Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-530/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09447-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Vinco Versecko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Trušelių sodybos“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 903 Lt skolos, 929 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad visuotinio narių susirinkimo 2008 m. balandžio 15 d. protokolo 3 punkte patvirtintas regioninio kelio asfaltuotos atkarpos tiesimo sutartis su rangovu. Bendrijos narių susirinkime buvo nutarta bendrijos narių lėšomis prisidėti prie asfaltuoto kelio, einančio greta bendrijos sklypų atkarpos tiesimo darbų. Pagal apskaičiavimus nutarta, kad nuo vieno sklypo mokėtina suma už nurodytų darbų atlikimą iš viso sudarys 2360 Lt. Mokėjimo terminas – 2008 m. liepos 1 d. Atsakovas neapmokėjo nurodytos sumos. Susirinkimo 2008 m. balandžio 15 d. protokolo 4 punkte nurodyta, kad buvo svarstytas klausimas dėl kvartalo vidinės infrastruktūros tvarkymo: kelių ir šaligatvių tvarkymo, jų apšvietimo įrengimo bei kelių, lietaus nuotekų įrengimo. Susirinkime nutarta, kad kelių ir visos inžinerinės infrastruktūros įrengimo darbai vieno sklypo savininkui kainuos 23 543 Lt. Susirinkusieji absoliučia dauguma pasisakė už šį nutarimą. Atsakovui išsiųsta sąskaita apmokėti skolą. Atsakovas į raginimus nereagavo ir liko skolingas bendrijai 25 903 Lt. Neatsiskaičius atsakovui ieškovas apskaičiavo 5 proc. metinių palūkanų nuo neapmokėtos skolos sumos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. už 262 dienas, t. y. 929 Lt.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nes nėra bendrijos narys, todėl neprivalo lėšomis prisidėti prie bendrijos nuosavybės teise valdomos vidinės infrastruktūros tvarkymo ir regioninio kelio tiesimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo E. B. 25 903 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 25 903 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2010 m. liepos 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Trušelių sodybos“ naudai; priteisė iš atsakovo E. B. 929 Lt palūkanų ieškovo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Trušelių sodybos“ naudai; priteisė iš atsakovo 805 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Trušelių sodybos“ naudai. Teismas nurodė, kad atsakovas nėra bendrijos narys, tačiau nuo tada, kai įsigijo sklypą šioje bendrijoje, dalyvavo susirinkimuose, mokėjo nario mokestį ir pan., t. y. faktiškai dalyvavo bendrijos veikloje, todėl turi vykdyti ieškovo susirinkimuose priimtus sprendimus. Teismas pažymėjo, kad objektai, už kurių pastatymą ieškovas prašė priteisti atlyginimą, yra iš esmės pastatyti, atsakovas turi realią galimybę naudotis šio darbo vaisiais, t. y. važiuoti patogiu keliu. Teismo nuomone, atsakovas turėjo prievolę sumokėti ieškovui ieškinyje nurodytą 25 903 Lt sumą. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, jis turi mokėti palūkanas – 929 Lt.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 21 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, nuosavybės teise įsigijęs žemės sklypą, perėmė su šiuo daiktu susijusius įsipareigojimus dėl vietinės infrastruktūros, dėl to ieškovo administruojamame kvartale esantys inžineriniai tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir atsakovui. Vadovaujantis CK 4.76 straipsnio, 4.86 straipsnio 1 dalies nuostatomis kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius rinkliavas ir kitokias įmokas. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendru turtu, ar juo naudotis atsisakė. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimto administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsnių nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendė, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių (įstatymo išimčių), dėl kurių atsakovas galėtų pagrįstai atsisakyti apmokėti išlaidas, susijusias su vidinės infrastruktūros tvarkymu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, nepaisant to, jog atsakovas nėra bendrijos narys bei nėra sudaręs sutarties su bendrija dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais sąlygų, jam pareiga prisidėti prie vidinių komunikacijų įrengimo kilo ir lieka kaip bendraturčiui. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas 2008 m. balandžio 15 d. dalyvavo bendrijos susirinkime, kurio metu patvirtintas GNSB „Trušelių sodybos“ kvartalo infrastruktūros tvarkymas: kelių ir šaligatvių tvarkymas, jų apšvietimo įrengimas bei lietaus nuotekų įrengimas. Kadangi atsakovo įgaliotas asmuo – motina – šiame susirinkime dalyvavo ne stebėtojo teisėmis, tai teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas išreiškė savo valią dėl priimamų sprendimų per įgaliotąjį asmenį. Šią išvadą, anot apeliacinės instancijos teismo, patvirtina byloje pateiktas narių registracijos žurnalas, kuriame pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo, taip pat 2008 m. balandžio 15 d. atsakovo įgalioto asmens paaiškinimai dėl kelio tiesimo, 2008 m. rugpjūčio 21 d. atsakovo raštas, kad už vidaus tiesiamus kelius galėtų mokėti po 500 Lt. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, suprasdamas prisiimamas pareigas, pritarė ieškovo priimamiems sprendimams, susijusiems su kvartalo vidinės infrastruktūros tvarkymu.

Regioninio kelio tvarkymo (tiesimo asfaltu) klausimas taip pat buvo sprendžiamas 2008 m. balandžio 15 d. bendrijos narių susirinkime, kuriame dalyvavo atsakovo įgaliotas asmuo. Šis asmuo susilaikė nuo balsavimo, kokį kelią tiesti, tačiau neprieštaravo rangos sutarties sudarymui. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 2.133 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, kad atsakovo valia buvo nukreipta pritarti šiai rangos sutarčiai, t. y. sukurti teisinius santykius, todėl ieškovo 2008 m. balandžio 15 d. susirinkimo metu priimti sprendimai sukūrė jam įsipareigojimus prisidėti prie regioninio kelio tiesimo darbų. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovui pareiga prisidėti 2360 Lt prie regioninio kelio atkarpos tiesimo darbų kilo sandorio pagrindu, t. y. jam pritarus dėl regioninio kelio tiesimo darbų.

Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovui priteistinos 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nes nagrinėjamu atveju atsakovo pareiga prisidėti prie kvartalo vidinės infrastruktūros darbų kilo daiktinės, o ne prievolių, teisės pagrindu. Kadangi atsakovas nėra bendrijos narys, ieškovo priimti sprendimai dėl delspinigių ir kt. jam netaikytini, o byloje nesant pateiktų duomenų, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl palūkanų mokėjimo, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti 929 Lt palūkanas, todėl šią sprendimo dalį panaikino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas E. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CK 2.133 straipsnio 1 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsakovo pareigos savo lėšomis prisidėti prie regioninio kelio tiesimo darbų, savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas šiems darbams pritarė per savo įgaliotą asmenį V. B., kuri dalyvavo 2008 m. balandžio 15 d. susirinkime bei raštu paaiškino, kad susilaiko nuo balsavimo ir jokių prieštaravimų dėl rangos sutarties sudarymo nepareiškė. Kasatorius pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neprivalėjo prisidėti prie regioninio kelio tiesimo (nebent sutiktų tai daryti savo valia) darbų, tačiau nesutinka su tuo, kad atsakovas išreiškė dėl to savo sutikimą.

Teismai nenustatė, kokiu pagrindu atsakovui bendrijos susirinkimuose atstovavo V. B.. Kasatorius nebuvo suteikęs jai įgaliojimo. V. B. tik stebėjo susirinkimo posėdžius, balsavimuose nedalyvavo. Tokiems veiksmams nereikalingas atsakovo įgaliojimas, nes tai nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina jokių teisių ar pareigų kasatoriui. Kasatoriui nesuteikus įgaliojimo, V. B. neveikė ir negalėjo veikti jo vardu, o jos dalyvavimas susirinkime ir kitų informavimas apie kasatoriaus nedalyvavimo priežastis negali būti pakankamas pagrindas atsakovo atsakomybei atsirasti. Kasatoriaus nuomone, aplinkybės, kad V. B. susirinkimo metu save nurodė kaip jo įgaliotinę, ir juos siejantys giminystės ryšiai negali būti laikomi numanomą atstovavimą patvirtinančia aplinkybe, nereiškia, kad atsakovas turi prisiimti atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo analizuoti, kas – atstovas ar atstovaujamasis – sudarė įspūdį ieškovui, kad atstovas veikia atstovaujamojo vardu, ir ar ieškovo įsitikinimas buvo objektyviai pagrįstas. Nuo šių faktų visumos priklauso, kokios CK 2.133 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos nagrinėjamu atveju. Kasatorius pažymi, kad nei jis, nei V. B. savo veiksmais nesudarė įspūdžio, jog jo motina turi teisę veikti kasatoriaus vardu sprendžiant bendrijos reikalus. Dėl to nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos tariamo (numanomo), netikro ar kitokio atstovavimo teisinius padarinius reglamentuojančios teisės normos. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius per atstovą sudarė sandorį (išreiškė valią dėl regioninio kelio tiesimo), prieštarauja CK 2.133 straipsnio 1 daliai, taip pat kad šios išvados negali būti grindžiamos ir kitomis šio straipsnio nuostatomis. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.64 straipsnio 2 dalimi bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos sprendžiant numanomo atstovavimo buvimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 18 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje G. P. v. UAB „Pavestina“, bylos Nr. 3K-3-393/2010).

2. Dėl bendrijos turto. Teismai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą už vidinės infrastruktūros tvarkymą, motyvuodami tuo, kad atsakovas yra bendraturtis su kitais bendrijos nariais, todėl jam kyla pareiga prisidėti prie bendros nuosavybės tvarkymo. Kasatoriaus vertinimu, tokios teismų išvados prieštarauja CK 4.72 straipsnio 1 daliai, 4.76 straipsnio nuostatoms.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad GNSB „Trušelių sodybos“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio paskirtis – transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms tiesti ir eksploatuoti, taip pat bendrijai nuosavybės teise priklauso tinklai: vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų. Pažymėtina, kad bendrijos nariai neturi bendrosios nuosavybės teise valdomų daiktų, todėl turtas (žemės sklypas ir vidinė infrastruktūra) nuosavybės teise priklauso bendrijai, o ne jos nariams ar kitiems šioje teritorijoje esančio turto savininkams. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šis žemės sklypas ir tinklai laikytini bendrąja atsakovo bei kitų bendrijos narių nuosavybe, prieštarauja kitai, kuria pripažinta, kad atsakovas nėra bendrijos narys, su ja nėra sudaręs sutarties dėl bendrosios nuosavybės naudojimo. Kasatorius nuomone, namų tinklai nuosavybės teise priklauso bendrijai, o ne namų savininkams. CK nuostatos nustato pareigą bendraturčiams išlaikyti savo bendrą turtą, o bendrijos turtą išlaikyti turi tik bendrijos nariai arba bendrosios nuosavybės, kuriai administruoti įsteigta bendrija, subjektai. Kasatorius nėra nei bendrijos narys, nei bendrosios nuosavybės subjektas, todėl jam negalėjo atsirasti pareiga atlyginti bendrijos narių reikmėms naudojamo turto pagerinimo išlaidas. Ieškovui pageidaujant, kad kasatorius prisidėtų prie vidinės infrastruktūros gerinimo, jis privalėjo gauti tiesioginį atsakovo, kaip pašalinio asmens, pritarimą, ir atsakovo atsakomybė šiuo atveju galėjo atsirasti tik jam pritarus, o ne CK 4.76 straipsnio pagrindu. Teismai, netinkamai taikydami CK 4.72 straipsnio 1 dalies bei 4.76 straipsnio nuostatas, jas nepagrįstai išplėtė, tai lėmė nepagrįstai platų atsakovo civilinės atsakomybės taikymą ieškovo sprendimams.

3. Dėl prievolės pripažinimo. Teismai padarė išvadas, kad atsakovas bei jo įgaliotas asmuo V. B. įvairiais veiksmais pripažino savo prievolę prisidėti prie regioninio kelio bei vidaus infrastruktūros tvarkymo. Kasatorius dėl V. B. veiksmų pasisakė pirmiau, o dėl jo paties 2008 m. rugpjūčio 21 d. rašto, kuriame nurodyta, kad už vidaus tiesiamus kelius jis galėtų mokėti po 500 Lt, teigia, kad šis veiksmas yra nepakankamas prievolei ir jos vykdymo įsipareigojimui pripažinti. Kasatorius pažymi, kad šalis, patvirtindama sandorį, turi išreikšti savo valią sudaryti sandorį. Dėl šios priežasties patvirtinimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui. Vadinasi, sandorio patvirtinimas turi būti konkretus, su apibrėžtu dalyku, iš jo turinio turi būti akivaizdu, koks sandoris patvirtinamas. Kai nėra šių sąlygų, tai nėra pagrindo teigti, kad buvo patvirtintas konkretus sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. J. Voluckis, G. S., bylos Nr. 3K-3-155/2006).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas GNSB „Trušelių sodybos“ prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistus, iš atsakovo ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 2.133 straipsnio 1 dalies taikymo. Kasatoriaus išvada, kad V. B. tik stebėjo susirinkimus, nepagrįsta, nes kasatoriaus motina pasirašė registracijos žurnale. Ieškovas pažymi, kad asmuo, neketinantis balsuoti ir neturintis teisės atstovauti, t. y. atvykęs tik stebėti, nepasirašo visuotinio susirinkimo dalyvių registracijos žurnale, o laisvai, be registracijos, gali būti patalpoje ir stebėti susirinkimo eigą, nes bendrijos visuotiniai susirinkimai nėra uždari. Taigi kasatoriaus motina V. B. 2008 m. balandžio 15 d. vykusiame susirinkime dalyvavo ir balsavo, jos balsas susirinkimo metu buvo užskaitytas kaip „susilaikė“. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš kasatoriaus įgalioto asmens, t. y. V. B., paaiškinimo raštu matyti, kad ji susilaikė nuo balsavimo, kokį kelią tiesti, tačiau neprieštaravo rangos sutarties sudarymui, todėl nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismai nusprendė, jog atstovavimą patvirtina giminystės ryšiai. Atsižvelgiant į kasatoriaus motinos V. B. elgesį susirinkimo metu, byloje esančius įrodymus bei į tai, kad nei pirmojoje instancijoje, nei apeliaciniame skunde atsakovas neneigė savo motinos teisės atstovauti, t. y. dėl to ginčo nebuvo, vadinasi, atsakovo motinos V. B. teisės buvo aiškiai suprantamos iš jos veikimo aplinkybių, o ne giminystės ryšio. Taigi apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 2.133 straipsnio 1 dalies normą.

2. Dėl bendrijos turto. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime „Dėl Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio ir kitų atitikties Konstitucijai“ pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisų ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Atskirų savininkų nenoras, atsisakymas būti steigiamos daugiabučių namų savininkų bendrijos nariais neturi kliudyti kitiems savininkams steigti tokias bendrijas ir per jas įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės valdymą bei naudojimą. Taip pat pabrėžiama, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai nepriklausomai nuo to, ar jie yra (nėra) bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Ieškovo nuomone, įrengtas kelias (kelio danga) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso savininkams, nes buvo įrengtas jų, o ne bendrijos lėšomis ir taip pat yra bendro naudojimo objektas, kuriuo tiesiogiai (nuolat ir intensyviai) naudojasi ir atsakovas. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Dėl to, nors kasatorius ir nėra bendrijos narys, jam atsiranda pareiga atlyginti bendrijos narių reikmėms naudojamo turto pagerinimo išlaidas. Ieškovas nereikalauja kompensuoti išlaidas už vidinės infrastruktūros tvarkymą. Priešingai, kasatoriui kyla pareiga prisidėti prie bendrosios nuosavybės tvarkymo. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 9 d. apžvalga).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde teigiame, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl kasatoriaus pareigos savo lėšomis prisidėti prie regioninio kelio asfaltavimo ir vidinės infrastruktūros (kelių, šaligatvių, jų apšvietimo, lietaus nuotekų) tinkamo įrengimo, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis šiems darbams pritarė per savo įgaliotą asmenį V. B. (motiną), kuri dalyvavo 2008 m. balandžio 15 d. bendrijos narių susirinkime bei raštu paaiškino, kad susilaiko nuo balsavimo ir nepareiškė jokių prieštaravimų dėl rangos sutarties sudarymo.

Dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos susirinkimų sprendimo privalomumo ne bendrijos nariui

Byloje nustatyta, kad ieškovo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Trušelių sodybos“ nariai ir atsakovas, kuris nėra šios bendrijos narys, naudojosi tinkamai nesutvarkytu regioniniu keliu, vedančiu į gyvenamųjų namų kvartalą, ir šiame kvartale nesutvarkytais keliais, kurių priežiūra nuolat reikalavo nemažų išlaidų. 2007 m. gruodžio 12 d. ieškovo narių susirinkime, kuriame dalyvavo ir kasatorius, buvo vienbalsiai nutarta parengti keletą projekto variantų dėl vidinių gyvenamųjų namų kvartale esančių kelių sutvarkymo (su asfalto ar trinkelių danga, su lietaus nuotekų šulinėliais ar lietaus nuotekų grioviais, šaligatvių įrengimu ir jų apšvietimu). Šiame susirinkime buvo apsvarstytas klausimas dėl prisidėjimo savo lėšomis dėl regioninio kelio, vedančio į gyvenamųjų namų kvartalą, asfaltavimo dėl jo nepatenkinamos būklė, nes supilamas žvyras ir skalda nuolat lietaus nuplaunamas, o savivaldybė atsisakė tai finansuoti. Nagrinėjamu atveju bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai (vidinių kelių naudotojai) nutarė esmingai pagerinti gyvenamųjų namų kvartalo vidinę infrastruktūrą (sutvarkyti kelius, įrengti šaligatvius, jų apšvietimą ir lietaus nuotekų šalinimą). Toks sprendimas buvo priimtas žemės sklypų ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos narių 2008 m. balandžio 15 d. susirinkime. Kasatoriui susirinkime atstovavo jo motina V. B., kuri balsuodama dėl regioninio kelio (susirinkimo protokole vadinamą keliuku) asfaltavimo ir vidinės infrastruktūros būsimų išlaidų, tenkančiam kiekvienam sklypo savininkui, susilaikė. Susirinkime balsų dauguma buvo nuspręsta, kad prie kelio asfaltavimo kiekvienas sklypo savininkas turi prisidėti po 2360 Lt, o vidinės infrastruktūros (kelių su trinkelių danga, lietaus nuotekų, šaligatvių ir jų apšvietimo įrengimo) sutvarkymo po 23 543 Lt. Išasfaltavus privažiavimo į sklypų kvartalą kelią ir įrengus kvartalo ribose vidinę infrastruktūrą, kuriomis ir atsakovas naudojasi, ieškovui pagal sudarytas rangos sutartis tenka pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Dėl to kasacinis teismas pasisako, ar apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atsakovui pareigą atsiskaityti proporcingai jo daliai už bendro turto būtiną pagerinimą, teisingai taikė materialiosios teisės normas.

CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovo bendrijos įstatų 7.2 punkte nustatyta, kad savininkas, ne bendrijos narys, privalo proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje apmokėti išlaidas bendriems objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros bei sklypo priežiūros reikalavimus, jeigu tai nusprendžia bendrijos narių susirinkimas. Naujai priimtame Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Nr. XI-A967, 2012 m. balandžio 12 d. redakcija), įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d., 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priežiūros ir atnaujinimo. Įstatymo leidėjo siekis buvo ir yra toks, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad buvo asfaltuotas kelias, vedantis į gyvenamųjų namų kvartalą, ir tinkamai įrengta kvartalo vidinė infrastruktūra, kuri tiek bendrijos nariams, tiek ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, spręsdamas dėl išlaidų iš atsakovo priteisimo, tinkamai taikė ir aiškino CK 4.72, 4.76, straipsnių ir 4.83 straipsnio 4 dalies normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme

Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas GNSB „Trušelių sodybos“ pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis sumokėjo advokatei 1200 Lt. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl ji priteistina iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. lapkričio 30 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 36,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Trušelių sodybos“ (į. k. 300131337) 1200 (tūkstantį du šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 36,60 Lt (trisdešimt šešis litus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Vincas Verseckas

Pranas Žeimys