoms dėl informacijos kvalifikavimo nuomone ar žinia, be to, kad ji vertinama pagal skirtingus įstatymus (baudžiamuosius ir civilinius), gali turėti įtakos ir ši priežastis.

Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje, civilinę bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai nesirėmė teismo nuosprendžio išvadomis, kurių pagrindu teisiamasis buvo išteisintas dėl tam tikrų kaltinimų, ir pats nustatinėjo, ar yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat ar buvo paskleistos būtent žinios (ne nuomonė), neatitinkančios tikrovės ir žeminančios garbę ir orumą.

Dėl CK 2.24 straipsnio 5 dalies taikymo

Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis. Visuomenės informavimo priemonės atsakomybę už neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą žinių paskleidimą įtvirtina CK 2.24 straipsnio 5 dalis. Šioje normoje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą inter alia tais atvejais, kai asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė jos darbuotojas. Tokiais atvejais visuomenės informavimo priemonės atsakomybė grindžiama netiesioginės atsakomybės principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikant nurodytą CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatą atsižvelgtina į CK 6.264 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbuotojo sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas“ ir VšĮ „Pūko kūrybinis centras“, bylos Nr. 3K-3-205/2005; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje L. L. ir A. L., v. UAB,,Roventa“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2008">3K-3-394/2008</a>). Pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tiktai darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Iš pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimas iš kasatoriaus solidariai su kitais atsakovais priteistas kaip iš straipsnių, kuriuose buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys ir ieškovo reputaciją žeminantys duomenys, autoriaus. Byloje taip pat nustatyta, kad kasatorius buvo leidinio „Laisvas laikraštis“ vyriausiasis redaktorius, taigi visuomenės informavimo priemonės darbuotojas CK 6.264 straipsnio 2 dalies prasme. Tokiu atveju žalą, padarytą tikrovės neatitinkančių ir asmens reputaciją žeminančių duomenų paskelbimu, privalo atlyginti visuomenės informavimo priemonė (jos leidėjas). Atlyginęs žalą jis įgyja teisę pareikšti regresinį reikalavimą darbuotojui. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami žalos atlyginimą iš kasatoriaus, netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio 5 dalį, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalys, kuriomis tenkinti ieškovo reikalavimai dėl kasatoriaus atžvilgiu, keistinos, solidariąją prievolę atlyginti teismo sprendimu nustatytą žalą paliekant likusiems atsakovams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Netenkinant ieškinio reikalavimų A. D. atžvilgiu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atitinkamai pakeičiamas, paskirstant jas atsakovams, kurių atžvilgiu pareikšti ieškinio reikalavimai tenkinami (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme sudaro 102,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei ir kasatoriaus sumokėtas 556 Lt žyminis mokestis. Šios išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio taisykles – jos priteisiamos iš šalies, kurios nenaudai priimtas procesinis sprendimas. Tenkinamų ieškovo pareikštų reikalavimų apimtis kasaciniame teisme nesikeičia. Pripažinus, kad kasatorius šioje byloje pagrįstai ginčijo savo solidariąją atsakomybę ieškovui su kitais byloje dalyvaujančiais atsakovais, padidėja šiems atsakovams atskirai tenkanti prievolės apimtis, t. y. apeliacinės instancijos teismo sprendimas modifikuotas šių atsakovų nenaudai. Dėl to jiems tenka ir prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme: po 185,33 Lt kasatoriui A. D. atlyginant išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti ir po 34,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis, kuria A. S. iš A. D. solidariai su V. K. ir UAB „Šilo bitė“ priteista 8450 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. S. iš A. D. solidariai su UAB „Šilo bitė“ – 3900 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. S. iš A. D. solidariai su V. K. ir UAB „Laisvas laikraštis“ – 3900 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. S. iš A. D. solidariai su UAB „Laisvas laikraštis“ – 2275 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti:

Pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei ją išdėstyti taip:

Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo A. D. atžvilgiu atmesti.

Priteisti ieškovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Šilo bitė“ (į. k. 184750667) solidariai neturtinės žalos atlyginimą – 8450 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt litų).

Priteisti ieškovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Šilo bitė“ (į. k. 184750667) neturtinės žalos atlyginimą – 3900 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus litų).

Priteisti ieškovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Laisvas laikraštis“ (į. k. 300519425) solidariai neturtinės žalos atlyginimą – 3900 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus litų).

Priteisti ieškovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Laisvas laikraštis“ (į. k. 300519425) neturtinės žalos atlyginimą – 2275 Lt (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis litus).

Priteisti ieškovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Šilo bitė“ (į. k. 184750667) ir UAB „Laisvas laikraštis“ (į. k. 300519425) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – po 837 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt septynis litus) iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Šilo bitė“ (į. k. 184750667) ir UAB „Laisvas laikraštis“ (į. k. 300519425) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, – po 25,67 Lt (dvidešimt penkis litus 67 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Šilo bitė“ (į. k. 184750667) ir UAB „Laisvas laikraštis“ (į. k. 300519425) valstybei po 5,38 Lt (penkis litus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Šilo bitė“ (į. k. 184750667) ir UAB „Laisvas laikraštis“ (į. k. 300519425) po 34,30 Lt (trisdešimt keturis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo valstybei ir po 185,33 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus 33 ct) atsakovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio kasaciniame teisme sumokėjimo išlaidoms atlyginti.

Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Vincas Verseckas