K. N. pagal BK 184 str. 2 d., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-589/2013

Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00034-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2

1.2.29.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

Iš K. N. UAB „D.“ priteista 87 000 Lt padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendis:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. N. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo jis pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

K. N., pripažintam kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

K. N., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir K. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams;

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pagal BK 300 straipsnio 3 dalį pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės: „turėdamas tikslą iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą“ ir „UAB „S.“ buvo padaryta didelė 73 006,78 Lt žala“;

nustatyta, jog K. N. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – UAB „D.“ pinigines lėšas – 77 808,98 Lt;

kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

K. N. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą:

turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, būdamas bendros Lietuvos ir Švedijos įmonės (toliau – UAB) „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), akcininku, veikdamas šios įmonės vardu, ir UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, taip sudarydamas patikimo asmens įvaizdį, veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusius UAB „A.“ direktorę R. G. ir UAB „D.“ direktorių J. G., turėdamas tyčią apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą – pinigines lėšas, 2008 m. liepos 3 d., neketindamas vykdyti sutartinių prievolių, pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/07/03, pagal kurią J. G. perdavė UAB „H.“ priklausantį vikšrinį ekskavatorių „Komatsu PC210 LC-6K“, o J. G. įsipareigojo iki 2008 m. rugsėjo 2 d. sumokėti 95 000 Lt ir 17 100 Lt PVM. J. G., nesuvokdamas K. N. nusikalstamos veikos pobūdžio, mokėjimo nurodymais į UAB „I.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, atliko 87 000 Lt mokėjimus: 2008 m. liepos 4 d. pervedė 10 000 Lt ir 50 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 12 d. – 7000 Lt, 2008 m. spalio 7 d. – 20 000 Lt;

vykdydama K. N. nurodymą ir nesuvokdama jo nusikalstamo pobūdžio, R. G. 2008 m. lapkričio 2 d. pasirašė pranešimą dėl išperkamosios nuomos sutarties Nr. 08/06/02 nutraukimo, kurioje nurodė, kad nutraukia 2008 m. birželio 2 d. išperkamosios nuomos sutartį su UAB „I.“, o K. N., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2008 m lapkričio 13 d. pasirašė pranešimą UAB „D.“, kad UAB „I.“ nutraukia 2008 m. liepos 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/07/03 dėl UAB „H.“ priklausančio vikšrinio ekskavatoriaus „Komatsu PC210 LC-6K“ pardavimo ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės 73 006,78 Lt vertės svetimą turtą, t. y. pareikalavo grąžinti minėtą ekskavatorių, bet nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo K. N. valios, nes UAB „D.“ direktorius J. G. atsisakė grąžinti ekskavatorių „Komatsu PC210 LC-6K“. Taip K. N. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – UAB „D.“ pinigines lėšas – 77 808,98 Lt – ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – 73 006,78 Lt vertės ekskavatorių „Komatsu PC210 LC-6K“.

K. N. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad pagamino netikrą dokumentą, jį laikė, siuntė ir panaudojo, dėl to buvo padaryta didelės žalos:

būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), akcininku, veikdamas šios įmonės vardu, ir UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2006 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdoje sudarė lizingo sutartį Nr. LT037575 su UAB „H.“ (naujas pavadinimas – „S.“), pagal kurią UAB „Hansa lizingas“ 2006 m. rugpjūčio 18 d. turto priėmimo–perdavimo aktu perdavė naudotis ir valdyti UAB „A.“ naudotą 197 000 Lt vertės vikšrinį ekskavatorių „Komatsu PC210 LC-6K“. K. N. žinojo, kad pagal lizingo sutarties 5.1.5 punktą įsipareigojo nedisponuoti ekskavatoriumi (neparduoti, neįkeisti ir pan.), jeigu neturi atskiro tam išduoto raštiško lizingo bendrovės sutikimo. K. N. neturėdamas jokių teisių ir galių pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2008 m. birželio 2 d. surašė ir pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/06/02, pagal kurią nuomotojas (R. G., atstovaujanti UAB „A.“) perdavė nuomininkui (K. N., atstovaujančiam UAB „I.“) vikšrinį ekskavatorių „Komatsu PC210 LC-6K“, priklausantį UAB „S.“ ir perduotą naudotis ir valdyti UAB „A.“.

Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, K. N., turėdamas išankstinę tyčią padaryti sukčiavimą stambiu mastu, neturėdamas jokių teisių ir galių, pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2008 m. liepos 3 d. surašė ir pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/07/03, pagal kurią ekskavatorių „Komatsu PC210 LC-6K“ pardavė UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai Širvintų r., (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus J. G..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas išankstinę tyčią padaryti sukčiavimą stambiu mastu J. G. ir UAB „D.“ atžvilgiu, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 3 d. iki 2009 m. kovo 9 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas jokių teisių ir galių pagamino du netikrus dokumentus, t. y. padarė dvi skirtingas PVM sąskaitas faktūras, serija Nr. 00007A/2008, dėl ekskavatoriaus „Komatsu PC210 LC-6K“ pardavimo UAB „D.“. Vienoje PVM sąskaitoje faktūroje grafoje „pavadinimas“ jis parašė: „Pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/07/03 iš 2008 m. liepos 03 d. už vikšrinį ekskavatorių „Komatsu PC210 LC-6K“, pagaminimo metai 2000“ ir 2009 m. kovo 9 d. iš UAB „Investicijų aibė“ fakso Nr. 846300297 išsiuntė į UAB „D.“ šį netikrą dokumentą. Kitoje PVM sąskaitoje faktūroje grafoje „Pavadinimas“ parašė: „Pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/07/03 iš 2008 m. liepos 03 d. už nuomą vikšrinio ekskavatoriaus „Komatsu PC210 LC-6K“, šį netikrą dokumentą jis pasiliko sau. Dėl nurodytų aiškiai netikrų dokumentų pagaminimo, laikymo, siuntimo, panaudojimo UAB „D.“ buvo padaryta didelė 87 000 Lt žala.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. N. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Nuteistasis K. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba kitokiu būdu sušvelninti jam bausmę.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymais garantuotos jo teisės, vertindami bylos duomenis nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai jį pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Žala gali būti padaroma ne tik baudžiamąjį turinį turinčiais veiksmais, bet ir civilinio pobūdžio veiksmais. Kasatoriaus manymu, teismai, spręsdami baudžiamosios atsakomybės klausimą, rėmėsi tik formalių faktinių duomenų visuma, nuteistojo ir nukentėjusiojo J. G. veiksmų eiga, tinkamai neatskleisdami nuteistojo kaltės, neteisingai vertino santykius, atsiradusius tarp dviejų bendrovių ir jų vadovų, kurie galėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255/2011">2K-255/2011</a>, 2K-7-388/2007). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ekskavatorius buvo perduotas nuomai (tik su tam tikromis išlygomis buvo tariamasi, kad jeigu UAB „D.“ tinkamai ir laiku atsiskaitys, tai bus galima ekskavatorių ir parduoti, nes atsiskaičius būtų buvę galima visiškai atsiskaityti su lizingu). Kasatorius suvokia, kad ekskavatoriaus perdavimo pagrindas – išperkamoji nuoma – nebuvo vykęs variantas, tačiau reikia įvertinti tai, kad tinkamos būklės daiktas buvo realiai perduotas, o ekskavatorių perėmusi įmonė gavo pajamų, nes kasimo darbai yra itin brangūs. Nepagrįstai neįvertinti nukentėjusiojo J. G. veiksmai ir elgesio motyvai: jis žinojo, kad ekskavatorius yra „lizinginis“ ir už tam tikrą atlyginimą skolinamas (nuomojamas) su sąlyga, jog galbūt jį ir išsipirks; J. G. pasiėmė ekskavatorių be dokumentų, nes žinojo, jog jis duos dideles pajamas, t. y. jis buvo aktyvus ir suinteresuotas tokio sandorio dalyvis. Be to, kasatoriaus manymu, reikėtų vertinti ir tai, kas daugiau tuo metu rizikavo – J. G. ar jis (kasatorius), atiduodamas tvarkingą ir suremontuotą ekskavatorių. Be to, reikia nepamiršti, kad tuo metu prasidėjo ekonominiai sunkumai, Klaipėdos regione nebebuvo užsakymų kasimo darbams, skolininkai nebeatsiskaitinėjo, todėl reikėjo ieškoti bet kokių išeičių, kaip išlaikyti įmonę. Lizingo bendrovė neprieštaravo ne visai teisėtiems sprendimams, žinojo apie verslo problemas: AB „S.“ atstovas parodė, kad tuo metu buvo leidžiama nuomoti lizinginį turtą siekiant, kad įmonės išgyventų. Apie tai kalbama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343/2012">2K-343/2012</a>, 2K-235/2012, kuriose atsižvelgiama į objektyvias laikotarpio (ekonomines, socialines) sąlygas, kurios tam tikrais atvejais šalina baudžiamąją atsakomybę.

Kasatorius pažymi, kad teismai, darydami išvadas dėl jo kaltės, atmetė kaip nereikšmingus jo ir jo aplinkos asmenų (R. U., V. Š., N. Z.) parodymus. Kaltinimo liudytoja V. G. (UAB „D.“ vadybininkė) teisme patvirtino, kad buvo įforminta tik nuomos sutartis, nes tuo metu nebuvo gavę ekskavatoriaus dokumentų. Ji turėjo žinoti tikrąsias aplinkybes: kad ekskavatorių parsivežė be dokumentų, kad nebuvo sumokėti visi pinigai, dėl kurių buvo tartasi. Be to, V. G. teisme pripažino, kad iš karto pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo forminamas, nes tam neturėjo reikiamos pinigų sumos, todėl buvo sutarta iš pradžių įforminti nuomos sutartį, o sumokėjus visą sumą – pirkimo–pardavimo sutartį. Šie parodymai nebuvo vertinami su buvusia realia padėtimi ir tuo, kad jis (kasatorius) visą laiką aiškino, jog ekskavatorius buvo perduotas nuomai su galima perspektyva jį parduoti tada, kai bus gauti visi pinigai, kuriais būtų buvę galima atsiskaityti dėl lizingo. Tuo metu J. G., būdamas palankesnėje padėtyje, savo žinioje turėdamas techniką, už kurią nebuvo sumokėti visi pinigai, pasijuto technikos savininku, dėl to jis (kasatorius) ryžosi nutraukti tą vadinamą išperkamosios nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sumažino tariamai jo pasisavintą pinigų sumą nuo 87 000 iki 77 808,98 Lt, pripažindamas, kad iš gautų už ekskavatorių pinigų buvo mokamos lizingo išmokos. Kasatoriaus manymu, tai rodo, kad ekskavatorius iš teisinių santykių tarp UAB „I.“, UAB „D.“ ir lizingo bendrovės erdvės nebuvo niekur dingęs, buvo žinoma jo buvimo vieta, naudotojas ir pan. Tačiau teismai situacijos, kad tarp šių subjektų galėjo būti tik civiliniai teisiniai santykiai, neanalizavo.

Kasatorius nurodo, kad teismai pripažino, jog jis pasikėsino apgaule savo naudai įgyti 73 000 Lt vertės svetimą turtą, pareikalaudamas grąžinti ekskavatorių, bet nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes J. G. atsisakė jį grąžinti. Kasatorius pažymi, kad, iškilus ginčui su J. G. dėl turto ir atsiskaitymo, nutarė nutraukti sutartį. Be to, J. G., nutraukęs mokėjimus, ir nesiruošė grąžinti ekskavatoriaus, jeigu ne lizingo įsiterpimas, o toks ginčas būtų buvęs sprendžiamas teisme. Kasatoriaus manymu, sprendimas nutraukti sutartį neturėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes jis nemėgino apgaule susigrąžinti ekskavatorių. Šiuos santykius (tiek tarp lizingo bendrovės, tiek tarp UAB „D.“) lėmė sudėtinga ekonominė situacija, kai įmonės, kartais pažeisdamos ir buhalterinės apskaitos reikalavimus, skolindavosi medžiagas, techniką, jais keisdavosi ir pan., o tokius dalykus toleruodavo ir lizingo bendrovės, suprasdamos padėties sudėtingumą. Kasatoriaus manymu, esant tokioms aplinkybėms jis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį turėtų būti išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kasaciniame skunde dar nurodoma, kad teismai netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis jį pripažindami kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Jis neteisingai kaltinamas dėl 2008 m. birželio 2 d. netikro dokumento pagaminimo, kai ekskavatorius iš UAB „A.“ buvo perduotas UAB „I.“ be lizingo bendrovės leidimo. Kasatoriaus manymu, nėra aišku, kaip reiškėsi netikro dokumento pagaminimas, nes jis nebuvo klastojamas, o įvykio sandoris tarp dviejų subjektų. Tuo tarpu Apeliacinis teismas pripažino, kad negali kilti baudžiamoji atsakomybė, jei turtas buvo perleistas be lizingo bendrovės leidimo. Kasatoriaus manymu, ir 2008 m. liepos 3 d. išperkamosios nuomos sutarties sudarymas negali būti laikomas nusikalstama veika, nes ją oficialiai pasirašė tiek jis, tiek J. G.. Tik po to, kai kilo ginčas dėl ekskavatoriaus grąžinimo, iškilo ir problemos dėl skirtumų šios sutarties egzemplioriuose, tačiau tai, kasatoriaus manymu, jau kita problema.

Kasatorius pažymi, kad teismai atmetė jo aiškinimus, jog PVM sąskaitą faktūrą galėjo suklastoti pats J. G., nes jis (K. N.) UAB „D.“ antspaudo uždėti negalėjo. Antspaudas ant PVM sąskaitos faktūros „Pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/07/03 ir 2008 m. liepos 3 d. už nuomą vikšrinio traktoriaus „Komatsu PC210 LC6K“ patvirtina, kad ši sutartis yra būtent ekskavatoriaus nuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad K. N. buvo išrašytos dvi skirtingos sąskaitos ta pačia data ir numeriu, kad jam naudinga PVM sąskaita buvo surasta tarp UAB „I.“ dokumentų. Kasatoriaus manymu, jo kaltės motyvavimas siejamas tik su tuo, kad sąskaita faktūra išsiųsta iš UAB „A.“ fakso, o to J. G. negalėjo padaryti, nors neištirta, kodėl kitokie duomenys atsirado UAB „D.“ esančioje sąskaitoje faktūroje.

Kasatorius, nurodydamas, kad jeigu kasacinio skundo argumentai būtų atmesti, prašo jo baudžiamąją atsakomybę švelninti kitaip – skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, atsižvelgti į realias gyvenimo aplinkybes, kurioms esant, susiklostė santykiai su kitais asmenimis: ekonominiai– finansiniai sunkumai, nepakankama patirtis versle ir gyvenime, kito asmens, kuris nesilaikė sutarties įsipareigojimų, vaidmuo, reikšmingai lėmęs teisinio pobūdžio veiksmus, bei lizingo bendrovės vaidmuo, leidžiant nukrypti nuo lizingo sutarčių sąlygų, kad išgyventų verslas, o lizingo įmonės gautų pelną. Kasatoriaus manymu, yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o laisvės atėmimo bausmės paskyrimą lėmė tai, kad padaryta sunki nusikalstama veika. Be to, apeliacinės instancijos teismas, skirdamas kitokio dydžio laisvės atėmimo bausmes, neteisingai jas subendrino taikydamas dalinio sudėjimo principą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nusikalstamų veikų sutapties bendriausia traktuotė turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>). Teismai, spręsdami bausmių subendrinimą, šios problemos nesvarstė.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į nuteistojo K. N. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras nurodo, kad K. N., kasaciniu skundu neigdamas savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo, savaip vertina bylos įrodymus, nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, teigdamas, kad su UAB „D.“ buvo sudaryta ekskavatoriaus nuomos, o ne pardavimo sutartis, kad sudarydamas sutartį bendrovės direktorius J. G. žinojo, jog ekskavatorius priklauso lizingo bendrovei, kad jis, o ne kasatorius suklastojo PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, jog ekskavatorius buvo parduotas. Analogiški argumentai buvo išdėstyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl jų motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, todėl tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir turi būti palikti nenagrinėti.

Prokuroras nurodo, kad K. N. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismai nustatė, išsamiai ir objektyviai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinę paties nuteistojo, UAB „D.“ direktoriaus J. G., buhalterės A. K., kitų liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis (dvi skirtingas PVM sąskaitas faktūras Nr. 00007A/2008, kreditinį dokumentą Nr. K001/2008 ir kt.). Teismų sprendimuose pateikti išsamūs motyvai, kodėl vienais įrodymais (J. G. ir A. K. parodymais) tikima, o kiti atmetami. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ir kasatoriaus nurodomų liudytojų R. U., V. Š. parodymus, jog su UAB „D.“ buvo pasirašyta ne ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo, o nuomos sutartis. Šis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šių liudytojų parodymai nepaneigia J. G. parodymų ir kitų objektyvių bylos duomenų, patvirtinančių, jog K. N. ekskavatorių pardavė. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad šie liudytojai negalėjo nurodyti reikšmingų aplinkybių, susijusių su sutarties sudarymu: R. U. pripažino jokių dokumentų nematęs ir visą informaciją žino tik iš K. N. žodžių; liudytoja R. Š. sutarties sudarymo metu įmonėje dar nedirbo. Apgaulė darant šią veiką pasireiškė tuo, kad K. N. suklaidino UAB „D“ direktorių J. G., nuslėpdamas, jog ekskavatorius pagal lizingo sutartį Nr. LT037575 priklauso UAB „H.“, kuri dar neišmokėta, bei sudarė su UAB „D.“ išperkamosios nuomos sutartį, kurios nė neketino vykdyti. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jis davė nurodymą nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai R. G. nutraukti minėtą sutartį ir pareikalauti grąžinti ekskavatorių, taip pasikėsindamas įgyti didelės vertės svetimą turtą. Priešingai nei teigia kasatorius, tokie jo veiksmai nelaikytini civiliniais santykiais, tariamai susiklosčiusiais tarp bendrovių „Investicijų aibė“ ir „D.“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalis apgaule iš UAB „D“ įgytų lėšų (9191,02 Lt) buvo sumokėta UAB „H.“ pagal sutartį Nr. LT037575, iki 77 808,98 Lt sumažino apgaule įgyto turto sumą.

Prokuroro manymu, pagrįstai nustatyta, teisingai kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, ir tai, kad K. N. pagamino, laikė, siuntė ir panaudojo netikrus dokumentus – dvi skirtingas PVM sąskaitas faktūras, serija Nr. 0007A/2008, dėl ekskavatoriaus pardavimo bei pagamino išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/06/02. Šiuose dokumentuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad perduodamas (parduodamas) ekskavatorius „Komatsu PC210 LC-6K“ nuosavybės teise priklauso K. N. vadovaujamoms bendrovėms „A.“ ir „I.“, kad jis yra ne parduodamas, o išnuomojamas. Panaudojus netikrą PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 0007A/2008 dėl ekskavatoriaus pardavimo, buvo apgaule įgytas UAB „D.“ priklausantis turtas, padarant didelę žalą.

Prokuroras pažymi, kad atmestinas ir nuteistojo prašymas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Prokuroro manymu, nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl ekonominės krizės sukeltų ekonominių–finansinių sunkumų, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę K. N., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, viso proceso metu neigė savo kaltę, nėra jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių; už padarytas nusikalstamas veikas K. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, žymiai mažesnės už straipsnių sankcijose numatytus bausmių vidurkius; šios bausmės tinkamai subendrintos taikant bausmių sudėjimo būdą. Kasatorius pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas ne tik už dviejų skirtingų PVM sąskaitų faktūrų pagaminimą, laikymą ir panaudojimą, bet ir už išperkamosios nuomos sutarties pagaminą ir laikymą. Šie dokumentai pagaminti skirtingu laiku esant skirtingai kaltininko tyčiai. PVM sąskaita faktūra serija Nr. 0007A/2008 (kurioje nurodyta, kad ekskavatorius parduodamas UAB „D.“) buvo panaudota apgaule įgyjant šios bendrovės turtą. Kita, UAB „I.“ rasta PVM sąskaita faktūra serija Nr. 0007A/2008 (kurioje padarytas prierašas, kad ekskavatorius ne parduodamas, o išnuomojamas UAB „D.“) panaudota, norint nuslėpti UAB „H.“ priklausančio turto pardavimą ir apgaule atgauti iš UAB „D.“ tariamai išnuomotą ekskavatorių. Tačiau prieš jų panaudojimą šie dokumentai buvo pagaminti ir tam tikrą laiką laikomi. Pagaminta ir laikoma išperkamosios nuomos sutartis Nr. 08/06/02 apgaule įgyjant ir kėsinantis įgyti svetimą turtą nebuvo panaudota. Todėl šie K. N. nusikalstami veiksmai (netikrų dokumentų pagaminimas ir jų laikymas) teisingai kvalifikuoti kaip atskiras nusikaltimas, o už jį paskirta bausmė subendrinta su pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, taikant nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą. K. N. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra daug mažesnė negu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl ji nėra aiškiai per griežta.

Civilinio ieškovo UAB „D“ direktorius J. G. atsiliepimu į nuteistojo K. N. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad įrodyta, jog 2008 m. liepos 3 d. su UAB „I.“, atstovaujama K. N., buvo pasirašyta traktoriaus „Komatsu PC210 LC-6K“ išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią sumokėjus atskirais mokėjimais sutartą sumą bendrovė „D.“ įgyja nuosavybės teisę į traktorių. Prieš pasirašydamas šią sutartį kasatorius patvirtino, kad traktorius yra bendrovės nuosavybė, todėl nekilo jokių abejonių dėl jo priklausomybės kitam subjektui. Civilinis ieškovas negalėjo patikrinti, kam priklauso traktorius, kuris nėra viešajame registre registruojamas objektas (tai patvirtina byloje esanti Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus 2010 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 3-70). Teismai šias aplinkybes pripažino kaip vieną kasatoriaus apgaulės elementų. Minėta išperkamosios nuomos sutartis negali būti laikoma nuomos sutartimi ne tik dėl jos pavadinimo „išperkamoji“ ir turinio, patvirtinančio, jog tai buvo pardavimo sutartis su atidėtais mokėjimais, bet ir vadovaujantis sveika ir sąžininga verslo logika, pagal kurią joks verslininkas tokiam trumpam laikotarpiui už tokią didelę kainą nesinuomos daikto. Civilinio ieškovo atstovas pažymi, kad buvo sąžiningai tikima kasatoriaus teiginiais apie traktoriaus priklausymą jo bendrovei ir negalvojama, kad jis gali turėti kokių nors slaptų savanaudiškų tikslų, kurie ėmė aiškėti po to, kai jis visaip vengė pateikti PVM sąskaitą faktūrą galutinai atsiskaityti už traktorių ir mokėti PVM valstybei. Kasatorius 2008 m. lapkričio 13 d. raštu nutraukė šią išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti traktorių bendrovei „I“. Šie veiksmai įrodo, kad kasatorius siekė paimti traktorių atgal ir pasilikti UAB „D.“ sumokėtus 87 000 Lt, aiškindamas, jog buvo sudarytas ne pardavimo išsimokėtinai sandoris, o nuomos sutartis, savo reikalavimo teisę pridengdamas tariamu sutarties iš civilinio ieškovo pusės pažeidimu nesumokant jo bendrovei galutinės sumos, nors nesumokėjimą lėmė PVM sąskaitos nepateikimas.

Civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino sukčiavimo apimtį, ją sumažindamas 9191,02 Lt, t. y. iš UAB „D.“ sumokėtų 87 000 Lt atimdamas sumą, kasatoriaus sumokėtą UAB „S.“, pripažindamas, jog kitus 77 808,98 Lt kasatorius pasisavino. Kasatoriaus manipuliavimas nuomos ir pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis, jų nepateikimas teisingai įvertintas kaip dokumentų klastojimas siekiant gauti turtinę naudą. Kasatorius neteisingai nurodo, kad UAB „D.“ galėjo suklastoti PVM sąskaitą faktūrą, nes joje yra šios bendrovės antspaudas ir vadovo parašas. Tačiau tai yra dokumento kopija, patvirtinta bendrovės antspaudu ir parašu, ir neįrodo, kad ši bendrovė klastojo dokumentą. Civilinio ieškovo atstovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad tarp minėtų bendrovių atsirado civiliniai santykiai. Civiliniais santykiais tarp dviejų ūkinių subjektų gali būti laikomi tik tie santykiai, kurie sukelia žalingas pasekmes neklastojant dokumentų, nesisavinant sumokėtų piniginių sumų ir esant galimybei tas sumas išieškoti. Šiuo atveju, civilinio ieškovo atstovo manymu, nepatraukus kasatoriaus baudžiamojon atsakomybėn nebūtų galima pareikšti jam ar jo bendrovei, kuri likviduota, civilinį ieškinį. Be to, kasatorius veikė ne savo bendrovių interesais, nes pinigai buvo pasisavinti savo interesams tenkinti ir savo bendroves naudojant kaip priedangą asmeninei naudai gauti. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, įvertino įrodymus kaip visumą ir padarė teisingą išvadą.

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

K. N. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – UAB „D.“ turtą – 77 808, 98 Lt ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą – UAB „D.“ turtą – vikšrinį ekskavatorių 73 006,78 Lt vertės. Šiuos K. N. veiksmus teismai laikė viena nusikalstama veika.

Dėl apgaule užvaldytų 77 808, 98 Lt

Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais nustatytos šios faktinės aplinkybės: K. N., būdamas UAB „I.“ direktoriumi, neketindamas vykdyti sutartinių prievolių, su UAB „D.“ direktoriumi J. G. 2008 m. liepos 3 d. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/07/03, pagal kurią J. G. perdavė neva UAB „I.“ priklausantį vikšrinį ekskavatorių (dėl to suklastojo dokumentus, nes ekskavatoriaus savininkas buvo UAB „H.“), o šis įsipareigojo iki 2008 m. rugsėjo 2 d. sumokėti 95 000 Lt ir 17 100 Lt PVM. J. G. mokėjimo nurodymais į UAB „I.“ atsiskaitomąją sąskaitą nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2008 m. spalio 7 d. pervedė 87 000 Lt. K. N. iš šios sumos 9191,02 Lt sumokėjo už pagal lizingo sutartį nuomojamą ekskavatorių (dėl to apeliacinės instancijos teismas šia suma sumažino užvaldytų pinigų sumą), o kitus – 77 808,98 Lt pasisavino, juos panaudodamas įvairiems poreikiams. Teismai nustatė, kad minėta 2008 m. liepos 3 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. 08/07/03 iš esmės buvo vikšrinio ekskavatoriaus pirkimo – pardavimo sutartis, o K. N. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis nuo pirkėjo – UAB „D.“ direktoriaus J. G. – nuslėpė esminį faktą, jog vikšrinio ekskavatoriaus savininkas yra ne UAB „I.“ (tam tikslui buvo suklastoti dokumentai), o UAB „H.“ ir kad lizingas dar neišmokėtas.

Taigi pagal nustatytas aplinkybes K. N. tyčia apgavo vikšrinio ekskavatoriaus pirkėją – UAB „D.“ direktorių J. G. – nuslėpdamas esminį faktą, jog šio daikto savininkas yra UAB „H.“. Dėl šios apgaulės UAB „D.“ pervedė UAB „I.“ 87 000 Lt, iš šios sumos K. N. 9191,02 Lt sumokėjo UAB „H.“ už pagal lizingo sutartį nuomojamą ekskavatorių, o kitus – 77 808,98 Lt panaudojo saviems poreikiams. Šiuo atveju tai nėra civilinis deliktas, nes K. N. apgavo daikto pirkėją nuslėpdamas esminį faktą, kas yra parduodamo daikto savininkas, ir tokiu būdu tyčia užvaldė didelės vertės svetimą turtą – UAB „D.“ 77 808,98 Lt, todėl tokie K. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl kitos K. N. veikos dalies – pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – ekskavatorių

K. N. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad UAB „A.“ direktorė R. G., vykdydama K. N. nurodymą ir nesuvokdama jo nusikalstamo pobūdžio, 2008 m. lapkričio 2 d. pasirašė pranešimą UAB „I.“, kad UAB „A.“ nutraukia 2008 m. birželio 2 d. išperkamosios nuomos sutartį dėl vikšrinio ekskavatoriaus „Komatsu PC210 LC-6K“; po to K. N., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2008 m. lapkričio 13 d. pasirašė pranešimą UAB „D.“, kad UAB „I.“ nutraukia 2008 m. liepos 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/07/03 dėl minėto ekskavatoriaus ir pareikalavo jį grąžinti. Reikalaudamas grąžinti ekskavatorių K. N. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės 73 006,78 Lt vertės svetimą turtą, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo K. N. valios, nes UAB „D.“ direktorius J. G. atsisakė grąžinti ekskavatorių. Šiuos K. N. veiksmus teismai laikė ankstesnės veikos dalimi.

Kasatorius teigia, kad šiuose veiksmuose nebuvo jokios apgaulės, todėl nėra šio nusikaltimo sudėties.

Teisėjų kolegija iš esmės šiuos kasatoriaus argumentus pripažįsta pagristais.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Taigi teismas turi nustatyti objektyviuosius požymius, kad kaltininkas, užvaldydamas svetimą turtą, apgauna jo savininką, teisėtą valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas.

Teismas nustatė, kad K. N. 2008 m. lapkričio 13 d. pasirašęs pranešimą UAB „D.“, jog UAB „I.“ nutraukia 2008 m. liepos 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 08/07/03 dėl ekskavatoriaus ir pareikalavęs jį grąžinti, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės 73 006,78 Lt vertės svetimą – UAB „D.“ turtą.

Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismai deklaratyviai konstatavo, kad K. N. minėtu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės – 73 006,78 Lt vertės svetimą turtą, nes apskritai nenurodė, kokia apgaulė buvo panaudota prieš UAB „D.“, kadangi reikalavimas grąžinti ekskavatorių, kuris buvo tik priemonė užvaldyti UAB „D.“ pinigines lėšas, nėra apgaulė (pirkėjas visiškai net neatsiskaitė), be to, ekskavatoriaus savininkas buvo UAB „Hansa lizingas“, o ne UAB „D.“. Tik nustačius K. N. veiksmuose apgaulę bei teisinį faktą, kad UAB „D.“ yra ekskavatoriaus savininkas, būtų teisinis pagrindas jį kaltinti ir nuteisti už pasikėsinimą apgaule įgyti didelės vertės svetimą UAB „D.“ turtą – ekskavatorių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje veikos dalyje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintina K. N. veikos dalis dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą – UAB „D.“ turtą – ekskavatorių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, bei kitos alternatyvios veikos, kurios neaktualios šioje byloje. Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2006">2K-426/2006</a>, 2K-16/2010). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas.

Teismas nustatė, kad buvo suklastoti šie dokumentai: 2008 m. birželio 2 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. 08/06/02, pagal kurią nuomotojas (R. G., atstovaujanti UAB „A.“) perdavė nuomininkui (K. N., atstovaujančiam UAB „I.“) vikšrinį ekskavatorių; 2008 m. liepos 3 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. 08/07/03, pagal kurią UAB „I.“ ekskavatorių pardavė UAB „D.“; dvi PVM sąskaitos faktūros, serija Nr. 00007A/2008, dėl ekskavatoriaus pardavimo UAB „D.“. Tuo buvo padaryta didelės žalos UAB „D.“, nes suklastotais dokumentais buvo grindžiamas teisinis faktas, kad vikšrinio ekskavatoriaus savininkas yra UAB „I.“ (nors jo savininkas buvo UAB „H.“), taip apgaunant UAB „D.“ vadovą, kuris sumokėjo 87 000 Lt.

Dėl sukčiavimo kolegija jau pasisakė.

Taigi nurodyti K. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip realioji nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sutaptis.

Dėl bausmės

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą (nuo trijų mėnesių) iki aštuonerių metų. Tai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegijos nuomone, kasatoriaus skunde nurodytos aplinkybės (esminė jų, kad veika padaryta dėl ekonominės krizės sukeltų ekonominių–finansinių sunkumų) negali būti laikomos išimtinėmis, dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Kaip jau buvo minėta, K. N. iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama jo veikos dalis dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – ekskavatorių, taigi mažėja jo nusikalstami veiksmai ir jų pavojingumas, dėl to pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė mažintina. Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad procesas tęsiasi daugiau kaip ketveri metai.

Minėta, kad K. N. padaryti nusikaltimai sudaro realią nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sutaptį, todėl K. N. paskirtų bausmių bendrinimo būdas – dalinis jų sudėjimas – parinktas teisingai.

Dėl skunde nurodytų procesinių pažeidimų

Kasatorius teigia, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus, dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad įrodymų vertinimas, jų pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai (K. N., R. U., V. Š., N. Z. parodymai). Teismas K. N. kaltę, kad jis padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus ir apgaule (klastodamas dokumentus ir nuslėpdamas faktą, kad ekskavatorius yra UAB „H.“ nuosavybė ir jį parduodamas kaip neva UAB „I.“ priklausantį daiktą) užvaldė UAB „D.“ turtą, pagrindė įvertinęs bylos įrodymų visumą.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis ir minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtino. Taip pat apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai, t. y. bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Taigi, kolegijos nuomone, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžius pakeisti:

iš nuosprendžių aprašomosios dalies pašalinti K. N. veikos dalį dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės 73 006,78 Lt vertės svetimą – UAB „D.“ – turtą ekskavatorių;

K. N. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo vieneriems metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę K. N. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trejiems mėnesiams.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Alvydas Pikelis

Vytautas Masiokas